Po skambučio Putinui – Suomijos pareiškimas
Suomijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad, nepaisant Suomijos ir Rusijos vadovų pokalbio telefonu, Helsinkis nesiekia normalizuoti santykių su Maskva, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Zelenskis baiminasi, kad istorija pasikartos: „Nenorime, kad tai virstų Jalta“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtuose komentaruose perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti proga perskirstyti įtakos sferas, panašiai kaip po Antrojo pasaulinio karo.
Didžiausias Rusijos knygynų tinklas draudžiamoms knygoms naikinti išleido milijonus rublių
Didžiausias Rusijos knygynų tinklas „Čitai-Gorod–Bukvojed“ pastaraisiais metais išleido apie 100 mln. rublių knygoms, kurios pažeidžia Rusijos įstatymus, pašalinti iš prekybos ir jas sunaikinti, duodamas interviu Rusijos verslo naujienų portalui RBC sakė tinklo vadovas Aleksandras Bryčkinas.
„Dažniausiai problema ta, kad negalime grąžinti prekių tiekėjui, todėl turime jas nurašyti į nuostolius. Negalime tiesiog išmesti šių knygų į šiukšliadėžę. Tai toksiškos atliekos. Todėl jas reikia sunaikinti, ir už tai taip pat mokame patys. Be to, niekas mums nekompensuoja išlaidų, patiriamų išimant knygas iš lentynų, grąžinant jas į sandėlį, organizuojant jų transportavimą ir vėlesnį apdorojimą sandėlyje. Visa tai reikalauja milžiniško darbo ir gana didelių išlaidų“, – sakė A. Bryčkinas.
A. Bryčkinas paaiškino, kaip vyksta knygų naikinimas.
„Procesas atrodo taip: paslaugų teikėjas pramoniniu smulkintuvu sunaikina knygas, o visas procesas filmuojamas“, – pasakojo jis.
Pasak A. Bryčkino, knyga išimama iš prekybos, kai tinklas gauna Rusijos knygų sąjungos pranešimą, kad „dėl konkrečios knygos kyla įtarimų“. Tuomet tinklas sustabdo jos pardavimą, „kol bus išsiaiškinta padėtis“.
„Žinoma, tokioje situacijoje visiško aiškumo būti negali. Nes net jei Rusijos knygų sąjunga knygoje nieko neaptinka, nėra jokios garantijos, kad tuo pat metu kurioje nors kitoje organizacijoje neatliekamas kitas ekspertinis vertinimas“, – pridūrė A. Bryčkinas.
A. Bryčkino teigimu, Rusijos skaitytojai didesnio susidomėjimo iš prekybos pašalintomis Liudmilos Ulickajos ir Boriso Akunino knygomis nerodo.
„Keletas Boriso Akunino knygų vis dar guli sandėlyje, jų dar nesunaikinome. Grąžinti jų tiekėjui neįmanoma. Tam tikra prasme tai galima laikyti specialiuoju ribotos prieigos fondu“, – sakė A. Bryčkinas.
Pastaraisiais metais Rusijoje valdžios institucijų ar provyriausybinių organizacijų reikalavimu knygos reguliariai šalinamos iš prekybos. Pavyzdžiui, 2026 m. spalį Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ uždraudė rašytojos Olgos Pticevos romanus „Dvesti tretij den zimy“ („203-ioji žiemos diena“) ir „Vesna vody“ („Vandens pavasaris“). Žiniasklaidos pranešimais, draudimas galėjo būti susijęs su jose įžvelgtais „netradicinių seksualinių santykių propagavimo“ požymiais.
Vietos paliaubų aplink Oleškus laikomasi jau antrą dieną
JAV tarpininkaujant pasiektų vietos paliaubų Pietų Ukrainoje laikomasi jau antrą dieną, trečiadienį pranešė Rusijos ir Ukrainos atstovai. Didėja viltys, kad į atkirstą miestą pavyks pristatyti gyventojams būtinų maisto produktų ir vaistų.
Rusijos okupuotame Oleškų mieste, Ukrainos pietinėje Chersono srityje, gyventojai atsidūrė Rusijos ir Ukrainos pajėgų kryžminėje ugnyje ir jau kelis mėnesius stokoja maisto, vandens ir vaistų.
Buvę Oleškų gyventojai, palaikantys ryšį su mieste likusiais žmonėmis, pasakojo, kad neturėdami maisto šie pradėjo gaudyti ir valgyti balandžius. Mieste liko maždaug 2 tūkst. gyventojų.
Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių įgaliotiniai trečiadienį pranešė, kad antradienį paryčiais įsigaliojusių paliaubų tebesilaikoma.
„Per pirmąsias 30 paliaubų valandų Oleškuose neįvyko nė vieno incidento“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Tą patį pareiškė ir Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova.
Apie planuojamas paliaubas paskelbė JAV pirmoji ponia Melania Trump, tarptautinei bendruomenei jau kelis mėnesius vis labiau nerimaujant dėl miesto gyventojų likimo.
Kol kas neaišku, kiek gyventojų nuspręs išvykti iš miesto ir kokiu maršrutu jie turės keliauti. Kirsti fronto liniją, einančią Dnipro upe, beveik neįmanoma. Rusijos primesti pareigūnai leido suprasti, kad gyventojams gali tekti vykti per Rusijos okupuotą Krymą.
Rusijos pareigūnai teigė, kad dauguma norėjusiųjų išvykti iš miesto jau išvyko.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas sakė, kad daug miesto gyventojų nori likti, todėl paliaubomis siekiama sudaryti sąlygas pristatyti į miestą humanitarinę pagalbą.
Rusijos pajėgos Oleškus užėmė 2022 m., invazijos į Ukrainą pradžioje.
Ukrainos parlamentaras Davydas Arachamija, 2022 m. dalyvavęs taikos derybose su Rusija, šias paliaubas pavadino didžiausiu įtampos sumažėjimu nuo 2022 metų.
Per ankstesnes trumpalaikes paliaubas, pavyzdžiui, paskelbtas stačiatikių Velykų proga, oro atakų sumažėdavo, tačiau abi šalys kaltino viena kitą daugybe paliaubų pažeidimų.
Ukraina atskleidė Rusijos planą: siekia suskaldyti Vakarus 3 frontais
Ukrainos žvalgybos duomenimis, strateginis Rusijos tikslas – suskaldyti Vakarų šalis ir Ukrainą trimis lygmenimis. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kalbėdamas Šiaurės Tarybos plenarinėje sesijoje.
„Pirma, ji siekia supriešinti Europą ir Jungtines Valstijas. Antra, ji siekia suskaldyti Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybes. Trečia, ji siekia suskaldyti Europos valstybes iš vidaus. Ypač per ateinančius metus, kai balsuos daugiau nei pusė ES piliečių“, – pareiškė A. Sybiha.
Jis pridūrė, kad Ukraina į tai turi atsakyti trimis vienybės kryptimis: tarp Europos ir JAV, tarp ES ir NATO valstybių narių bei pačiose demokratinėse visuomenėse.
„Tvirtai tikiu vertikaliąja ašimi, kurią sudaro Šiaurės Europos ir Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina ir Juodosios jūros regiono NATO sąjungininkės. Šią vertikaliąją ašį sudaro valstybės, atitinkančios tris kriterijus: laisvė kaip pagrindinė vertybė, realistiškas požiūris į Rusiją ir nuoširdus tikėjimas stipria bei vieninga Europa.
Kai pradėsime į Europos politinį žemėlapį žvelgti iš šios perspektyvos, pamatysime daug naujų galimybių – nuo Ukrainos narystės NATO ir ES svarbos iki praktinės integracijos į Europos gynybos fondą jau šiandien. Tikimės kuo greičiau tapti visateise jo nare“, – pabrėžė A. Sybiha.
Zelenskis: šiais metais Ukraina per mėnesį gauna vidutiniškai vos 12 raketų sistemoms „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiemet Ukraina sistemoms „Patriot“ per mėnesį gauna vidutiniškai vos 12 raketų.
„PURL programa apima daug įvairių dalykų: 20 mm šaudmenis naikintuvams F-16, HIMARS, taip pat raketas „Patriot“ ir AIM. Daug ką perkame iš JAV. Europa sumokėjo, viskas buvo pristatyta, viskas buvo gerai. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač kalbant apie „Patriot“, kyla didelių sunkumų. 2026 m. gauname vidutiniškai po 12 raketų per mėnesį“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė kiekvieną dieną užsiimantis raketų perėmėjų paieška.
„Kai viena ar kita šalis priima teigiamą sprendimą ir duoda man 5, 10, 20 ar vos 2 raketas, esu labai dėkingas. Šiandien esu tokioje padėtyje, kad nuolat, kiekvieną savaitę, turiu sudaryti naujus paramos paketus, ieškoti naujų raketų ir gynybos priemonių. Mums jų reikia kasdien, kad apsaugotume savo žmonių gyvybes nuo Rusijos balistinių raketų. Mums reikia, kad tam pritartų JAV. Tik tiek“, – sakė valstybės vadovas.
Kalbėdamas apie šį mėnesį kilusias raketų perėmėjų tiekimo iš JAV ir kitų šalių problemas, V. Zelenskis sakė: „Ant ministro Hegsetho stalo yra dokumentų, kuriuos jis pasirašė, ir galbūt mano, kad pasirašė viską, bet taip nėra. Jis patvirtino JAV paketą, kuriame yra 12 raketų. Puiku. Tačiau šį mėnesį jau panaudojau 35 raketas. Kyla klausimas dėl kitų 23, kurias radau kitur.“
Pasak prezidento, per susitikimą Niujorke jis paprašė D. Trumpo patvirtinti žiemai skirtą raketų tiekimo paketą.
„Pasakiau jam, kad man reikia šių raketų ir paprašiau patvirtinti paketą. Nurodžiau raketų skaičių ir pasakiau, kad jei jas gausime, nesmogsime nė vienai naftos perdirbimo gamyklai. O jis manęs paklausė: iš kur jų gauti? Pasakiau, kurios šalys jų turi. Jis atsakė, kad padarys viską, ką gali, tačiau raketų reikia ir jiems patiems, nes jų atsargos nėra didelės“, – pasakojo V. Zelenskis.
Anksčiau interviu laidai „TSN.Tyzhden“ V. Zelenskis pareiškė, kad tiekiant Ukrainai raketas sistemoms „Patriot“ daroma pažanga, tačiau procesas vyksta labai lėtai. Pasak jo, kai kurių Ukrainai gyvybiškai svarbių priemonių tiekimas stringa JAV gynybos departamente.
Interviu televizijai „ABC News“ valstybės vadovas sakė, kad per pastaruosius tris mėnesius Ukraina gavo iš JAV tik 24 raketas perėmėjas sistemoms „Patriot“, nors jų reikia gerokai daugiau.
Zelenskis: Rusija atrodo rimtai nusiteikusi dėl susitikimo Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po Europos lyderių pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jiems susidarė įspūdis, jog Rusija rimtai nusiteikusi dėl derybinių grupių susitikimo Abu Dabyje. Per jį planuojama aptarti pirmuosius žingsnius siekiant sumažinti įtampą energetikos sektoriuje ir jūroje, taip pat apsikeitimą belaisviais.
„Pirmadienio vakarą, pratęsdamas mūsų susitikime Osle pradėtas diskusijas ir prieš jų šiandien (spalio 27 d. – ELTA) numatytą pokalbį su Rusijos puse, kalbėjausi su Norvegijos ministru pirmininku ir Suomijos prezidentu. Aptarėme įvairius klausimus. Iš esmės Osle buvome aptarę lapkritį Abu Dabyje planuojamo trišalio derybinių grupių susitikimo darbotvarkę. Jie norėjo ją aptarti pirmiausia su manimi, o paskui su Rusijos vadovu“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad antradienio rytą jo partneriai kalbėjosi su Rusijos vadovu, pristatė suderintą poziciją ir išklausė jo požiūrį.
„Iškart po pokalbio Stubbas ir Store man paskambino ir pranešė, kad baigė derybas. Iš esmės jie perdavė, kad jiems susidarė įspūdis, jog rusai rimtai nusiteikę dėl susitikimo Abu Dabyje. Darbotvarkėje turėtų būti šie klausimai: pirmieji įtampos mažinimo žingsniai, svarbiausi Ukrainos prioritetai, ypač susiję su saugumu, ir apskritai šio karo užbaigimas“, – sakė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, per šį techninių grupių susitikimą tikimasi aptarti „įtampos mažinimo priemones energetikos sektoriuje ir jūroje, apsikeitimą belaisviais ir jų grąžinimą namo, taip pat galimo trišalio aukščiausio lygio susitikimo formatą“.
„Tai mūsų darbotvarkė, kurią aptarėme su partneriais amerikiečiais“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad vienu svarbiausių klausimų išlieka saugumo garantijos Ukrainai.
„Tokį prašymą pateikėme amerikiečiams ir europiečiams. Rusija taip pat kelia šį klausimą – jie irgi nori saugumo garantijų. Tiek žinoma šiuo metu. Suomija ir Norvegija taip pat susisieks su kitų Europos šalių ir partnerių patarėjais nacionalinio saugumo klausimais, kad informuotų juos apie pokalbį“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas pridūrė, kad rengiantis susitikimui Briuselyje buvo svarstomas formatas, pagal kurį jame dalyvautų JAV atstovai, Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir NATO generalinis sekretorius. Jie turėtų aptarti įvairius klausimus ir pasirengti trišaliam susitikimui.
„Pavyzdžiui, aptarti, kaip galėtų atrodyti saugumo garantijos, kaip mes jas įsivaizduojame, tada visa tai išdėstyti raštu ir pasirengti trišalio susitikimo darbotvarkei. Tačiau, kiek suprantu, Vašingtonas užsiėmęs klausimais, susijusiais su Artimaisiais Rytais, todėl mūsų partneriai amerikiečiai paprašė pakeisti datą, kad jų atstovai tuo metu galėtų būti Vašingtone. Laukiame naujų pasiūlymų dėl tokio susitikimo su amerikiečių komanda“, – sakė jis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store telefonu kalbėjosi su V. Putinu.
Zelenskis paaiškino, ką JAV gali reikšti „ekonominė santuoka“ su Rusija
Susitarimas dėl dyzelino atveria Rusijai galimybę, kad JAV ateityje imsis panašių veiksmų. Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, bendraudamas su žurnalistais, rašo UNIAN.
„Tai, be kita ko, trąšos, dujos, įšaldytas turtas, kiti asmenys ir struktūros, kurioms gali būti panaikintos sankcijos. Iš dalies tai jau vyko – sankcijos buvo panaikintos Rusijos oligarchams, artimiems Rusijos vadovui. Energetiniai ištekliai yra Rusijos pasiūlymo dalis“, – pasakojo prezidentas.
Jis pridūrė, kad Rusija supranta, kokius gamtos išteklius turi, ir centralizuotai juos valdo. Todėl Maskva gali pasiūlyti Vašingtonui savotišką „ekonominę santuoką“.
„Vargu ar tokia „santuoka“ ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudinga Amerikai, nes kiekviename Rusijos sandoryje yra tam tikra nemaloni dalis, kurios iš karto nesimato, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti, kad esama naudos“, – pabrėžė prezidentas.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 71 Rusijos droną
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo antradienio vakaro neutralizavo 71 Rusijos droną, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kariuomenės duomenimis, nuo antradienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą iš Taganrogo paleista balistine raketa „Iskander-M“/S-400 ir 88 smogiamaisiais dronais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (38 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais), taip pat raketomis S8000 „Banderol“/Dan-T, dronais „Gerbera“ ir imitaciniais dronais „Parodija“.
Atakos buvo surengtos iš Oriolo ir Kursko Rusijoje bei Hvardiiskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. oro gynyba numušė arba neutralizavo 71 droną. Ore dar buvo keli smogiamieji dronai, oro gynybos operacija tęsėsi.
Smūgiai suduoti aštuoniose vietose, numuštų taikinių nuolaužos nukrito dviejose vietose.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1510 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 583 350 karių, iš kurių 1 510 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus, 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas, 51 674 artilerijos sistemas (+21), 2 241 raketų paleidimo sistemas, 1 727 oro gynybos sistemas, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 032 antžemines robotų sistemas (+7), 585 795 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 543), 5 140 sparnuotųjų raketų (+2), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 738 transporto priemones ir kuro cisternas (+266), 4 859 specialios paskirties įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusiją sudrebino dronų ataka: liepsnoja viena didžiausių azoto trąšų gamyklų
Trečiadienį, spalio 28 d., anksti ryte Rusijos Tulos srities Novomoskovsko miestą atakavo dronai. Per apšaudymą chemijos gamyklos „Azot“ teritorijoje kilo gaisras. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“.
Putinas Norvegijos ir Suomijos lyderiams surengė paskaitą: 90 minučių kalbėjo apie Rusijos istoriją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 27 d. per pokalbį telefonu Norvegijos ir Suomijos lyderiams surengė ilgą paskaitą apie viduramžių slavų istoriją. Apie neatidėliotinas paliaubas jis beveik nekalbėjo, nors pastaruoju metu vėl suaktyvėjo diplomatinės pastangos užbaigti Maskvos karą Ukrainoje, pranešė „Financial Times“ (FT).
Zelenskis prašo pagalbos: į Kyjivą paleista daugiau kaip 100 balistinių raketų
Rusija per dvi savaites į Ukrainos sostinę Kyjivą ir aplinkinį regioną paleido daugiau kaip 100 balistinių raketų, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo energetikos sektorių, infrastruktūrą ir logistiką. Tai nepaprastai sunki užduotis. Deja, yra ir aukų“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
Viršūnių susitikime Maskvoje Rusija siekia patraukti Afrikos lyderius
Siekdama stiprinti ryšius su šalimis, kurias laiko „natūraliomis sąjungininkėmis“ prieš Vakarus, Rusija trečiadienį ir ketvirtadienį Maskvoje priims beveik dvi dešimtis Afrikos lyderių.
Trečiasis nuo 2019-ųjų Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimas rengiamas Maskvai susiduriant su griežtomis Vakarų sankcijomis dėl puolimo Ukrainoje.
Kartu Maskva kelioms Afrikos vyriausybėms teikia pagalbą saugumo srityje.
Maskva ryšius su Afrika puoselėja nuo sovietmečio ir ilgą laiką į šį žemyną žvelgė kaip į atsvarą tam, ką vadina Vakarų dominavimu tarptautiniuose reikaluose.
„Esame natūralūs sąjungininkai kuriant daugiapolę pasaulio tvarką“, – apie viršūnių susitikimą sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas, turėdamas omenyje sistemą, kurioje politinė galia nebėra sutelkta Vakaruose, o pasiskirsčiusi tarp kelių regionų.
Viršūnių susitikime planuoja dalyvauti delegacijos iš 48 Afrikos šalių, o 22 valstybėms atstovaus jų vadovai, teigė J. Ušakovas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritika tam, ką jis vadina „neokolonializmu“ žemyne, sulaukė palaikymo tarp kai kurių Afrikos lyderių, ypač buvusiose Prancūzijos kolonijose Sahelyje.
Tarp lyderių, su kuriais V. Putinas planuoja susitikti, yra Malio vadovas Assimi Goita (Asimis Goita), kurio vyriausybė kovoje su džihadistų puolimu pasitelkia Rusijos sukarintas pajėgas.
Valdančioji Malio chunta, į valdžią atėjusi po dviejų iš eilės perversmų 2020 ir 2021 metais, nusisuko nuo buvusios kolonijinės valdovės Prancūzijos ir suartėjo su Rusija.
Taip pat vyks plenarinės sesijos, kuriose „visi delegacijų vadovai turės galimybę pasisakyti“, sakė J. Ušakovas.
KDR ir Ruandos įtampa
Viršūnių susitikimas rengiamas tvyrant įtampai tarp Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ir Ruandos, kurios abi siunčia delegacijas.
Susitikime dalyvaus KDR prezidentas Felixas Tshisekedi (Feliksas Čisekedis), o Ruandai atstovaus ministras pirmininkas Justinas Nsengiyumva (Džastinas Nsengijumva).
Ruandos remiamas judėjimas M23, vėl griebęsis ginklų 2021-aisiais, užėmė dideles rytinės KDR teritorijas.
Nepaisant gruodį JAV tarpininkautų paliaubų, susirėmimai tęsiasi.
Kremliaus teigimu, viršūnių susitikime bus pasirašyti 33 dokumentai, iš kurių dalis bus skirta ekonominiam bendradarbiavimui.
Rusija, kasmet savo universitetuose priimanti tūkstančius Afrikos studentų, taip pat sieks sustiprinti savo diplomatinį atstovavimą Afrikoje.
Kremliaus duomenimis, žemyne Rusija turi 48 ambasadas, o Liberijoje planuojama atidaryti 49-ąją.
Rusijoje – nerami naktis: atakuotas Lipeckas, prie svarbios gamyklos kilo gaisras
Pirminiais duomenimis, Rusijos Lipecko miestas buvo atakuotas reaktyviniais skraidančiaisiais dronais, o netoli Novolipecko metalurgijos kombinato (NLMK) esą kilo gaisras.
Apie tai, remdamasi platformos „Telegram“ kanalu „Exilenova+“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Keliuose Rusijos regionuose buvo paskelbtas raketų pavojus. Virš Lipecko oro gynybos sistemos taikėsi į reaktyvinius taikinius. Pirminiais duomenimis, aerodromo kryptimi užfiksuota smūgių ir gaisras“, – rašoma pranešime.
„Taip pat, suveikus oro gynybos sistemoms ir (arba) nukritus kažkokiam objektui, užfiksavome gaisrą NLMK („Novolipetsk Steel“) teritorijos apylinkėse“, – vėlesniame pranešime pridūrė stebėsenos kanalas.
Sekmadienį, spalio 25 d., buvo surengta raketų ataka, kurios taikiniu buvo Rusijos karinės pramonės objektas – gamykla „Energia“ Lipecko srities Jeleco mieste.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis atskleidė, kaip Ukrainai pavyko pergudrauti Rusiją
Ukrainai pavyko susilpninti Rusijos strategiją, nukreiptą prieš duomenų infrastruktūrą ir kibernetinę erdvę, nes šiose srityse ji turi didelių pranašumų.
Apie tai prakalbo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“.
Pasak valstybės vadovo, daugelis žmonių nepastebėjo, kad Rusijos okupantai gana ilgą laiką atakavo Ukrainos duomenų infrastruktūrą ir kibernetinę erdvę.
Tačiau Kyjivas nesutriko ir rado veiksmingą būdą, padėjusį susilpninti priešo strategiją. Kaip žinoma, Ukraina pradėjo atsakyti į Rusijos smūgius duomenų centrams.
„Šiuo požiūriu mes skiriamės. Ukraina yra technologiškai labiau pažengusi. Rusai tiek kartų atakavo mūsų duomenų centrus, tačiau mes vis tiek turėjome mobilųjį ryšį ir internetą. Taip yra todėl, kad turime decentralizuotą ir išvystytą skaitmeninę infrastruktūrą. Mūsų atsakomieji smūgiai Rusijai yra skausmingesni, nes jų infrastruktūra yra kur kas labiau centralizuota“, – paaiškino V. Zelenskis.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad priešas laikosi kitokios strategijos.
Iš esmės Rusija turi daugybę oro gynybos sistemų ir tiesiog saugo tai, ką turi.
„Mes neturime tiek daug oro gynybos sistemų – mums jų trūksta. Būtent todėl decentralizavome viską, ne tik duomenis. Tačiau visada stengiamės atsakyti į smūgius ir tai darome tik po Rusijos atakų prieš mus“, – apibendrino V. Zelenskis.