Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai. 

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai. 

REKLAMA

Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje. 

Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos. Rusų raketų smūgiai smarkiai pažeidė energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainos teritorijoje.

Tačiau Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kritikai nepritaria jos sprendimui ir tvirtina, kad yra aukojamas šalies saugumas – dėl vidaus politinių kovų, vykstančių išnaudojant antivokiškas nuotaikas. 

Dienraštis „Rzeczpospolita“ naujausią Lenkijos vadovų pasiūlymą pavadino „šokiruojančiu“. Jeigu šis sprendimas būtų priimtas, tektų į Ukrainą siųsti vokiečių karius, kurie aptarnautų šią sistemą, ir tai „savo ruožtu įtrauktų NATO į tiesioginį susidūrimą su Rusija, o Aljansas nuo pat pradžių stengiasi to išvengti“, teigiama straipsnyje. 

REKLAMA

„Šis pasiūlymas turi įtakos Lenkijos patikimumui ir, kas blogiausia, jos saugumui. Vokiečiai gauna aiškų signalą, kad mes nenorime jų pagalbos, todėl Lenkijos dangaus gynybos potencialas bus mažesnis“, – rašė dienraščio redaktoriaus pavaduotojas Michalas Szuldrzynskis.

„Blogiausiame Europoje vykstančiame kare nuo 1945-ųjų tai neatleistina klaida“, – pridūrė jis. 

Lenkijos valdančioji partija, kurios populiarumas šalyje sumažėjo dėl 18 proc. siekiančios infliacijos ir kurios kitąmet laukia pakartotiniai rinkimai, vis dažniau pasisako prieš Vokietiją – tai jau seniai tapo pagrindiniu PiS rinkimų kampanijos retorikos elementu. 

REKLAMA

Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis taip pat bando su Vokietija susieti savo politinius oponentus šalyje, ypač buvusį  Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską. 

Sekmadienį J. Kaczynskis pareiškė, kad jeigu kitais metais D. Tusko partija laimės rinkimus, Lenkija atsidurs „po Vokietijos padu“. 

Vokietija neseniai Varšuvai pasiūlė naikintuvų „Eurofighter“ ir oro gynybos raketų baterijų „Patriot“, o Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių kalbėjo, kad šį Berlyno pasiūlymą priims „su pasitenkinimu“. 

REKLAMA

Pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai lapkričio 15 dieną Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, nukritus raketai žuvo du žmonės. 

Tačiau lenkai savo nuomonę pakeitė po to, kai J. Kaczynskis trečiadienį davė interviu valstybinei naujienų agentūrai PAP ir pasakė, kad Berlyno pasiūlymas yra „įdomus“, tačiau „Lenkijos saugumui būtų geriausia, jei Vokietija perduotų šią įrangą ukrainiečiams“. 

Nuo to momento tiek M. Blaszcakas, tiek lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kartoja PiS lyderio, kuris šalies vyriausybei vadovauja iš užkulisių, poziciją. 

REKLAMA
REKLAMA

Vasario 24 dieną Rusijos kariuomenei pradėjus invaziją į Ukrainą, NATO sustiprino savo gynybą palei rytinį Aljanso flangą. Lenkija nuo karo pradžios kaimyninėje šalyje taip pat stengiasi stiprinti savo kariuomenę. 

NATO dislokavo JAV sistemų „Patriot“ Lenkijoje ir Vokietijos „Patriot“ Slovakijoje, taip pat analogišką Prancūzijos sistemą Rumunijoje. 

NATO laikosi politikos tiesiogiai nedalyvauti kare, o šias gynybos sistemas dislokuoti tik siekiant apsaugoti Aljanso nares. 

REKLAMA

Skleidžiamas priešiškumas Vokietijai jau seniai yra tapęs politine strategija ir ja Lenkijoje siekiama laimėti rinkėjų balsus. Vyresnio amžiaus lenkai iki šiol jaučia traumą dėl Vokietijos žiaurumų Antrojo pasaulinio karo metais. Vykstant rinkimų kampanijai, Varšuva reikalauja iš Vokietijos maždaug 1,25 trln. eurų karo reparacijų. Berlynas teigia, kad jų nemokės. 

J. Kaczynskis taip pat kaltina Vokietiją dėl to, kad ji palaiko ES pastangas ginti teisinę valstybę Lenkijoje. 

REKLAMA

Rusijos invazija Ukrainoje įtampą tik padidino. Lenkija ilgai kritikavo Vokietijos susitarimus su Rusija dėl gamtinių dujų tiekimo, be to, peikė pradinį Vokietijos delsimą siųsti ginklų Ukrainai.

Tuo metu kai kurie kritikai Lenkijoje atkreipia dėmesį, kad vyriausybė atsisako ne tik geresnės karinės apsaugos, bet ir labai reikalingo ES finansavimo – milijardų eurų, sulaikytų dėl vyriausybės nenoro paisyti ES gairių teisėjų nepriklausomumo klausimu.

Marcinas Kierwinskis iš opozicinės „Pilietinės platformos“ sakė, kad J. Kaczynskis, „per karą ir krizę atmesdamas“ raketas „Patriot“ ir ES finansavimą, „išprotėjo“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų