Žiniasklaida: Donaldo Trumpo pasiuntinys atvyko į Rusiją aptarti Ukrainos su Vladimiru Putinu
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienio rytą atvyko į Sankt Peterburgą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė rusų naujienų agentūros.
Pasak pranešimų, JAV pasiuntinį, kurio vizitas vyksta kitą dieną po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Osle, Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge pasitiko Kremliaus patarėjas tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas.
Rusija surengė naujas atakas prieš Ukrainą, žuvo du žmonės
JAV pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui tęsiant tarpininkavimo pastangas, Rusija vėl atakavo taikinius Ukrainoje. Per dronų smūgį netoli Charkivo naktį žuvo du žmonės, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Sostinėje Kyjive per Rusijos oro ataką pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir dalį transporto infrastruktūros, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Per dar vieną ataką prieš universitetą Kremenčuke, Poltavos srityje, buvo sužeisti du žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos.
Trečiadienį Rusijoje numatytas JAV specialiojo pasiuntinio S. Witkoffo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Antradienį S. Witkoffas Norvegijoje kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1820 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 21 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 570 tūkst. 540 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 820 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 436 (+11) priešo tankus, 25 586 (+16) šarvuotas kovos mašinas, 51 403 (+44) artilerijos sistemas, 2 228 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 716 (+2) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 990 (+4) antžeminių robotizuotų sistemų, 573 392 (+ 1 820) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 165 278 (+407) automobilius ir degalų cisternas, 4 844 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Iš Trumpo – žinutė Putinui ir Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nebūtina susitikti, kad būtų pasiektas susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „The Moscow Times“.
Ukrainos Charkivo srityje Rusijos dronai pražudė du žmones, Kremenčuke smogė universitetui
Rusijos dronų atakos Ukrainos Charkivo srityje praėjusią naktį pražudė du žmones, o centrinėje Poltavos srityje smogė universiteto pastatui, pranešė vietos pareigūnai.
Kaip pranešė portalo „The Kyiv Independent“ cituojamas Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, Rusijos dronams atakavus Korotyčo kaimą žuvo 81-erių moteris ir 83-ejų vyras.
Dar 11 žmonių, įskaitant dviejų mėnesių berniuką ir aštuonerių metų mergaitę, patyrė ūmias streso reakcijas, teigė O. Synjehubovas. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicinos pagalba.
Per ataką buvo apgadinta 13 privačių namų, transporto priemonė; gaisras sunaikino vieną ūkinį pastatą.
Pasak Poltavos srities gubernatoriaus Vitalijaus Diakivnyčiaus, Kremenčuke vėlai antradienį Rusijos dronas smogė universiteto pastatui, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du žmones, įskaitant 16-metį. Vaikas buvo hospitalizuotas dėl smegenų sukrėtimo ir su sprogimu susijusių sužeidimų.
Praėjusią naktį ir trečiadienio rytą Rusijos dronai taip pat atakavo Kyjivą, kur Desnos rajone buvo padegta stovinčių automobilių, o Sviatošyno rajone buvo pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko. Jį citavo portalas „Ukrainska pravda“.
Paaiškėjo naujų detalių apie „Starlink“ ribojimą Ukrainoje: Muskas kalbėjosi su Trumpu
Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas nurodė sumažinti karinės „Starlink“ versijos, kuria remiasi Ukraina, veikimo greitį. Vėliau šis sprendimas sukėlė paniką Kyjive ir sumaištį Donaldo Trumpo administracijoje.
Marco Rubio derybas su Ukraina pavadino teigiamomis
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybos Osle buvo teigiamos.
M. Rubio nurodė, kad S. Witkoffas dabar vyksta susitikti su pareigūnais Rusijoje.
„Tai buvo teigiama, nieko netikėto, nieko stebinančio, ir dabar jis, apsiginklavęs šiomis idėjomis, galės nuvykti į Sankt Peterburgą ir pasidalyti jomis su Rusijos puse – pamatysime, ar pavyks pasiekti tam tikros pažangos“, – lankydamasis Indijoje sakė M. Rubio.
Žmogaus teisių gynėjai: Rusijos kalėjimuose laikoma 20 Krymo žurnalistų
Už profesinę veiklą nuteisti 29 Krymo žurnalistai. Iš 20 šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atliekančių žurnalistų 13 yra Krymo totoriai – vietinės Krymo tautos atstovai.
Šiuos skaičius Kyjive per spaudos konferenciją, skirtą žurnalistų persekiojimui okupuotame Kryme, paskelbė Krymo totorių išteklių centras, praneša „Ukrinform“.
Žmogaus teisių gynėjai priminė, kurie Rusijos okupacinės valdžios už profesinę veiklą nuteisti žurnalistai priskiriami Krymo žurnalistų kategorijai.
„Pirmiausia tai politiniai kaliniai, gyvenę Kryme arba turintys tiesioginių ryšių su Krymu; Ukrainos piliečiai, kurie negyveno Kryme, bet buvo ten sulaikyti ir nuteisti okupacinių teismų; asmenys, sulaikyti už Krymo ribų, tačiau turintys ryšių su Krymu; taip pat asmenys, nuteisti vadinamojoje Nomano Čelebidžichano bataliono byloje (Ukrainos sausumos pajėgų karinis dalinys, sudarytas iš Krymo totorių – red. past.)“, – paaiškino Krymo totorių išteklių centro valdybos pirmininkas ir Krymo totorių tautos Medžliso narys Eskenderas Barijevas.
Žmogaus teisių gynėjai mano, kad Ukraina turėtų dėti daugiau pastangų siekdama išlaisvinti Krymo žurnalistus iš Rusijos kalėjimų.
„Raginame valdžios institucijas pradėti derybas dėl Krymo žurnalistų, kuriems reikia mūsų pagalbos, nes jų sveikatos būklė yra kritinė, sugrąžinimo“, – sakė Krymo ukrainiečių regioninės tarybos atstovas ir nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos namai“ – Krymo verslo ir kultūrinio bendradarbiavimo centro – strateginės komunikacijos ir plėtros vadovas Andrijus Ščekunas.
Renginio metu pažymėta, kad žurnalistai yra viena iš tų asmenų kategorijų, dėl kurių paleidimo ar apsikeitimo sunkiausia susitarti per derybas su Rusija.
„Žurnalistai yra viena iš trijų kategorijų, kurių atstovų Rusija nenori nei paleisti, nei iškeisti. Tai žurnalistai, Krymo totoriai ir „Azov“ bataliono nariai. Ir tai iš tiesų yra problema“, – sakė Krymo totorių išteklių centro teisininkė Liudmyla Korotkych.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos opozicijos abejingumą Krymo totorių politiniams kaliniams, ypač žurnalistams.
„Deja, iš Rusijos opozicijos veikėjų, kurie ragina Vakarų šalis derybose su Rusija aptarti apsikeitimą Rusijos politiniais kaliniais, negirdime nė žodžio apie Ukrainos piliečių – Krymo totorių, laikomų politiniais kaliniais, ypač žurnalistų – paleidimą. Taip pat norėtume atkreipti derybininkų komandų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį į būtinybę ginti Ukrainos žurnalistus“, – ragino Žurnalistinių tyrimų centro vyriausioji redaktorė Valentyna Samar.
Renginyje pabrėžta, kad 2014 m. Rusijai okupavus Krymą, pusiasalyje pradėta sistemingai naikinti žodžio laisvę. Daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų buvo priversti pasitraukti iš Krymo, patyrė persekiojimą arba buvo priversti nutraukti savo veiklą. Likę žurnalistai ir toliau dirba nuolat rizikuodami, kad galėtų pateikti patikimą informaciją Ukrainos ir tarptautinei žiniasklaidai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nustatyta daugiau kaip 90 asmenų, prisidėjusių prie politiškai motyvuoto žurnalistų baudžiamojo persekiojimo laikinai okupuotame Kryme.
Rubio: JAV iš anksto nežinojo apie Ukrainos „Starlink“ ir „Starshield“ problemas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas iš anksto nežinojo apie „SpaceX“ palydovinio ryšio, kurį Ukraina naudoja operacijoms mūšio lauke palaikyti, sulėtėjimą.
„Prezidentas neturi nieko bendra su „Starlink“, „Starshield“ ir pono (Elono) Musko (Ilono Masko) priimamais sprendimais“, – lankydamasis Indijos ekonominiame centre Mumbajuje sakė M. Rubio.
„Tai privati bendrovė; prezidentas nevadovauja šiai bendrovei ir negali jai nurodyti ką nors daryti (...). Sakau jums, išankstinio žinojimo nebuvo“, – pabrėžė M. Rubio.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) antradienį pranešė, kad „SpaceX“ bosas E. Muskas nurodė apriboti „Starshield“ paslaugų teikimą Ukrainai, nors prieš tai pats technologijų milijardierius pareiškė, jog bet kokie jo bendrovės valdomos ryšių sistemos apribojimai galėjo būti nurodyti tik JAV prezidento.
Remdamasis anoniminiais JAV pareigūnais ir su situacija susipažinusiais asmenimis, WSJ skelbė, kad E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl kai kurie Kyjivo dronai tapo beverčiai.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė daryti jokių „Starshield“ pakeitimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį taip pat pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie paslaugos, kurią jis laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos, apribojimus netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Ukraina naudoja karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą „Starshield“ ryšiams mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir gaudomiesiems dronams. Ji taip pat naudoja atskirai veikiančią bendrovės „SpaceX“ civilinę „Starlink“ palydovinę sistemą.
Trumpas teigia paprašęs Putino paleisti Rusijoje kalinamą JAV pilietį Hubbardą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino paleisti jau kelerius metus kalinamą JAV pilietį Stepheną Hubbardą. Metas susigrąžinti S. Hubbardą, antradienį Vašingtone sakė D. Trumpas.
Į pensiją išėjęs mokytojas 2024 m. spalį Maskvoje buvo nuteistas beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausme dėl tariamos „samdinystės“ Ukrainos naudai.
D. Trumpas sakė „išsamiai“ kalbėjęsis su V. Putinu apie šį atvejį. JAV prezidentas davė suprasti, kad artimiausiu metu gali būti tam tikrų pokyčių. Anksčiau JAV ir Rusija ne kartą keitėsi kaliniais.
Po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą S. Hubbardo įkalinimas iš pradžių buvo laikomas paslaptyje. Po daugiau kaip dvejų metų nelaisvės jis galiausiai stojo prieš teismą.
Rusijos tyrėjai teigė, kad buvęs mokytojas prisijungė prie Ukrainos gynybos bataliono ir už tai gaudavo „mažiausiai tūkstantį dolerių“ per mėnesį. Pats S. Hubbardas kaltinimus neigė.
Kai buvo nuteistas, S. Hubbardui buvo 72 metai. Vienas buvęs kartu su juo kalėjęs ukrainietis 2024 m. rudenį pasakojo, kad JAV pilietis, kaip ir daugelis kitų kalinių, buvo kankinamas neduodant maisto ir naudojant elektros šoką.
JAV pasiuntinys Witkoffas po derybų su Zelenskiu Osle vyksta į Rusiją
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aukšto rango Europos politikais Osle vyksta į Rusiją. Šis vizitas yra pastangų pasiekti taiką Ukrainoje dalis, Kyjivo ir Vašingtono santykiams tampant vis labiau įtemptiems.
„Steve'as Witkoffas rytoj skris į Sankt Peterburgą, kur susitiks su Rusijos vadovybe“, – antradienio vakarą sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, surengęs derybas kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu.
J. G. Støre pridūrė, kad S. Witkoffas pristatys „Europos ir Amerikos kolegų parengtus pasiūlymus ir galbūt atvers kelią aukščiausiojo lygio vadovų susitikimui“.
„Tikslas – sugrąžinti diplomatines pastangas į konstruktyvesnes vėžes“, – sakė J. G. Støre, pranešė naujienų agentūra NTB.
Norvegijos sostinė tapo nauja vieta iki šiol įstrigusioms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, kurioje Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją.
Naujas ir derybų formatas. Susitikime asmeniškai dalyvavo V. Zelenskis, S. Witkoffas, J. G. Støre ir A. Stubbas.
„Pasak Norvegijos žiniasklaidos, nuotoliniu būdu prie derybų prisijungė kelių Europos šalių, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, taip pat JAV derybininkas Jaredas Kushneris, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir įtakingas Baltųjų rūmų veikėjas.“
Po derybų socialiniame tinkle „X“ V. Zelenskis rašė: „Ukraina nedelsdama pritarė amerikiečių pasiūlymui dėl energetinių paliaubų. Tačiau Rusija atsakė tęsdama atakas.“
„Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą ir pasisako už taiką“, – pridūrė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos vyriausybė turi „keletą aiškių idėjų“, kaip pasiekti taiką, ir nori, kad JAV derybininkai „perduotų šias idėjas rusams“.
Trumpas didina spaudimą Ukrainai
Susitikimas Osle yra naujų D. Trumpo diplomatinių pastangų dalis. Pastaruoju metu JAV prezidentas daugiausia dėmesio skiria siekiui susitarti su Maskva, kartu didindamas spaudimą Ukrainai.
Pirmadienį Vašingtone D. Trumpas vėl sukritikavo V. Zelenskį, pareikšdamas, kad Ukrainos vadovas „nelabai padeda“ pastangoms užbaigti karą.
D. Trumpas taip pat neseniai pavadino Kyjivo vykdomus tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai „gėda“ ir apkaltino Ukrainą dėl aukštų energijos kainų JAV. Ši problema kenkia jo Respublikonų partijos perspektyvoms prieš kitą mėnesį vyksiančius Kongreso rinkimus.
Tuo tarpu V. Zelenskis išreiškė nepasitenkinimą dėl Elono Musko palydovinio interneto sistemos „Starlink“, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja operacijoms fronte, veikimo apribojimų ir vėluojančio JAV raketų tiekimo.
JAV naujienų portalas „Axios“ pirmadienį pranešė, kad gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nedavė leidimo tiekti amerikietiškas „Patriot“ ir kitas oro gynybos raketas, nors NATO valstybės narės už šiuos ginklus jau sumokėjo. Pentagonas šią informaciją užginčijo.
Anksčiau antradienį V. Zelenskis pranešė surengęs „turiningą pokalbį“ su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak Ukrainos prezidento, jie aptarė balistinėms raketoms perimti skirtų raketų poreikį, išankstinius perspėjimus apie Rusijos raketų atakas, „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų atkūrimą ir diplomatines pastangas užbaigti karą. „Esu dėkingas už jo pasirengimą padėti ir aiškią poziciją“, – rašė V. Zelenskis.
Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės
Antradienį Rusija toliau intensyviai rengė oro atakas prieš Ukrainą, per kurias žuvo mažiausiai devyni civiliai gyventojai.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, gelbėtojams užgesinus gaisrą gamybos ir sandėliavimo pastate Obuchivo rajone, į pietus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, buvo rasti trijų žmonių kūnai. Dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė jis platformoje „Telegram“.
Netrukus po to Rusijos dronas smogė greitkeliui Kyjivo pakraštyje. Žuvo trys žmonės.
Apie dronų smūgius taip pat pranešta Charkivo, Sumų, Odesos ir Dnipro srityse, taip pat toli Ukrainos vakaruose esančiose Chmelnyckio, Ternopilio ir Lvivo srityse.
Dar trys žmonės žuvo Rusijos pajėgoms apšaudžius netoli fronto linijos esantį Kramatorsko miestą Rytų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija rytiniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos atakavo laivus Ukrainos Renio uoste prie Dunojaus.
Tuo tarpu per Ukrainos atsakomąsias atakas Rusijos Tambovo srities Mičiurinsko mieste kilo gaisras pramonės objekte, pranešė srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.
Ukraina savo atsakomąsias atakas pirmiausia nukreipia prieš pramonės ir karinius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.
Žiniasklaida: Muskas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje
Elonas Muskas nurodė apriboti palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ paslaugas Ukrainai, antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“. Anksčiau technologijų milijardierius buvo pareiškęs, kad galutinį sprendimą dėl bet kokių bendrovės „SpaceX“ valdomos ryšio sistemos apribojimų priima JAV prezidentas.
E. Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga gali prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo nenaudingi, pranešė laikraštis, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais ir su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį tvirtino, kad Pentagonas nenurodė nieko keisti „Starshield“ sistemoje. „Mes nieko neapribojome“, – sakė jis.
„Mūsų požiūriu, niekas nepasikeitė. Mes nedavėme jokių nurodymų ar ko nors panašaus“, – pridūrė P. Hegsethas.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neprašęs jokių „Starshield“ apribojimų.
„Tai buvau ne aš. Ir nemanau, kad tai buvo Elonas“, – sakė D. Trumpas.
Praėjusią savaitę Kyjivas pranešė apie sistemos veikimo apribojimus. Ukraina šią sistemą laiko itin svarbia ginantis nuo Maskvos invazijos. Pranešimai pasirodė netrukus po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
E. Muskas anksčiau buvo pareiškęs, kad bet kokius „Starshield“ sistemų „greičio ar naudojimo apribojimus“ „nustato JAV kariuomenė, o galutinį sprendimą priima JAV prezidentas“, turėdamas omenyje D. Trumpą.
Ukraina naudoja „Starshield“ – kariniams poreikiams pritaikytą palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versiją – ryšiui mūšio lauke palaikyti, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose vykdyti ir perėmimo dronams valdyti. Ji taip pat naudojasi lygiagrečiai veikiančia „SpaceX“ civilinio palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo vis labiau įtempti. D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas patekti didesniam kiekiui rusiško dyzelino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
todėl jis savo psichapatiškus įsitikinimus permeta ant ukrainiečių, palestiniečių ir afrikiečių vaikų aukų
kai demokratai laimės, jam fizzda, teks jam grįžti į PAR ir jis tai žino
ir jis stebisi, kodėl pasaulis jo nekenčia
Trumpo žentas užsipuolė Ukrainą: paaiškėjo, ko pareikalavo
Per derybas Osle, kuriose nuotoliniu būdu dalyvavo JAV prezidento žentas J. Kushneris, šis vėl paragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Apie tai praneša „Axios“.
„J. Kushneris prie susitikimo prisijungė nuotoliniu būdu ir vėl primygtinai reikalavo įgyvendinti D. Trumpo reikalavimą, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms“, – pranešė informuotas šaltinis.
„Axios“ pašnekovas taip pat pridūrė, kad „J. Kushneris kalbėjo labai tiesmukai“.
Taip pat žinoma, kad po susitikimo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Maskva imsis atsakomųjų veiksmų.
JAV tikisi, kad Rusija bus labiau linkusi į kompromisus
„Axios“ taip pat pranešė, kad Vašingtone tikimasi Rusijos pasirengimo ieškoti kompromiso derybose su Ukraina. Taip tikimasi dėl to, kad D. Trumpas sutiko panaikinti sankcijas rusiško dyzelino pardavimui ir ėmėsi kitų veiksmų, kurie Maskvoje buvo įvertinti palankiai.
Apskritai anoniminis JAV pareigūnas pranešė, kad Ukraina derybose Osle „pateikė naujų idėjų ir pasiūlymų, kurie buvo išsamiai aptarti“.
Pasak jo, šalys pasiekė „didelę pažangą“, o dabar darbiniu lygmeniu yra labai gerai suderinusios pozicijas dėl tolesnių veiksmų.
Kaip žinoma, spalio 20 d. S. Witkoffas išvyko į Norvegiją derėtis su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais. Po to jis ketina susitikti su Rusijos diktatoriumi V. Putinu.
Pažymėtina, kad Maskvoje konfliktas tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio laikomas savo pergale. Konfliktą paskatino JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino tiekimo pasaulinei rinkai.