Vienas jų – teisiškai įpareigojantis memorandumas dėl naujo dujotiekio per Mongoliją į Kiniją tiesimo. Apie tai Pekine paskelbė dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir pranešė Rusijos naujienų agentūros.
A. Mileris apie susitarimą paskelbė po V. Putino, Xi ir Mongolijos prezidento Ukhnaagiino Khürelsükho susitikimo.
Dujotiekiu „Sibiro galia 2“ tiekiamų dujų kaina bus mažesnė nei Europoje, pažymėjo A. Mileris, nurodydamas mažesnes transportavimo sąnaudas.
Taip pat pranešama, kad „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinė naftos korporacija pasirašė dokumentus, pagal kuriuos bus didinamas dujų tiekimas esamu dujotiekiu „Sibiro galia“ nuo 38 iki 44 mlrd. kubinių metrų per metus.
6 700 km ilgio dujotiekio „Sibiro galia 2“, įskaitant 2 700 km, esančius Rusijos teritorijoje, pajėgumas turėtų pasiekti 50 mlrd. kubinių metrų per metus. Sutartis sudaryta 30 metų laikotarpiui, teigiama Rusijos pranešimuose.
A. Mileris dujotiekį apibūdino kaip „didžiausią, plačiausią ir daugiausiai kapitalo reikalaujantį dujų projektą pasaulyje“, tačiau nepateikė detalių apie sąnaudas, kurios vertinamos dešimtimis milijardų dolerių.
Naujojo dujotiekio tiesimo terminai lieka neaiškūs. Derybos dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ vyksta jau penkerius metus, tačiau Maskvai ir Pekinui nepavyksta susitarti dėl kainos.
Bandomasis bevizis režimas rusams
Pekinas ir Maskva taip pat susitarė dėl bandomojo bevizio režimo rusams, turintiems galiojančius pasus, keliauti į Kiniją, pranešė naujienų agentūra TASS.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė TASS, kad naujasis reglamentas, taikomas buvimo šalyje laikotarpiui iki 30 dienų, galios vienerius metus.
Dabartinės taisyklės leidžia rusams, turintiems diplomatinius ar oficialius dokumentus, keliauti į Kiniją, be to, yra sudarytas dvišalis susitarimas dėl grupių bevizio kelionių režimo.
Naujasis reguliavimas įsigalios rugsėjo 15 d.
Lyderiai taip pat pasirašė bendradarbiavimo susitarimus tokiose srityse kaip aviacija, dirbtinis intelektas ir žemės ūkis.
Apie karą Ukrainoje – jokių detalių
Abu vadovai stengėsi pabrėžti tvirtus šalių tarpusavio santykius, kuriuos V. Putinas apibūdino kaip esančius „beprecedentiškai aukšto lygio“.
Xi sakė, kad jų ryšiai atlaikė tarptautinių pokyčių išbandymą ir gali būti toliau plėtojami, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
Trečiadienį V. Putinas kartu su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu dalyvavo Pekine surengtame didelio masto kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osioms metinėms paminėti.
Panašiai parodydamas paramą, Xi gegužės mėnesį dalyvavo Rusijos parade Maskvoje, taip pat skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.
Kinija laikoma svarbiausia Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą, nes Pekinas nepasmerkė Maskvos veiksmų ir savo pasiūlymuose dėl konflikto sprendimo pakartojo Rusijos keliamus reikalavimus.
Tačiau jokių detalių apie tai, ką Xi ir V. Putinas kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje, nepaaiškėjo. Iš Pekino gautoje informacijoje nurodyta, kad abu lyderiai aptarė „abiem pusėms svarbius regioninius klausimus“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
