REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos sostinė Kijevas, miestas, kuriame įprastas gyvenimas dabar slepiasi giliai po žeme. Slėptuvėje galima pamatyti įvairaus amžiaus žmonių, mažesni vaikai paprastai slėptis ateina su žaisliukais.

Ukrainos sostinė Kijevas, miestas, kuriame įprastas gyvenimas dabar slepiasi giliai po žeme. Slėptuvėje galima pamatyti įvairaus amžiaus žmonių, mažesni vaikai paprastai slėptis ateina su žaisliukais.

REKLAMA

Vienas tokių vaikų – penkerių metų berniukas, kuris tvirtai laiko pliušinį kiškutį, laukdamas ir slėpdamasis požeminėje pastogėje. Žmonės į požemį eina slėptis po perspėjimu apie artėjančius sprogdinimus, skelbia BBC.

Panašu, kad Kijeve karo garsai ir vėl vis labiau artėja, o sprogimų, šūvių serija užtrunka po kelias minutes.

Rusijos pajėgos tebėra miesto pakraštyje, bando veržtis daugiausia šiaurės ir rytų kryptimis, tačiau susiduria su Ukrainos pajėgų pasipriešinimu.

Tai miestas, kuriame įprastas gyvenimas pasklido po žeme: žmonės yra bombų slėptuvėse, rūsiuose, o metro sistema buvo paversta visą parą veikiančia prieglauda.

REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau tai buvo klestintis Europos didmiestis su gyvomis kavinėmis ir garsiai skambėjusia muzika, kuriame gyveno daugiau nei 2,88 milijono žmonių. 

REKLAMA

Dabar vieninteliai garsiai sklindantys garsai yra šios Rusijos pajėgų atakos ir reguliariais intervalais aidiančios oro antskrydžių sirenos.

Rusijos pajėgoms įsakyta suintensyvinti puolimą Ukrainoje

Rusija šeštadienį įsakė savo pajėgoms suintensyvinti puolimą Ukrainoje „visomis kryptimis“. Tuo metu Ukrainos sostinėje Kijeve iki pirmadienio buvo įvesta nenutrūkstama komendanto valanda ir pranešta apie 198 civilių gyventojų žūtį visoje šalyje nuo invazijos pradžios.

Kijevo gyventojai aidint sprogimams skubėjo į slėptuves. Ukrainos kariškiai šeštadienį ryte sakė atrėmę puolimą prieš sostinę, bet nurodė, kad tenka kautis su „diversantų grupėmis“, prasiskverbusiomis į miestą.

REKLAMA
REKLAMA

Maskva pranešė apšaudžiusi karinius taikinius sparnuotosiomis raketomis ir vėliau šeštadienį pažadėjo „išplėsti puolimą visomis kryptimis“, apkaltinusi Ukrainą, kad ši „atmetė“ derybas.

Tačiau trečią invazijos dieną ryžtingai nusiteikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad jo šalis niekada nepasiduos Kremliui.

Vilkėjęs žalius kariškus drabužius 44 metų V. Zelenskis savo paties nufilmuotame vaizdo pranešime atrodė pavargęs, bet nepraradęs ūpo.

„Esu čia. Mes jokių ginklų nesudėsime. Ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklai yra mūsų tiesa“, – paskelbė jis, paneigdamas melagienų pranešimus, esą valstybės vadovas pasidavė arba pabėgo iš Kijevo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 „Mūsų tiesa ta, kad tai mūsų žemė, mūsų šalis, mūsų vaikai, ir mes visa tai ginsime“, – sakė valstybės vadovas.

Vėliau prezidentas sakė, kad Ukraina „sugriovė“ Rusijos planą jį nuversti ir ragino rusus spausti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną sustabdyti konfliktą.

V. Putinas, ignoruodamas Vakarų perspėjimus, ketvirtadienį pradėjo didžiulio masto puolimą, dėl kurio, kaip nurodė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, iš Ukrainos į kaimynines šalis pasitraukė beveik 116 tūkst. žmonių.

Manoma, kad dar dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti pasitraukti į kitas Ukrainos vietas. Daugelis plūdo į vakarines sritis, mažčiau paveiktas kautynių.

REKLAMA

„Parama iš tiesų reikalinga“

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško šeštadienį sakė, kad per konfliktą žuvo mažiausiai 198 civiliai, įskaitant tris vaikus. Dar 1 115 žmonių buvo sužeisti. Kijeve gyventojai slėpėsi metropoliteno tuneliuose ir rūsiuose.

„Galvojome, kad gali įvykti kažkas panašaus, bet iki pat galo vylėmės, jog to nebus“, – vienoje iš slėptuvių naujienų agentūrai AFP sakė Iryna Butiak.

„Tikėjomės, kad sveikas protas ir padorumas nugalės. Ką gi, taip nenutiko“, – pridūrė 38 metų mokytoja.

Tūkstančiai pabėgėlių į Lenkijos pasienio miestą Peremislį atvažiavo traukiniu.

„Nenorime bėgioti iš šalies į šalį ir prašytis pagalbos, bet šįkart parama labai reikalinga“, – AFP sakė viena pabėgėlė, vardu Ana.

REKLAMA

350 mln. dolerių vertės karinių atsargų

Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad pasaulis turi pasiruošti ilgam karui.

„Šįryt galiu pasakyti jums vieną dalyką – kad šis karas užsitęs, – sakė jis. – Ši krizė tęsis, šis karas tęsis, ir visos su tuo susijusios krizės sukels ilgalaikių padarinių. Privalome būti pasiruošę.“

Pasikalbėjęs telefonu su E. Macronu V. Zelenskis per „Twitter“ dėkojo „partneriams“, siunčiantiems ginklų ir kitų atsargų.

Kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Aljanso rytinio sparno valstybes, pastarosiomis savaitėmis pasiuntė Ukrainai ginkluotės ir amunicijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė apie naujausią Vašingtono indėlį – 350 mln. dolerių (312 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Ukrainai.

NATO nurodė pirmąkart dislokuosianti savo rytiniame sparne 40 tūkst. greitojo reagavimo karių. Tačiau Vakarų karinis aljansas aiškiai pareiškė jokių karių į Ukrainą nesiųsiantis.

Sirenos ir paukščių giesmės

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, ankstyvą šeštadienio rytą Kijeve girdėję pavienius sprogimus. Jie, pasak karių, buvo sukelti artilerijos ir „Grad“ raketų, paleistų iš rajono į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Sostinės centre taip pat girdėjosi garsūs sprogimai.

REKLAMA

Gelbėjimo tarnybos pranešė, naktį per apšaudymą buvo apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Buvo paskelbta nuotrauka, kurioje matyti, kad pastato šone pramušta mažiausiai penkis aukštus apimanti skylė.

Anot Kijevo mero Vitalijaus Klyčko, į pastatą pataikė raketa.

„Priešas bando prasiveržti į miestą, ypač iš Hostomelio, Žytomyro, kur agresoriai neutralizuoti“, – sakė V. Klyčko, turėdamas omenyje dvi gyvenvietes, esančias į šiaurės vakarus ir vakarus nuo miesto.

„Dabar Kijeve, deja, esama diversantų grupių, įvyko keli susirėmimai“, – pridūrė meras.

Praėjus kelioms valandoms AFP korespondentai miesto centre pastebėjo sunaikintą ukrainiečių karinį sunkvežimį ir civilį savanorį, kuris kasė apkasą kariams.

REKLAMA

Centre taip pat buvo matyti manevruojantys Ukrainos tankai, tačiau gatvės buvo beveik tuščios. Rajone tvyrojo tyla, ją trikdė tik oro pavojaus sirenos ir paukščių giesmės.

Sostinės merija pranešė sugriežtinanti jau galiojančią komendanto valandą: visi asmenys, kurie pasirodys lauke po 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, bus laikomi „priešo sabotažo ir žvalgybos grupių nariais“.

Komendanto valanda tęsis iki pirmadienio 8 valandos.

Kitur Ukrainoje dirbantys AFP žurnalistai matė antskrydžio prieš karinę bazę padarinius netoli Rozsiškių kaimo centrinėje šalies dalyje. Toje vietovėje, be kita ko, buvo sunaikinti du sunkvežimiai.

Prie įvažiavimo į kelis kaimus ir miestelius pakeliui į Lvivą buvo matyti, kaip civiliais drabužiais apsirengę vyrai budėjo prie improvizuotų betoninių barikadų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įbetonuotas egoizmas“

Kai ketvirtadienį paskelbė apie puolimo pradžią, V. Putinas sakė norįs apginti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prokremliškus separatistus. Šie sukilėliai aštuonerius metus kovojo su Kijevo vyriausybe per konfliktą, nusinešusį daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

V. Putinas savo invaziją vadino „specialiąja karine operacija“, o Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ šeštadienį paliepė žiniasklaidai pašalinti pranešimus, kuriose šie veiksmai vadinami „antpuoliu, įsiveržimu arba karo paskelbimu“.

Agentūra savo praneškime apkaltino 10 nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, įskaitant televiziją „Dožd“ ir radiją „Echo Moskvy“, skleidžiant „nepatikimą visuomenei reikšmingą neteisingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenės vykdomą Ukrainos miestų bombardavimą ir civilių gyventojų žūtis.

REKLAMA

Rusija stengėsi nesureikšminti tarptautinio pykčio pliūpsnio ir vis griežtesnių sankcijų, skelbiamų Jungtinių Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, be kita ko, nukreiptų asmeniškai prieš V. Putiną ir jo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Maskva teigė, kad sankcijos V. Putinui ir S. Lavrovui yra Vakarų „bejėgiškumo vykdyti užsienio politiką ir realizuoti tarptautinius santykius pavyzdys ir demonstravimas“.

V. Zelenskis ragino sąjungininkus Vakaruose eiti dar toliau, atsiejant Maskvą nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Toks žingsnis kirstų Rusijos prekybai su didžiąja dalimi pasaulio.

Tačiau kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, Vengrija ir Italija, buvo nelinkusios tam pritarti, baimindamosi, kad Rusija gali nutraukti joms dujų tiekimą.

REKLAMA

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis smerkė tokią poziciją – ypač Vokietijos, seniai kritikuojamos Varšuvos dėl glaudžių ekonominių ryšių su Rusija.

„Šiandien nėra laiko įbetonuotam egoizmui, kurį stebime kai kuriose Vakarų šalys, taip pat, deja, ir čia, Vokietijoje“, – prieš susitikimą Berlyne su vokiečių kancleriu Olafu Scholzu sakė M. Morawieckis.

„Todėl atvykau... papurtyti Vokietijos sąžinę, kad jie pagaliau ryžtųsi triuškinamoms sankcijoms. Sankcijas, kurios būtų tokios ryžtingos, kad paveiktų Putino sprendimus“, – kalbėjo jis.

Vėliau šeštadienį Vokietija pranešė atliekanti pasiruošimus Rusijos „tikslingam ir funkcionaliam“ atjungimui nuo SWIFT, kad būtų apribota galima šalutinė žala.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų