Pasak jaunesniojo gynybos ministro Fredericko Curzono Londonas „labai noriai pritaria“ Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymui sukurti pajėgas, kurias galima būtų sparčiai dislokuoti reaguojant į karines krizes.
Šios pajėgos, vadinamos „Europos intervencijos iniciatyva“, būtų atskiros nuo kitų ES gynybos bendradarbiavimo formų, tad JK galėtų laisvai prisijungti po „Brexit“.
„Labai noriai pritariame šiai prezidento Macrono iniciatyvą“, – AFP sakė F. Curzonas, atvykęs į ES gynybos ministrų susitikimą Sofijoje.
„Tikimės to susitikti su mūsų Prancūzijos kolegomis ir aptarti jų suformuluotas idėjas apie labiau veiksmingos ir vieningos saugumo bei gynybos sistemos kūrimą visoje Europoje. Manoma, kad ji turėtų svarbų vaidmenį“, – pridūrė jis.
Gruodį 25 ES narės pasirašė svarbų gynybos susitarimą, kuriuo sutiko bendradarbiauti įvairiuose kariniuose projektuose, tačiau kol kas neaišku, ar išstojus iš bloko Didžioji Britanija galės prisidėti prie šių iniciatyvų.
Londonas nuolat priešindavosi bet kokiems ketinimams sukurti „ES kariuomenę“, bet dabar JK tvirtina norinti ir toliau palaikyti glaudžius saugumo ryšius su Bendrija.
Anot F. Curzono, naujas Prancūzijos siūlymas suformuoti intervencijos pajėgas galėtų atitikti šiuos Londono siekius.
„Tai neabejotinai padės pasiekti tai, ko mes ieškome – gilius ir ypatingus santykius su mūsų Europos kolegomis gynybos ir saugumo srityje“, – pareiškė jis.
ES šią savaitę paskelbė planus savo 2021–2027 metų biudžete skirti apie 20 mlrd. eurų gynybai. Didžiąja dalimi šios sumos planuojama finansuoti tyrimus ir naujų karinių technologijų vystymą.
Vis dėlto gruodį sudarytu Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo susitarimu (PESCO) Prancūzija liko nevisai patenkinta, nes jame neužsimenama apie planus sukurti intervencijos pajėgas.
Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) per vasarį Miunchine vykusią saugumo konferenciją pareiškė, kad svarstomos pajėgos galėtų „atsakyti į grėsmę, kylančią iš ES artimiausios kaimynystės, ypač rytuose“.
Vykstant šeštadienio susitikimui F. Parly derėjosi su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini) ir išaiškino jai E. Macrono planą, kuriuo, kaip pranešama, susidomėjo jau devynios šalys, tarp jų Italija, Ispanija, Vokietija, Danija ir Estija.
