Keturi Lenkijos ministrai ir parlamento pirmininkas trečiadienį atsistatydino per netikėtą pertvarką valdžios viršūnėse, kurią išprovokavo aukštų pareigūnų pasiklausymo skandalas.
Tai įvyko likus vos keturiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, po kurių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, į valdžią gali grįžti konservatyvi opozicija.
Centristė premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) paskelbė, kad iš postų traukiasi Seimo pirmininkas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) ir keturi jos nepopuliarios vyriausybės ministrai: valstybės iždo - Wlodzimierzas Karpinskis (Voldzimežas Karpinskis), sveikatos apsaugos - Bartoszas Arlukowiczius (Bartošas Arlukovičius), sporto - Andrzejus Biernatas (Andžejus Bernatas) bei visuomenės saugumo - Jacekas Cichockis.
Per šią didžiulio masto krizę, kuri ištiko beveik aštuonerius metus valdžioje esančią verslui palankią Pilietinę platformą (PO), savo postus taip pat paliko keturi žemesnio rango vyriausybės pareigūnai.
E.Kopacz patenkino pareigūnų atsistatydinimo prašymus, nurodė jos atstovė spaudai Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska).
Tikimasi, kad premjerė pirmadienį paskelbs, kas pakeis keturis atsistatydinusius ministrus.
„Kol einu premjerės pareigas, neleisiu politinių žaidimų dėl įrašų rinkimų laikotarpiu“, - sakė E.Kopacz, paskelbdama apie ministrų pasitraukimą.
„Šiandien Pilietinės platformos vardu nuoširdžiai atsiprašau“ partijos šalininkų, kuriems per pastaruosius metus teko „su pasibjaurėjimu, irzuliu klausyti tų įrašų“, sakė premjerė.
E.Kopacz, buvusi ligoninės priimamojo gydytoja ir sveikatos apsaugos ministrė, taip pat sakė, jog nori, kad generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas (Andžejus Seremetas) atsistatydintų. Atleisti jį gali tik prezidentas.
Generalinės prokuratūros darbuotojai yra atsakingi už tai, kad buvo nutekinta įslaptinta medžiaga, kuri pasirodė internete.
„Vienintelis ilgo tyrimo, kuris buvo vykdomas ilgiau nei metus, rezultatas yra šis didžiulis duomenų nutekinimas“, - sakė 58 metų premjerė.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas R.Sikorskis trečiadienį sakė, kad atsistatydina partijos labui, ir tvirtino, kad ji esanti vienintelė politinė jėga Lenkijoje, galinti išsaugoti šalies tarptautinį autoritetą.
Lenkija, kurios ekonomika sparčiai auga, yra svarbi politinė žaidėja Rytų Europoje ir įtakinga šalis Europos Sąjungoje, o kilęs skandalas gali susilpninti šias pozicijas.
Atsistatydinimų bangą išprovokavo šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ neteisėtai paskelbti dokumentai iš tebevykstančio tyrimo dėl pareigūnų ir politikų pokalbių pasiklausymo.
Šios medžiagos nutekinimas iškėlė rimtų klausimų dėl saugumo procedūrų atliekant tokį svarbų tyrimą ir dėl duomenų apsaugos.
Iš viso internete buvo paskelbta apie pustrečio tūkstančio puslapių dokumentų, susijusių su pernai birželį Lenkiją sukrėtusio vyriausybės pasiklausymo skandalo tyrimu, kopijų.
Nutekintoje medžiagoje buvo asmeninių duomenų, įskaitant per tyrimą apklaustų asmenų ir aukšto rango valstybės pareigūnų adresus.
Ši medžiaga laikoma įrodymais tebevykstančiame tyrime.
Pernai birželį žurnalas „Wprost“ paviešino slapta padarytą pokalbio įrašą, kuriame girdima, kaip centrinio banko vadovas esą sako vidaus reikalų ministrui palaikysiantis vyriausybės ekonomikos politiką, jeigu atsistatydins tuometis finansų ministras.
Vėliau savaitraštis paskelbė daugiau skandalingų įrašų, įskaitant vieną, kuriame tuometinis užsienio reikalų ministras R.Sikorskis vadina Lenkijos ryšius su JAV „bulšitu“, taip pat peikia Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną) dėl „nekompetencijos ES reikaluose“.
Kaip skelbta, tie privatūs pokalbiai vyko keliuose prabangiuose Varšuvos restoranuose kelių mėnesių laikotarpiu.
Dėl slapto pasiklausymo kaltinimai buvo pareikšti keliems asmenims, įskaitant restorano vadovą ir padavėjus, todėl socialiniuose tinkluose ši afera buvo praminta „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“).
Tinklaraštininkas Zbigniewas Stonoga (Zbignevas Stonoga), paviešinęs slaptą tyrimo medžiagą, antradienį buvo apklaustas policijos. Jis tvirtina radęs dokumentų fotokopijas Kinijos interneto serveryje.
Z.Stonogai buvo pareikšti kaltinimai paskelbus dokumentus, kurie laikomi įrodymu vykdomame tyrime, ir jis buvo paleistas. Tinklaraštininkui gresia iki dvejų metų kalėjimo, jei jo kaltė bus įrodyta.
Liūdnos rinkimų prognozės valdantiesiems
Valdančiosios Pilietinės platformos, kuriai priklauso premjerė E.Kopacz, populiarumas mažėja.
2011 metų lapkritį vykusiuose rinkimuose ši politinė jėga iškovojo triuškinamą pergalę ir užsitikrino antrą kadenciją valdžioje, tačiau sulėtėjęs ekonomikos augimas ir nemažėjantis nedarbas sumažino visuomenės paramą PO.
Tuo tarpu opozicijoje esanti konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sustiprino savo pozicijas viešosios nuomonės apklausose, dalis kurių rodo, kad ši politinė jėga gali laimėti rudenį vyksiančius rinkimus.
PiS kandidatas, mažai žinomas teisininkas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) praėjusį mėnesį netikėtai išplėšė pergalę prezidento rinkimuose, įveikęs kadenciją baigiantį valstybės vadovą, centristą Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį), kuris laikomas artimu PO.
R.Sikorskis trečiadienį sakė, jog pasitraukti iš Seimo pirmininko posto, kuris yra antrasis pagal svarbą po prezidento, nusprendė PO labui.
„Tai vienintelė partija, galinti sudaryti sąlygas Lenkijai išsaugoti savo pozicijas, kurias ji įgijo per kelis pastaruosius metus“, - sakė jis žurnalistams ir pridūrė, jog rudenį vėl kandidatuos į Seimą.
Lenkijos žiniasklaida kaltino valstybę, generalinį prokurorą ir specialiąsias tarnybas, kad jie „per silpni“ užkirsti kelią slaptos informacijos nutekinimui, dėl kurio į viešumą pateko daugiau nei 40 žvalgybos pareigūnų asmeninė informacija.
Restorano darbuotojai, slapta įrašinėję aukštų lenkų politikų pokalbius, tvirtino, kad vykdė vieno verslininko nurodymus. Pastarasis asmuo tai griežtai paneigė, tyrimas tęsiamas.
R.Sikorskio, kuris tuo laikotarpiu buvo šalies diplomatijos vadovas, keturių ministrų ir kitų asmenų pokalbiai buvo slapta įrašinėjami per privačius susitikimus Varšuvos restoranuose 2013 ir 2014 metais.
Kai šie įrašai buvo nutekinti ir paviešinti savaitraščio „Wprost“, visuomenę smarkiai supykdė tai, kad politikai, lobistai ir verslininkai rezga politines intrigas ir aptaria reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus.
Tuo laikotarpiu vidaus reikalų ministru dirbęs Bartlomiejus Sienkiewiczius (Bartlomejus Senkevičius) dėl šio skandalo neteko posto, o tuometinis vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas užsiminė, kad į šį reikalą gali būti įsivėlusios užsienio žvalgybos tarnybos, tačiau daugiau jokių rimtesnių pasekmių tuo metu nebuvo.
Daug politikos analitikų sako, kad visas šis reikalas gali smarkiai pakenkti valdančiajai partijai per būsimus rinkimus.
Kai kurie jų reiškia nuomonę, kad su atsistatydinimais buvo smarkiai pavėluota ir kad pasitraukė per mažai pareigūnų, jog valdančioji partija galėtų tikėtis sėkmės rinkimuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
