Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt
Vladimiro Putino melagingi išvedžiojimai palietė ir Lietuvą. „Savaitėje“ – akivaizdūs įrodymai, kad V. Putinas meluoja.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama su JAV prezidentu, pareiškė nesanti tikra, ar „ponas Putinas vis dar palaiko ryšį su tikrove“.
Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas savo tinklalapyje paskelbė 10 faktų, kai Rusijos prezidentas sakė netiesą: apie tai, kad Kryme nėra Rusijos karių, kad naujoji Ukrainos vyriausybė neteisėta, kad Ukrainą ištiko humanitarinė krizė ir iš jos bėga tūkstančiai žmonių, kad rusams Ukrainoje gresia pavojus ir t.t.
Rusijos prezidentas sako, kad Maidane siautėjo Lietuvoje parengti smogikai.
„Juos, kaip žinoma, rengė bazėse kaimyninėse valstybėse: Lietuvoje, Lenkijoje, taip pat pačioje Ukrainoje. Rengė juos per ilgą laiką instruktoriai. Jie susigrupavę po dešimt, po šimtą. Jų veiksmai ir ryšiai suderinti. Veikia it laikrodis“, – anksčiau kalbėjo V. Putinas.
Tačiau ši istorija nenauja. Apie Čečėnijoje kariavusį lietuvių snaiperių būrį Rusijoje sukurti reportažai ir net filmai, vieno iš jų – „Skaistykla“ – autorius – 1991 sausį Lietuvoje pagarsėjęs Aleksandras Nevzorovas.
Užpernai Lietuva buvo vėl užsipulta, kai Rusija sulaukė kritikos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje dėl žmogaus teisių pažeidimų, kai išrinkto prezidento V. Putino inauguracijos išvakarėse Maskvoje opozicijos mitingą išvaikė riaušių policija ir OMON`as. Rusijos televizija rodė „Protesto anatomiją“, kurioje Lietuva vadinama viiena iš „perversmo rengėjų“.
Kodėl griebiasi jau nuvalkiotų klišių?
Šį kartą teigiama, kad Trakuose, vienoje kaimo turizmo sodybų, rengti ir Maidano savigynos būrių kovotojai, net snaiperiai. Tačiau, kodėl tokias nuvalkiotas klišes naudoja pats Rusijos prezidentas?
„Gali atrodyti, kad prezidentas sako teisybę (priimta, kad prezidentai nemeluoja) ir tarsi pateikia realius faktus. O iš tikrųjų tai yra vaidinimas, kuriame savanoriškai vaidmenį atlieka pats prezidentas. Nėra taip, kad jis nesuvoktų, nežinotų. V. Putinas kaip tikras žvalgybininkas gali paskleisti ir dezinformaciją“, – teigia VU Žurnalistikos instituto docentas dr. Mantas Martišius.
V. Putinas kvailai išsidavė
Rusijos vadovas gynė Viktorą Janukovyčių, kad šis „Berkut“ šaudyti į demonstraantus neliepė ir ragino žurnalistus apie snaiperius „įrodymų“ ieškoti internete
„Ar žinote, kad kai kas mano, jog tokių yra ir tarp buvusių mitinguotojų, kad vienoje iš opozicijos partijų buvo provokatorių. Ar jūs apie tai girdėjote?“, – klausė V. Putinas. Sulaukęs neigiamo atsakymo, jis pasiūlė paieškoti laisvai prieinamos medžiagos internete.
Ta „medžiaga“ – Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto ir ES užsienio reikalų įgaliotinės Catherine Ashton pokalbis – pasirodė tik po dienos (kovo 5-ąją). Jį paskelbė mįslingas „Rusijos Federacijos kompetencijos centras“ („Expertise Centre of the Russian Federation“).
Įrašą kaip mat nusitvėrė Kremliaus išlaikoma „Russia Today“, paskui šią puolė ir likusi žiniasklaida. Pokalbio turinys susuktas taip, kad atrodytų, jog Maidane šaudę snaiperiai galėjo priklausyti „vienai iš opozicijos jėgų“. Tačiau ši provokacija ne pirma.
Vasario pradžioje paviešintas menamas Jungtinių Valstijų diplomatų pokalbis, kai aukšta Amerikos pareigūnė nediplomatiškai leptelėjo apie ES. Įrašas paviešintas V. Janukovyčiaus ir V. Putino susitikimo Sočyje išvakarėse. Mūsų diplomatai buvo pričiupti vos tik Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES.
Vakarų diplomatų pokalbiai atsiduria internete prieš svarbius įvykius, kai Rusijai reikia nukreipti žiniasklaidos dėmesį. Tačiau šį kartą, panašu, geriausiai informuotas asmuo išsidavė.
Žada aukso kalnus ir dujų upes
Pralaimėję kovą Maidane, Kremliaus vanagai metėsi į Krymą. Čia siunčiami Rusijos Dūmos deputatai taškėsi pažadais.
„Pinigų yra! Beprocentinis kreditas – dovana! Dujos, visi energetiniai ištekliai. Jūs viską gausite neribotais kiekiais, pačiomis mažiausiomis kainomis, o jei reikės – nemokamai“, – toks pažadų lietus liejosi iš deputato Vladimiro Žirinovskio lūpų.
Federacijos Taryba leido Krymo rusakalbius ginti karine jėga, tačiau V. Putinas savo karių išsigynė ir teigė, kad tai – savigynos būriai. Rusų vyrams nuo mažens ugdoma pareiga ginti tėvynę, tačiau šį kartą rusų karys verčiamas išsiginti savo valstybės.
Ukrainos televizijos „Ukrstriem“ žurnalistai tiesiai šviesiai vieno tokio kario paklausė, iš kur jis atkeliavo.
„O jūs nesusiprotėjote? – atsakė šis. Tuomet reporteris perklausė, ar kariai iš Ukrainos. – Mes? Mes iš Rusijos“, – pokalbį baigė ginkluotas vyras.
Verta apsižiūrėti savo daržą
Propagandos technologijų tyrinėtojas sako, kad Rusija į karą dėl Ukrainos įvėlė ir Lietuvą, todėl ataka tikėtina ir prieš mus.
„Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pagal visuomenės apklausas Rusijoje metai iš metų yra didžiųjų priešų penketuke. Mes į šitą dalyką ironiškai žiūrėjom – na, kuria tą legendą Kremlius. Bet matom, kad panorėjus ji gali tapti veiksmingu pretekstu tam tikriems veiksmams. Tai turėtų mums kelti nerimą ir į tai reikia žiūrėti rimtai“, – pataria VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Anot politologo, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Kremlius gali savo „švelniąją galią“ pakeisti agresyviais „kietosios galios įrankiais“. Lietuva privalo būti pasirengusia įvykiams užbėgti už akių.