Vokietija viešai nebesvarstys galimybės Ukrainai perduoti raketų „Taurus“
Naujoji Vokietijos vyriausybė viešai nebesvarstys galimybės Ukrainai perduoti sparnuotojų raketų „Taurus“.
Kaip praneša „Euractiv“, tokį pareiškė šalies Gynybos ministerijos atstovas. Jis sakė, kad Vokietijos vyriausybė neturėjo atkreipti pernelyg didelio dėmesio į tolimų raketų temą, o jų tiekimas buvo gerokai pervertintas viešoje diskusijoje:
„Vokietija toliau rems Ukrainą ginklais, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tačiau nepatikslins, kokios ginkluotės sistemos bus tiekiamos ir kada.“
Kanclerio atstovas spaudai Stefanas Corneliusas taip pat patvirtino žurnalistams, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Trumpo reikalavimas Ukrainai sujaukė Europos planus – „The Guardian“
Europos diplomatai teigia, kad Donaldo Trumpo socialiniuose tinkluose paskelbtas įrašas, kuriame jis reikalauja, kad Ukraina nedelsiant pradėtų taikos derybas su Rusija, sutrukdė ir galbūt pavojingai pakenkė kruopščiai parengtiems Europos planams įtikinti JAV įvesti sankcijas Maskvai už tai, kad ji atmetė JAV prezidento pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų, rašo „The Guardian“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bijojo įžeisti D. Trumpą ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti Vladimiro Putino kvietimą į derybas Stambule ketvirtadienį, teigia diplomatai. V. Putinas pateikė šį pasiūlymą, siekdamas nesusipriešinti JAV prezidentui ir išvengti didėjančio Europos spaudimo D. Trumpui įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai. Vakarų diplomatai teigia neturintys pagrindo manyti, kad D. Trumpas veikė susimokęs su Rusijos vadovu.
Daugiau skaitykite čia.
Zelenskis pasirašė ratifikavimo įstatymą dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Ukrainos vyriausybės ir JAV vyriausybės susitarimo dėl Amerikos ir Ukrainos investicijų fondo atstatymui įsteigimo ratifikavimo (Nr. 4417-IX)., rašo UNIAN.
Kaip pranešė Ukrainos parlamentas, šis dokumentas turėtų atverti kelią dideliems investicijoms į šalies ekonomiką, ypač į kritinę infrastruktūrą, pramonę ir nukentėjusių regionų atstatymą.
„Sutarties ratifikavimas leis pradėti visavertį fondo veiklą. Kalbama ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie naujo pasitikėjimo formavimą iš strateginio partnerio – Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai dar vienas praktinis žingsnis Ukrainos atstatymo, plėtros ir ekonominio stabilumo link“, – pabrėžiama pranešime.
Susitarimo ratifikavimą Ukrainos parlamente teigiamai įvertino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Susitarimas dabar yra visiškai pasirašytas ir ratifikuotas. Ir mes turime prieigą prie milžiniško kiekio labai, labai aukštos kokybės retųjų žemių elementų", – gyrėsi JAV prezidentas.
Zelenskis nori, kad Trumpas dalyvautų derybose Stambule: „Mes galime daug ką pakeisti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išreiškė norą, kad Donaldas Trumpas dalyvautų tiesioginėse taikos derybose su Rusija Stambule, po to, kai JAV lyderis pareiškė, kad galvoja ten vykti.
„Ką tik išgirdau prezidento (Donaldo) Trumpo pareiškimą. Tai yra labai svarbūs žodžiai. Pritariau @POTUS (Donaldo Trumpo) idėjai dėl visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo – pakankamai ilgo, kad būtų galima sukurti pagrindą diplomatijai. Mes to norime ir esame pasirengę laikytis tylos“, – X paskyroje pirmadienį rašė V. Zelenskis.
„Pritariau prezidento Trumpo idėjai dėl tiesioginių derybų su Putinu. Aš atvirai pareiškiau, kad esu pasirengęs susitikti. Būsiu Turkijoje. Tikiuosi, kad rusai neišsisuks nuo susitikimo ir, žinoma, mes visi Ukrainoje būsime dėkingi, jei prezidentas Trumpas galės dalyvauti šiame susitikime Turkijoje. Tai teisinga mintis. Mes galime daug ką pakeisti“, – rašė jis.
D. Trumpas anksčiau pirmadienį žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad galvoja ketvirtadienį skristi į Turkiją į galimas Ukrainos ir Rusijos derybas.
„Manau, kad yra tokia galimybė, jei man atrodys, kad viskas gali susiklostyti“, – teigė jis.
„Manau, kad ketvirtadienį Turkijoje įvyksiantis Rusijos ir Ukrainos susitikimas gali duoti gerų rezultatų, ir manau, kad abu lyderiai ketina ten dalyvauti“, – teigė jis.
Savaitgalį Volodymyras Zelenskis bei Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos vadovai paragino Rusiją sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis nuo pirmadienio kaip išankstine tiesioginių derybų sąlyga.
Tačiau Rusija neatsakė, o Vladimiras Putinas pasiūlė Ukrainai susitikti tiesioginėms deryboms Stambule gegužės 15 dieną, ir tokiam žingsniui pritarė D. Trumpas.
Rusų parlamentaras sureagavo į Trumpo pareiškimus: tai yra „silpnumo ženklas“
Pirmadienį Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „silpnu“ už tai, kad jis sumenkino Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, rašo „The Moscow Times“.
D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad prieš Jungtinėms Valstijoms įsikišant į konfliktą, sąjungininkai buvo „netoli“ nuo to, kad Vokietijos naciai laimėtų Antrąjį pasaulinį karą. Jis šiuos komentarus paskelbė „Truth Social“ tinkle, kur paragino Ukrainą priimti Rusijos pasiūlymą dėl tiesioginių taikos derybų.
„Man D. Trumpas netrukdo, nes atrodo, kad jis silpnas istorijoje. O savireklama, pasinaudojant kitų laimėjimais, yra silpnumo ženklas“, – prorusiškai žiniasklaidai sakė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.
Trumpas: to nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „primygtinai reikalavo“, jog įvyktų Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje. Anot jo, žmonės Ukrainoje žudomi „tokiu mastu, kokio nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, rašo UNIAN.
„Aš labai primygtinai reikalavau, kad šis susitikimas įvyktų. Manau, kad iš šio susitikimo gali išeiti dideli dalykai“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.
D. Trumpo teigimu, kas savaitę kare žūsta 5 tūkst. Rusijos ir Ukrainos karių.
„Jie nėra amerikiečių kariai, jie yra iš Rusijos ir Ukrainos, bet jie yra žmonės. Tai yra žmonių gyvybės. Jie yra žudomi tokiu mastu, kokio nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pridūrė D. Trumpas.
Be to, JAV prezidentas pareiškė, kad svarsto galimybę atskrist į Stambulą, kur turi įvykti Ukrainos ir Rusijos Federacijos susitikimas.
„Galvojau apie tai, kad iš tikrųjų galėčiau ten nuskristi. Manau, kad yra tokia galimybė, jei man atrodys, kad viskas gali susiklostyti“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į kelionę po Artimuosius Rytus.
V. Zelenskis pakvietė V. Putiną susitikti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko „diplomatijos gambitą“, pasiūlydamas Vladimirui Putinui asmeniškai susitikti taikos deryboms Stambule ketvirtadienį. Kaip rašo „The Guardian“, jis perėmė iniciatyvą iš Putino ir dabar daro jam spaudimą.
V. Putinas prieš tai atmetė Europos reikalavimus dėl paliaubų, tačiau tuo pačiu bandė sudaryti konstruktyvios pozicijos įspūdį D. Trumpo administracijai.
Kremlius atmetė ES „ultimatumų“ kalbą spaudžiant Rusiją nutraukti ugnį Ukrainoje
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad „ultimatumai“ susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra „nepriimtini“.
Prieš tai Europos Sąjungos (ES) lyderiai pareiškė, kad Maskva turi iki pirmadienio vidurnakčio sutikti su bendru jų ir Kyjivo pasiūlymu 30-iai dienų sustabdyti kovas.
„Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima kalbėti tokia kalba“, –žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kremlius taip pat pareiškė, kad yra „rimtai“ nusiteikęs ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikę taiką su Ukraina, bet nekomentavo Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio kvietimo asmeniniam susitikimui su Vladimiru Putinu.
„Esame rimtai nusiteikę ieškoti būdų, kaip pasiekti ilgalaikį taikų sureguliavimą“, – sakė D. Peskovas, nepateikęs atsakymo į V. Zelenskio kvietimą susitikti su V. Putinu per Rusijos pasiūlytas derybas Stambule ketvirtadienį.
Kallas: Maskva turi parodyti norą siekti taikos
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad prieš pradedant taikos derybas būtina pasiekti, kad Rusija nutrauktų ugnį.
Ji pabrėžė, kad Maskva turi parodyti realų norą siekti taikos.
„Turime daryti spaudimą Rusijai, kad ji tikrai norėtų taikos ir sėstų prie derybų stalo su Ukraina“, – pirmadienį kalbėjo K. Kallas.
Šiandien nutraukiama ugnis arba sankcijos – Vokietija teikia Putinui ultimatumą
Vokietijos vyriausybė, koordinuodama veiksmus su Europos partneriais, parengs naujas sankcijas, jei šiandien nebus pasiektas ugnies nutraukimas, pareiškė jos oficialus atstovas Stefanas Kornelius per spaudos konferenciją Berlyne.
Berlynas įspėjo, kad Rusija turi vis mažiau laiko apsispręsti dėl paliaubų ultimatumo
Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.
Trumpo kantrybės išbandymas: rengiasi kartu su ES spausti Putiną sankcijomis, skelbia „Bloomberg“ šaltiniai
Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis aktyviau koordinavo savo veiksmus siekdamas taikos susitarimo Ukrainoje su Europos šalimis, rašo „Bloomberg“, remdamasis Europos pareigūnais. Jei Vladimiras Putinas toliau vilkins derybas, Vakarų šalys gali imtis bendrų priemonių, kad padidintų spaudimą Rusijai.
Nepaisant didesnio veiksmų suderinamumo, savo viešuose pareiškimuose D. Trumpas nedemonstruoja tokios griežtos pozicijos kaip Europos valstybių atstovai. Šeštadienį Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos lyderiai apsilankė Kyjive, parodydami paramą Volodymyrui Zelenskiui, ir faktiškai pateikė V. Putinui ultimatumą, pareikšdami, kad pirmadienį bus pradėtos rengti naujos sankcijos, jei Rusija nenutrauks atakų prieš Ukrainą. D. Trumpas pritarė jų pareiškimui ir privačiuose pokalbiuose leido suprasti, kad veiks kartu su jais, net jei teks įvesti papildomas sankcijas, sakė „Bloomberg“ žinomas Europos pareigūnas.
Europos lyderiai reikalauja, kad nuo pirmadienio Rusija laikytųsi ugnies nutraukimo režimo; jei puolimai tęsis, ją laukia ryžtingas Europos ir JAV atsakas, sekmadienį agentūrai sakė dar vienas aukštas Europos pareigūnas. JAV visiškai palaiko šią poziciją, pridūrė jis.
Po europiečių ir Kyjivo, užsitikrinusių JAV paramą, raginimo sutikti nuo gegužės 12 d. 30 dienų paliauboms, V. Putinas pasiūlė „be išankstinių sąlygų“ atnaujinti derybas su Ukraina Stambule. Apie Rusijos delegacijos sudėtį kol kas nėra jokios informacijos. V. Zelenskis nusprendė gegužės 15 d. pats skristi į Stambulą deryboms su Rusija, po to, kai D. Trumpas paragino Kyjivą pradėti taikos dialogą su Maskva. „Putinas nenori sudaryti paliaubų susitarimo, o nori susitikti ketvirtadienį Turkijoje, kad aptartų galimą kruvinų žudynių nutraukimą. Ukraina turi nedelsdama sutikti“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“, rašoma „The Moscow Times“.
Pasak jo, susitikimas leis išsiaiškinti, ar šalys iš principo pasirengusios sudaryti taikos susitarimą, o jei ne, „Europos lyderiai ir JAV žinos, kaip yra reikalai, ir galės veikti atitinkamai“.
D. Trumpo sąjungininkas, JAV senatorius Lindsay Grahamas, gegužės pradžioje pareiškė, kad abi Kongreso partijos remia įstatymo projektą dėl „drakoniškų“ naujų sankcijų Rusijai, įskaitant 500 % muitą importui iš šalių, perkančių Rusijos naftą, naftos produktus, dujas ar uraną.
Naujas sankcijas pirmadienį jau planuoja paskelbti Jungtinė Karalystė.
Berlynas įspėja, kad lieka vis mažiau laiko sutikti su ultimatumu dėl paliaubų Ukrainoje
Vokietija perspėjo, kad Rusijai lieka vis mažiau laiko iki pirmadienio pabaigos sutikti su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis Ukrainoje, antraip jai gali būti pritaikytos naujos sankcijos.
Jei Maskva nesutiks su reikalavimu, „bus pradėtas ruošimasis“ naujoms sankcijoms, pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius.
Prieš tai Europos lyderiai savaitgalį per vizitą Kyjive pareikalavo, kad Rusija sutiktų nutraukti ugnį.
Kaja Kallas: prieš bet kokias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo būtinos paliaubos
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį apkaltino Rusiją „žaidžiant žaidimus“ ir pareiškė, kad prieš bet kokias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo turi būti nutraukta ugnis.
„Norint pradėti bet kokias taikos derybas, turi būti nutraukta ugnis“, – sakė K. Kallas Londone prieš Europos ministrų susitikimą ir pridūrė: „Turime daryti spaudimą Rusijai, nes ji žaidžia žaidimus.“
Ukrainos pareigūnas: Rusija paliaubų metu sumažino apšaudymų intensyvumą, tačiau jų visiškai nenutraukė
Nors buvo paskelbtos trijų dienų paliaubos, Rusijos pajėgos, ignoruodamos Vakarų šalių koalicijos reikalavimus, toliau apšaudė Ukrainos teritoriją, nors ir mažesniu intensyvumu, televizijos eteryje pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Tiek dabar, tiek per vadinamąsias trijų dienų paliaubas priešas visiškai nenutraukė Ukrainos apšaudymo. Kai kuriose vietovėse intensyvumas galbūt šiek tiek sumažėjo, siekiant sukurti iliuziją, kad laikomasi nuosavų pareiškimų. Tačiau Rusijos pajėgos iš tikrųjų ir toliau kasdien rengė smūgius Ukrainos teritorijoje, pasitelkdamos visus turimus ginklus, įskaitant orlaivius, kad numestų valdomas aviacines bombas“, – sakė A. Demčenka.
Kaip jau skelbta, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos lyderiai po gegužės 10 d. Kyjive surengto susitikimo paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad Rusija nuo gegužės 12-osios mažiausiai 30 dienų laikytųsi visiškų ir besąlygiškų paliaubų.
Zelenskio atstovas: žinome, kas laukia Rusijos, jeigu ši atmes paliaubų siūlymą
Ukraina tikisi, kad Putinas paskelbs 30 dienų paliaubas, kad būtų galima sėsti prie derybų stalo. Apie tai interviu „RBC-Ukraina“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusija bandys išvengti sankcijų, naudodama derybų procesą kaip priedangą. Šis formatas yra sąlygotas akivaizdžiu siekiu visus apgauti. Ar Vašingtonas nori, kad Amerika būtų apgaudinėjama? Ar to nori europiečiai? Tikrai ne. Todėl mes su partneriais laikomės bendro požiūrio: pirmiausia – ugnies nutraukimas, tada – derybos. Tai patvirtina ir visi paskutiniai pareiškimai abiejose Atlanto vandenyno pusėse“, – pareiškė A. Jermakas.
Jis pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi derėtis tiesiogiai su V. Putinu, nes tik jis priima tokio lygio sprendimus.
„Žinoma, jis deleguos techninius ir parengiamuosius etapus, bet mes suprantame, kas galiausiai viską sprendžia.
A. Jermakas taip pat pareiškė, kad procese turi dalyvauti Europa, nes „Ukraina yra Europos dalis, Ukraina yra būsima Europos Sąjungos narė“.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad mums reikia teisingos ir ilgalaikės taikos, užtikrintos saugumo garantijomis. Todėl mes ir toliau reikalaujame, kad pirmasis žingsnis bet kokių derybų pradžiai būtų 30 dienų paliaubos, kurios būtų griežtai stebimos. Manome, kad lyderystė turi priklausyti amerikiečiams, kurie turi visas tam reikalingas galimybes. Be abejo, dalyvaujant europiečiams“, – dar kartą pakartojo E. Jermakas sąlygą dėl ugnies nutraukimo.
Žurnalisto klausimu, kokių veiksmų imsis JAV ir Europa, jei Rusija pradės apgaudinėti ir vilkinti derybų procesą, E. Ermakas atsakė:
„Aš žinau naujo sankcijų paketo, kuris gali būti taikomas, detales. Jis yra labai griežtas, ir, jei bus taikomas, gali būti suderintas su tokiais pačiais Europos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kt. paketais, ir tai bus tikrai labai skausminga“.
Putinas pasiūlė derybas, Zelenskis pareiškė lauksiantis jo Turkijoje
Primename, kad gegužės 10 d. Kijeve vyko Vladimiro Zelensko susitikimas su Europos šalių lyderiais: Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
Baigiamojoje spaudos konferencijoje politikai paskelbė, kad Ukraina ir jos sąjungininkai siūlo Rusijai nuo pirmadienio, gegužės 12 d., paskelbti visišką ugnies nutraukimą mažiausiai 30 dienų. Jis turi būti visapusiškas ir be jokių sąlygų. Jei Rusija atsisakys paremti šią iniciatyvą, jai bus įvestos naujos sankcijos.
V. Putinas ignoravo pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo ir pasiūlė Ukrainos pusei atnaujinti tiesiogines derybas, kurios buvo nutrauktos 2022 m., ir jau gegužės 15 d. susitikti Stambule.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į V. Putino žodžius, pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi tokiems susitikimams, bet su sąlyga:
„Tikimės, kad Rusija patvirtins ugnies nutraukimą – visišką, ilgalaikį ir patikimą – nuo rytojaus, gegužės 12 d., ir Ukraina yra pasirengusi susitikti“.
Pasak leidinio „Axios“, V. Zelenskis vyks į Turkiją bet kokiu atveju, net jei Rusija nuo gegužės 12 d. nenutrauks ugnies.
Kinija ragina sudaryti įpareigojantį taikos susitarimą karui Ukrainoje užbaigti
Kinija pirmadienį paskatino sudaryti įpareigojantį taikos susitarimą karui Ukrainoje užbaigti po to, kai Kyjivas ir jo sąjungininkai paragino Maskvą pradėti 30 dienų paliaubas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė tiesiogines derybas.
„Remiame visas pastangas, kuriomis siekiama taikos, ir tikimės, kad atitinkamos šalys toliau spręs šį klausimą dialogu ir derybomis“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas, ragindamas sudaryti įpareigojantį taikos susitarimą, kuris būtų priimtinas visoms šalims.
Ukrainos pabėgėliai atnešė daugiau naudos negu gavo pagalbos – Slovakijos ataskaita
Slovakijos žiniasklaida paskaičiavo, kiek ukrainiečių pabėgėliai atnešė naudos valstybei ir kiek kainavo jų išlaikymas. „Nekeikite ukrainiečių, jie padeda mums labiau negu mes jiems“ – rašoma „Dennik“ straipsnio pavadinime.
Intensyvios derybos užkulisiuose: artimiausios dienos taps lūžio tašku, skelbiama „The Economist“
Garsūs vieši pareiškimai pastarosiomis dienomis dėl 30 dienų ugnies nutraukimo ir tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos valstybių vadovų gali būti tik intensyvių užkulisių derybų, kurios vyksta šiuo metu, viršūnė. Neatmetama, kad artimiausios dienos taps lūžio tašku Rusijos ir Ukrainos konflikte, rašo „The Economist“.
Po paliaubų ultimatumo į susitikimą JK dėl Ukrainos rinksis Europos šalių ministrai
Jungtinė Karalystė pirmadienį priims Europos valstybių ministrus „itin svarbioms“ deryboms dėl „Rusijos agresijos atrėmimo“, praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos sąjungininkės pareikalavo, kad Maskva sutiktų su paliaubomis.
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, ir ES atstovai kartu su JK užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy Londone dalyvaus vadinamosios „Weimar+“ grupės susitikime.
Zelenskis perėmė derybų iniciatyvą savo netikėtu siūlymu – „The Guardian“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko „diplomatijos gambitą“, pasiūlydamas Vladimirui Putinui asmeniškai susitikti taikos deryboms Stambule ketvirtadienį. Kaip rašo „The Guardian“, jis perėmė iniciatyvą iš Putino ir dabar daro jam spaudimą.
V. Putinas prieš tai atmetė Europos reikalavimus dėl paliaubų, tačiau tuo pačiu bandė sudaryti konstruktyvios pozicijos įspūdį D. Trumpo administracijai.
Kaip primena leidinys, reikalavimas dėl 30 dienų paliaubų buvo pateiktas šeštadienį per Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių vizitą Kyjive. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad jei V. Putinas atmes pasiūlymą, bus sugriežtintos sankcijos ir padidinta karinė pagalba Ukrainos gynybai, siekiant priversti Rusiją grįžti prie derybų stalo.
Atsakydamas V. Putinas apkaltino Ukrainą ankstesnių ugnies nutraukimo susitarimų pažeidimu, bet sakė, kad „nepaisant to“ siūlo abiem šalims susitikti deryboms, kurios, jo teigimu, gali įvykti Stambule šį ketvirtadienį.
Kaip pažymi „The Guardian“, V. Putino tonas buvo akivaizdžiai kruopščiai parinktas, siekiant atmesti Europos reikalavimus, bet taip pat sudaryti konstruktyvios Maskvos pozicijos įspūdį D. Trumpo administracijai, kuri iki šiol buvo daug švelnesnė Maskvos atžvilgiu nei Kyjivo. V. Putinas ypač padėkojo naujajai JAV administracijai už pastangas išspręsti konfliktą:
„Trumpo atsakymas rodo, kad taktika galbūt buvo sėkminga ir smogė stiprų smūgį Vakarų vienybei. Tačiau jo įrašas „Truth Social“ taip pat byloja ir apie nusivylimą, kurį jis, kaip pranešama, pastarosiomis dienomis privačiai reiškė dėl Maskvos griežtų reikalavimų karo Ukrainoje klausimu“.
Tuo pačiu, pasiūlydamas tiesioginį susitikimą su V. Putinu Stambule, V. Zelenskis perėmė iniciatyvą ir dabar daro spaudimą Rusijos diktatoriui, kuris retai keliauja spontaniškai.
Zelenskis sako esantis pasirengęs asmeniškai susitikti su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs asmeniškai susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Šis V. Zelenskio komentaras nuskambėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainą priimti Kremliaus šeimininko pasiūlymą kitą savaitę Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Maskva.
Kol kas Kremlius nekomentavo V. Zelenskio pasiūlymo.
Tačiau Ukrainos prezidentas nepateikė jokių papildomų detalių, ar dalyvaus susitikime, jei Rusija galiausiai atsisakys sutikti su 30 dienų paliaubomis.
Anksčiau sekmadienį Ukraina tvirtino, kad yra pasirengusi dalyvauti susitikime Turkijoje, bet tik tuo atveju, jei V. Putinas sutiks su Kyjivo ir jo sąjungininkų pasiūlymu nuo pirmadienio 30 dienų nutraukti ugnį.
Maskva ir Kyjivas tiesioginių derybų nėra vedę nuo 2022 metų kovo, praėjus mėnesiui po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Laukiame visiško ir ilgalaikio ugnies nutraukimo, kuris prasidės rytoj, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos diplomatijai“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė V. Zelenskis.
„Nėra prasmės tęsti žudynes. Ketvirtadienį (Turkijoje) lauksiu Putino. Asmeniškai. Tikiuosi, kad šį kartą rusai neieškos pasiteisinimų“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Ankstyvą sekmadienį V. Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina Stambule gegužės 15 dieną, nors neįsipareigojo dėl paliaubų.
„Rusijos prezidentas Putinas nenori pasirašyti paliaubų susitarimo su Ukraina, o nori susitikti ketvirtadienį Turkijoje, kad derėtųsi dėl galimos ŠIO KRAUJO PRALIEJIMO PABAIGOS“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Ukraina turėtų sutikti su tuo NEDELSIANT. Bent jau jie galės nuspręsti, ar susitarimas įmanomas, o jei ne, Europos lyderiai ir JAV žinos, kokia yra padėtis, ir galės elgtis atitinkamai!“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.
„Rusija turi nutraukti ugnį“
Kyjivas ir jo sąjungininkai tvirtina, kad besąlygiškas ugnies nutraukimas, siekiant sustabdyti kovas, yra vienintelis būdas pasiekti diplomatinį sprendimą dėl daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto invazijos.
2022-aisiais prasidėjęs karas Ukrainoje yra didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Šeštadienį Kyjive apsilankę Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos lyderiai, pritariant D. Trumpui, spaudė Rusiją įsipareigoti sudaryti besąlygiškas paliaubas Ukrainoje nuo pirmadienio.
Ukrainos prezidento vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Kyjivas prie derybų stalo sės tik tuo atveju, jei Maskva sutiks nuo pirmadienio nutraukti ugnį.
„Rusija turi nutraukti ugnį, tada viskas kita. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs padaryti viską, kad karas baigtųsi, ir ketvirtadienį lauks Putino“, – pareiškė A. Jermakas.
„O kas dėl Putino? Ar jis bijo? Pažiūrėsime“, – pridūrė jis.
Paskutinį kartą Rusijos ir Ukrainos pareigūnai tiesiogines derybas surengė 2022-ųjų kovo mėnesį Stambule.
Šių derybų rezultatas buvo dabar atšauktas taikos pasiūlymas, kuris būtų privertęs Kyjivą priimti neutralų statusą ir atsisakyti bet kokių NATO ambicijų.
Nuo tada abi pusės reguliariai keičiasi karo belaisviais – tai reta Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo forma per daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
V. Putino tyla dėl 30 dienų paliaubų
Sekmadienio naktį V. Putinas pasiūlė gegužės 15-ąją Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina, tačiau neatsakė į Kyjivo sąjungininkų pasiūlymą dėl 30 dienų ugnies nutraukimo.
Vietoj to jis pasiūlė atnaujinti 2022-aisiais sustabdytas derybas Stambule.
„Siūlome Kyjivo valdžiai atnaujinti derybas, kurias ji nutraukė 2022-aisiais, ir, pabrėžiu, be jokių išankstinių sąlygų“, – teigė Kremliaus šeimininkas.
„Siūlome nedelsiant pradėti (derybas) ketvirtadienį, gegužės 15 dieną, Stambule“, – tęsė V. Putinas.
„Neatmetame galimybės, kad per šias derybas galėsime susitarti dėl kokių nors naujų paliaubų“, – pridūrė jis.
Jis taip pat apkaltino Ukrainos rėmėjus iš Vakarų, kad šie nori „tęsti karą su Rusija“, ir, neminėdamas konkretaus Ukrainos ir Europos pasiūlymo dėl 30 dienų paliaubų, peikė Europos „ultimatumus“ ir „antirusišką retoriką“.
Vėliau sekmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas V. Putinui pasakė, kad atsivėrė galimybė pasiekti taiką tarp Maskvos ir Kyjivo ir kad Ankara yra pasirengusi surengti šalių derybas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1-Norilskas-šūdiniausias rusijos, o gal ir pasaulio miestas-ne tik miesto infrastruktūra atrodo kaip iš apokaliptinio filmo, bet ir užterštumas toks didelis, kad ten visi serga vėžiu ir kitomis plaučių ligomis
2-Vorkuta-greičiausiai nykstantis kacapijos miestas:butą gali nusipirkti vos už 100eur bet ten niekas nenori gyventi, greičiau visi tik galvoja kaip dingti iš ten-miestas irgi atrodo kaip iš apokaliptinio filmo
3-Astrachanė-šalia kaspijos jūros esantis miestas turi puikų potencialą tapti gražiu kurortu, bet kremliaus chuntą miestą apleido ir net miesto gyventojai sako nustojo iš valdžios ko nors prašyti nes žino, kas niekas nesikeis.
4,5-čeliabinskas, omskas-miestai, kurie be karo atrodo baisiau nei donbasas, ligoninės pilnos tarakonų, blusų, sako gyventojai geriau sirgti namie
ir daug kitų miestų, rusija yra valkatynas, štai todėl Ukraina kaunasii, kad netaptų tokiu balaganu kaip kacapija
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis pasisakė apie artėjančias derybas Turkijoje: „Labai keista tyla“
Rusija vis dar neatsakė į pasiūlymą surengti tiesioginį prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Turkijoje. Ukrainos prezidentas tai pareiškė vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Ukraina visada remia diplomatiją. Esu pasirengęs vykti į Turkiją. Deja, pasaulis vis dar negavo aiškaus atsakymo iš Rusijos dėl daugybės pasiūlymų nutraukti ugnį. Rusijos apšaudymai ir šturmai tęsiasi. Maskva visą dieną tylėjo dėl pasiūlymo surengti tiesioginį susitikimą. Labai keista tyla. Rusijai vis tiek reikės baigti karą, ir geriau tai padaryti kuo anksčiau. Nėra prasmės tęsti žudynes", – pabrėžė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai remia tokį susitikimą. Ukraina norėtų, kad JAV prezidentas rastų galimybę atvykti į Stambulą.
„Ukraina nuo pat karo pradžios nė sekundės nenorėjo šio karo. Kartu su partneriais rūpinamės saugumu, kartu rengiame tvirtą pagrindą taikai, kartu veikiame taip, kad diplomatija tikrai veiktų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas spaudai naktį prieš gegužės 11 d., Maskvos valdovas Putinas dar kartą pateikė propagandinių pasisakymų apie jo pradėtą karą su Ukraina. Jis apkaltino Ukrainą 2022 m. Turkijoje vykusių derybų sužlugdymu ir pasiūlė jas atnaujinti. Tuo pačiu jis pareikalavo, kad nebūtų jokių išankstinių sąlygų.
V. Zelenskis tiesiai pasakė, kad gegužės 15 d. vyks į Stambulą ir ten asmeniškai lauks Putino. Daugelis mano, kad diktatorius nesiryš atvykti į šį susitikimą.
Beje, šiandien JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad svarsto galimybę apsilankyti Turkijoje. V. Zelenskis jau sureagavo į galimybę prisijungti prie derybų su Baltųjų rūmų vadovu. Jis pažymėjo, kad „visi Ukrainoje norėtų, kad Trumpas galėtų būti ten su Ukraina“.
„Tai teisinga idėja. Mes galime daug ką pakeisti. [Turkijos] Prezidentas Erdoganas tikrai gali priimti susitikimą aukščiausiu lygiu“, – pridūrė V. Zelenskis.