Karas Ukrainoje. Viena Europos šalis rems Ukrainą tiek, kiek reikės: įvardyta pagrindinė kliūtis taikai

Minint ketvirtąsias Rusijos pradėto karo Ukrainoje metines, per vasario mėnesį vykusią paramos akciją „Radarom“ surinkta daugiau nei 4 mln. eurų.

„Blue/Yellow“, LRT ir „Laisvės TV“ organizuojamos akcijos metu surinktos lėšos bus skirtos oro ir sausumos robotų būriams – robotizuotoms gynybos, logistikos ir medicininės evakuacijos sistemoms.

Per paramos akciją taip pat vyko aukcionai – už 60 tūkst. eurų prekybos tinklas „Aibė“ įsigijo „Blue/Yellow“ parvežtą Ukrainos vėliavą su prezidento Volodymyro Zelenskio parašu, dar už 13 tūkst. eurų asmuo per įsigijo Lietuvos vėliavą su buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės parašu.

Aukoti „Radarom“ akcijai bus galima dar keletą dienų, iki vasario 28 d.

Vilniuje ir Kaune anksčiau kiek anksčiau įvyko paramos akcijos koncertai „Laisvė šviečia. Radarom“, ant scenos pasirodę žinomi šalies atlikėjai taip pat ragino remti Ukrainą ir aukoti.

Kaip teigė vienas šios paramos akcijos organizatorių, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, šie robotai, kuriems bus skiriamos lėšos, yra viena moderniausių šiuolaikinių technologijų, leisianti karo lauke pakeisti karius, pristatyti amuniciją, maistą ir atsargas, išgabenti sužeistuosius.

„Šiandieną – ir skausminga, ir žiauri diena, bet tuo pat metu – ir didi diena, kuri parodė, kad maži gali stovėti prieš didelius, nes maži gali būti didūs, o dideli – menki ir niekšingi. Tai diena, kuri pirmiausia liudija apie vienybę“, – Lukiškių aikštėje koncerto metu sakė E. Jakilaitis.

Kitas akcijos organizatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas akcentavo, kad šios metinės nėra šventė, tai yra „mirties, purvo ir gėdos dėl žmonijos“ diena dėl to, kad tokie karai pasaulyje vis dar vyksta, kad Ukrainos gynėjai toliau turi mirti apkasuose, o šalies gyventojai – šalti po Rusijos atakų per energetikos infrastruktūrą.

„Radarom“ akcija yra be galo svarbi, be jokių abejonių, atsilaikyti padeda šie robotai, kuriuos mes pirksime Ukrainos gynėjams. (…) „Radarom“ šįvakar baigsis, bet parama Ukrainai nesibaigia – yra galybė fondų Lietuvoje“, – ant scenos kalbėjo A. Tapinas.

„Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas scenoje pasirodė su Ukrainoje kovojančiu kariu, Charkivo gynėju Olegu, kuris dėkojo visiems, remiantiems jo šalį kovoje su priešu.

„Olegas kartu su savo vyrais visiškai naikino rusų bandymą įsiveržti į Charkivą 2022 m. vasario 27 d. Visa įranga, ką jie turėjo, išskyrus ginklus, buvo iš Lietuvos. Tad mes – gyvi įrodymai, kad kovojame, esame ir būsime“, – ant scenos kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas.

Minint 12-ąsias prieš Ukrainą pradėtos agresijos bei Krymo aneksijos metines, Lukiškių aikštėje taip pat įžiebta 12 simbolinių laužų.

Paramos akcija surengta ir Kaune – be „Radarom“ koncerto, Laisvės alėjoje daugiau nei pusšimtis kauniečių dalyvavo Ukrainos palaikymo akcijoje „Uždek žvakutę žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams“. 

Akcijos metu iš mėlynai geltonų žvakučių sudėta simbolinė Ukrainos vėliava, taip pagerbiant visus žuvusius Ukrainos laisvės gynėjus bei išreikšiant solidarumą su kovojančia ukrainiečių tauta.

Vilniuje taip pat vyko solidarumo su Ukraina pilietinės visuomenės eitynės „Mūsų vėliavos – laisvės vėliavos!“

Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.

Ukraina visada palaiko JAV siekį kuo greičiau užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendraudamas su žiniasklaida po Ukrainos ir Šiaurės Europos bei Baltijos šalių viršūnių susitikimo, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų užbaigti karą iki 2026 m. liepos 4 d., tai yra iki JAV Nepriklausomybės dienos, rašo UNIAN.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirillas Dmitrijevas paragino JK ministrą pirmininką Keirą Starmerį atsistatydinti, kaltindamas Jungtinę Karalystę Ukrainai tiekiant branduolinius ginklus, rašo „Sky News“.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad Kinija turi „didelę galimybę“ panaudoti įtaką Rusijai dėl karo Ukrainoje.

„Turime bendradarbiauti, kad išspręstume didžiąsias mūsų laikų krizes ir karus, įskaitant pastangas pagaliau užbaigti Rusijos ketverių metų agresijos karą prieš Ukrainą“, – pažymėjo F. Merzas prieš išvykdamas į Pekiną.

„Kinija turi didelę galimybę daryti įtaką šiuo klausimu... Pekinas turi balsą, kuris bus išgirstas, net ir Maskvoje“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 30 Ukrainą remiančios Norinčiųjų koalicijos lyderių antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos invazijos metines, paragino Rusiją sutikti su „besąlygiškomis paliaubomis“.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pareiškė, kad blokas įvykdys pažadą dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, nepaisant to, kad Kremliui palankus Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas blokuoja šį planą.

„Mes vienaip ar kitaip suteiksime šią paskolą. Leiskite man pasakyti labai aiškiai. Turime įvairių variantų ir jais pasinaudosime“, – sakė U. von der Leyen Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje ketvirtosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti, kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos kareiviai, veikiantys Prydniprovskės fronte ir neturintys „Starlink“ palydovinio ryšio, mėgina gauti prieigą prie interneto konfiskuodami arba įsigydami SIM korteles iš Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių, pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.

„Prydniprovskės fronte rusai, šiuo metu neturintys „Starlink“, bando rasti, gauti, nusipirkti arba konfiskuoti Ukrainos GSM mobiliojo ryšio operatorių – „Kyivstar“ ir „Vodafone“ – SIM korteles, nes jiems reikia prieigos prie interneto“, – sakė V.  Vološynas. 

Remiantis žvalgybos duomenimis, šie incidentai vyksta būtent Prydniprovskės fronte, kur Rusijos pajėgos ieško alternatyvių būdų prisijungti prie tinklo. 

„Jie visomis įmanomomis priemonėmis bando jas įsigyti arba iš ko nors konfiskuoti“, – pabrėžė atstovas spaudai. 

Anksčiau Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos kareivių pokalbį, kuriame jie skundėsi prasta ryšio kokybe. Įvedus apribojimus naudoti palydovinio internetinio ryšio „Starlink“ terminalus rusams tapo gerokai sunkiau koordinuoti savo pajėgas ir vykdyti puolimą kai kuriuose fronto ruožuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kasmetiniame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje pasakytoje kalboje apkaltino Ukrainą bandant sabotuoti taikos procesą, rašo „Sky News“.

Rusijos pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. surengė 5 796 atakas prieš energetikos objektus Ukrainoje. Vykdydami savo darbą žuvo 247 technikai, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

„Po kiekvieno smūgio mūsų technikai pradėdavo savo pamainą, kad kuo greičiau pašalintų žalą ir atkurtų elektros ir šilumos tiekimą ukrainiečių šeimoms. Nepaisant šalčio ir apšaudymų. Deja, atlikdami darbą žuvo 247 mūsų darbuotojai“, – teigė D. Šmyhalis.

Energetikos infrastruktūra, anot jo, nuo plataus masto invazijos pradžios yra vienas pagrindinių rusų atakų taikinių, nes rusai nori palikti ukrainiečius tamsoje ir šaltyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Norinčiųjų koalicijos partnerius padidinti energetinę paramą jo šaliai. Kaip informuoja „Ukrinform“, jis tai pareiškė sakydamas įžanginę kalbą koalicijos susitikime Kyjive.

Per pastaruosius metus derybų su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis procesas gerokai pasikeitė, interviu BBC sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslycia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimus, skirtus plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms. Tačiau juose nebuvo nė menkiausios užuominos apie pasirengimą sudaryti taiką, rašo „24 Kanal“.

Karas Ukrainoje, Pekino nuomone, neturėtų temdyti santykių tarp Europos ir Kinijos. Likus dienai iki Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vizito Kinijoje ir praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning Pekine sakė, kad „Ukrainos krizė“ neturėtų būti problema tarp Kinijos ir Europos.

Kinija esą remia diplomatines pastangas dėl politinio sprendimo. Liaudies Respublika niekada nepylė žibalo į ugnį ir nesiekė naudos iš šios situacijos, pabrėžė Mao Ning.

Paklausta apie F. Merzo žodžius dėl Kinijos vaidmens Ukrainos kare, atstovė tiesiogiai neatsakė. Ji teigė mananti, kad per F. Merzo vizitą abi pusės apsikeis nuomonėmis bendrų interesų klausimais. F. Merzas, turėdamas omenyje Kinijos ir Rusijos vadovus,  pirmadienį agentūros „dpa“ konferencijoje Berlyne sakė: „Jei Xi Jinpingas rytoj pasakytų V. Putinui, baik tai,  jis užporyt turėtų baigti“. Kinija ir toliau remia Rusiją pirkdama naftą ir dujas ir tiekdama technologijas, pabrėžė kancleris.

Kartu Pekinas išreiškė lūkesčius dėl F. Merzo vizito. Kinija pasirengusi išnaudoti vizitą kaip galimybę gerinti tarpusavio supratimą ir gilinti praktinį bendradarbiavimą, sakė Mao Ning.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį pažadėjo remti Ukrainos žmones „tiek, kiek reikės“ ir sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad jis blokuoja kelią į taiką.

Kreipdamasis į ministrų kabinetą minint ketvirtąsias V. Putino invazijos į kaimyninę šalį metines, premjeras pagyrė Ukrainos „neįtikėtiną atsparumą“.

„Tai nėra tolimas konfliktas, vykstantis toli nuo Jungtinės Karalystės“, – pareiškė K. Starmeris.

„Tai susiję su mūsų vertybėmis – laisve, demokratija ir šalies teise pačiai spręsti, ką daryti, o tai yra demokratija ir suverenitetas“, – sakė jis.

Pasak K. Starmerio, karo poveikis juntamas JK namų ūkiuose, nes nuo invazijos pradžios išaugo energijos kainos, kurios „vis dar yra 40 proc. didesnės, nei anksčiau“.

„Taigi, tai jaučia kiekviena šeima. O tai, kaip ir kada šis konfliktas baigsis, labai ilgam laikui paveiks visus Jungtinės Karalystės žmones, todėl labai svarbu užtikrinti, kad taika būtų teisinga ir ilgalaikė“, – pridūrė jis.

Tačiau, K. Starmerio teigimu, „būtent Putinas trukdo“ pasiekti tokį rezultatą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms paminėti, pareiškė, kad norėtų, jog Donaldas Trumpas apsilankytų Ukrainoje, rašo UNIAN.

Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį, vasario 24-ąją – ketvirtųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių dieną – išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai 297 pozicijomis, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“.

Apribojimai pritaikyti 240 juridinių ir septyniems fiziniams asmenims, taip pat 50 jūrų laivų, nurodoma pranešime JK vyriausybės svetainėje.

Sąraše esančių asmenų turtas JK teritorijoje įšaldomas, o britų įmonėms draudžiama teikti jiems bet kokias paslaugas.

Tarp fizinių asmenų sankcijos pritaikytos „Rosatom Energetičeskije projekty“ generaliniam direktoriui Andrejui Roždestvinui – kartu su pačia organizacija.

Londonas taip pat įvedė apribojimus devyniems Rusijos bankams, tarp jų – „Počta bank“, „Fora bank“, „Ak-Bars bank“, „Točka bank“, bankui „Absoliut“ ir „Transkapitalbank“.

Be to, sankcijos pritaikytos „Rosatom“ struktūroms, „Transneft“ ir „Gazprom SPG Portovaja“. Tačiau operacijos su „Transneft“ leidžiamos iki balandžio 9 dienos.

Į sankcijų sąrašą įtraukta „Novatek“ suskystintų gamtinių dujų gamykla „Kriogaz-Vysock“, Stupino metalurgijos įmonė, Uralo dyzelinių variklių gamykla, hidroakustinės įrangos gamintojas „Dalpribor“ ir Altajaus prietaisų gamykla „Rotor“.

JK sankcijų sąraše – Maskvos užsienio partneriai: įmonės iš JAE (142), Kinijos (39), Tailando (3) ir Indijos (2), taip pat Varšuvos statybų bendrovė „Alliance Capital“. Apribojimai taip pat pritaikyti Sakartvelo televizijos kanalams „Imedi“ ir „Postv“ – už „klaidinančios informacijos“ apie Ukrainą skleidimą.

Rusijos kariuomenė ketvirtaisiais karo Ukrainoje metais užėmė daugiau šios šalies teritorijos nei per dvejus ankstesnius metus kartu sudėjus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

Nuo 2025 metų vasario 24 dienos, kai buvo minimos trečiosios invazijos metinės, Maskvos pajėgos užvaldė 4 524 kvadratinius kilometrus, o tai viršija antraisiais ir trečiaisiais karo metais bendrai užimtą plotą, rodo ISW, bendradarbiaujančio su kitu JAV analitiniu centru „Critical Threats Project“, duomenys.

„Critical Threats Project“ yra konfliktų tyrimų srityje besispecializuojanti nepriklausomos ne pelno organizacijos „American Enterprise Institute“ (AEI) dalis.

2025 m. užimti vieną kilometrą Ukrainos teritorijos Rusijos Federacijai kainavo apie 120 kareivių, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa.

„Rusijos bendri gyvosios jėgos nuostoliai jau siekia 1 milijoną 260 tūkstančių žmonių (tai didžiausi nuostoliai nuo Antrojo pasaulinio karo), o vieną kilometrą užimti 2025 m. jiems atsieidavo po 120 žmonių. Tai ne tik skaičiai. Rusija prarado „antrosios pasaulio armijos“ reputaciją. Ji prarado didelę dalį savo profesionalių karinių pajėgų. Ji tapo priklausoma nuo iš kitų šalių tiekiamų komponentų ir kitų autoritarinių režimų paramos. Tai taip pat yra kaina, kurią tenka sumokėti“, – paaiškino jis.

P. Palisa pridūrė, kad rusai faktiškai įvedė savo ekonomiką į karinės mobilizacijos būseną.

„Tai reiškia, kad daugiau išleidžiama gynybai, mažiau investuojama į civilinį sektorių ir vyksta technologinė izoliacija. Toks modelis gali veikti kurį laiką, bet jis nesukuria ilgalaikio stabilumo. Tačiau turime būti atviri: nepaisant šių nuostolių, Rusija nesustojo. Ji prisitaiko. Keičia taktiką. Ji pasirengusi sumokėti didelę kainą už savo imperialistines ambicijas“, – kalbėjo pulkininkas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis sakė, kad praėjusi karo metai buvo pirmieji Rusijos kariuomenei, per kuriuos ji prarado daugiau karių nei užverbavo.

Antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungą (ES) nustatyti aiškų jo šalies stojimo į bloką grafiką.

„Mums svarbu gauti aiškią datą, kada galėsime prisijungti prie ES“, – vaizdo kreipimesi į Europos Parlamentą sakė V. Zelenskis.

„Jei tokios garantijos nebus, (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – AFP) ras būdą, kaip dešimtmečiams užblokuoti Ukrainos (įstojimą – ELTA), suskaldydamas jus, suskaldydamas Europą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

ELTA primena, kad prieš ketverius metus, 2022 m. vasario 24 d., apie 3:40 val. ryto vietos laiku, pirmoji Rusijos tankų kolona įvažiavo į Ukrainos Luhansko sritį, daugelyje šalies miestų ukrainiečiai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų smūgių.

Minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žadėjo, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą, ir ragino jai suteikti veiksmingas saugumo garantijas.

„NATO nuo pat pradžių rėmė Ukrainą. Mes su jumis esame ir šiandien, ir būsime su jumis visų ateities iššūkių akivaizdoje“, – antradienį aljanso būstinėje Briuselyje kalbėjo M. Rutte.

„Būtina, kad Ukraina ir toliau gautų reikiamą karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

M. Rutte atkreipė dėmesį, kad karinė pagalba Kyjivui yra absoliučiai būtina.

„Nes pagalbos pažadas karo neužbaigia. Ukrainai šaudmenų reikia šiandien ir kiekvieną dieną, kol nesibaigs kraujo liejimas“, – sakė jis.

NATO vadovas taip pat paragino sąjungininkus įsipareigoti užtikrinti taiką Ukrainoje karui pasibaigus, suteikiant veiksmingas saugumo garantijas.

„Kai karas pagaliau baigsis, taika turi išsilaikyti. Su stipriomis Ukrainos pajėgomis, pasirengusiomis atgrasyti ir ginti, ir veiksmingomis saugumo garantijomis iš Ukrainos partnerių: Europos, Kanados ir Jungtinių Valstijų“, – tikino M. Rutte.

„Ukrainos žmonės nusipelno teisingos ir ilgalaikės taikos. Jų saugumas yra mūsų saugumas. Europoje negali būti tikros taikos be tikros taikos Ukrainoje“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prieš ketverius metus, 2022 m. vasario 24 d., apie 3:40 val. ryto vietos laiku, pirmoji Rusijos tankų kolona įvažiavo į Luhansko sritį, daugelyje šalies miestų ukrainiečiai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų smūgių.

Rusijos šnipai prie Europos karinių bazių ir kitų svarbių objektų perka nekilnojamojo turto objektus, kurie gali būti panaudoti sabotažo kampanijoms vykdyti, skelbia „The Telegraph“.

Minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bičiuliavimusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. D. Trumpas viršūnių susitikime Aliaskoje pasveikino V. Putiną ant raudonojo kilimo kaip „draugužį“ ir kartu visiškai pasitraukė iš karinės paramos Ukrainai, kritikavo politikas, kalbėdamas vokiečių transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Ir, deja, JAV prezidentas labai anksti bereikalingai iš derybų išbraukė Ukrainos narystės NATO klausimą – „be jokio reikalo“, sakė B. Pistorius.

„Tai būtų buvęs koziris, kuriuo būtų buvę galima pasinaudoti derantis dėl kitų dalykų“, – pažymėjo jis.

Ministras griežtai kritikavo Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus.

„Tai, kas ten vyksta kasnakt, neturi nieko bendra su šalies užkariavimu. Čia terorizuojami civiliai gyventojai – spaudžiant 20 laipsnių šalčiui. Taip neužimamas nė kvadratinis metras žemės, o siekiama palaužti ukrainiečių moralę ir sugriauti šalį“, – kalbėjo B. Pistorius.

Tačiau ir praėjus ketveriems metams, anot jo, gyventojai demonstruoja neįtikėtiną ištvermę ir neįtikėtiną drąsą, stiprybę bei moralę. Ir apklausos rodo, kad ji net didėja.

B. Pistorius pažymėjo, kad Vokietija jau tapo didžiausia Ukrainos rėmėja – vien tik šiais metais numatyta daugiau  kaip 11 mlrd. eurų. Klabėdamas apie galimą karo pabaigą, jis teigė, kad mūšio lauke artimiausiu metu sprendimo greičiausiai nebus. Derybų procesui laibai svarbu išlaikyti paramą Kyjivui. Ekonominė situacija Rusijoje „vis labiau blogėja“. Kremlius esą turi pasiekti tašką, kai karas pamažu bus blogesnis pasirinkimas už taiką.

„Tačiau to negalima pasiekti silpnumu, o tik stiprybe“, – akcentavo B. Pistorius.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 111 rusų paleistų dronų iš 133, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 133 dronus, įskaitant „Shahed“,  „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius, taip pat vieną balistinę raketą „Iskander-M“.

Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Antradienio duomenimis, numušta/neutralizuota 111 rusų dronų.

Registruoti balistinės raketos ir 19 dronų smūgiai 16 vietų, numuštų oro taikinių nuolaužos – vienoje vietoje.

Europos lyderiai, įskaitant Suomijos prezidentą Alexander'ą Stubbą ir Švedijos ministrą pirmininką Ulfą Kristerssoną, atvyko į Ukrainą paminėti ketvirtųjų Rusijos invazijos metinių, antradienį pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras.

„Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko vadovus, mūsų tikrus ir artimus sąjungininkus ginant laisvę, teisingumą ir tiesą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Andrijus Sybiha.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“.

„Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija.

Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Dnipropetrovsko srities prokuratūros prižiūrimi Ukrainos saugumo tarnybos tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl teroristinio akto pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį.

Prokurorai ir tyrėjai dirba, kad nustatytų visas šio incidento aplinkybes.

Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, per sprogimą vienoje Mykolajivo degalinėje buvo sužeisti septyni policijos pareigūnai, dviejų nukentėjusiųjų būklė yra sunki. Šis sprogimas taip pat buvo pripažintas teroro aktu.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos pajėgos pradėjo ėmė veržtis į Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų.

„Sky news“ pateikia chronologiją, kaip atrodė pirmoji Rusijos karo prieš Ukrainą diena.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, rusų pajėgos taip pat neteko 11 698 tankų (+2), 24 086 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 37 560 artilerijos sistemų (+50), 1 654 raketų paleidimo sistemų, 1 305 oro gynybos sistemų (+1), 435 karo lėktuvų, 348 sraigtasparnių, 145 571 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 693), 4 347 kruizinių raketų, 29 laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 79 826 transporto priemonių ir kuro cisternų (+190), 4 074 specialiosios įrangos vienetų (+1).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas.

Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje.

„Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti. O aš atsakiau, kad man reikia ginklų, o ne taksi“, – įraše pasakoja V. Zelenskis.

+3

Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN.

Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo – teritorinio klausimo.

„Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Jie turi savo poziciją šiuo klausimu, bet jei jiems duosi pirštą, jie nukąs visą ranką. Tai yra Rusijos požiūris“, – pabrėžia V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis netiki, kad Rusija bus patenkinta, net jei gaus visą Donbasą.

Prieš kelias dienas paskelbtame interviu BBC V. Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai.

„Aš tai matau kitaip. Aš tai vertinu ne tik kaip žemę. Aš tai vertinu kaip atsitraukimą – mūsų pozicijų susilpnėjimą, šimtų tūkstančių ten gyvenančių mūsų žmonių palikimą likimo valiai. Taip aš tai vertinu. Ir esu įsitikinęs, kad toks „pasitraukimas“ suskaldytų mūsų visuomenę“, – sakė V. Zelenskis.

„Tai tikriausiai jį (V. Putiną – red. past.) patenkintų kurį laiką... jam reikia pertraukos... bet kai jis atsigaus, mūsų Europos partneriai sako, kad tai gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų. Mano nuomone, jis galėtų atsigauti per ne daugiau kaip porą metų. Kur jis eitų toliau? Mes nežinome, bet tai, kad jis norėtų tęsti (karą – red. past.), yra faktas“, – pabrėžė jis.

Per naktinius Rusijos dronų smūgius Zaporižios mieste Pietryčių Ukrainoje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, antradienį pranešė pareigūnai.

Ukraina antradienį mini ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, nematant pabaigos kruviniausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) nurodė, kad vėlų pirmadienio vakarą įvykdytos atakos buvo nukreiptos į įvairias vietas visame srities centre.

„Dėl išpuolių buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vieną vaiką“, – teigė DSNS.

Vienoje vietoje dronas rėžėsi į gamyklos pastatą šalia devynių aukštų gyvenamojo namo, sukeldamas gaisrą, kuris išplito daugiau nei 200 kv. m plote.

DSNS pridūrė, kad taip pat buvo padaryta žala netoliese esantiems namams.

Kitas smūgis teko atvirai teritorijai netoli gyvenamųjų rajonų, apgadinti penki pastatai ir keli kieme stovėję automobiliai.

Gelbėtojai pasitelkė papildomas įgulas ir įrangą gaisrams gesinti bei konstrukcijų pažeidimams įvertinti.

„Visos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – nurodė DSNS.

Zaporižia, didelis miestas netoli pietinės fronto linijos, beveik kasdien patiria Rusijos dronų ir raketų atakas, Maskvai toliau taikantis į miestų teritorijas ir pramonės objektus visoje Ukrainoje.

Pirmadienį per Rusijos smūgius Zaporižioje ir Odesoje žuvo trys žmonės.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims.

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada Rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną. 

Antradienį ryte šalia policijos patrulinio automobilio Maskvos centre sprogus sprogstamajam užtaisui vienas pareigūnas žuvo, dar du buvo sužeisti, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerija.

Sprogimas įvyko apie 12.05 val. (pirmadienį 21.05 val. Grinvičo laiku) Saviolovsko geležinkelio stoties aikštėje, nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

+2