Kai kurios moterys podiumu sklendė pasidabinusios spygliuotomis apyrankėmis, kitos dengė savo galvas skaromis, tačiau demonstravo tatuiruotes bei nuogus pečius. Vyrai demonstravo tiek ilgas islamiškas sukneles, tiek trumpas kelnes.
Nors pasaulyje dauguma naujienų apie Pakistaną – grėsmingos, tačiau geriausi vietos dizaineriai ir modeliai, dalyvaujantys pirmoje per visą šalies istoriją mados savaitėje bandė perduoti žinią apie kitokį Pakistaną. Kuomet šis aukštosios ir gatvės mišinys Milane ar Niujorke nieko nestebintų, tačiau Pakistane daugelio jų darbai atspindėjo įtampą, nesutarimus bei nerimą visuomenėje.
Keturias dienas trukusiu renginiu, kuris dėl saugumo sumetimų buvo atidėtas net du kartus pasauliui buvo siekiama parodyti, jog Pakistanas – tai ne tik kariniai konfliktai, bet ir tekstilės bei mados pramonė, taip tikintis pritraukti daugiau investuotojų.
Daugelis modelių bei dizainerių tvirtino, jog renginys buvo simbolinis spjūvis Talibanui bei jo visuomenės vizijai, kur moteris yra uždaroma namuose ir privalo vilkėti maišus primenančias burkas.
„Tai mūsų iššūkis Talibanui“ pasakojo Ayesga Tammy Haq, Pakistano mados savaitės vadovė. „Taip, šalis turi milžiniškų karinių bei politinių problemų tačiau tai nereiškia, jog viskas čia sustoję. Nereiškia, jog verslas yra miręs“, tvirtino ji.
Mados savaitės renginiai vyksta didžiausiame ir kosmopolitiškiausiame Pakistano mieste Karachyje, penkių žvaigždučių viešbutyje, esančiame greta JAV konsulato. Nuo Karachio iki šiaurės – vakarų Pakistano, kurį bent iš dalies kontroliuoja Al Quaeda – dvi valandos skrydžio.
„Gaila, tačiau visų dėmesio sulaukia juodoji Pakistano pusė“, - apgailestavo vienas žymiausių šalies modelių Nadia Hussain. „Dar niekada nebuvo taip blogai. Net nežinau, kas nutiks“, tvirtino ji.
Kol didžioji šalies 12 mln. populiacijos dalis gyvena lūšnynuose, turtinguose rajonuose esančiuose kavinėse galima išvysti jaunus, vakarietiškai apsirengusius pakistaniečius.
Nors renginiai Karachyje priminė mados savaites bet kuriame pasaulio mieste, tačiau čia nebuvo užsieniečių pirkėjų ar dizainerių. Organizatoriai nusprendė jų nekviesti.
„Kas čia vyks, kuomet saugumo situacija tokia?“, retoriškai klausė jaunas dizaineris Tabassumas Mughalas. „Tie, kurie čia yra, stengiasi išvykti“, kalbėjo jis.
Tekstilė sudaro beveik 60 proc. viso Pakistano eksporto, t.y. apie 12 mlrd. JAV dolerių per metus. Vietinis šilkas bei medvilnė laikomi vienais ploniausių pasaulyje. Tačiau dėl smurto ir neramumų industrija pastaraisiais metais neaugo.
Mados industrija sudaro tik nežymią tekstilės pramonės dalį.
„Mes vis dar užsiimame „marškinėlių už 30JAV dolerių“ verslu. Taip nekuriama pridėtinė vertė. Turėtume įdarbinti milijonus žmonių, ne šimtus tūkstančių“, apgailestavo A. T. Haq.
Dizainerių sukurti rūbai – tikras kultūrų mišinys. Kai kuriuos jų įkvėpė tradiciniai rūbai bei motyvai, kiti buvo ryškūs ar visai asketiški. Šalyje, kur daugelis moterų rengiasi daugiau nei kukliai, daugelis rūbų buvo gerokai pernelyg iššaukiantys vietiniam skoniui.
„Tai neatspindi to, kas mes esame“ pasakojo dizaineris Ayesha Tahir Masood, „Tik 0,001 proc. Pakistano moterų vilkėtų šiuos rūbus. Ir tai, tik griežtai saugomoje patalpoje, girtos arba išprotėjusios“.
Rūbai, kurių pakistaniečiai niekada nevilkės (Scanpix)
