Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Zelenskis patvirtino: Ukraina smogė rusų aerodromui Kryme
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina smogė kariniam aerodromui Kryme, rašo „Sky news“.
„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvykdė tikslų smūgį okupantams Džankojuje, aerodrome“, – cituojamas V. Zelenskis.
Pranešama, kad aerodrome dislokuotos sraigtasparnių eskadrilės.
Ukrainos prezidentas padėkojo kariškiams, surengusiems „specialiąsias operacijas, ypač svarbias operacijas, itin reikšmingas operacijas, kurios naikina Rusijos kariuomenės techniką, jų kovinę infrastruktūrą“.
23:38 | Rusai numetė tris aviacines bombas ant Donecko srities Lymano miesto
Trečiadienį okupantai rusai atakavo Donecko srities Lymano miestą trimis valdomosiomis aviacinėmis bombomis ir FPV dronu.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai smogė miestui trimis valdomosiomis aviacinėmis bombomis UMPB D-30 SM ir FPV dronu. Laimė, aukų nebuvo, bet yra sugriovimų. Sugriauti keturi privatūs namai, parduotuvė, ūkiniai pastatai. Apgadintas administracinis pastatas ir automobiliai“, – rašoma pranešime.
Apšaudymo vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos, remontuojami elektros tinklai, žmonėms pristatoma statybinių medžiagų.
„Dar kartą pabrėžiu: būti srities teritorijoje pavojinga. Evakuokitės! Saugokite savo gyvybę", – paragino gyventojus Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Černihive per raketų ataką nukentėjo 24 namai.
22:57 | Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“.
„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.
Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.
Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.
Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.
„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.
22:17 | JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė 61 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą
JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė didžiulį naują karinės pagalbos paketą, apimantį ilgai vėluojančią 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, daugiau kaip 26 mlrd. dolerių (24,4 mlrd. eurų) Izraeliui ir 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) Taivanui.
Įstatymų projektų tekstas buvo paskelbtas po to, kai Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas pranešė, kad balsavimas bus surengtas šeštadienį.
Šiuo žingsniu parengiamos sąlygos M. Johnsono priešpriešai su jo paties partijos dešiniųjų sparnu, jau daug mėnesių blokuojančiu labai reikalingą pagalbą Ukrainai.
21:59 | Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė.
Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.
„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K. Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.
„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Jordanijai, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Tai buvo Irano kerštas už balandžio 1-osios smūgį jo ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus. Atsakomybę dėl šio smūgio daug kas priskiria Izraeliui.
Po Irano atakos prieš Izraelį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.
„Tai tokie patys dronai, kokie dieną ir naktį atakuoja Ukrainą“, – panašiai kalbėjo K. Kallas, turėdama galvoje iranietiškus atakos dronus „Shahed“.
„Tad jei tos pačios sąjungininkės gali numušti juos ten, jos gali numušti juos [ir] Ukrainoje, – sakė K. Kallas. – Tai rodo, kad galime bendradarbiauti.“
Ukrainai vis skubiau reikia didesnės Vakarų pagalbos, įskaitant modernesnes oro gynybos priemones, kad būtų galima atremti niokojamas Rusijos atakas prieš ukrainiečių infrastruktūrą.
21:21 | Ukrainoje kovojantis amerikietis: taip trūksta šaudmenų, kad net nebegalime naudoti kai kurių ginklų
Ukrainai trūksta šaudmenų. Todėl jos kariai negali pataikyti į reikiamus taikinius net ir efektyviausiais ginklais. Apie tai „Business Insider“ liudija JAV veteranas Jonathanas Poquette, šiuo metu kariaujantis Ukrainoje, rašo UNIAN.
Jo teigimu, dabar ukrainiečiai negali naudoti HIMARS, kad pataikytų į tuos pačius taikinius, į kuriuos galėjo pataikyti anksčiau.
Jis sako, kad jo dalinys turėjo gerą HIMARS paramą, tačiau dabar veiksmingumas sumažėjo, nes raketos baigiasi.
J. Pocketas yra snaiperis iš kuopos, kurią sudaro už Ukrainą kovojantys užsienio kovotojai. Nors techniškai tai yra žvalgybos dalinys, jis taip pat vykdo priešakines puolamąsias operacijas ir gynybą.
Amerikietis studijavo palydovinius vaizdus, „ieškojo taikinių, ieškojo baterijų, artilerijos baterijų, į kurias būtų galima smogti, ieškojo kolonų, galimų rusų aprūpinimo punktų“. Jis perduodavo koordinates HIMARS operatoriui, kuris pradėdavo karinės patikros procesą, kad patvirtintų taikinį ir nustatytų, ar verta į jį smogti. Kitas žingsnis būdavo pats puolimas.
Raketų atsargos pradėjo mažėti spalio mėnesį, kai Rusija pradėjo naują puolimą Donbase, o respublikonai sustabdė JAV pagalbą.
21:06 | Per programėlę „Signal“ platinama melagiena apie tariamą evakuaciją iš Charkivo
Rusai per programėlę „Signal“ platina melagieną apie tariamą evakuaciją iš Charkivo „dėl galimo jo apsupimo“.
Apie tai feisbuke perspėjo Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, praneša „Ukrinform“.
Melagiena platinama Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vardu.
Tarnybos atstovai pabrėžė, kad tokiais pranešimais priešas siekia destabilizuoti situaciją Ukrainoje.
Piliečiai raginami nepasitikėti abejotinais informacijos šaltiniais ir būti budrūs.
Pasak „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinio-politinio eksperto Oleksandro Kovalenkos, Rusija neturi galimybės per trumpą laiką sutelkti grupuotę, reikalingą Charkivui pulti ir jį apsupti.
20:45 | Ar artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo? Iš ekspertų lūpų – perspėjimas ir Baltijos šalims
Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo.
19:50 | Zelenskis: Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių dėl oro gynybos
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo.
„Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
19:14 | Ukrainiečių dronas sunaikino „geriausią“ Putino tanką
Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN.
Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo.
18:25 | Ukraina: bus parduoti keli šimtai paveikslų iš Medvedčuko kolekcijos
Nacionalinė aktyvų paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) ruošiasi parduoti 264 paveikslus, kurie priklausė buvusiam Ukrainoje uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderiui Viktorui Medvedčukui.
Tai pranešė portalas „rbc. ua“, remdamasis ARMA vadove Olena Duma.
„ARMA ruošiasi parduoti 264 išdaviko-kolaboranto Medvedčuko paveikslus, areštuotus ir teismo sprendimu perduotus Agentūrai“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnė.
Pasak jos, Agentūros sudaryta konkurso komisija jau netrukus išstatys paveikslus parduoti. Visos už juos gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
Paveikslai, priklausę skandalingai pagarsėjusiam liaudies deputatui, saugomi Ukrainos nacionaliniame dailės muziejuje. Tarp jų yra Užkarpatės dailės mokyklos atstovų – Adalberto Erdelio, Josifo Bokšajaus, Zoltano Šoltaso darbų. Kai kurių paveikslų kaina siekia 50 tūkstančių dolerių.
Portalas primena, kad Medvedčukas Ukrainoje įtariamas valstybės išdavimu. Jis galėjo bendradarbiauti su rusais. 2022 metais, keičiantis belaisviais, Medvedčukas buvo atiduotas Rusijai mainais už „Azovo“ bataliono vadus, kurie gynė Mariupolį ir metalurgijos kombinatą „Azovostal“.
Šių metų vasarį Ukrainos vyriausybė leido parduoti Medvedčuko šeimai priklausiusią jachtą „Royal Romance“. Laivas yra Kroatijoje.
Balandį ARMA leido parduoti Medvedčuko automobilį „Maybach“ ir 20 kolekcinių rankinių laikrodžių.
18:00 | EK pirmininkė: Rusijos pergalė kainuotų kur kas daugiau nei pagalba Ukrainai dabar
Europos Sąjunga (ES) turėtų ir toliau remti Ukrainą, nes hipotetinė Rusijos pergalė kainuotų kur kas daugiau, pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, rašo „Ukrinform“.
„Žengti bendrą žingsnį gynybos srityje nebus lengva. Tam reikės naujo Europos mąstymo gynybos srityje – nuo valstybių narių iki institucijų, pramonės ir investuotojų. Prireiks politinės ir moralinės drąsos stovėti kartu su Ukraina Europos žemėje tiek laiko, kiek reikės. Nes pavojaus kaina, Rusijos pergalės kaina, gali būti daug didesnė už bet kokias santaupas, ką galime sutaupyti dabar“, – sako ji.
17:16 | Išaugo aukų Černihive skaičius
Iki 16 išaugo aukų Černihive skaičius, rašo „Sky news“.
Trys rusų raketos trečiadienį smogė miesto centrui. Pareigūnų teigimu, buvo sužeista daugiau kaip 60 žmonių, tarp jų trys vaikai.
16:48 | Atsargos kapitonas įvardijo, kiek liko Krymo tiltui: „Artėja pabaiga“
Rusijos pajėgos baiminasi, kad smūgiai Kryme baigsis dar vienu bandymu sunaikinti Krymo tiltą, „Obozrevatel“ pareiškė Ukrainos atsargos kapitonas, karinio jūrų laivyno ekspertas ir apžvalgininkas Volodymyras Zablockis. Anot jo, tiltas gali būti sunaikintas dar šiemet.
„Atsižvelgdami į atsakingų Gynybos ministerijos pareigūnų ir karinės bei politinės vadovybės atstovų pareiškimus, galime teigti, kad artėja tilto pabaiga. Tačiau apie tai, kas iš tikrųjų ten vyksta, ar tiltui kilo kokia nors fizinė grėsmė, negalime spręsti, nes nėra jokių oficialių Gynybos ministerijos ar net Pietų karinės vadovybės komentarų. Taigi turime dar kurį laiką palaukti“, – sako jis.
Anot V. Zablockio, per kiekvieną Krymo puolimą okupantai blokuoja eismą tiltu ir paleidžia dūmų uždangą. Jo vertinimu, rusai įtaria, kad prisidengiant smūgiais Krymui gali būti smogta ir tiltui.
„Tačiau dabar kalbame apie Krymo išvalymą, nes tai yra didelis karinių atsargų, įrangos ir kt. centras. Taigi tiltas bus sunaikintas tinkamu laiku. Manau, kad liepos mėnuo yra galutinis terminas.
Gali būti ir kitų įvykių, kurie priklausys nuo tam tikrų išteklių, nuo esamos situacijos, nuo to, ar ji keisis, ar ne. Šiuo metu matome, kad ji yra labai dinamiška. Artimiausias mėnuo ar du mums bus patys sunkiausi, nes nutrūks pagalbos tiekimas iš Jungtinių Valstijų. Tačiau tikiuosi, kad ateityje padėtis pagerės ir tiltas pasieks savo“, – teigia apžvalgininkas.
Jis pastebi, kad tiltas jau buvo atakuotas.
„Manau, kad į šią patirtį bus atsižvelgta, ir nauja ataka greičiausiai bus kombinuota – iš jūros, iš oro, iš sausumos. Kalbant apie priemones, kuriomis tiltas gali būti sunaikintas, tokios informacijos neturiu“, – kalba V. Zablockis.
16:18 | Žvalgyba: Rusija rengia provokaciją, kad apkaltintų Ukrainą neteisėta ginklų prekyba Afrikoje
Silpnėjant Rusijos Federacijos ir jos marionetinių jėgų pozicijoms Afrikos žemyne, Rusijos specialiosios tarnybos rengia specialią informacinę operaciją prieš Ukrainą, kad apkaltintų ją nelegaliai platinant Vakarų gamybos ginklus, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR).
Kremlius mėgins apkaltinti Ukrainos specialiąsias pajėgas neva naudojus užsienio gamybos ginklus per karo veiksmus Sudane. Šiuo tikslu Rusijos propagandistai planuoja žiniasklaidos priemonėse, tarp jų ir Libijos, skelbti mokamus straipsnius ir suklastotas amerikiečių ginklų, kuriuos anksčiau per karą Ukrainoje pagrobė „Wagner“ samdiniai, nuotraukas.
Tokiomis istorijomis siekiama diskredituoti Ukrainą ir jos partneres bei apkaltinti Vakarų sąjungininkes nekontroliuojama ginklų apyvarta ir Ukrainą prie to prisidedant, sakoma HUR pranešime.
Kremlius taip pat stengsis pabrėžti, kad elitinės Ukrainos specialiosios pajėgos dalyvauja karo veiksmuose Afrikoje, kai Rusija tuo metu Ukrainoje tęsia genocido karą.
Dėl religinių švenčių musulmonų pasaulyje, ypač kai kuriose Afrikos šalyse, Rusijos specialiosios tarnybos buvo priverstos klastoti reikiamas nuotraukas Baltarusijoje, teigia žvalgyba.
HUR pabrėžė, kad Ukraina ir jos gynybos pajėgos vadovaujasi tarptautine teise ir Jungtinių Tautų Chartija, gerbia visų šalių suverenitetą ir neturi nieko bendra su jokiais neteisėtais veiksmais, susijusiais su nelegalia prekyba ginklais.
15:24 | Ukrainiečiai dronais sunaikino du rusų amunicijos sandėlius, kelias slėptuves ir tris sunkvežimius
Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba antradienį savo „Telegram“ kanale paskelbė dronais praėjusią savaitę sunaikinusi penkias Rusijos karines transporto priemones Chersono kryptimi: tris sunkvežimius, šarvuotą automobilį ir lengvąjį automobilį.
„Baba Jaga“ sudegino užpuolikus kairiajame Chersono srities krante“, – rašoma pasieniečių paskelbto vaizdo įrašo prieraše.
Be to, atakos bepiločiai orlaiviai susprogdino du lauko amunicijos sandėlius ir kelias Rusijos karių naudojamas slėptuves.
15:00 | Ukrainos dronai atakavo Rusijos karinį dalinį Mordovijoje
Trečiadienį dronai atakavo Rusijos karinį dalinį Mordovijoje. Buvo smogta 590-ajam atskirajam radiotechnikos mazgui, priklausančiam Kovylkino mieste dislokuotam kariniam daliniui Nr. 84680.
Tai buvo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialioji operacija.
Šią informaciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis Ukrainos žvalgyboje.
„Patvirtiname informaciją apie Mordoviją“, – sakė agentūros pašnekovas.
Gautomis žiniomis, pagrindinis taikinys buvo užhorizontinis radiolokatorius 29B6 „Konteiner“. Jo veikimo nuotolis – maždaug 3000 km, o aukštis – daugiau kaip 100 km. Atstumas nuo Ukrainos sienos iki smūgio vietos Rusijos teritorijoje – apie 580 km.
14:34 | Pamatę šį rusų tanką internautai nesulaiko juoko: ar ten šiferis?
Nors karas Ukrainoje trunka jau trečius metus, vaizdai iš karo nepaliauja stebinti, o kartais verčia net kasytis galvas. Internete šią savaitę išplito neįprastai atrodančio rusų tanko vaizdo įrašas, kaip reikiant prajuokinęs internautus.
14:03 | Tyrimas atskleidė: Ukrainoje žuvo daugiau nei 50 tūkst. rusų karių, antrieji karo metai – mirtinesni
Rusijos karių aukų skaičius Ukrainoje perkopė 50 000. BBC nustatė, kad per antruosius 12 mėnesių fronto linijoje, Maskvai įgyvendinant „mėsmalės strategiją“, žuvusiųjų skaičius buvo beveik 25 proc. didesnis nei per pirmuosius metus.
13:04 | Per Rusijos smūgį Černihivui žuvo 13 ir buvo sužeista per 50 žmonių
Per Rusijos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo regione žuvo mažiausiai 13 žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Dar 61 žmogus, įskaitant du vaikus, buvo sužeistas, pranešė gelbėjimo tarnybos, skelbdamos naujausią aukų skaičių.
12:38 | Fronte susiklostė pavojinga dinamika: Rusija gavo galimybę siekti reikšmingų laimėjimų
JAV delsiant aprūpinti Ukrainą ginklais, Rusija gauna galimybę rengti sėkmingas puolimo operacijas. Kaip savo naujausioje ataskaitos rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, tokia Rusijos pajėgų dinamika ateityje gali lemti operaciniu požiūriu reikšmingus Rusijos laimėjimus.
ISW analitikai pažymėjo, kad Rusija ir Ukraina nuolat lenktyniauja dėl naujovių ir prisitaikymo oro gynybos srityje, kur Rusija toliau koreguoja savo smūgių laiką, apimtį, sudėtį ir taikinius, bandydama prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybos sistemą.
Dėl smarkiai vėluojančios JAV karinės pagalbos Ukrainai jau dabar trūksta oro gynybos sistemų atsargų. Pasak ISW analitikų, ribotas oro gynybos sistemų ir perėmėjų skaičius verčia Ukrainą priimti sudėtingus sprendimus, kaip paskirstyti oro gynybos sistemas tarp užnugario ir fronto zonų, todėl fronto pajėgos yra labai pažeidžiamos Rusijos oro atakų.
ISW teigia, kad tik Jungtinės Valstijos gali greitai aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis tiek, kiek reikia, kad būtų gerokai pagerinti Ukrainos oro gynybos pajėgumai.
11:53 | Rusijos teritorijoje sunaikintas sraigtasparnis Mi-8: jo vertė – iki 14 mln. eurų
Samaroje (Rusija) esančiame aerodrome buvo sunaikintas rusų transportinis sraigtasparnis Mi-8, kuris buvo naudojamas ginkluotės ir personalo gabenimui į Ukrainos teritoriją, skelbia ukrainiečių žvalgyba.
11:28 | V. Zelenskis: Ukraina neturėjo pakankamos oro gynybos, kad sustabdytų smūgį Černihive
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi pakankamų oro gynybos priemonių, kurios būtų galėjusios sustabdyti Rusijos smūgį Černihivui, per kurį trečiadienį žuvo mažiausiai 11 žmonių.
„To nebūtų atsitikę, jei Ukraina būtų gavusi pakankamai oro gynybos įrangos ir jei pasaulio ryžtas pasipriešinti Rusijos terorui būtų buvęs pakankamas“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
Aukų skaičius po Rusijos smūgio šiaurės Ukrainos Černihivo regiono sostinei išaugo iki 11, o dar 22 žmonės sužeisti.
10:46 | JAV žvalgybos komitetas paragino nedelsiant patvirtinti pagalbos Ukrainai paketą
JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komitetas, gavęs įslaptintas žvalgybos bendruomenės ir aukštesniojo rango valstybės departamento ir gynybos departamento atstovų instrukcijas dėl dabartinės padėties Ukrainoje, paragino Kongresą nedelsiant patvirtinti pagalbos Kyjivui paketą.
Taip teigiama Atstovų Rūmų nuolatinio žvalgybos komiteto pirmininko, respublikono Kongreso nario Mike‘o Turnerio ir komiteto nario Jimo Himeso pranešime.
„Pagalbos Ukrainai paketą patvirtinti turime dabar. Šiandien mūsų komitetas gavo įslaptintas instrukcijas, kuriose buvome informuoti apie tai, kaip būtina šią savaitę suteikti Ukrainai karinę pagalbą. Jungtinės Valstijos privalo pasipriešinti V. Putino karui, kadangi padėtis Ukrainoje yra kritinė“, – teigė M. Turneris ir J. Himesas.
10:06 | Kryme nugriaudėjo keli sprogimai: skelbiama apie degantį karinį aerodromą
Trečiadienio naktį Rusijos laikinai okupuotame Kryme, netoli Džankojaus, pasigirdo keli garsūs sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, dega karinis aerodromas.
Apie 4 val. ryto vietos gyventojai pranešė apie didelį gaisrą netoli karinio aerodromo. Prieš gaisrą buvo girdėti keli garsūs sprogimai.
09:35 | JAV: negalime atremti oro atakų Ukrainoje, neketiname veltis į konfliktą su Rusija
Jungtinės Valstijos nenori įsitraukti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija, kad atremtų jos oro atakas danguje virš Ukrainos, tačiau ir toliau stengsis stiprinti tarptautinę paramą Ukrainai reikalingais ginklais. Taip spaudos konferencijoje antradienį sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, rašo „Ukrinform“.
Pasak jo, JAV nėra įsitraukusios į ginkluotą karinį konfliktą su Rusija, bet JAV lėktuvų buvimas danguje virš Ukrainos, siekiant atsakyti į Rusijos smūgius, reikštų būtent tokią konfrontaciją.
M. Milleris pabrėžė, kad JAV neketina veltis į netiesioginį ginkluotą konfliktą su Rusija: „Jungtinių Valstijų prezidentas tai aiškiai pasakė.“
Jis pridūrė, kad JAV ir Rusijos konfliktas reikštų Trečiojo pasaulinio karo pradžios grėsmę.
Vis dėlto, pasak Valstybės departamento atstovo, JAV yra visiškai pasiryžusios remti Ukrainos gynybą.
08:59 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų balandžio 17 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudaro apie 456 050 okupantų, įskaitant dar 710 karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat skelbia sunaikinę 7 193 priešo tankus (+4 per praėjusią parą), 13 827 šarvuočius (+18), 11 624 artilerijos sistemas (+15), 1 046 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 760 oro gynybos sistemų (+1), 347 orlaivius, 325 sraigtasparnius, 9 279 bepiločius orlaivius (+2), 2 093 sparnuotąsias raketas (+1), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 15 587 motorines transporto priemones (+24) ir 1 910 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
08:18 | Kanada skirs Ukrainai 1,2 mlrd. dolerių karinės pagalbos
Per ateinančius penkerius metus Kanada skirs 1,6 mlrd. Kanados dolerių (apie 1,2 mlrd. JAV dolerių) įvairios letalinės ir neletalinės karinės pagalbos Ukrainai.
Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, tai įtraukta į Kanados valstybės biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas šalies parlamentui.
Dokumente teigiama, kad Biudžetas-2024 siūlo per penkerius metus, pradedant 2024–2025 metais, skirti Gynybos ministerijai 1,6 mlrd. dolerių letalinei ir neletalinei karinei pagalbai Ukrainai teikti.
Pažymima, kad šis „daugiametis įsipareigojimas suteiks nuspėjamumo Ukrainai ir Kanados gynybos pramonei“.
07:50 | Nacionalinės gvardijos kariai Zaporižios kryptimi sunaikino rusų puolamąją grupuotę
Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai, prisidengę specialiais šiluminiais apsiaustais, kad naktį galėtų judėti slapta, Zaporižios kryptimi sėkmingai sunaikino priešų puolamąją grupuotę, platformoje „Telegram“ pranešė nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko.
„Suderinti žvalgybos ir kovinių dronų su termine vaizdo aptikimo sistema veiksmai padėjo mūsų specialiosioms pajėgoms sunaikinti puolamąją grupuotę ir okupantų techniką“, – nurodė jis.
Pranešama, kad vasarį gynybos ministerija paskelbė kurianti specialius apsiaustus, kurie sugeria infraraudonuosius spindulius, todėl termovizorių įranga jų „nemato“.
07:02 | V. Zelenskis nori sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį aptarti oro gynybos poreikius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Kyjive pasakė sieksiantis sušaukti NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, kuriame paragins stiprinti jo šalies oro erdvės apsaugą.
Ukrainos padėtį lygindamas su Izraeliu, kur praėjusį savaitgalį buvo atremtas didžiulis Irano raketų ir dronų antpuolis, V. Zelenskis pasakė, kad Ukraina prašys ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir raketomis.
Ukrainiečiai turi teisę būti apsaugoti nuo terorizmo, sakė V. Zelenskis, pridurdamas, jog Kyjivui sunkiai sekasi užsitikrinti nuoširdžią jo sąjungininkų pagalbą.
V. Zelenskis padėkojo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui už pastangas ieškant būdų išspręsti konfliktą. Antradienį kalbėdamasis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, O. Scholzas pabrėžė reikšmingą Kinijos vaidmenį pasaulio arenoje. Manoma, kad Xi Jinpingas, būdamas vienu iš svarbiausių Rusijos sąjungininkų, galėtų daryti įtaką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kinija tikrai gali padėti mums atkurti teisingą taiką Ukrainoje bei stabilizuoti tarptautinius santykius“, – kalbėjo V. Zelenskis. Birželio viduryje Šveicarijoje įvyks viršūnių susitikimas taikos klausimais, kuriame dalyvauti pakviesta Kinija, bet ne Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!