Kinijos turtuoliai ieško alternatyvų vertybiniams popieriams. Jie savo pinigus nusprendė investuoti į, jų manymu, patikimesnius objektus – tokius kaip meno kūriniai ar net graikiniai riešutai.
Investuotojų susidomėjimas graikiniais riešutais Kinijoje išpūtė burbulą. Prieš dešimt metų graikiniai riešutai Kinijoje kainavo apie 350 juanių (152 litus), o dabar – dešimtis tūkstančius dolerių. Kuo riešutai senesni ir turi daugiau vingių, tuo jie brangesni.
Kita kinų manija – lenktyniniai balandžiai. Turtingi kinai išleidžia nuo 800 tūkst. iki 1,5 mln. litų už šiuos paukščius. Dėl staigiai išaugusių kainų kaltinami spekuliantai. Geriausiais lenktynininkais laikomi Belgijoje išauginti balandžiai.
Taip pat nuo 2000-ųjų Kinijoje dešimt kartų išaugo nefrito kainos. Šis mineralas Kinijos investuotojams dabar kainuoja daugiau nei auksas. 2010 m. nefrito uncija kainavo per 8 tūkst. litų, o iš jo pagamintos figūrėlės – dešimtis tūkstančių. Tiesa, po finansų krizės nefrito burbulas pradėjo bliūkšti.
Kinijoje vyno suvartojama gana nedaug, tačiau ši šalis tapo didžiausia Bordo vynų eksporto šalimi, o turtingi kinai pradėjo sparčiai investuoti į vyną ir vynuogynus. Vyno dėžei jie išleidžia nuo 100 tūkst. JAV dolerių. Kinijos bankai net pradėjo siūlyti paskolas užstatant tam tikrus įvertintus vynus.
Kaip ir vakariečiai, kinai pradėjo aktyviai investuoti į meno kūrinius ir fondus. Investicijos į meno fondus, kai kuriais skaičiavimais, siekia 2,4 mlrd. litų.
Dar vienas kinų alternatyvus investicijų objektas – pašto ženklai. Keturių pašto ženklų komplektas iš kultūrinės revoliucijos laikų pernai buvo parduotas už beveik 3 mln. litų. Pašto ženklai, kaip ir vynas bei meno kūriniai, smarkiai pabrango, kai kinai pradėjo ieškoti investicijų alternatyvų. Tačiau ekspertai įspėja, kad šis burbulas gali greitai subliūkšti.
Kaip vakariečiai yra susižavėję vynu, taip kinai – arbata. 345 gramai arbatos „Pu Erh“, kuri buvo brandinta 100 metų, gali kainuoti per 67 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo arbatos ir arbatmedžio amžiaus bei regiono.
