Per Rusijos dronų smūgius Charkivo srityje žuvo du žmonės
Penktadienį per Rusijos dronų smūgius Charkivo srities Bohoduchivo rajone žuvo du žmonės, pranešė pasienyje esančios Zoločivo bendruomenės vadovas Viktoras Kovalenka.
Pasak jo, apie 8.25 val. Rusijos pajėgos dronu puolė lengvąjį automobilį Zoločivo–Derhačių kelyje netoli Myronivkos kaimo. Per smūgį žuvo 66 metų vyras.
Apie 9.50 val. Rusijos pajėgos FPV dronu taip pat atakavo vienai iš bendruomenės žemės ūkio įmonių priklausantį traktorių, žuvo 50 metų traktorininkas.
Be to, apie 9.50 val. Rusijos pajėgos bendruomenės administraciniame centre Zoločive atakavo dujų tarnybos automobilį. Transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, tačiau nė vienas darbuotojas nenukentėjo.
Dar iki šių dviejų mirtinų incidentų per Rusijos smūgius bendruomenėje buvo žuvę 129 gyventojai, daugiau kaip 540 buvo patyrę įvairaus sunkumo sužalojimų.
„Padėtis tebėra labai įtempta. Iš esmės priešas kontroliuoja ugnimi Zoločivo–Derhačių kelią, transporto priemonės beveik kasdien atakuojamos FPV ir „Molnija“ dronais. Puolama rytinė bendruomenės dalis ir pats Zoločivas, taip pat net už 35 kilometrų nuo sienos esantys kaimai“, – sakė V. Kovalenka.
Ankstesnę dieną Rusijos pajėgos puolė Charkivą ir 13 srities gyvenviečių, apgadino civilinę infrastruktūrą ir sužeidė šešis žmones, tarp jų – vaiką.
Po Rusijos dronų smūgių uždarius vieną pagrindinių tiltų, Kyjivą sukaustė spūstys
Penktadienį, po dar vienos Rusijos dronų atakų bangos uždarius vieną pagrindinių miesto tiltų ir apribojus eismą kitais, Kyjivą sukaustė didžiulės eismo spūstys.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pagrindiniuose Ukrainos sostinės keliuose matė ilgas stovinčių automobilių ir autobusų eiles, gyventojams ieškant alternatyvių maršrutų.
Spūstys susidarė visiškai uždarius eismą abiem kryptimis Pietiniu tiltu – vienu iš aštuonių rytinę ir vakarinę Kyjivo dalis jungiančių tiltų per Dniprą.
Toliau į šiaurę esančiu Patono tiltu buvo leidžiamas eismas tik viena kryptimi, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Apie smūgius šiam tiltui nepranešta.
Ketvirtadienį Rusijos dronai smogė Pietinio tilto atraminėms konstrukcijoms. Kol buvo vertinama tilto konstrukcijų būklė, eismas juo laikinai sustabdytas.
Netrukus eismas tiltu ir metro traukinių eismas buvo atnaujintas, tačiau ketvirtadienio naktį ir ankstyvą penktadienio rytą dronai tiltui smogė dar kelis kartus, teigė V. Klyčko.
Pasak mero, per antrąjį ketvirtadienio vakaro smūgį buvo apgadinta tilto atrama, kelio danga ir palei metro liniją įrengtas apsauginis betoninis barjeras.
Nuo 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukraina jau seniai nerimauja dėl galimų atakų prieš svarbiausius transporto tiltus.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija vis intensyviau atakuoja Kyjivą dronais ir raketomis, todėl mieste beveik nuolat skelbiamas oro pavojus ir trikdomas kasdienis gyvenimas.
Apie artėjančias grėsmes iš oro perspėjančios sirenos skamba beveik visą parą, ragindamos maždaug 3 mln. miesto gyventojų slėptis.
Geležinkelių ir kelių eismą jau paveikė pasikartojantys smūgiai traukiniams ir degalinėms.
Kaip skelbta, per naujausias Rusijos atakas Kyjivo pietryčiuose smogus 25 aukštų gyvenamajam namui žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai du buvo sužeisti.
„Nebėra jokių taisyklių“: Zelenskis prabilo apie Putino įsakymą kariuomenei
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė karinei vadovybei nesilaikyti karo taisyklių ir panaikino visus apribojimus, susijusius su smūgiais prieš Ukrainą. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu „Financial Times“, remdamasis Ukrainos specialiųjų tarnybų gautais duomenimis.
„Jis pasakė, kad dabar nebėra jokių taisyklių“, – teigė V. Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, kuriuose buvo pateikti perimti Kremliaus atstovų pokalbiai.
Pasak V. Zelensko, V. Putinas šį įsakymą davė rugsėjo mėnesį, kai Rusija pradėjo stiprinti oro smūgius prieš Kyjivą, atakuodama mokyklas, ligonines ir duomenų apdorojimo centrus.
Ukrainos prezidentas teigė, kad smūgis mokyklai aiškiai parodo, kokiu mastu tapo paplitęs tokių taikinių pasirinkimas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad karo pradžioje Maskva daugiausia smogė energetikos ir kariniams objektams, o Ukraina atsakydavo tuo pačiu. Dabar, jo teigimu, Rusijos dronai neapsiriboja taikių gyventojų medžiokle Chersone ir Sumuose, bet puola mokyklas, ryšių mazgus ir duomenų apdorojimo centrus.
V. Zelenskis pareiškė, kad šios atakos skirtos ne tik infrastruktūros sunaikinimui, bet ir tam, kad „darytų spaudimą žmonėms“ bei sėtų baimę nuolatiniais apšaudymais.
Dronų nuolaužose, ketvirtadienį rastose smūgio Kyjivo mokyklai vietoje ir apžiūrėtose „Financial Times“ žurnalistų, buvo aptikti Rusijos gamintojų ženklai ir ranka užrašyti tekstai rusų kalba. Kai kurios detalės buvo pagamintos Rusijoje liepos 28 d., o kitos – Vakarų šalyse.
V. Zelenskis pažymėjo, kad, kadangi V. Putinui nepavyko užimti Donbaso teritorijos, dabar jis perėjo prie „masinių atakų ir masinių žudynių“ taktikos.
„Jie nesugebėjo mūsų okupuoti, todėl dabar rengia masines atakas ir masinius žudymus“, – sakė jis, pavadindamas šią kampaniją bandymu įbauginti civilius gyventojus, priversti juos palikti miestus ir susilpninti Ukrainos gebėjimą gintis.
Ukrainai pateikti 4 taikos pasiūlymai: Kyjivas įvardijo savo sąlygą
Ukraina gavo pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo iš keturių šalių: Indijos, Turkijos, Egipto ir JAV. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi įvairiems paliaubų formatams, tačiau tik su sąlyga, kad ugnies nutraukimas apims ir energetikos sritį, ir Juodąją jūrą, rašo „European Pravda“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 88 iš 108 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 88 dronus iš 108, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 108 dronus, įskaitant „Shahed“ (47 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 88 dronai.
11 vietų registruoti smūgiai, dar penkiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Rusijoje sudužo karinis sraigtasparnis
Rusijos Voronežo srityje sudužo karinis sraigtasparnis.
Apie incidentą pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, skelbia „Ukrinform“.
„Voronežo srityje sudužus kariniam sraigtasparniui žuvo trys žmonės“, – sakoma pranešime.
Pranešama, kad sraigtasparnis sudužo Anos rajone.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Rusijos Amūro srityje sudužo karinis lėktuvas, kuriuo skrido septyni žmonės. Žiniasklaidos duomenimis, žuvo šeši įgulos nariai, o vienas išgyveno.
Kyjivo meras: rusai vėl smogė Pietiniam tiltui
Rusijos pajėgos vėl smogė Pietiniam tiltui Kyjive, platformoje „Telegram“ ankstyvą penktadienio rytą pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Pietiniam tiltui smogta dar kartą“, – sakoma pranešime.
Pranešama, kad į įvykio vietą vyko skubiosios tarnybos.
V. Klyčko taip pat pranešė, kad nuolaužos nukrito atviroje vietovėje Holosijiovsko rajone. Buvo apgadinti negyvenamojo pastato langai ir keli automobiliai.
Kaip rašė ELTA, du Rusijos dronai ketvirtadienį smogė svarbiam, rytinę ir vakarinę Kyjivo dalis jungiančiam Pietiniam tiltui, pranešė Ukrainos sostinės meras.
Po šių smūgių buvo sustabdytas metro ir antžeminio viešojo transporto eismas tiltu.
Ketvirtadienį vakare V. Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė apie antrą smūgį šiam tiltui, rusų naudoto ginklo nenurodydamas.
Ukraina jau seniai nerimauja dėl galimų Rusijos atakų prieš tiltus per Dniprą, kurie yra gyvybiškai svarbūs maždaug trims milijonams Kyjivo gyventojų.
Rusijos miestuose – Ukrainos dronai: naftos objektuose kilo gaisrai
Ukrainos dronai naktį į penktadienį smogė Rusijos miestams Volgogradui ir Samarai, pranešė „Meduza“. Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė apie „masinę dronų ataką prieš pramonės infrastruktūrą“, tačiau nepatikslino, į kokias įmones buvo taikomasi.
Gubernatoriaus teigimu, užsidegė gyvenamasis namas, nukentėjo vienas žmogus.
Tuo metu liudininkai paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti didelis gaisras rajone, kur yra Volgogrado naftos perdirbimo gamykla ir chemijos įmonė „Kaustik“, rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
Ukrainos dronai Volgogrado naftos perdirbimo gamyklą jau anksčiau atakavo kelis kartus. Kanalas taip pat atkreipia dėmesį, kad, miesto gyventojų teigimu, Volgograde nebuvo paskelbtas perspėjimas apie dronų pavojų.
Samaroje, „Astra“ duomenimis, užsidegė magistralinių naftotiekių gamybinė dispečerinė stotis „Samara“. Tai didžiausias Europoje naftos rezervuarų parkas ir „Transneft“ sistemos dalis. Į jį nafta keturiais vamzdynais tiekiama iš Vakarų Sibiro, Tatarstano, Orenburgo srities ir Kazachstano.
Kubilius sureagavo į Zacharovos grasinimus: „Tai būtų 5-asis straipsnis“
Ginklus Ukrainai tiekiančios Europos ginklų gamyklos gali tapti kariniais taikiniais, įspėjo Rusija, dar padidinusi įtampą tarp Maskvos ir Briuselio, ketvirtadienį rašo portalas „TVP World“.
Šis įspėjimas sulaukė griežtos už gynybą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus reakcijos. Jis pareiškė, kad Rusijos smūgis tokiems objektams NATO teritorijoje galėtų aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, t. y. Aljanso kolektyvinės gynybos nuostatos taikymą.
Daugiau skaitykite čia.
Trumpas perbraižo JAV paramą: Ukrainai ir sąjungininkams numatyti milijonai keliauja kitur
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perskirstė daugiau kaip 52 mln. dolerių karinės paramos lėšų, kurių didžioji dalis buvo patvirtinta pagal papildomos pagalbos Ukrainai paketą, skelbia „The Washington Post“. Pinigai bus nukreipti iš Europos ir Artimųjų Rytų valstybių į keturias Lotynų Amerikos šalis.
Putinas: Rusija pasirengusi pradėti derybas ir kuo greičiau jas užbaigti
Ukraina, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dronų atakomis per Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus apsunkino galimybę atnaujinti taikos derybas. Maskva buvo pasirengusi atnaujinti derybas dėl Ukrainos „kad ir rugsėjo 21 d.“, praėjus dienai po Valstybės Dūmos rinkimų, pareiškė V. Putinas Valdajaus diskusijų forume Maskvoje.
„Jie patys (ukrainiečiai) neturi rinkimų, o mūsų rinkimus bandė sužlugdyti: naktį iš rugsėjo 19-osios į 20-ąją buvo mėginama pralaužti Maskvos oro gynybą“, – kalbėjo Kremliaus vadovas. Į Maskvą, anot jo, buvo paleista daugiau kaip 1,6 tūkst. dronų, o kituose Rusijos regionuose rinkimų apylinkės buvo nepaliaujamai atakuojamos.
Ukraina, pasak V. Putino, klydo tikėdamasi, kad atakos prieš Rusiją bus sėkmingos.
„Priešas tikėjosi, kad mūsų visuomenė subyrės, tačiau klysti gali kiekvienas, – sakė jis. – Vis dėlto tik idiotas atkakliai laikosi klaidos.“
Tačiau Rusija esą tebėra pasirengusi pradėti derybas ir kuo greičiau jas užbaigti.
„Bet, žinoma, tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos ir Rusijos Federacijai, mūsų žmonėms“, – sakė V. Putinas.
Vis dėlto Kyjivas, jo Vakarų sąjungininkai ir stebėtojai smarkiai abejoja, kad Maskva iš tiesų būtų pasirengusi deryboms.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 520 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 2 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 537 tūkst. 390 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 520 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+0) priešo tankus, 25 471 (+7) šarvuotą kovos mašiną, 50 592 (+37) artilerijos sistemas, 2 175 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 683 (+0) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 810 (+7) antžeminių robotizuotų sistemų, 542 853 (+ 1 470) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 156 309 (+422) automobilius ir degalų cisternas, 4 780 (+6) specialiosios įrangos vienetų.
Rusijos smūgiai Kyjivui: smogė svarbiam tiltui, apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas
Rusijos pajėgos naktį penktadienį atakavo Kyjivą, vėl smogdamos Pietiniam tiltui ir apgadindamos 25 aukštų gyvenamąjį namą.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.
„Vėl smogta Pietiniam tiltui. Į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos“, – pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Jis taip pat teigė, kad Holosijivo rajone atviroje vietovėje nukrito nuolaužos. Buvo apgadinti negyvenamojo pastato langai ir keli automobiliai.
Kyjivo miesto karinės administracijos teigimu, per Rusijos ataką Darnycios rajone apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas.
Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama.
16 kartas? Iš Putino – naujas terminas dėl Donbaso užėmimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija, „atsižvelgiant į mūsų kariuomenės veržimąsi, gerokai greičiau“ nei per pusantrų metų visiškai užims Ukrainos Donbaso regioną. Taip jis kalbėjo tarptautiniame Valdajaus diskusijų forume Maskvoje.
Tuo tarpu rugpjūtį JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai suskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas 15 kartų nustatė kariuomenei terminus, per kuriuos turėjo būti visiškai užimtas Donbasas, tačiau Generalinio štabo generolai neįvykdė nė vieno iš jų.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina į sankcijų sąrašą įtrauks dar 20 Rusijos oligarchų
Reaguodama į Europos sankcijų Rusijos oligarchams Michailui Fridmanui ir Ališerui Usmanovui panaikinimą, Ukraina į savo sankcijų sąrašus įtrauks dar 20 Rusijos oligarchų.
Apie tai žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.
Sankcijų Rusijos oligarchams panaikinimą jis pavadino pasipiktinimą keliančiu sprendimu ir pabrėžė, kad Ukrainos atsakas bus asimetriškas.
A. Sybiha sakė, kad iš sankcijų sąrašo išbraukus du oligarchus Ukraina į jį įtrauks dar 20. Pasak ministro, Ukraina parengė daugiau kaip 20 Rusijos oligarchų sąrašą ir taip pat sieks, kad abu išbraukti oligarchai būtų vėl įtraukti į sankcijų sąrašą. Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos požiūris yra toks, o sprendimo įforminimo procesas jau vyksta – prezidentas pritarė 20 oligarchų įtraukimui.
Užsienio reikalų ministras patikino, kad Ukraina nacionaliniu lygmeniu siekia užtikrinti, jog A. Usmanovui ir M. Fridmanui būtų taikomos sankcijos atskirose valstybėse. Pasak jo, Kanada, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Australija jau patvirtino, kad šių dviejų asmenų iš savo sankcijų sąrašų neišbrauks.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 22 d. ES Taryba nusprendė 36 mėnesiams – iki 2029 m. rugsėjo 22 d. – pratęsti ribojamąsias priemones asmenims, atsakingiems už Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimą ar grėsmę jiems. Tuo pat metu Rusijos oligarchai M. Fridmanas ir A. Usmanovas buvo išbraukti iš sąrašo.
Ukraina taip pat siūlys ES įvesti naujas sankcijas su Rusijos gynybos ir pramonės kompleksu susijusiems oligarchams.
Iš Ukrainos – neraminantis įspėjimas: Rusija planuoja atakuoti Europos šalis
Ukrainos ir jos partnerių žvalgybos tarnybos turi duomenų apie konkrečius Rusijos planus atakuoti Europos Sąjungos (ES) šalis.
Tai, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą, žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina pirmą kartą panaudojo savo balistinę raketą prieš Rusijos taikinį
Ukraina ketvirtadienį paskelbė pirmą kartą kovinėmis sąlygomis paleidusi balistinę raketą į Rusijos taikinį ir taip panaudojusi sunkiai numušamą ginklą, kurį Maskva jau reguliariai naudoja mirtinoms atakoms, pranešė „The Wall Street Journal“.
Leidinys pažymėjo, kad, pradėjusi naudoti balistinę raketą FP-7, Ukraina tapo viena iš nedaugelio valstybių, gebančių gaminti tokius ginklus, nors kol kas nežinoma, kiek sėkmingas buvo pirmasis smūgis.
„Balistinė raketa suteikia Ukrainai didesnės griaunamosios galios ginklą nei ilgojo nuotolio dronai, kuriuos ji daugiausia naudoja prieš Rusiją“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau leidinys neatmetė, kad riboti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumai gali apsunkinti masinę šių raketų gamybą, todėl šio ginklo debiutas veikiausiai turės daugiau simbolinės nei karinės-strateginės reikšmės.
Kartu WSJ pažymėjo, kad šis raketos paleidimas dar kartą rodo, jog po Sovietų Sąjungos žlugimo smukusi Ukrainos gynybos pramonė vėl tapo viena moderniausių pasaulyje.
Leidinio teigimu, balistinių raketų arsenalas suteikia Ukrainai galimybę naikinti Rusijos bunkerius, tiltus ir pastatus, kuriems jos gausus dronų parkas vargu ar galėtų padaryti didelės žalos.
Straipsnyje primenama, kad Rusijos balistinės raketos padarė Ukrainai didelės žalos, o šalyje senka „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų atsargos, reikalingos patikimai šioms raketoms numušti.
Su situacija susipažinusio šaltinio teigimu, ketvirtadienį smogta objektui okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Pažymima, kad tokių raketų gamyba yra itin brangi dėl sudėtingų jų valdymo sistemų ir medžiagų, reikalingų ekstremaliai temperatūrai atlaikyti raketai dideliu greičiu leidžiantis žemės link.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
instagram/evasun_shine13
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
Zelenskis pasakė, kas padeda Putinui apeiti sankcijas: bedė pirštu į 2 šalis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija ir Indija yra šalys, kurios padeda Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui apeiti sankcijas, rašo „Clash Report“.
„Tai tiesa. Turime būti atviri“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Trumpo pozicija Ukrainos atžvilgiu
Anksčiau leidinys „The Atlantic“ rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali panaikinti dalį sankcijų Rusijai dar iki karo Ukrainoje pabaigos. Visų pirma, prieš keletą mėnesių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europoje Johnas Coale‘as kreipėsi į jį su pasiūlymu išeiti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykiuose.
Teigiama, kad jis pasiūlė panaikinti dalį sankcijų Rusijai mainais už Kremliaus politinių kalinių išlaisvinimą.
Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad nori, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas susitartų dėl ugnies nutraukimo. Jis pabrėžė, kad tikisi, jog Ukraina ir Rusija sudarys susitarimą artimiausiu metu, galbūt dar prieš žiemos pradžią.