Šveicarijoje verda ginčas dėl minaretų. Musulmoniškų maldos namų gausėja visoje Europoje ir daugeliui europiečių sunku priprasti prie šių pokyčių.
Šveicarijos vyskupų konferencijos vadovas žmonių iniciatyvą kovoti su minaretų statybomis vadina „neproduktyviu reikalu“. Bazelio vyskupo Kurto Kocho manymu, tokie veiksmai iššaukia visiškai priešingą rezultatą. Katalikų vyskupas sako žinąs kelis atvejus, kai „kova su minaretais“ paskatino musulmonų bendruomenes juos statyti. Be to, daug musulmonų jam yra sakę, kad jiems visai nereikia minaretų. Prelatas pareiškė, kad sykį musulmonams nedraudžiama gyventi Šveicarijoje, nereikėtų kliudyti ir praktikuoti savo religijos. Apskritai religinę padėtį Šveicarijoje hierarchas vadina ramia, tačiau mano, kad religija turi būti plačios diskusijos visuomenėje tema, nes kitaip dialogas tarp religijų vargiai įmanomas.
Dauguma kitų Šveicarijos katalikų vyskupų pritaria K.Kocho nuomonei, tačiau federalinė Šveicarijos valdžia neįžvelgia nieko bloga, kad žmonės imasi iniciatyvos uždrausti minaretus. Šios kovos priešininkai mano, kad šitaip kėsinamasi į sąžinės laisvę, vieną pamatinių Europos vertybių, pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencija bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių paktas.
Pernai kovą grupė Berno kantono deputatų pateikė įstatymo projektą, draudžiantį šiame kantone statyti minaretus. Jų nuomone, Šveicarijoje įsiplieskę ginčai dėl minaretų rodo, jog didelė gyventojų dalis besąlygiškai pripažįsta Konstitucijoje įtvirtintą sąžinės laisvę, bet drauge nemano, jog būtina statyti minaretus, prie kurių paskui pritaisomi garsiakalbiai.
