Svarbiausi dienos įvykiai:
23:53 | Žvalgyba įspėja dėl provokacijų
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paneigė informaciją apie tariamus rusų planus lapkričio pabaigoje iš šiaurės pulti Ukrainą rusų ir baltarusių pajėgomis, rašo UNIAN.
„Ukrainos informacinėje erdvėje pastarosiomis dienomis plinta informacija apie tariamus priešo planus lapkričio pabaigoje pulti Ukrainą su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos smogiamosiomis pajėgomis nuo šiaurinių Ukrainos sienų. Šią informaciją sustiprina anoniminiai „įkalčiai“ apie masinę raketų ir aviacijos ataką, kuri bus surengta prieš tokią invaziją“, – teigia žvalgyba.
Pabrėžiama, kad tokia informacija yra neteisinga. Žvalgybos pareigūnų teigimu, tokios informacinės operacijos tikslas – išprovokuoti Ukrainą perkelti didelę dalį savo kariuomenės prie sienos su Baltarusija, kad būtų susilpnintas ginkluotųjų pajėgų potencialas Ukrainos rytuose ir pietuose, ir kartu parodyti baltarusiams, kad mūsų valstybė neva ketina pulti Baltarusijos teritoriją.
Anot žvalgybos, dar vienas tokios dezinformacinės kampanijos tikslas yra sėti paniką Ukrainos visuomenėje.
„Raginame piliečius nepasiduoti priešiškoms provokacijoms ir pasitikėti tik oficialiais informacijos šaltiniais. Pabrėžiame, kad Ukrainos gynybos pajėgos patikimai saugo mūsų šiaurines sienas ir yra pasirengusios bet kuriuo metu atremti priešo puolimą. Be to, informuojame, kad, žvalgybos duomenimis, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nėra jokių smogiamųjų pajėgų, kurios galėtų vykdyti tokias užduotis“, – rašoma pranešime.
23:31 | Iš Chersono evakuota 100 žmonių
Šiandien iš Chersono į Chmelnyckio miestą išvyko traukinys su pirmuoju šimtu Chersono gyventojų, kurie pasinaudojo vyriausybės suteikta nemokama evakuacija, rašo UNIAN.
Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos duomenimis, 26 iš jų yra vaikai, septyni žmonės yra ligoniai, prikaustyti prie lovos, ir šeši sunkiai judantys žmonės.
„Atvykus į Chmelnickį, visiems evakuotiems asmenims bus suteikta pagalba rengiant IDP pažymėjimą ir valstybės piniginė parama – 2 000 grivinų vienam suaugusiajam ir 3 000 grivinų vaikams bei neįgaliesiems. Visi jie bus apgyvendinti nemokamai ir gaus humanitarinę pagalbą“, – sakoma pranešime.
Ministerija taip pat priminė, kad iš Chersono srities autobusais galima evakuotis į Odesą, Mykolajivą ir Kryvyj Rihą. Žmonės bus apgyvendinti specialiai įrengtose prieglaudose, o paskui evakuaciniais vagonais pervežti į saugesnius Ukrainos regionus.
23:15 | Popiežius parašė laišką ukrainiečiams: „Jūsų skausmas yra ir mano skausmas“
Popiežius Pranciškus parašė laišką Ukrainos žmonėms, rašo CNN. Jį penktadienį paskelbė Vatikanas.
„Nebūna dienos, kad nebūčiau šalia jūsų ir neturėčiau jūsų savo širdyje bei maldose“, – cituojamas laiškas.
„Jūsų skausmas yra ir mano skausmas“, – priduriama jame.
Laiške popiežius nemini Rusijos.
„Kaip įmanoma, kad žmonės gali taip elgtis su kitais žmonėmis?“ – retoriškai klausia jis.
Laiške taip pat minimi žuvę Ukrainos vaikai ir nuo karo siaubo bėgti priversti žmonės. Be to pareikšta užuojauta jaunuoliams, „kurie turėjo imti ginklą į rankas“, motinoms, moterims, netekusioms savo vyrų, minimi pagyvenę žmonės ir savanoriai.
„Šiame blogio ir skausmo vandenyne, praėjus devyniasdešimčiai metų nuo siaubingo Holodomoro genocido, žaviuosi jūsų užsidegimu. Net ir didžiulės tragedijos, kurią jūs kenčiate, akivaizdoje ukrainiečių tauta niekada nenusivylė ir nepasidavė“, – rašo popiežius.
1932–1933 m. Holodomorą sukėlė sovietų lyderis Josifas Stalinas. Iš Ukrainos valstiečių buvo atimtos maisto atsargos, dėl bado mirė milijonai žmonių.
22:58 | Vengrijos prezidentė vyks į Kyjivą – žiniasklaida
Vengrijos prezidentė Katalin Novak ketina vykti į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša Vengrijos interneto svetainė index.hu.
Vengrijos prezidento kanceliarija pareiškė, kad pranešimų kol kas nei paneigs, nei patvirtins.
Spalio mėnesį M. Novak prisijungė prie Vidurio Europos ir Balkanų šalių prezidentų pareiškimo, kuriuo buvo pasmerktas Rusijos vykdomas masinis Ukrainos miestų bombardavimas.
Trečiadienį Vengrija pareiškė, kad suteiks 187 mln. eurų finansinę pagalbą Ukrainai.
22:34 | Zelenskis: šiuo metu be elektros yra virš 6 mln. vartotojų
Šiuo metu be elektros energijos yra palikti šeši milijonai Ukrainos vartotojų, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Anot jo, energetikos klausimas šiuo metu šalyje yra svarbiausias.
V. Zelenskio teigimu, nuo trečiadienio iki penktadienio pavyko beveik perpus sumažinti skaičių vartotojų, kuriems elektros tiekimas atjungtas.
„Šį vakarą daugelyje regionų ir Kyjive tebėra nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Iš viso – daugiau kaip šeši mln. abonentų. Trečiadienio vakarą buvo atjungta beveik 12 mln. abonentų“, – sako jis.
Anot prezidento, be Kyjivo su elektros tiekimo problemomis susiduriama Odesoje, Lvive, Vinycioje, Dniepropetrovske.
22:14 | Duda: antrosios raketos liekanų Lenkijoje nerasta
Šiuo metu vyksta laboratoriniai tyrimai dėl Lenkijoje nukritusios raketos, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Anot jo, Lenkijoje nukrito viena raketa, antrosios pėdsakų nerasta.
„Tyrimas tęsiamas, visi tyrimo veiksmai vietoje baigti, atliekami laboratoriniai tyrimai. Jokios naujos išvados nekeičia to, ką sakiau anksčiau. Laukiame ekspertų išvadų ir niekaip nesikišame į šį procesą“, – „Polskie Radio“ cituojamas jis.
Anot jo, turima duomenų, kad tuo metu sprogo dvi raketos, tačiau viena sprogo Lenkijoje, o kita Ukrainoje.
„Žinau, kad iš pradžių buvo informacijos apie dvi raketas. Atlikus tyrimą, antrosios raketos liekanų Lenkijos teritorijoje nerasta. Antroji raketa tikrai buvo, bet ji nukrito ne Lenkijos, o Ukrainos teritorijoje“, – teigia A. Duda.
Kartu jis pabrėžė, kad sprogimai Pševoduve buvo tragiškas incidentas, o visa atsakomybė už jį tenka Rusijai.
Primename, kad sprogimai Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, nugriaudėjo lapkričio 15 d. ir pareikalavo dviejų gyvybių.
21:32 | Zelenskis lankėsi Vyšgorode
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kyjivo srityje esančiame Vyšgorode. Kaip rašo BBC Rusijos tarnyba, čia lapkričio 23 d. žuvo šeši žmonės, dar 30 buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų buvo ir keturi vaikai.
Vaizdais iš vizito V. Zelenskis pasidalijo savo „Telegram“ kanale.
V. Zelenskis apžiūrėjo sugriautą penkiaaukštį pastatą mieste, užsuko į daugelyje miestų atidaromus punktus, kuriuose galima sušilti, pasikrauti telefoną, atsigerti arbatos ir pasinaudoti internetu.
„Kartu galime įveikti šį sunkų mūsų šaliai kelią. Mes įveiksime visus iššūkius ir neabejotinai laimėsime“, – pabrėžė jis.
21:16 | Žiniasklaida: Rusijos valdžia nebijo didelių nuostolių
Rusijos valdžios institucijos nebijo didelių nuostolių kare Ukrainoje, sako „Important Stories“ šaltiniai. Anot šaltinių, artimų Rusijos federalinei saugumo tarnybai ir generaliniam štabui, rusai tikisi iki pavasario netekti apie 100 tūkst. karių.
„Iki kito pavasario žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostoliai gali siekti apie 100 000. Tačiau tai niekam nekelia baimės: jie bus pakeisti šauktiniais“, – sako vienas šaltinis.
Šaltiniai, taip pat mano, kad Rusija žiemą planuoja stabilizuoti frontą, kad pavasarį ir vėl galėtų smogti.
Anot generaliniam štabui artimo šaltinio, iki kitų metų pavasario Rusijos gynybos ministerija planuoja apmokyti 120 šauktinių ir paruošti juos išsiųsti į Ukrainą.
20:51 | Estija pasiuntė „dovanėlę“ Prigožinui: lauks Hagoje
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu atsakė į Vladimiro Putino bendrininko Jevgenijaus Prigožino Europos Parlamentui (EP) nusiųstą kruviną kūjį. U. Reinsalu taip pat paruošė J. Prigožinui dovanėlę – antrankius, kuriuos jis galės užsidėti Hagoje.
Anksčiau šią savaitę pranešta, kad J. Prigožino advokatas perdavė EP netikru krauju išteptą kūjį su skandalingai pagarsėjusios samdinių grupės „Wagner“ logotipu.
Taip J. Prigožinas sureagavo EP prabilus apie ketinimą „Wagner“ įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašą.
Atsakydamas į J. Prigožino poelgį, estų ministras paskelbė siunčiantis J. Prigožinui antrankius.
„Kaip matėme, rusų samdinys Prigožinas pasiuntė savo kruviną plaktuką į EP. Norėčiau, kad jis taip pat priimtų mūsų mažą dovanėlę, kuri jo laukia Hagoje“, – „Twitter“ rašo U. Reinsalu.
As we witnessed Russian mercenary Prigozhin send his bloody hammer to @Europarl_EN I’d like him to accept our little gift also that is waiting for him in #Hague. pic.twitter.com/jTXx6Z4tUO
— Urmas Reinsalu (@UrmasReinsalu) November 25, 2022
V. Putino virėju vadinamas J. Prigožinas yra vienas Kremliaus režimo rėmėjų ir jo bendrininkų. Kaip šis asmuo iškilo ir tapo turtingu šiuolaikinėje Rusijoje kviečiame skaityti tv3.lt straipsnyje.
20:20 | Rusijos pajėgoms apšaudžius Chersoną, žuvo 15 žmonių – ukrainiečių pareigūnė
Rusijos pajėgoms penktadienį vėl apšaudžius Chersoną, žuvo 15 civilių, pranešė šio ukrainiečių pajėgų neseniai atgauto Pietų Ukrainos miesto karinės administracijos vadovė.
„Šiandien dėl priešo surengto apšaudymo žuvo 15 Chersono miesto gyventojų, o 35 buvo sužeisti, įskaitant vieną vaiką“, – socialiniuose tinkluose parašė Halyna Luhova.
Per smūgius „buvo apgadinti keli privatūs namai ir daugiaaukščiai pastatai“, pridūrė ji.
19:49 | EP rezoliucija „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu – Rusija
Maskva penktadienį pareiškė, kad Europos Parlamento priimta rezoliucija, kuria Rusija dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje buvo pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“, „neturi nieko bendro“ su kova su terorizmu.
Tai „neturi nieko bendro su realia situacija kovoje su tarptautiniu terorizmu“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
Rezoliuciją ministerija pavadino „nedraugišku žingsniu“ ir „kampanijos, kurią Vakarai vykdo prieš mūsų šalį“, dalimi.
Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.
Šis EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Rusijos Federacijos vykdomi tyčiniai išpuoliai ir žiaurūs veiksmai prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.
EP paskelbė, kad „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia ir teroristinius veikimo būdus naudojančia valstybe“.
Rezoliucijai pritarė 494 europarlamentarai, o nepritarė 58. Ja Briuselis taip pat raginamas sukurti teisinį mechanizmą, kad būtų galima sudaryti terorizmą remiančių valstybių sąrašą ir įtraukti į jį Rusiją.
Rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe jau yra priėmę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai.
Vladimirui Putinui vasario mėnesį įsakius savo kariuomenei pulti Ukrainą, ES įvedė jau aštuonis beprecedenčių sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą ir aukščiausio rango pareigūnus.
Europos diplomatai sako, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas, Maskvai po pralaimėjimų mūšio lauke pradėjus įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
19:29 | Putinas nepraranda vilties dėl karo Ukrainoje tikslų
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis dar mano, kad Rusija gali pasiekti savo tikslus Ukrainoje, rašo rusų propagandos agentūra TASS.
Apie tai jis penktadienį kalbėjo susitikime su rusų karių motinomis.
„(Rusijos priešininkai – TASS) galiausiai siekia savo tikslų. Ir mes turime pasiekti savo. Ir mes jų neabejotinai pasieksime“, – kalbėjo jis.
18:52 | Putinas pakomentavo sužeistų rusų karių skaičių
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad šalies karinių ligoninių užimtumas siekia 38 proc., rašo BBC Rusijos tarnyba.
Apie tai V. Putinas užsiminė susitikimo su rusų karių motinomis metu.
„Ministras (gynybos ministras Sergejus Šoigu – red. past.) man sakė, kad karinės ligoninės užpildytos tik 38 procentais, tačiau pati sveikatos priežiūros sistema yra pasirengusi dirbti su mūsų vaikinais, civilinė sveikatos priežiūros sistema. Tai apima ir reabilitaciją. Mes tikrai prie to grįšime, kad reabilitacija vyktų ne tik Gynybos ministerijos medicinos įstaigose“, – anot rusų propagandos agentūros TASS, rusų motinoms kalbėjo jis.
Pabrėžiama, kad ši citata nebuvo niekur ištransliuota, o rašto pavidalu pasirodė rusų žiniasklaidoje.
Rusija retai komentuoja savo nuostolius Ukrainoje. Iki šiol vos kelis kartus buvo užsiminta apie žuvusius rusų karius, o apie sužeistų karių skaičių kol kas oficialiai iš viso nebuvo kalbama.
Portalas tv3.lt atkreipia dėmesį, kad V. Putino paminėtas skaičius gali būti netikslus. Anot Ukrainos, rusai kare patiria milžiniškus nuostolius, jau žuvo 85 720 Rusijos karių.
Anksčiau lapkritį JAV generolas Markas Milley pareiškė, kad Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 100 tūkst. rusų. Anot jo, tikėtina, kad nuostoliai panašūs ir Ukrainos pusėje.
18:20 | Ukrainai gresia nauja raketų serija
Ukrainai gresia nauja Rusijos raketų serija, rašo UNIAN. Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadovybės penktadienio duomenimis, Juodojoje jūroje budi 11 priešo laivų, o Viduržemio jūroje – devyni rusų laivai.
„Juodojoje jūroje budi 11 priešo laivų. Azovo jūroje priešas ir toliau kontroliuoja jūrinius ryšius, todėl du laivai yra budrūs. Viduržemio jūroje yra devyni priešo laivai, įskaitant penkis „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjus, iš viso 76 raketų salvės“, – cituojamas vadovybės pranešimas.
Rusija ir toliau rengia masines atakas prieš Ukrainą. Ukraina apšaudoma kiekvieną dieną, rusai pastaruoju metu taikosi į Ukrainos energetinė infrastruktūrą.
Dėl to Ukrainoje sutriko elektros energijos, vandens, šildymo tiekimas.
18:07 | Rusai smogė Kramatorskui
Rusija penktadienį surengė dar vieną raketų ataką prieš Ukrainos Donecko srityje esantį Kramatorską, rašo „Ukrinform“. Atakos metu sugriautas medicininės paskirties pastatas, apgadinti kiti daugiaaukščiai pastatai.
„Dar viena priešo raketų ataka prieš Kramatorską... Sugriautas medicinos infrastruktūros pastatas, apgadinti trys daugiaaukščiai pastatai“, – cituojamas Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenko.
Preliminariais duomenimis, išpuolis aukų nepareikalavo.
17:56 | Norvegija Ukrainai dovanos žieminių rūbų, artilerijos, maisto davinių
Norvegija Ukrainai dovanoja papildomos artilerijos ir žieminių drabužių, rašo UNIAN.
„Iš viso dovanojame žieminių drabužių už 250 milijonų Norvegijos kronų. Stengiamės tai kuo greičiau perduoti Ukrainai. Šaltasis sezonas artėja greitai“, – cituojamas Norvegijos gynybos ministras Bjornas Gramas.
Paketą sudaro 30 tūkst. sausų maisto davinių, 55 tūkst. tvarsčių pakuočių, 50 tūkst. vnt. žieminės karinės aprangos. Norvegija Ukrainai taip pat dovanos savaeigę haubicą ir 20 tūkst. atsarginių dalių.
17:20 | Kitais metais į NATO batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija
Kitais metais į tarptautinį NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Šiuos karius penktadienį aplankė šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Didžiuojuosi turėdamas galimybę asmeniškai padėkoti Norvegijos kariams, kurie saugojo, saugo ir saugos Lietuvą, o taip pat ir Norvegijos žmonėms už bendrystę. Šis vizitas – dar vienas neginčijamas įrodymas, kad Europos saugumą kuriame visi kartu“, – pranešime cituojamas ministras.
Jis drauge su Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt lankėsi Bardufosse, kur susitiko su Norvegijos kariuomenės atstovais.
„Esame pasiruošę petys petin ginti Lietuvą“, – susitikimo metu sakė Norvegijos sausumos pajėgų vadas generolas majoras Larsas Lervikas, cituojamas Lietuvos URM pranešime.
Norvegijos kariuomenės ir saugumo atstovai Lietuvos ir Norvegijos diplomatijos vadovams pristatė Europos saugumo situacijos vertinimą bei Norvegijos pasirengimą prisidėti prie Lietuvos, regiono ir viso Europos kontinento saugumo.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Norvegijos kariai kartu su sunkiąja karine technika nuolatos rotuojasi priešakinių NATO pajėgų bataliono sudėtyje Lietuvoje nuo 2017 metų.
Nauja karių rotacija, su kuria susitiko Norvegijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, į Lietuvą atvyks 2023 metų pradžioje.
Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas Lietuvoje yra vienas iš keturių tokių karinių vienetų rytiniame NATO pakraštyje. Kiti batalionai įsikūrę Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
16:59 | JAV skyrė Ukrainai 80 generatorių
JAV tarptautinio vystymosi agentūra (USAID) Ukrainai skyrė 80 generatorių, praneša JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget A. Brink.
„Ši pagalba yra tik dalinis JAV atsakas į žiaurius ir nuolatinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, o mes ir toliau palaikome Ukrainą“, – teigia ji.
Su elektros tiekimo problemomis Ukraina susidūrė rusams pastaruoju metu stipriai apšaudant energetikos infrastruktūrą.
16:30 | Iš Chersono ligoninių evakuojami pacientai
Iš Chersono ligoninių dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo evakuojami pacientai, praneša regiono vadovas Jeroslavas Januševičius, rašo CNN.
Chersono regioninėje klinikinėje ligoninėje gydomi vaikai evakuojami į vakarus, į Mykolajivą, o Chersono regioninės psichiatrijos ligoninės pacientai išsiųsti į Odesą, pranešė jis.
Dar ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad pranešimus apie Chersono ir kitų regiono gyvenviečių apšaudymus gauna beveik kas valandą.
16:18 | Stoltenbergas mano, kad Suomijos ir Švedijos narystė bus sklandžiai ratifikuota
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vengrija ir Turkija sklandžiai ratifikuos Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, rašo CNN. Vengrija dar anksčiau šią savaitę pranešė, kad pritars abiejų šalių narystei.
„Negaliu tiksliai pasakyti, kada“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad minėtų šalių įstojimas į Aljansą bus vienas greičiausių įstojimo procesų istorijoje.
„Prezidentas Putinas bando ginklu paversti žiemą ir tyčiniais išpuoliais prieš civilinę infrastruktūrą bando atimti iš ukrainiečių dujas, vandenį, ir tai tik dar kartą parodo šio karo žiaurumą ir tai, kaip svarbu, kad prezidentas Putinas, Rusija, baigtų šį karą“, – teigia J. Stoltenbergas.
Jis taip pat pridūrė, kad parama Ukrainai turi tęstis, nes Ukrainos pergalė yra ir Vakarų saugumo interesas.
15:35 | Zelenskis: Krymą teks susigrąžinti bet kokiu būdu
14:06 | „Forbes“: Rusija karui Ukrainoje išleido ketvirtadalį savo pernykščio biudžeto
Ukrainiečių „Forbes“ padalinys paskaičiavo, kad kitais metams tokios išlaidos karui Rusijai jau gali būti „ne pagal kišenę“. Į paskaičiuotas išlaidas buvo įtraukta viskas, kas Rusijai buvo reikalinga karo veiksmų vykdymui, tačiau neįtrauktos nuolatinės išlaidos šalies gynybos sektoriui ar nuostoliai, kurie yra susiję su ekonomikos susitraukimu.
Didžiąją išlaidų dalį sudarė kariuomenės aprūpinimas – 28,7 mlrd. dolerių. Tai yra ir atlyginimai kontraktininkams, kuriems yra mokama vidutiniškai apie 200 dolerių (apie 192 eurus) per dieną. 300 tūkst. mobilizuotųjų Rusijos biudžetui atsiėjo dar po 1,8 mlrd. per mėnesį. Maža to, išaugo išlaidos aprūpinimui ir amunicijos tiekimui, o taip pat dar teko mokėti kompensacijas žuvusiųjų artimiesiems ir sužeistiesiems.
Išlaidos raketoms ir artilerijai: skaičiuojama, kad Rusija galėjo vien artilerijos pabūklų amunicijos „į orą“ išleisti apie 5,5 mlrd. dolerių.
Ukrainiečių „Forbes“ skaičiavimais, Rusija per 9 karo mėnesius neteko apie 21 mlrd. dolerių vertės karinės technikos.
Teigiama, kad šiuo metu karas Ukrainoje Kremliui kainuoja apie 10 mlrd. dolerių per mėnesį.
12:45 | Po smūgių virtinės pusė Ukrainos sostinės gyventojų vis dar neturi elektros
Kyjivo meras pranešė, kad penktadienį beveik pusė miesto gyventojų vis dar neturi elektros po Rusijos raketų atakų Ukrainos energetinei sistemai.
„Trečdalyje Kyjivo namų jau yra šildymas ir specialistai toliau jį atnaujina. Pusė vartotojų vis dar neturi elektros energijos“, – dvi dienos po Rusijos atakų virtinės paskelbė meras Vitalijus Klyčko.
„Dienos metu energetikos bendrovės planuoja pakaitomis atnaujinti elektrą visiems vartotojams“, – parašė V. Klyčko platformoje „Telegram“. Šiuo metu Kyjive oro temperatūra artėja prie nulio.
Ukrainos valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė, kad visoje šalyje vis dar vyksta remonto darbai ir kad po vėliausių Maskvos išpuolių prieš energetinę sistemą jau įveiktas „sunkiausias etapas“.
Milijonai ukrainiečių liko be elektros energijos po to, kai Rusija trečiadienį paleido apie 70 raketų. Ukrainos vandentiekio ir elektros infrastruktūrą Rusija taip pat atakavo dronais.
Šias Kremliaus sistemingas atakas Ukrainos sąjungininkai Vakaruose pasmerkė kaip karo nusikaltimą. Jos buvo surengtos Rusijai toliau patiriant karines nesėkmes fronte.
Tuo tarpu Maskva teigė, kad esą taikosi tik į su kariuomene susijusią infrastruktūrą, ir kaltino Kyjivą dėl elektros tiekimo sutrikimų poveikio civiliams gyventojams.
Kremlius pareiškė, kad Ukraina gali nutraukti visas šias kančias, jeigu sutiks su Rusijos keliamais reikalavimais.
10:52 | Rusijos prezidentas neskelbs visuotinos mobilizacijos iki šių metų pabaigos – Peskovas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neskelbs visuotinos mobilizacijos savo kreipimosi į Federalinę tarybą, kuris įvyks iki šių metų pabaigos, metu, pareiškė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovo teigimu, Rusijos žiniasklaidoje pasklidusi informacija apie tariamai ruošiamą mobilizaciją „neatitinka tikrovės“.
10:17 | Ukrainos rytuose Rusija neteko daug mobilizuotųjų – britų žvalgyba
V. Putinui paskelbus „dalinę mobilizaciją“ visuomenė buvo raminama kalbomis, jiems teks „užnugario“ funkcijos kariuomenėje. Tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad kai kuriuos mobilizuotuosius vos po savaitės ar dar greičiau išsiuntė tiesiai į frontą.
Britų žvalgybos duomenimis, naujai mobilizuotųjų rezervistų papildyti daliniai jau patyrė didžiulių nuostolių Svatovo ir Bachmuto kryptimis Donbase.
Pažymima, kad mobilizacija Rusijoje buvo palydima nuolatine painiava dėl pašauktųjų sveikatos galimybių kariauti, pasirengimo ir aprūpinimo, o taip pat dėl to, kur jie turėtų būti siunčiami.
Buvo daug pavyzdžių, kai iš rezervo pašaukti asmenys nesulaukė tinkamos medicininės patikros ir į frontą buvo išsiųsti sergantys lėtinėmis ligomis.
„Mobilizuotieji rezervistai, tikėtina, patyrė ypač didelių nuostolių po to, kai jiems teko kasti apkasų sistemas netoli Svatovo miesto Luhansko srityje, esant nuolatiniam artilerijos pabūklų apšaudymui. Donecko srityje daug rezervistų žuvo beatodairiškų gerai įtvirtintų Ukrainos gynybos linijų netoli Bachmuto miesto šturmų metu“, – rašoma ataskaitoje.
Ukrainos kariuomenė skelbia, kad nuo vasario 24-osios Rusija kare prieš Ukrainą neteko daugiau nei 85 tūkst. karių.
10:13 | „Bloomberg“: Rusijos raketų atakos kelia grėsmę dujų tranzitui per Ukrainą
Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“.
„Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.
Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu vamzdynu „Nord Stream“, Ukrainos koridorius tapo pagrindiniu jų eksportui į Europą.
Masinį Ukrainos apšaudymą raketomis Kremlius pradėjo spalio 10-ąją, tą parą sugadindama 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros. Lapkričio 15-ąją Rusija į Ukrainą paleido 100 raketų – tai buvo masiškiausias energetikos sistemos apšaudymas nuo karo pradžios. Ukrainos energetikos sistemai Rusijos raketos vėl smogė šį ketvirtadienį.
Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis „Gazprom“ anksčiau šią savaitę metė kaltinimus Ukrainai, neva ši pasilieka sau dalį į Moldovą tranzitu pumpuojamų dujų ir pagrasino nuo lapkričio 28-osios pradėti mažinti „tiekimą per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, jei šis „disbalansas išliks“.
Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ pretenzijas atmetė tiek Ukraina, tiek ir Moldova, kaip „grubų manipuliavimą faktais, siekiant pateisinti ketinimus dar labiau apriboti dujų tiekimą Europai“, taip jai keršijant už paramą Ukrainai, atremiančiai jau devynis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją.
08:57 | Rusijos propaganda „sulūžo“: Ukrainos teritorijos – ginčytinos, su NATO – nekariaujam
07:10 | Ukrainoje be žinios dingo 15 tūkst. žmonių – ekspertai
Hagoje įsikūrusi organizacija, pradėjusi savo veiklą po karų Balkanuose, liepą atidarė savo atstovybę Kyjive, kad padėtų Ukrainai tinkamai dokumentuoti ir ieškoti dingusius be žinios žmones. ICMP Europos skyriaus direktoriaus Matthew Holliday teigimu, kol kas nėra aišku, kiek iš dingusiųjų yra prievarta perkelti ar laikomi įkalinti Rusijoje ar jau žuvę ir buvo palaidoti improvizuotuose kapuose.
Dingusiųjų be žinios paieškos procesas Ukrainoje, anot jo, tęsis dar daugelį metų net ir po karo veiksmų nutraukimo.
15 tūkst. žmonių vertinimas yra gana konservatyvus, žinant, kad vien Mariupolyje, vietos valdžios teigimu, žuvo arba dingo be žinios 25 tūkst. žmonių.
„Skaičiai milžiniški ir problemos, su kuriomis susiduria Ukraina, milžiniškos. Šiuo metu svarbiausia – imtis visų būtiniausių priemonių tam, kad būtų galima identifikuoti kuo daugiau žmonių“, – pareiškė M. Holliday.
Didžioji dingusiųjų be žinios ir žuvusiųjų dalis žmonių yra karo nusikaltimų aukos, o kaltieji dėl to privalo būti patraukti atsakomybėn, „Reuters“ aiškino ekspertas.
