Zelenskis Osle nelauks iš Rusijos grįžtančio Witkoffo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nelauks Osle, kol JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas grįš iš Rusijos po derybų su Vladimiru Putinu. Tai V. Zelenskis pareiškė Lenkijos naujienų agentūrai PAP.
„Nelauksiu Witkoffo Osle. Turime judėti toliau. Turime grįžti į Ukrainą. Pažiūrėsime, kokie bus rezultatai. Jonas (Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store – ELTA) turėtų susitikti su JAV pasiuntiniu. Nuolat palaikome ryšį“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Anksčiau Norvegijos ministras pirmininkas pranešė, kad S. Witkoffas trečiadienį po derybų su V. Putinu grįždamas dar kartą užsuks į Oslą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis Osle surengė dar vieną susitikimą su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store ir pareiškė, kad tolesnė pažanga siekiant taikos priklausys nuo to, ar Jungtinės Valstijos išgirs naujų Rusijos pasiūlymų dėl taikos, o ne karo tęsimo.
Antradienį V. Zelenskis Osle surengė derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu. Jose taip pat dalyvavo Norvegijos ministras pirmininkas J. G. Store ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Trečiadienį, spalio 21 d., S. Witkoffas Sankt Peterburge susitinka su V. Putinu. Jis planavo aptarti naujus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, įskaitant galimas trišales Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos taikos derybas, kuriose taip pat galėtų dalyvauti kitos suinteresuotosios šalys.
Kremlius skelbia Putino ir Witkoffo susitikimo detales: įvardijo datą, kada sutiktų vėl sėsti prie derybų stalo su Ukraina
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas trečiadienį pakomentavo, apie ką Sankt Peterburge buvo kalbama su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.
Hodgesas griežtai perspėjo dėl Trumpo veiksmų: „Visi požymiai tai rodė“
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas perspėjo, kad JAV politika silpnina Ukrainos gynybą, rašo „Euronews“.
Steve'as Witkoffas išskrido iš Sankt Peterburgo
Steve'as Witkoffas po derybų išskrido iš Sankt Peterburgo, praneša TASS.
Merzas: Ukrainos kapituliacija reikštų mūsų visų kapituliaciją
Ukrainą remti yra pačios Vokietijos interesais ir tokia parama siekiama kuo greičiau užbaigti Rusijos agresijos karą, o Ukrainos kapituliacija yra nepriimtina, nes ji reikštų visų jos Europos partnerių kapituliaciją, pareiškė Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas.
ES tikisi ataskaitos po JAV pasiuntinio ir Vladimiro Putino susitikimo
Europos Sąjunga (ES) pranešė, kad po trečiadienį vykstančio JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tikisi iš Vašingtono ataskaitos.
Prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys S. Witkoffas teigė į derybas su V. Putinu Sankt Peterburge atsivežęs idėjų dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje.
Šis susitikimas surengtas kitą dieną po to, kai vienas aukšto rango ES pareigūnas Osle dalyvavo susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir S. Witkoffu.
„Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra pagrindas galimam perėjimui prie trišalių ar net daugiašalių derybų, kuriose prie vieno stalo sėstų Ukraina ir Rusija“, – sakė ES atstovė spaudai Paula Pinho.
„Pagrindinės vakar vykusios diskusijos temos buvo teritorija, saugumas ir pokario klestėjimas, ir tikimės, kad JAV delegacijai grįžus iš Rusijos bus pateikta ataskaita“, – kalbėjo ji.
Rusijos opozicionierius Kara-Murza išleis knygą apie gyvenimą valdant Putinui
Rusijos opozicijos veikėjas, Pulitzerio premijos laureatas Vladimiras Kara-Murza kitų metų pavasarį išleis knygą, kurią vadina „asmeniniu liudijimu ir istorine kronika“ apie gyvenimą pastarąjį ketvirtį amžiaus šalį valdant prezidentui Vladimirui Putinui.
Leidybos grupei „Hachette Book Group“ priklausanti leidykla „Public Affairs“ trečiadienį pranešė, kad V. Kara-Murzos knyga „One Day Free“ (liet. „Vieną dieną – laisvėje“) pasirodys gegužės 18 d.
Per leidyklą „Public Affairs“ išplatintame pareiškime V. Kara-Murza teigė knygoje nagrinėjantis V. Putino valdymą ir „sąžiningai pažvelgiantis į tuos žmones tiek Rusijoje, tiek Vakaruose, kurie stiprino jo valdžią ir sudarė sąlygas jai įsitvirtinti, taip pat į tuos, kurie su ja kovojo, kartais paaukodami savo gyvybes“.
45-erių V. Kara-Murza yra aktyvistas, žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas, kuris 2022 m. buvo sulaikytas viešai pasisakęs prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir nuteistas kalėti 25 metus.
2024 m. jis buvo paleistas per apsikeitimą kaliniais ir dabar gyvena Jungtinėse Valstijose, kur eina ištremto Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio įsteigtos už demokratiją pasisakančios nevyriausybinės organizacijos „Atvira Rusija“ (angl. „Open Russia“) pirmininko pavaduotojo pareigas.
Kalėdamas V. Kara-Murza pelnė Pulitzerio premiją už skiltį, kurią rašė laikraščiui „The Washington Post“. Jis taip pat ištvėrė 11 mėnesių vienutėje Sibire ir išgyveno du pasikėsinimus jį nunuodyti, dėl kurių kaltino Rusijos pareigūnus.
„Nepaisant visko, optimistiškai vertinu Rusiją ir jos ateitį. Istorijoje gausu pavyzdžių, kai kadaise siaubą kėlusios tironijos virto taikiomis, civilizuotomis demokratijomis, ir nė viena pasaulio tauta nėra „pasmerkta“ gyventi nelaisvėje“, – sakė V. Kara-Murza.
Per naujausias Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Tuo metu, kai JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vyko į Sankt Peterburgą derybų, Ukrainos vyriausybė pranešė, kad trečiadienį visoje šalyje per Rusijos smūgių bangą žuvo keturi žmonės.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis pranešė, kad du žmonės žuvo dronui pataikius į 24 aukštų pastatą sostinėje Kyjive, o dar du – šalies šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje.
Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad abu žuvusieji buvo 81 ir 83 metų sutuoktiniai. Gelbėtojai jų kūnus aptiko po griuvėsiais, kai per ataką buvo sugriautas jų namas.
Naujausios atakos surengtos po to, kai S. Witkoffas antradienį Norvegijoje baigė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o trečiadienį išvyko į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio derybas su V. Zelenskiu pavadino „pozityviomis“. Pastarosiomis savaitėmis Kyjivo ir Vašingtono santykiuose didėjo įtampa dėl beveik penkerius metus trunkančio karo eigos.
S. Koreckis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad nuo antradienio nakties Rusijos pajėgos „be perstojo“ atakavo energetikos infrastruktūrą, geležinkelius, prekybos centrus ir gyvenamuosius pastatus.
Taip pat smogta universiteto pastatui centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Kremenčuko mieste ir energetikos objektams Kyjive, šalies šiaurės vakaruose esančioje Voluinės srityje bei pietuose esančiose Odesos ir Mykolajivo srityse.
S. Koreckis taip pat pranešė, kad Juodojoje jūroje dronas atakavo prekybinį laivą.
Elektros energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad trijuose Kyjivo rajonuose buvo įvesti avariniai elektros tiekimo nutraukimai, o kitose miesto dalyse elektra atjungiama pagal grafiką.
Trumpas: tie, kurie reikalavo sankcijų Rusijai, dabar atsiprašo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pakomentavo S. Hubbardo – į pensiją išėjusio mokytojo iš Mičigano, kuris 2022 metais buvo sulaikytas Rusijoje, apkaltinus jį kovojus Ukrainos pusėje kaip samdinį, – paleidimą.
ES: „SpaceX“ privalo skubiai atkurti „Starlink“ paslaugas Ukrainai
Europos Sąjunga trečiadienį paragino Elono Musko bendrovę „SpaceX“ „skubiai atkurti visas „Starlink“ palydovinės sistemos paslaugas Ukrainai“.
„Naujausi pranešimai, kad „Starlink“ sulėtino savo paslaugas Ukrainoje, kelia didelį susirūpinimą“, – sakė ES atstovas spaudai Thomas Regnier.
„SpaceX“ privalo skubiai atkurti visas paslaugas Ukrainai, nes Ukrainai ši gyvybiškai svarbi informacija reikalinga tam, kad kariai turėtų ryšį, kad (ji galėtų) apsaugoti savo piliečius, o taip pat pilotuoti dronus, reikalingus savo teritorijai ginti“, – sakė atstovas.
Po ginčo su Lenkija Ukraina atsisakė planų pagerbti Antrojo pasaulinio karo laikų nacionalistus
Po to, kai dėl šio klausimo kilo ginčas su Varšuva, Kyjivas atsisakė planų pagerbti savo Antrojo pasaulinio karo laikų nacionalistų lyderius.
Lenkų parlamentaras Marcinas Bosackis televizijai TVN24 pareiškė, kad antradienį Vakarų Ukrainos Lvivo srities valdžios institucijų priimtas sprendimas paskelbti 2027-uosius nacionalistų lyderių Romano Šuchevyčiaus ir Oleho Olžyčiaus metais buvo „provokuojantis“.
„Tai, kad vėlų antradienio vakarą nutarimas dingo iš Lvivo srities interneto svetainės, yra geras ženklas“, – sakė M. Bosackis.
„Tikėsime prezidento Zelenskio kanceliarijos žodžiu, kad šis siaubingas sprendimas neįsigalios“, – pridūrė jis.
Anksčiau šį sprendimą sukritikavo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pavadinęs jį „nepriimtinu“ ir paraginęs Ukrainos valdžios institucijas „atsiriboti nuo šios pozicijos“.
Sprendimą taip pat pasmerkė Lenkijos Tautos atminties institutas (IPN), pavadinęs jį „smūgiu“ lenkų, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė ukrainiečių nacionalistai, atminimui.
Lenkija Ukrainos nacionalistų organizaciją (UNO) ir Ukrainos sukilėlių armiją (USA) laiko atsakingomis už dešimčių tūkstančių lenkų žūtį per 1943–1945 m. Vakarų Ukrainoje vykusias Voluinės žudynes. Lenkija šias žudynes laiko genocidu ir reikalauja, kad Kyjivas pripažintų istorinius faktus ir žudynes pavadintų etniniu valymu.
Tuo metu Ukrainoje požiūris į abi organizacijas smarkiai skiriasi: jų nariai daugelio laikomi didvyriais, kovojusiais už šalies išvadavimą iš sovietinio imperializmo ir nacistinės Vokietijos okupacijos.
Šis ginčas kilo praėjus keliems mėnesiams po diplomatinio konflikto tarp Varšuvos ir Kyjivo, kurį sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas vienam iš karinių dalinių suteikti garbės vardą „USA didvyriai“.
Lenkijos pareigūnai šį sprendimą griežtai pasmerkė, o Ukrainos valdžios atstovai, tarp jų ir valstybės vadovas, tvirtino, kad tik pati Ukraina turi teisę spręsti, ką laikyti savo didvyriais.
Partizanai teigia ardantys ryšio linijas aplink svarbų Maskvos duomenų centrą
Partizaninio judėjimo „Ateš“ agentai trikdo Rusijos kariuomenės ryšio linijų veikimą netoli duomenų centro „IXcellerate“, kuris yra vienas svarbiausių Maskvos skaitmeninės infrastruktūros objektų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai judėjimas „Ateš“ paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Išvedame iš rikiuotės priešo ryšio kanalus, trikdome vadovavimą pajėgoms ir jų valdymą bei padedame bepiločiams orlaiviams pasiekti taikinius“, – pareiškė „Ateš“.
„IXcellerate“ yra vienas iš didžiausių komercinių duomenų centrų Maskvoje. Jis užtikrina bankinių programų, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, telekomunikacijų operatorių ir verslo paslaugų veikimą.
Rusijos gynybos ministerija taip pat naudoja šią infrastruktūrą kariniais tikslais: už civilinių serverių infrastruktūros slepiami vadovavimo ir valdymo ryšio kanalai bei oro gynybos sistemos.
Smūgiai nevykdomi savarankiškai – dronams reikia paramos. Dar prieš jiems pasiekiant taikinius būtina slopinti priešo ryšį ir nutraukti karinio ryšio kanalus sausumoje.
Neturėdami patikimo ryšio, oro gynybos padaliniai praranda galimybę koordinuoti veiksmus, per vėlai gauna informaciją apie taikinius ir nespėja laiku užtikrinti atakos maršrutų apsaugos.
Rusijos okupantų bandymai slėpti karinį duomenų srautą civilinių serverių infrastruktūroje yra bevaisiai. Judėjimo teigimu, „Ateš“ agentai iš vidaus atskleidžia tokius objektus ir trikdo priešo ryšius.
Į susitikimą su Vladimiru Putinu atvykęs Steve'as Witkoffas sako atsivežęs taikos Ukrainoje idėjų
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį per susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu Sankt Peterburge pareiškė atsivežęs idėjų dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje.
„Atsivežėme šiek tiek dokumentų. Tai iš tiesų kelios idėjos, tam tikras taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir jūs laisvalaikiu tai perskaitysite“, – Rusijos valstybinės televizijos transliuotuose komentaruose V. Putinui sakė S. Witkoffas.
Putino ir Witkoffo susitikimas: štai kas buvo aptarta
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Sankt Peterburge pradėjo susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu. Derybų metu Rusijos lyderis padėkojo Donaldui Trumpui už dėmesį karo Ukrainoje sureguliavimo klausimui, praneša Rusijos žiniasklaida.
Pažymima, kad susitikimo metu V. Putinas pasidomėjo Osle vykusių derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, rezultatais.
Pasak jo, per paskutinį pokalbį D. Trumpas pabrėžė būtinybę užbaigti konfliktą Ukrainoje, kad būtų nutrauktos žmonių žūtys.
Atsakydamas S. Witkoffas derybas Osle pavadino produktyviomis ir pranešė apie tam tikrą pažangą. Pasak jo, jau yra pagrindas artėti prie paliaubų Ukrainoje.
JAV specialusis pasiuntinys taip pat išreiškė viltį atnaujinti trišales derybas, kuriose dalyvautų Rusija, Jungtinės Valstijos ir Ukraina. Susitikimo metu jis pareiškė viltį, kad V. Putinas apsvarstys tokią galimybę.
Be to, S. Witkoffas pranešė į Sankt Peterburgą atvežęs dokumentus, kuriuose išdėstyti galimi požiūriai į padėties Ukrainoje sureguliavimą.
JAV specialusis pasiuntinys D. Trumpo vardu taip pat padėkojo V. Putinui už sprendimą dėl vadinamojo „dyzelino susitarimo“. S. Witkoffas pažymėjo, kad Rusija ir JAV turi ekonominių santykių plėtros perspektyvų pasibaigus karui Ukrainoje.
Savo ruožtu S. Witkoffas pareiškė, kad ir Ukrainos pusė supranta ekonomines galimybes, kurios atsivers pasibaigus karui.
Pažymima, kad susitikime su S. Witkoffu V. Putinas prakalbo apie galimą susitikimą su D. Trumpu Kinijoje. Kalbėdamas apie susitarimus pagal vadinamąjį „dyzelino susitarimą“, diktatorius pareiškė, kad pirmieji tanklaiviai su degalais „išplauks po dviejų ar trijų dienų“.
Prognozė: Ukrainos ekonomikos perspektyvos blogėja dėl Rusijos atakų daromos žalos
Intensyvėjant Rusijos dronų ir raketų atakoms, Ukrainos ekonomikos perspektyvos blogėja, rodo trečiadienį paskelbta nauja Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto prognozė.
Ukrainos ekonomika yra „priremta prie sienos“, naujausioje analizėje nurodė Vidurio ir Rytų Europos regiono temomis besispecializuojantis institutas.
Institutas sumažino šių metų Ukrainos ekonomikos augimo prognozę 0,4 procentinio punkto, palyginti su ankstesne liepos mėnesio prognoze, iki 0,6 proc.
2027 m. ekonomikos augimo prognozė taip pat sumažinta 0,4 procentinio punkto iki 2,1 proc., su sąlyga, kad Ukraina gaus pakankamą finansinę ir karinę paramą iš užsienio.
Tačiau tokios paramos perspektyvos tampa vis labiau neaiškios, perspėjo instituto ekonomistai.
„Penktoji karo žiema Ukrainai veikiausiai taps sunkiu išbandymu. Senkant oro gynybos raketų atsargoms, šaliai darosi vis sunkiau apsiginti nuo vis intensyvesnių Rusijos balistinių raketų ir dronų atakų“, – sakoma analizėje.
Per Rusijos oro smūgius sunaikinta Ukrainos energetikos objektų, infrastruktūros ir krovos įrenginių Juodosios jūros uostuose.
Instituto teigimu, grūdų eksportas rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 70 proc. Nuo atakų taip pat smarkiai nukentėjo plieno pramonė.
Papildomą spaudimą ekonomikai daro didelė infliacija ir aukštos palūkanų normos, teigia tyrėjai.
Rusija pajėgi toliau finansuoti karą
Rusija taip pat susiduria su ekonominiais savo invazijos padariniais, sakoma instituto atliktoje analizėje.
Tačiau Rusijos ekspertas Vasilijus Astrovas teigė, kad prezidentui Vladimirui Putinui kitais metais nebus sunku toliau finansuoti karą.
„Rusijos valstybės skola pagal tarptautinius standartus tebėra labai maža, o vyriausybė gali ir toliau skolintis iš šalies bankų“, – sakė V. Astrovas.
Institutas prognozuoja, kad 2026 m. Rusijos ekonomika augs 0,6 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sukėlė degalų krizę, dėl kurios padidėjo infliacija.
Maskva įvedė degalų eksporto draudimą, taip apribodama šalies galimybes pasipelnyti iš šiuo metu aukštų pasaulinių kainų, nurodė Vienoje įsikūrę ekonomistai.
Rusijos pramonė taip pat patiria papildomą spaudimą dėl Vakarų sankcijų.
Witkoffas: Rusija paleido dėl kaltinimų kariavus Ukrainoje kalintą amerikietį
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pranešė, kad Rusija paleido amerikietį, įkalintą dėl kaltinimų kovojus Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida: Vladimiras Putinas pradėjo derybas dėl Ukrainos su JAV pasiuntiniu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį pradėjo derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Šis susitikimas surengtas kitą dieną po to, kai JAV pareigūnas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad V. Putino ir S. Witkoffo derybos prasidėjo Sankt Peterburgo Konstantino rūmuose.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 150 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 150 dronų iš 186, kuriais Rusija nuo antradienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido „Iskander K“ sparnuotųjų raketų bei 186 dronus, įskaitant „Shahed“ (88 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, S–8000, „Banderol“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 150 dronų.
27 vietose registruoti smūgiai, 13 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Kremlius nesutinka su energetinių paliaubų idėja: pareiškė, ko esą reikia Rusijai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kol kas nesvarsto energetinių paliaubų su Ukraina galimybės. Apie tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraina“.
Pasak Rusijos vadovo atstovo, Maskvos pozicija dėl energetinių paliaubų su Ukraina nepasikeitė.
Per Rusijos ataką Kyjivo srities Bučos rajone žuvo vyras
Per Rusijos ataką Kyjivo srities Bučos rajone žuvo vyras, dar vienas žmogus buvo sužeistas. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Deja, per priešo dronų ataką Kyjivo srityje žuvo vyras. Tragedija įvyko Bučos rajone. Dar vienas žmogus buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę. Jam teikiama būtinoji medicinos pagalba“, – rašė T. Tkačenka.
Pasak jo, per rusų smūgį kilo gaisras pramoninės paskirties pastate ir bendrabutyje. Gaisras jau lokalizuotas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per rytinę ataką buvo smogta 24 aukštų gyvenamajam namui Kyjivo Sviatošinsko rajone. Pranešta, kad žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas.
Rubio rėžė: be JAV paramos Ukrainos nebūtų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad be Amerikos pagalbos Ukraina „neegzistuotų“. Apie tai jis žurnalistams pasakė trečiadienį per vizitą Indijoje, praneša „Bloomberg“.
„Jei ne Jungtinių Valstijų pagalba, ypač D. Trumpo administracijos laikais, Ukrainos dabar nebūtų. Ukraina kaip suvereni valstybė neegzistuotų“, – pabrėžė M. Rubio.
Politikas tai pareiškė atsakydamas į klausimą apie laikraščio „The Wall Street Journal“ publikaciją, kurioje teigta, kad bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas neseniai nurodė sulėtinti palydovinės sistemos „Starlink“, padedančios Ukrainai atremti pražūtingas Rusijos oro atakas, veikimą.
„Publikacijoje, remiantis neįvardytais JAV ir kitų šalių pareigūnais, teigiama, kad E. Muskas aptarė sprendimą dėl „Starlink“ su prezidentu D. Trumpu po to, kai informacija apie veikimo sulėtinimą tapo viešai žinoma. Laikraštis taip pat pranešė, kad, pasak su šiuo klausimu susipažinusio šaltinio, D. Trumpo sąjungininkas E. Muskas dėl „Starlink“ veikimo sulėtinimo su administracijos atstovais kalbėjosi dar prieš įsigaliojant šiam sprendimui“, – cituoja „Bloomberg“.
Tuo metu M. Rubio pareiškė nežinantis, ar D. Trumpas apie tai žinojo iš anksto. Jis taip pat pridūrė, kad JAV bet kuriuo atveju negali kontroliuoti, ką privati bendrovė daro su savo produktu.
„Netiesa, kad mes apie tai kažkaip žinojome iš anksto ar kokiu nors būdu vadovavome šiam procesui“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Pasak jo, JAV „šiuo klausimu daugiau nesilaikys gynybinės pozicijos“. M. Rubio taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariai priešinosi Rusijai „nepaprastai drąsiai“.
M. Rubio taip pat pasisakė apie JAV prezidento D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitą į Sankt Peterburgą, vykstant deryboms dėl karo pabaigos.
Politikas pabrėžė, kad šiuo metu derybose daugiausia dėmesio skiriama rytinio Ukrainos regiono – Donbaso – ateičiai. Siekiant įveikti nesutarimus, esą pasiūlytos kelios „kūrybiškos idėjos“.
„Abi pusės turės padaryti tam tikrų nuolaidų“, o derybos yra sudėtingos. Manau, kad pagrindinis Ukrainos tikslas – užtikrinti ilgalaikį saugumą ir apsaugą, kad ateityje ji daugiau niekada nepatirtų invazijos ar puolimo“, – sakė M. Rubio.
Ukrainoje – kratos nacionalinio banko vadovo kabinete
Trečiadienį, spalio 21 d., Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcijos prokuratūra (SAP) atlieka kratas Ukrainos nacionalinio banko vadovo Andrijaus Pyšno kabinete. Apie tai, remdamasis šaltiniais politiniuose sluoksniuose, praneša „Ukrainska pravda“.
Žiniasklaida: Donaldo Trumpo pasiuntinys atvyko į Rusiją aptarti Ukrainos su Vladimiru Putinu
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienio rytą atvyko į Sankt Peterburgą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė rusų naujienų agentūros.
Pasak pranešimų, JAV pasiuntinį, kurio vizitas vyksta kitą dieną po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Osle, Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge pasitiko Kremliaus patarėjas tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas.
Rusija surengė naujas atakas prieš Ukrainą, žuvo du žmonės
JAV pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui tęsiant tarpininkavimo pastangas, Rusija vėl atakavo taikinius Ukrainoje. Per dronų smūgį netoli Charkivo naktį žuvo du žmonės, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Sostinėje Kyjive per Rusijos oro ataką pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir dalį transporto infrastruktūros, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Per dar vieną ataką prieš universitetą Kremenčuke, Poltavos srityje, buvo sužeisti du žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos.
Trečiadienį Rusijoje numatytas JAV specialiojo pasiuntinio S. Witkoffo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Antradienį S. Witkoffas Norvegijoje kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Trumpo žentas užsipuolė Ukrainą: paaiškėjo, ko pareikalavo
Per derybas Osle, kuriose nuotoliniu būdu dalyvavo JAV prezidento žentas J. Kushneris, šis vėl paragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Apie tai praneša „Axios“.
„J. Kushneris prie susitikimo prisijungė nuotoliniu būdu ir vėl primygtinai reikalavo įgyvendinti D. Trumpo reikalavimą, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms“, – pranešė informuotas šaltinis.
„Axios“ pašnekovas taip pat pridūrė, kad „J. Kushneris kalbėjo labai tiesmukai“.
Taip pat žinoma, kad po susitikimo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Maskva imsis atsakomųjų veiksmų.
JAV tikisi, kad Rusija bus labiau linkusi į kompromisus
„Axios“ taip pat pranešė, kad Vašingtone tikimasi Rusijos pasirengimo ieškoti kompromiso derybose su Ukraina. Taip tikimasi dėl to, kad D. Trumpas sutiko panaikinti sankcijas rusiško dyzelino pardavimui ir ėmėsi kitų veiksmų, kurie Maskvoje buvo įvertinti palankiai.
Apskritai anoniminis JAV pareigūnas pranešė, kad Ukraina derybose Osle „pateikė naujų idėjų ir pasiūlymų, kurie buvo išsamiai aptarti“.
Pasak jo, šalys pasiekė „didelę pažangą“, o dabar darbiniu lygmeniu yra labai gerai suderinusios pozicijas dėl tolesnių veiksmų.
Kaip žinoma, spalio 20 d. S. Witkoffas išvyko į Norvegiją derėtis su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais. Po to jis ketina susitikti su Rusijos diktatoriumi V. Putinu.
Pažymėtina, kad Maskvoje konfliktas tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio laikomas savo pergale. Konfliktą paskatino JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo pasaulinei rinkai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1820 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 21 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 570 tūkst. 540 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 820 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 436 (+11) priešo tankus, 25 586 (+16) šarvuotas kovos mašinas, 51 403 (+44) artilerijos sistemas, 2 228 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 716 (+2) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 990 (+4) antžeminių robotizuotų sistemų, 573 392 (+ 1 820) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 278 (+407) automobilius ir degalų cisternas, 4 844 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Iš Trumpo – žinutė Putinui ir Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nebūtina susitikti, kad būtų pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „The Moscow Times“.
Ukrainos Charkivo srityje Rusijos dronai pražudė du žmones, Kremenčuke smogė universitetui
Rusijos dronų atakos Ukrainos Charkivo srityje praėjusią naktį pražudė du žmones, o centrinėje Poltavos srityje smogė universiteto pastatui, pranešė vietos pareigūnai.
Kaip pranešė portalo „The Kyiv Independent“ cituojamas Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, Rusijos dronams atakavus Korotyčo kaimą žuvo 81-erių moteris ir 83-ejų vyras.
Dar 11 žmonių, įskaitant dviejų mėnesių berniuką ir aštuonerių metų mergaitę, patyrė ūmias streso reakcijas, teigė O. Synjehubovas. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicinos pagalba.
Per ataką buvo apgadinta 13 privačių namų, transporto priemonė; gaisras sunaikino vieną ūkinį pastatą.
Pasak Poltavos srities gubernatoriaus Vitalijaus Diakivnyčiaus, Kremenčuke vėlai antradienį Rusijos dronas smogė universiteto pastatui, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du žmones, įskaitant 16-metį. Vaikas buvo hospitalizuotas dėl smegenų sukrėtimo ir su sprogimu susijusių sužeidimų.
Praėjusią naktį ir trečiadienio rytą Rusijos dronai taip pat atakavo Kyjivą, kur Desnos rajone buvo padegta stovinčių automobilių, o Sviatošyno rajone buvo pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko. Jį citavo portalas „Ukrainska pravda“.
Paaiškėjo naujų detalių apie „Starlink“ ribojimą Ukrainoje: Muskas kalbėjosi su Trumpu
Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas nurodė sumažinti karinės „Starlink“ versijos, kuria remiasi Ukraina, veikimo greitį. Vėliau šis sprendimas sukėlė paniką Kyjive ir sumaištį Donaldo Trumpo administracijoje.
Marco Rubio derybas su Ukraina pavadino teigiamomis
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybos Osle buvo teigiamos.
M. Rubio nurodė, kad S. Witkoffas dabar vyksta susitikti su pareigūnais Rusijoje.
„Tai buvo teigiama, nieko netikėto, nieko stebinančio, ir dabar jis, apsiginklavęs šiomis idėjomis, galės nuvykti į Sankt Peterburgą ir pasidalyti jomis su Rusijos puse – pamatysime, ar pavyks pasiekti tam tikros pažangos“, – lankydamasis Indijoje sakė M. Rubio.
Žmogaus teisių gynėjai: Rusijos kalėjimuose laikoma 20 Krymo žurnalistų
Už profesinę veiklą nuteisti 29 Krymo žurnalistai. Iš 20 šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atliekančių žurnalistų 13 yra Krymo totoriai – vietinės Krymo tautos atstovai.
Šiuos skaičius Kyjive per spaudos konferenciją, skirtą žurnalistų persekiojimui okupuotame Kryme, paskelbė Krymo totorių išteklių centras, praneša „Ukrinform“.
Žmogaus teisių gynėjai priminė, kurie Rusijos okupacinės valdžios už profesinę veiklą nuteisti žurnalistai priskiriami Krymo žurnalistų kategorijai.
„Pirmiausia tai politiniai kaliniai, gyvenę Kryme arba turintys tiesioginių ryšių su Krymu; Ukrainos piliečiai, kurie negyveno Kryme, bet buvo ten sulaikyti ir nuteisti okupacinių teismų; asmenys, sulaikyti už Krymo ribų, tačiau turintys ryšių su Krymu; taip pat asmenys, nuteisti vadinamojoje Nomano Čelebidžichano bataliono byloje (Ukrainos sausumos pajėgų karinis dalinys, sudarytas iš Krymo totorių – red. past.)“, – paaiškino Krymo totorių išteklių centro valdybos pirmininkas ir Krymo totorių tautos Medžliso narys Eskenderas Barijevas.
Žmogaus teisių gynėjai mano, kad Ukraina turėtų dėti daugiau pastangų siekdama išlaisvinti Krymo žurnalistus iš Rusijos kalėjimų.
„Raginame valdžios institucijas pradėti derybas dėl Krymo žurnalistų, kuriems reikia mūsų pagalbos, nes jų sveikatos būklė yra kritinė, sugrąžinimo“, – sakė Krymo ukrainiečių regioninės tarybos atstovas ir nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos namai“ – Krymo verslo ir kultūrinio bendradarbiavimo centro – strateginės komunikacijos ir plėtros vadovas Andrijus Ščekunas.
Renginio metu pažymėta, kad žurnalistai yra viena iš tų asmenų kategorijų, dėl kurių paleidimo ar apsikeitimo sunkiausia susitarti per derybas su Rusija.
„Žurnalistai yra viena iš trijų kategorijų, kurių atstovų Rusija nenori nei paleisti, nei iškeisti. Tai žurnalistai, Krymo totoriai ir „Azov“ bataliono nariai. Ir tai iš tiesų yra problema“, – sakė Krymo totorių išteklių centro teisininkė Liudmyla Korotkych.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos opozicijos abejingumą Krymo totorių politiniams kaliniams, ypač žurnalistams.
„Deja, iš Rusijos opozicijos veikėjų, kurie ragina Vakarų šalis derybose su Rusija aptarti apsikeitimą Rusijos politiniais kaliniais, negirdime nė žodžio apie Ukrainos piliečių – Krymo totorių, laikomų politiniais kaliniais, ypač žurnalistų – paleidimą. Taip pat norėtume atkreipti derybininkų komandų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį į būtinybę ginti Ukrainos žurnalistus“, – ragino Žurnalistinių tyrimų centro vyriausioji redaktorė Valentyna Samar.
Renginyje pabrėžta, kad 2014 m. Rusijai okupavus Krymą, pusiasalyje pradėta sistemingai naikinti žodžio laisvę. Daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų buvo priversti pasitraukti iš Krymo, patyrė persekiojimą arba buvo priversti nutraukti savo veiklą. Likę žurnalistai ir toliau dirba nuolat rizikuodami, kad galėtų pateikti patikimą informaciją Ukrainos ir tarptautinei žiniasklaidai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nustatyta daugiau kaip 90 asmenų, prisidėjusių prie politiškai motyvuoto žurnalistų baudžiamojo persekiojimo laikinai okupuotame Kryme.
Rubio: JAV iš anksto nežinojo apie Ukrainos „Starlink“ ir „Starshield“ problemas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas iš anksto nežinojo apie „SpaceX“ palydovinio ryšio, kurį Ukraina naudoja operacijoms mūšio lauke palaikyti, sulėtėjimą.
„Prezidentas neturi nieko bendra su „Starlink“, „Starshield“ ir pono (Elono) Musko (Ilono Masko) priimamais sprendimais“, – lankydamasis Indijos ekonominiame centre Mumbajuje sakė M. Rubio.
„Tai privati bendrovė; prezidentas nevadovauja šiai bendrovei ir negali jai nurodyti ką nors daryti (...). Sakau jums, išankstinio žinojimo nebuvo“, – pabrėžė M. Rubio.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) antradienį pranešė, kad „SpaceX“ bosas E. Muskas nurodė apriboti „Starshield“ paslaugų teikimą Ukrainai, nors prieš tai pats technologijų milijardierius pareiškė, jog bet kokie jo bendrovės valdomos ryšių sistemos apribojimai galėjo būti nurodyti tik JAV prezidento.
Remdamasis anoniminiais JAV pareigūnais ir su situacija susipažinusiais asmenimis, WSJ skelbė, kad E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl kai kurie Kyjivo dronai tapo beverčiai.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė daryti jokių „Starshield“ pakeitimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį taip pat pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie paslaugos, kurią jis laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos, apribojimus netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Ukraina naudoja karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą „Starshield“ ryšiams mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir gaudomiesiems dronams. Ji taip pat naudoja atskirai veikiančią bendrovės „SpaceX“ civilinę „Starlink“ palydovinę sistemą.
Trumpas teigia paprašęs Putino paleisti Rusijoje kalinamą JAV pilietį Hubbardą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino paleisti jau kelerius metus kalinamą JAV pilietį Stepheną Hubbardą. Metas susigrąžinti S. Hubbardą, antradienį Vašingtone sakė D. Trumpas.
Į pensiją išėjęs mokytojas 2024 m. spalį Maskvoje buvo nuteistas beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausme dėl tariamos „samdinystės“ Ukrainos naudai.
D. Trumpas sakė „išsamiai“ kalbėjęsis su V. Putinu apie šį atvejį. JAV prezidentas davė suprasti, kad artimiausiu metu gali būti tam tikrų pokyčių. Anksčiau JAV ir Rusija ne kartą keitėsi kaliniais.
Po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą S. Hubbardo įkalinimas iš pradžių buvo laikomas paslaptyje. Po daugiau kaip dvejų metų nelaisvės jis galiausiai stojo prieš teismą.
Rusijos tyrėjai teigė, kad buvęs mokytojas prisijungė prie Ukrainos gynybos bataliono ir už tai gaudavo „mažiausiai tūkstantį dolerių“ per mėnesį. Pats S. Hubbardas kaltinimus neigė.
Kai buvo nuteistas, S. Hubbardui buvo 72 metai. Vienas buvęs kartu su juo kalėjęs ukrainietis 2024 m. rudenį pasakojo, kad JAV pilietis, kaip ir daugelis kitų kalinių, buvo kankinamas neduodant maisto ir naudojant elektros šoką.
JAV pasiuntinys Witkoffas po derybų su Zelenskiu Osle vyksta į Rusiją
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aukšto rango Europos politikais Osle vyksta į Rusiją. Šis vizitas yra pastangų pasiekti taiką Ukrainoje dalis, Kyjivo ir Vašingtono santykiams tampant vis labiau įtemptiems.
„Steve'as Witkoffas rytoj skris į Sankt Peterburgą, kur susitiks su Rusijos vadovybe“, – antradienio vakarą sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, surengęs derybas kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.
J. G. Støre pridūrė, kad S. Witkoffas pristatys „Europos ir Amerikos kolegų parengtus pasiūlymus ir galbūt atvers kelią aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui“.
„Tikslas – sugrąžinti diplomatines pastangas į konstruktyvesnes vėžes“, – sakė J. G. Støre, pranešė naujienų agentūra NTB.
Norvegijos sostinė tapo nauja vieta iki šiol įstrigusioms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, kurioje Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją.
Naujas ir derybų formatas. Susitikime asmeniškai dalyvavo V. Zelenskis, S. Witkoffas, J. G. Støre ir A. Stubbas.
„Pasak Norvegijos žiniasklaidos, nuotoliniu būdu prie derybų prisijungė kelių Europos šalių, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, taip pat JAV derybininkas Jaredas Kushneris, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir įtakingas Baltųjų rūmų veikėjas.“
Po derybų socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis rašė: „Ukraina nedelsdama pritarė amerikiečių pasiūlymui dėl energetinių paliaubų. Tačiau Rusija atsakė tęsdama atakas.“
„Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą ir pasisako už taiką“, – pridūrė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos vyriausybė turi „keletą aiškių idėjų“, kaip pasiekti taiką, ir nori, kad JAV derybininkai „perduotų šias idėjas rusams“.
Trumpas didina spaudimą Ukrainai
Susitikimas Osle yra naujų D. Trumpo diplomatinių pastangų dalis. Pastaruoju metu JAV prezidentas daugiausia dėmesio skiria siekiui susitarti su Maskva, kartu didindamas spaudimą Ukrainai.
Pirmadienį Vašingtone D. Trumpas vėl sukritikavo V. Zelenskį, pareikšdamas, kad Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.
D. Trumpas taip pat neseniai pavadino Kyjivo vykdomus tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai „gėda“ ir apkaltino Ukrainą dėl aukštų energijos kainų JAV. Ši problema kenkia jo Respublikonų partijos perspektyvoms prieš kitą mėnesį vyksiančius Kongreso rinkimus.
Tuo tarpu V. Zelenskis išreiškė nepasitenkinimą dėl Elono Musko palydovinio interneto sistemos „Starlink“, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja operacijoms fronte, veikimo apribojimų ir vėluojančio JAV raketų tiekimo.
JAV naujienų portalas „Axios“ pirmadienį pranešė, kad gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nedavė leidimo tiekti amerikietiškas „Patriot“ ir kitas oro gynybos raketas, nors NATO valstybės narės už šiuos ginklus jau sumokėjo. Pentagonas šią informaciją užginčijo.
Anksčiau antradienį V. Zelenskis pranešė surengęs „turiningą pokalbį“ su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak Ukrainos prezidento, jie aptarė balistinėms raketoms perimti skirtų raketų poreikį, išankstinius perspėjimus apie Rusijos raketų atakas, „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų atkūrimą ir diplomatines pastangas užbaigti karą. „Esu dėkingas už jo pasirengimą padėti ir aiškią poziciją“, – rašė V. Zelenskis.
Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės
Antradienį Rusija toliau intensyviai rengė oro atakas prieš Ukrainą, per kurias žuvo mažiausiai devyni civiliai gyventojai.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, gelbėtojams užgesinus gaisrą gamybos ir sandėliavimo pastate Obuchivo rajone, į pietus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, buvo rasti trijų žmonių kūnai. Dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė jis platformoje „Telegram“.
Netrukus po to Rusijos dronas smogė greitkeliui Kyjivo pakraštyje. Žuvo trys žmonės.
Apie dronų smūgius taip pat pranešta Charkivo, Sumų, Odesos ir Dnipro srityse, taip pat toli Ukrainos vakaruose esančiose Chmelnyckio, Ternopilio ir Lvivo srityse.
Dar trys žmonės žuvo Rusijos pajėgoms apšaudžius netoli fronto linijos esantį Kramatorsko miestą Rytų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija rytiniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos atakavo laivus Ukrainos Renio uoste prie Dunojaus.
Tuo tarpu per Ukrainos atsakomąsias atakas Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko mieste kilo gaisras pramonės objekte, pranešė srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.
Ukraina savo atsakomąsias atakas pirmiausia nukreipia prieš pramonės ir karinius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.
Žiniasklaida: Muskas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje
Elonas Muskas nurodė apriboti palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ paslaugas Ukrainai, antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“. Anksčiau technologijų milijardierius buvo pareiškęs, kad galutinį sprendimą dėl bet kokių bendrovės „SpaceX“ valdomos ryšio sistemos apribojimų priima JAV prezidentas.
E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga gali prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo nenaudingi, pranešė laikraštis, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais ir su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė nieko keisti „Starshield“ sistemoje. „Mes nieko neapribojome“, – sakė jis.
„Mūsų požiūriu, niekas nepasikeitė. Mes nedavėme jokių nurodymų ar ko nors panašaus“, – pridūrė P. Hegsethas.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
„Tai buvau ne aš. Ir nemanau, kad tai buvo Elonas“, – sakė D. Trumpas.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie sistemos veikimo apribojimus. Ukraina šią sistemą laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos. Pranešimai pasirodė netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
E. Muskas anksčiau buvo pareiškęs, kad bet kokius „Starshield“ sistemų „greičio ar naudojimo apribojimus“ „nustato JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą priima JAV prezidentas“, turėdamas omenyje D. Trumpą.
Ukraina naudoja „Starshield“ – kariniams poreikiams pritaikytą palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versiją – ryšiui mūšio lauke palaikyti, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose vykdyti ir perėmimo dronams valdyti. Ji taip pat naudojasi lygiagrečiai veikiančia „SpaceX“ civilinio palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo vis labiau įtempti. D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas patekti didesniam kiekiui rusiško dyzelino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
todėl jis savo psichapatiškus įsitikinimus permeta ant ukrainiečių, palestiniečių ir afrikiečių vaikų aukų
kai demokratai laimės, jam fizzda, teks jam grįžti į PAR ir jis tai žino
ir jis stebisi, kodėl pasaulis jo nekenčia
Zelenskis paskelbė, kad sutiktų su karo įšaldymu: mums dabar reikia sustoti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs sutikti su taikos susitarimu, numatančiu karinių veiksmų įšaldymą palei dabartinę fronto liniją. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Fox News“.
Laidos vedėjas paklausė V. Zelenskio, ar jis sutiktų su taikos susitarimu, kuris įšaldo viską „taip, kaip yra dabar“ — su sąlyga, kad Ukraina išsaugos 75 proc. ar daugiau savo teritorijos.
Atsakydamas V. Zelenskis patvirtino, kad taip.
„Taip. Dabar mums reikia sustoti, ir aš manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes skelbiame paliaubas arba nutraukiame žudynes, kaip tai pavadino prezidentas Trumpas. Sustoti ir nutraukti. Ir, žinoma, tai yra mažiausia, ko mes šiandien tikimės iš Rusijos“, — sakė prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad ugnies nutraukimo atveju Ukraina kreipsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos sąjungininkus dėl saugumo garantijų.
„Svarbiausia yra taika, taip pat taika, sustiprinta saugumu“, — teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskio pareiškimas dėl karo įšaldymo ir D. Trumpo pasiuntinio derybos
Ukrainos prezidentas tokį pareiškimą padarė D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu fone Sankt Peterburge spalio 21 d. S. Witkoffas į Rusijos Federaciją atvyko po derybų su V. Zelenskiu Osle (Norvegija) spalio 20 d.
Žiniasklaidos duomenimis, susitikimo su V. Putinu metu S. Witkoffas pristatė naujas Kyjivo pasiūlytas idėjas dėl karo Ukrainoje nutraukimo, kurios buvo aptariamos Osle.