REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos tapytoja Anna Serdyuk pasakoja, kaip išgyveno 22 dienas Rusijos karinių pajėgų pasiaustame ir be perstojo bombarduojamame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje.

Ukrainos tapytoja Anna Serdyuk pasakoja, kaip išgyveno 22 dienas Rusijos karinių pajėgų pasiaustame ir be perstojo bombarduojamame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje.

REKLAMA

„Aš išgyvenau. Mariupolyje praleidau 22 karo dienas. Pasakyti, kad tai buvo pragaras, reiškia nieko nepasakyti. Praradome viską, ką galėjome prarasti: praradome namus, daiktus, augintinius, pažįstamus, praradome ryšį su artimaisiais ir nežinome, ar jie gyvi. Ten mus bandė nužudyti kiekvieną mūsų „gyvenimo“ minutę“, – savo „Instagram“ paskyroje rašo Anna.

Ji pasakoja, kad Mariupolyje turėjo iš vieno į kitą kraustytis per tris rūsius, kad saugiai keliautų iš vienos miesto dalies į kitą.

„Nemiegojome, nes tam nebuvo suteikta galimybė, aplink mus nuolatos krito bombos. Kaip vėliau paaiškėjo, tie sviediniai pataikė į mūsų kaimynų namus. Dabar sakome, kad laimėjome „rusišką ruletę“.

REKLAMA
REKLAMA

Mums buvo atjungtas vanduo ir elektra, praradome mobilųjį ryšį ir tiesiog gyvenome visiškoje tamsoje ir baimėje, neturėdami informacijos apie tai, kas vyksta mieste ir užmiestyje, be informacijos apie savo artimuosius ir draugus“, – pasakojimą tęsė Anna.

REKLAMA

Paskutinis Annos „viešnagės“ vieta, buvo devynaukščio daugiabučio rūsys. 

„Sviediniai į šį namą pataikė 40 kartų, jei ne daugiau, nuo kovo 8 iki 18 d. Beveik nemiegojome. Ten buvo labai šalta. Mieste buvo šalnos, lauke oro temperatūra –13 °C, rūsyje – 5 °C šilumos. O mums iš visų pusių buvo išmušti langai ir durys, todėl gyvenome su žieminėmis striukėmis, kepuraitėmis ir kumštinėmis pirštinėmis.

Paskutines dienas pritrūko geriamojo vandens ir gėrėme iš vamzdžių tekantį techninį šarminį vandenį. Valgėme labai mažai ir ištempėme maistą, kaip galėjome“, – savo gyvenimą Mariupolyje prisiminė Anna.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu su Anna slėpėsi dar 76 žmonės. 

„Jie visi buvo alkani, pikti ir irzlūs. Jie, kaip ir mes, prarado viską, ką turėjo, ir bijojo mirti kiekvieną sekundę. Tame rūsyje buvo daug ginčų, isterijos ir ašarų.

Paskutines 3 dienas nieko nebijojau, tiesiog man nerūpėjo mirsiu ar ne. Tiesiog spoksojau į visišką tamsą, įkvėpiau dulkių ir parako, jutau smūgius visu kūnu ir svajojau, kad man viskas kuo greičiau ir bet kaip pasibaigtų.

Kol kas mums pavyko patekti į saugią vietą, bet visi mūsų artimieji liko ten – šiame pragare, kurį mums sukūrė Rusija. Mes niekada nepamiršime ir neatleisime šio siaubo“, – pasakojimą baigė Anna.

Mariupolis jau kelias savaites yra negailestingai bombarduojamas Rusijos pajėgų. Vietos valdžios duomenimis, mieste jau žuvo mažiausiai 5 000 gyventojų, o dar apie 160 tūkst. ten likusių civilių smarkiai stinga maisto, vandens ir elektros.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų