Rusija atakavo Ukrainos policijos pastatą: žuvo 2 pareigūnai, dešimtys sužeista
Du policijos pareigūnai žuvo, o dar mažiausiai 30 žmonių buvo sužeisti po priešo dronų smūgio Ukrainos Žytomyro mieste, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos nacionaline policija ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyjaus pareiškimu.
Rusijos kariai miestą atakavo „Banderol“ tipo dronais. Taikiniu tapo Žytomyro srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos pastatas.
Rusijoje sulaikytas vokietis, paaukojęs pinigų Navalno organizacijai
Vokietijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį netiesiogiai patvirtino, kad Rusijos Sankt Peterburgo mieste buvo sulaikytas Vokietijos pilietis.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ministerijos atstovas spaudai teigė, kad jam žinoma apie šį atvejį ir kad dedamos pastangos suteikti konsulinę pagalbą.
„Tačiau mes nekomentuojame atskirų tokio pobūdžio konsulinių atvejų, kai teikiame pagalbą Vokietijos piliečiams“, – pridūrė jis.
Remdamiesi Rusijos žiniasklaidos pranešimais, Vokietijos laikraščiai „Welt“ ir „Der Spiegel“ pranešė, kad buvo sulaikytas 41 metų vyras, paaukojęs apie 900 rublių (10 JAV dolerių), kalėjime mirusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno organizacijai.
Pasak pranešimų, vyras, kuris, kaip teigiama, Sankt Peterburge valdo sporto klubą, buvo apkaltintas pinigų pervedimu ekstremistinei organizacijai.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė: „Vėliausiai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios bet kokia pasipriešinimo forma buvo negailestingai malšinama. Šiuo atveju problema ta, kad pinigai, kaip įtariama, buvo paaukoti Navalno organizacijai. Tai atitinka tą vaizdą.“
„Tai nėra kažkokia tendencija; tai yra kasdienio gyvenimo Rusijoje realybė“, – pridūrė jis.
Rusijoje sulaikytas vokietis, paaukojęs pinigų Navalno organizacijai
Vokietijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį netiesiogiai patvirtino, kad Rusijos Sankt Peterburgo mieste buvo sulaikytas Vokietijos pilietis.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ministerijos atstovas spaudai teigė, kad jam žinoma apie šį atvejį ir kad dedamos pastangos suteikti konsulinę pagalbą.
„Tačiau mes nekomentuojame atskirų tokio pobūdžio konsulinių atvejų, kai teikiame pagalbą Vokietijos piliečiams“, – pridūrė jis.
Remdamiesi Rusijos žiniasklaidos pranešimais, Vokietijos laikraščiai „Welt“ ir „Der Spiegel“ pranešė, kad buvo sulaikytas 41 metų vyras, paaukojęs apie 900 rublių (10 JAV dolerių), kalėjime mirusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno organizacijai.
Pasak pranešimų, vyras, kuris, kaip teigiama, Sankt Peterburge valdo sporto klubą, buvo apkaltintas pinigų pervedimu ekstremistinei organizacijai.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė: „Vėliausiai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios bet kokia pasipriešinimo forma buvo negailestingai malšinama. Šiuo atveju problema ta, kad pinigai, kaip įtariama, buvo paaukoti Navalno organizacijai. Tai atitinka tą vaizdą.“
„Tai nėra kažkokia tendencija; tai yra kasdienio gyvenimo Rusijoje realybė“, – pridūrė jis.
Smūgiams „Wildberries“ – ypatingas Putino dėmesys: žalą menkina, bet ragina remontuoti
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį vykusio susitikimo metu, komentuodamas neseniai įvykdytas Ukrainos atakas prieš internetinės prekybos platformą „Wildberries“ ir jai priklausančius sandėlius, ne tik sumenkino šios problemos svarbą, bet ir ragino imtis remonto darbų, rašo „The Kyiv Independent“.
Ši e. prekybos įmonė užima beveik 50 proc. Rusijos internetinės mažmeninės prekybos rinkos ir tapo taikiniu visų pirma dėl to, kad prekiauja dvejopos paskirties prekėmis, kurios gali būti panaudotos karo veiksmuose prieš Ukrainą.
„Žinoma, tokios atakos nesukelia jokių kritinių pasekmių, niekada nesukėlė ir niekada negalės sukelti“, – sakė V. Putinas Strateginės plėtros ir nacionalinių projektų tarybos posėdyje.
Ukrainos gynybos ministerija rugpjūčio 16 d. pareiškė išvedusi iš rikiuotės septynis iš 10 didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų, o rugpjūčio 18-osios naktį jos pajėgos apgadino dar vieną sandėlį netoli Maskvos.
Įmonė taip pat tapo kibernetinių atakų taikiniu, o ES liepos mėnesį įvedė sankcijas jos bankininkystės padaliniui už finansinį indėlį į Rusijos valstybės biudžetą.
Tame pačiame posėdyje V. Putinas įpareigojo savo ministrų kabinetą patvirtinti programą, skirtą šalies logistikos ir sandėliavimo pajėgumams atkurti.
„Svarbu turėti omenyje, kad apgadintų objektų atstatymas turi būti vykdomas naudojant kokybiškai naujo lygio technologijas“, – sakė V. Putinas.
Šaltiniai: atleistasis Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja kelionę į JAV
Buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas svarsto galimybę vykti į Jungtines Valstijas, laikraščiui „The Kyiv Independent“ pranešė su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Ukrainos pareigūnai.
Vizitas gali įvykti tokiu metu, kai M. Fedorovas tampa vis atviresniu Ukrainos karo meto politinės sistemos kritiku. Rugpjūčio 18 d. jis paragino Ukrainą rasti būdą, kaip atkurti visapusišką demokratinį procesą, tebesitęsiant karui, ir pasisakė už rinkimus.
Vienas šaltinis teigė, kad jo kelionė į JAV gali įvykti jau kitą savaitę. Kol kas neaišku, su kuo M. Fedorovas planuoja ten susitikti. Tačiau jis palaiko glaudų ryšį su „SpaceX“ vadovu Elonu Musku dėl galimo „Starlink“ palydovinio ryšio terminalų panaudojimo kovai su Rusijos teritorijoje dislokuotomis balistinių raketų sistemomis.
M. Fedorovas neatsakė į prašymą pateikti komentarą. Prezidento kanceliarija teigė, kad apie tokius planus jiems nėra žinoma.
Būdamas gynybos ministru M. Fedorovas tapo vienu iš populiariausių Ukrainos vyriausybės pareigūnų prižiūrėdamas didžiules reformas ir plačiai nuskambėjusias iniciatyvas kariuomenei stiprinti. Jo pasiūlymai sulaukė daugelio ukrainiečių pritarimo, todėl prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotas jo atleidimas liepos viduryje didžiajai daliai visuomenės buvo netikėtas.
V. Zelenskis niekada nepateikė išsamaus paaiškinimo dėl M. Fedorovo atleidimo, tik nurodė tariamą konfliktą tarp buvusio gynybos ministro ir tuometinio vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio.
Liepos 21 d. V. Zelenskis pareiškė, kad pasiūlė M. Fedorovui „svarbias pareigas vyriausybėje“, skirtas Ukrainos technologijų sektoriaus stiprinimui.
Pasak vieno V. Zelenskiui artimo asmens, pasiūlyme buvo numatyta paskirti M. Fedorovą arba vicepremjeru, atsakingu už karines inovacijas, arba „Ukroboronprom“ – Ukrainos valstybinio gynybos konglomerato – vadovu.
M. Fedorovas atmetė šiuos variantus. Jis norėjo grįžti tik į gynybos ministro pareigas.
V. Zelenskis rugpjūčio 18 d. oficialiai pasiūlė laikinąjį gynybos ministrą Jevheną Chmarą paskirti nuolatiniu po kelių mėnesių trukusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama grąžinti M. Fedorovą į pareigas. Rugpjūčio 19 d. parlamentas J. Chmaros kandidatūrą patvirtino.
Praėjus kelioms valandoms po šio paskyrimo, M. Fedorovas paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame ragino sukurti „teisėtą, saugų ir realistišką mechanizmą“ rinkimams surengti per užsitęsusį karą. Jis teigė, kad tokia sistema turėtų užtikrinti kariškių, užsienyje gyvenančių ukrainiečių ir regionuose šalia fronto linijų esančių žmonių balsavimo teises.
Jis taip pat kritikavo korupciją ir biurokratinį neefektyvumą karo metu, teigdamas, kad netinkamas gynybos lėšų panaudojimas gali tiesiogiai paveikti Ukrainos gebėjimą kovoti, nes kariams trūks dronų, šaudmenų, elektroninės kovos sistemų, transporto priemonių ir kitos įrangos.
JT pasmerkė Rusijos sprendimą uždrausti opozicinei partijai dalyvauti rinkimuose
Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pasmerkė šią savaitę Rusijos Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą ir toliau drausti vienintelei šalyje karui besipriešinančiai partijai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose bei vienam partijos lyderių skirtą ilgą įkalinimo bausmę.
JT žmogaus teisių komisaro Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) biuras socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad yra „sunerimęs dėl draudimo vienai seniausių Rusijos politinių partijų „Jabloko“ dalyvauti rugsėjo mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose ir dėl jos pirmininko pavaduotojui Levui Šlosbergui skirtos daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmės už antikarines kalbas“.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Rusijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paliko galioti savo sprendimą uždrausti partijai „Jabloko“ dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, o prie teismo pastato buvo sulaikyti dešimtys partijos rėmėjų.
Praėjusią savaitę šis teismas išbraukė „Jabloko“ iš rinkimų sąrašo, patenkinęs ieškinį, kurį pareiškė viena nacionalistinė partija, smarkiai kritikavusi varžovę už jos taikią poziciją ir apkaltinusi ją gaunant užsienio finansavimą bei pažeidžiant autorių teises.
Taip pat pirmadienį buvo skirta ilga laisvės atėmimo bausmė 63-ejų L. Šlosbergui – vienam iš nedaugelio Kremliaus oponentų, kurie liko šalyje, nepaisydami plataus masto represijų prieš disidentus, kurių Maskva ėmėsi 2022 metais pradėjusi invaziją į Ukrainą.
Rusijos šiaurės vakaruose esančio Pskovo teismas politikos veteraną, partijos „Jabloko“ narį, pripažino kaltu dėl „viešų veiksmų, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą“, ir skyrė jam 11 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
V. Turkas „ragina valdžią gerbti žodžio laisvę ir piliečių teisę visapusiškai bei laisvai dalyvauti rinkimų procesuose“, pranešė jo biuras.
„Taikus nesutikimas niekada neturėtų būti laikomas nusikaltimu“, – pridūrė biuras.
Putinas pripažino Ukrainos smūgių žalą: „Tai akivaizdu“
Kritinių pasekmių dėl išpuolių prieš Rusijos infrastruktūrą „nėra, nebuvo ir negali būti, tačiau jie daro žalą“, pareiškė Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, rašo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pažymima, kad V. Putinas Kremliuje surengė Strateginės plėtros ir nacionalinių projektų tarybos posėdį, skirtą Rusijos ekonomikos struktūrinių pokyčių plano įgyvendinimui iki 2030 m.
„Aišku, kad ekonomikos augimo tempams įtakos turi nemažai veiksnių, įskaitant ir išorinį spaudimą, ir teroristinius išpuolius prieš pramonės bei infrastruktūros objektus. Žinoma, kritinių pasekmių dėl tokių išpuolių nėra, nebuvo ir negali būti. Tačiau žala mums, žinoma, daroma, tai akivaizdu. Mes tai suprantame, matome ir žinome“, – sakė V. Putinas.
Ukraina turi naują gynybos ministrą: įvardijo pagrindinius uždavinius
Ukrainos Aukščiausioji Rada naujuoju šalies gynybos ministru trečiadienį patvirtino buvusį laikinąjį Saugumo tarnybos (SBU) vadovą Jevhenijų Chmarą, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
J. Chmaros kandidatūrą pristatė prezidento atstovė Aukščiausiojoje Radoje Halyna Mychaliuk. Ji pažymėjo, kad valstybės vadovas šiuo metu mato J. Chmarą kaip optimaliausią kandidatą į Gynybos ministerijos vadovo pareigas.
Savo kalboje J. Chmara įvardijo pagrindinius uždavinius šiame poste, tarp kurių – priversti priešą siekti teisingos taikos kariuomenės jėga ir efektyviu technologijų taikymu.
Jis pažadėjo, kad „ukrainietiškų ginklų bus daugiau, o jų smūgiai bus tikslesni“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kiek daugiau nei mėnesį paskyrė J. Chmarą laikinuoju gynybos ministru, atleidęs iš šių pareigų populiarų Mychailą Fedorovą.
Ukrainoje kilo dideli protestai prieš M. Fedorovo atleidimą.
Zelenskis atleido Iryną Mudrą iš Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojos pareigų
Po pranešimų apie kratas pas jo kanceliarijos vadovo pavaduotoją Iryną Mudrą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ją trečiadienį atleido iš pareigų.
Atitinkamas dekretas Nr. 734/2026 paskelbtas prezidento interneto svetainėje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Kaip skelbta, Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) rugpjūčio 19 d. paskelbė vykdantys specialiąją operaciją, kuria siekiama demaskuoti nusikalstamą organizaciją, veikusią vadovaujant vienam dabartiniam ir vienam buvusiam Ukrainos parlamento nariui bei dalyvaujant aukšto rango Prezidento kanceliarijos pareigūnams ir kitiems asmenims.
„Ukrinform“ šaltinių duomenimis, NABU detektyvai atliko tyrimo veiksmus, susijusius su I. Mudra.
Vėliau Ukrainos parlamento narys Vadymas Stolaras patvirtino, kad NABU atlieka tyrimo veiksmus jo namuose, ir pareiškė atvirai bendradarbiaujantis su teisėsaugos institucijomis.
Leidinys „Zerkalo Nedeli“ anksčiau pranešė, kad, be I. Mudros, NABU ir SAPO operacijoje taip pat figūruoja buvusios partijos „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ parlamentaras V. Stolaras ir buvęs Ukrainos parlamento narys Maksymas Mykytas. Byloje taip pat minimi Ukrainos teisingumo ministerijos pareigūnai ir banko „Sense Bank“ (buvusio „Alfa-Bank Ukraine“) atstovai.
Operacijai, pasak naujienų portalo „Meduza“, duotas kodinis pavadinimas „Forestas Gampas“.
NABU paskelbė garso įrašo fragmentą, kuriame užfiksuoti byloje minimų asmenų pokalbiai. Juose užsimenama apie „keturis maišus“ ir Prezidento kanceliariją.
I. Mudrą Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja V. Zelenskis paskyrė 2024 m. kovą. Prieš tai ji ėjo teisingumo viceministrės pareigas. Ji yra atsakinga, be kita ko, už teismų reformos priežiūrą ir Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimą.
Ukrainos parlamentas patvirtino Sybihą užsienio reikalų ministru
Ukrainos parlamentas patvirtino Andrijų Sybihą užsienio reikalų ministru.
Už jo kandidatūrą, kurią pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis, balsavo 266 parlamentarai.
A. Sybiha jau buvo užsienio reikalų ministru Denyso Šmyhalio, taip pat Julijos Svyrydenko vadovaujamose vyriausybėse.
A. Sybiha savo darbą Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo 1997 m.
Prie Kaliningrado – NATO orlaiviai: užfiksavo apie 25
NATO surengė didelio masto oro pratybas netoli Rusijos Kaliningrado srities, kuriose dalyvavo orlaiviai iš Lenkijos ir Baltijos šalių.
„Nord Stream“ sabotažo istorija: sulaikytas ukrainietis
Kroatijoje trečiadienį buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas prisidėjęs prie 2022 metais įvykdytos diversijos prieš dujotiekius „Nord Stream“, nutiestus tarp Rusijos ir Vokietijos, pranešė vokiečių prokurorai.
„Federalinė prokuratūra pasirūpino, kad vietos policijos pajėgos Puloje (Kroatija) sulaikytų ukrainietį Vladimirą Z.“, – nurodė prokurorai ir pridūrė, kad profesionalus naras „yra labai įtariamas prisidėjęs prie sprogimų sukėlimo“.
Ši diversija yra viena didžiausių Rusijos ir Ukrainos karo paslapčių.
Nors jokia šalis ar grupuotė taip ir neprisiėmė atsakomybės už dujotiekius suniokojusius sprogimus, Vokietijos prokurorai birželį oficialiai apkaltino Ukrainos pilietį ir kariuomenės narą Serhijų K. įvykdžius šią diversiją Ukrainos žvalgybos vardu.
2022 metų rugsėjo 26 dieną įvykę povandeniniai sprogimai apgadino vamzdynus, kurie buvo nutiesti Baltijos jūros dugnu rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti. Ši žala dar labiau padidino įtampą dėl karo Ukrainoje, kai Europos šalys, Kremliaus kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, siekė atsijungti nuo Rusijos energijos šaltinių.
Vokietijos gynybos įmonės vadovui tenka slapstytis: tapo Rusijos taikiniu
Vieno Ukrainai atakos dronus tiekiančio Vokietijos gynybos startuolio vadovas kelis mėnesius slapstosi, nes, kaip pranešama, tapo Rusijos pasikėsinimo taikiniu, antradienį pranešė žiniasklaida.
Įmonės „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas bendrame interviu transliuotojui RTL ir žurnalui „Stern“ teigė, kad Vokietijos pareigūnai apie Rusijos žvalgybos planus jį įspėjo dar 2025 metų pabaigoje.
Generalinė prokurorė patvirtina drono incidento Leipcige sąsajas su Lietuva
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtina drono incidento Leipcigo oro uoste ryšį su Lietuvoje nagrinėjama į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų byla, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
„Galiu tik patvirtinti, kad tokios sąsajos yra“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.
Rugpjūčio pradžioje Vokietijos rytuose esančiame Leipcigo ir Halės oro uoste netoli ukrainiečių krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, o kitas orlaivis ore susidūrė su neatpažintu objektu ir buvo nesmarkiai apgadintas. Laikraštis „The Wall Street Journal“ nurodė, jog JAV žvalgyba incidentą sieja su Rusija.
Savo ruožtu Vokietijos tyrėjai aptiko DNR pėdsaką, kuris sutampa su tuo, kuris buvo rastas po incidento DHL logistikos centre Leipcige 2024-ųjų liepą, tiesa, jis nėra susietas su konkrečiu asmeniu.
Minėtu laikotarpiu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (JK) ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai. Dvi iš keturių siuntų su padegamaisiais užtaisais buvo siunčiamos per DHL: viena užsidegė Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, kita – sandėlyje JK.
Padegamųjų užtaisų bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, joje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims. Pasak pareigūnų, pastarieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami.
Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Ukraina smogė naftos perdirbimo gamyklai Baškirijoje
Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai ir gyvenamajam namui Rusijos Baškirijos respublikoje, trečiadienį pareiškė regiono vadovas Radijus Chabirovas, kurį cituoja leidinys „The Moscow Times“.
R. Chabirovo teigimu, oro gynybos sistemos per naktį perėmė keturis iš šešių regioną atakavusių dronų. Vienas dronas smogė remontuojamam naftos perdirbimo gamyklos įrenginiui regiono sostinėje Ufoje ir sukėlė gaisrą.
Pasak jo, kitas dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą Ufos šiaurėje, išdaužė viršutinių aukštų langus ir apgadino stovėjusius automobilius. Per ataką sužeistas vienas žmogus buvo paguldytas į ligoninę.
Už daugiau kaip 1 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos esanti Baškirija yra vienas svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo pramonės centrų.
Ukraina ne kartą atakavo regiono naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos infrastruktūrą.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto virš Rusijos ir aneksuoto Krymo buvo perimti 453 Ukrainos dronai.
Tuo metu Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per atskirus Rusijos smūgius pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Putinui nepatiko prognozė? Rusijoje atleistas žinomas ekonomistas – sulaukta „skambučio iš viršaus“
Rusijos valstybinis bankas „Vnesheconombank“ (VEB) atleido vyriausiąjį ekonomistą Andrejų Klepačą. Jis atleistas po to, kai žiniasklaida pranešė apie jo pateiktą neigiamą ekonominę prognozę, prieštaraujančią Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino teorijai apie pergalę Ukrainoje, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Gegužės 21 d. A. Klepačas pateikė Rusijos ekonominių ir geopolitinių iššūkių vertinimą ir pateikė išvadą, kad Rusijos karo ekonomika stagnuoja, kadangi didelės gynybos išlaidos, sankcijos, Ukrainos smūginiai riboja augimą bei investicijas.
„The Moscow Times“ apie A. Klepačo vertinimą pranešė rugpjūčio 14 d., o kiti Rusijos žiniasklaidos leidiniai jo pareiškimus paskelbė rugpjūčio 15 d. „The Bell“ rugpjūčio 16 d. pranešė, remdamasi šaltiniu, artimu A. Klepačui, kad VEB generalinis direktorius Igoris Šuvalovas tą dieną atleido A. Klepačą po „skambučio iš viršaus“. Dar vienas šaltinis patvirtino, kad A. Klepačo atleidimas buvo susijęs su jo ekonominiu vertinimu.
„The Bell“ pažymi, kad A. Klepačas 12 metų ėjo VEB vyriausiojo ekonomisto pareigas, o prieš tai šešerius metus – ekonominės plėtros viceministro pareigas. Jis ėjo šias pareigas dirbdamas su Rusijos centrinio banko pirmininke Elvira Nabiulina ir dabartiniu Rusijos gynybos ministru Andrejumi Belousovu, kai jie buvo ekonominės plėtros ministrai.
Ukrainoje – didžiulis tyrimas: į teisėsaugos akiratį papuolė Zelenskio patarėjai, politikai
Ukrainos antikorupcijos institucijos trečiadienį pradėjo specialią operaciją prieš kelis įstatymų leidėjus ir prezidento patarėjus, likus kelioms valandoms iki parlamento balsavimo dėl naujo gynybos ministro skyrimo, kuriuo siekiama įtvirtinti prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotus pertvarkymus.
Kremlius spjaudosi grasinimais: įvertino, ar rusai gali surengti savo „Voratinklį“ prieš NATO
Netrukus po to, kai JAV žvalgyba įspėjo, kad Rusija per kelias savaites gali kokia nors forma išbandyti NATO, Maskvos ambasadorius Londone ėmėsi grasinimų. Jis pagrasino, kad Didžioji Britanija sumokės „didelę kainą“ už paramą Ukrainai.
„Turėtume į tai žiūrėti rimtai. Tačiau taip pat turėtume tai vertinti kaip tai, kas tai iš tikrųjų yra: vis aštresnė Kremliaus retorika, nes jie supranta, kad jų galimybės vis labiau siaurėja“, – antradienį paskelbtame straipsnyje rašo „Telegraph“ apžvalgininkas Hamish de Bretton-Gordon.
Per Rusijos ataką prieš autobusą Ukrainos Chersono mieste žuvo keturi žmonės
Trečiadienį per Rusijos drono ataką prieš autobusą pafrontės mieste Chersone Ukrainos pietuose žuvo keturi žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė regiono prokuratūra.
„Rusijos karinės pajėgos dronu atakavo Chersono gatve važiavusį autobusą. Preliminariais duomenimis, per ataką žuvo keturi keleiviai civiliai. Dar keturi žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – pranešime teigė prokuratūra.
Dalyje Rusijos nutrūko elektros tiekimas, sutriko interneto ryšys
Keliuose Maskvos rajonuose antradienį susidurta su didelio masto interneto ir elektros tiekimo trikdžiais, skelbia „The Moscow Times“.
Dronai atakavo Rusiją: galimas smūgis sprogmenų gamyklai, dronas rėžėsi į daugiabutį
Panašu, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija buvo atakuota dronais. Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, apžvelgdami socialinėse medijose prieinamą informaciją, naktį dalyje Rusijos griaudėjo sprogimai.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 190 karių ir trijų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 19 d. pasiekė apie 1 471 160 karių, įskaitant 1 190 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 276 tankų (+2), 25 162 šarvuotųjų kovos mašinų, 48 205 artilerijos sistemų (+50), 2 043 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 577 oro gynybos sistemų, 439 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 311 antžeminių robotizuotų sistemų (+19), 469 197 dronų (+1 738), 5 010 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 136 318 automobilių ir degalų cisternų (+427) bei 4 548 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Tai buvome ilgai pamiršę: NATO šalies generolas įvardijo, ką svarbiausia išmokti iš Ukrainos
Ukrainos karių rengimas priminė Vakarų instruktoriams elektroninių karo veiksmų svarbą, rašo „Business Insider“. Anot leidinio, tai dalykas, kuriam nuo Šaltojo karo pabaigos buvo skiriama mažiau dėmesio. Tačiau tai šiuolaikiniuose karo veiksmuose tampa vis svarbiau.
Norvegija vadovauja naujai tarptautinei mokymų iniciatyvai NATO teritorijoje, kuria siekiama parengti Ukrainos karius kovai prieš Rusijos agresiją. Instruktoriai dalijasi Vakarų praktika, bet taip pat semiasi patirties iš dalyvaujančių Ukrainos karių.
Ukrainiečiai atneša vertingą mūšiuose įgytą patirtį tokiose srityse kaip elektroniniai karo veiksmai ir karas naudojant dronus.
„Ukrainos karių mokymas yra vienas iš būdų, kuriuo partnerės šalys gali perkelti karo pamokas į savo pačių kariuomenes“, – „Business Insider“ sako brigados generolas Atle Molde, vadovaujantis operacijai „Task Force Legio“.
Viena iš pamokų, kurią Norvegija išmoko iš šio bendradarbiavimo, pasak jo, yra atsinaujinusi elektroninio karo pajėgumų svarba.
Elektroninis karas buvo sritis, kurioje „Vakarai arba NATO ir Vakarų pajėgos turėjo nemažai pajėgumų dar Šaltojo karo laikais. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo, Šaltojo karo pabaigos, kai perėjome prie kovos su sukilėliais ir panašių veiksmų, visa tai dingo“, sako jis.
Dabar, pasak A. Molde, Vakarams reikia „tai atkurti“.
Dalis karo Ukrainoje – tai įnirtinga elektroninio karo kova. Abiejų pusių kariai stengiasi aptikti, trukdyti ir sutrikdyti priešininko ryšius, dronus, navigaciją ir kitą įrangą.
Abi kariuomenės nuolat kuria naujas taktikas ir technologijas, kad užtikrintų savo sistemų veikimą ir tuo pačiu sutrikdytų priešo sistemas.
Elektroninis karas buvo pagrindinis dėmesio objektas Šaltojo karo metu, tačiau dėmesys šiai sričiai sumažėjo vėlesniuose konfliktuose.
A. Molde mano, kad nereikia kopijuoti visko, ką daro Ukraina, nes kai kurie jos metodai atsirado dėl trūkumo ir apribojimų, su kuriais sąjungininkai gali nesusidurti. Be to, Ukrainos reljefas ir gyventojų sudėtis skiriasi nuo Norvegijos, o tai keičia karo veiksmų pobūdį.
Norvegija stengiasi perimti „atitinkamas iš Ukrainos gautas pamokas“, – sakė jis.
Molde teigė, kad kitos svarbios pamokos, kurias Norvegija išmoko pratybų metu, apima tai, kaip Ukraina veiksmingai naudoja dronus ir kaip Norvegija gali apsisaugoti nuo Rusijos dronų naudojimo, taip pat oro gynybos svarbą. Po Šaltojo karo sąjungininkai sumažino investicijas į antžemines oro gynybos sistemas, tačiau dabar jas didina, nes nerimauja, kad dėl staigaus pigių dronų skaičiaus augimo nebus įmanoma dislokuoti pakankamai gynybos priemonių, kad būtų apsaugota viskas ar bent jau ypač svarbūs objektai.
Rusija skundžiasi – užpuolė dronai, teko uždaryti oro uostus
Naktį iš antradienio į trečiadienį rusai skundėsi dronų ataka, praneša „Ukrainska Pradva“. Maskvos meras pranešė apie dronų ataką prieš Rusijos sostinę.
Naktį Rusijos valdžia pranešė apie 10 neva numuštų dronų, „skridusių į Maskvą“.
Mažiau nei po valandos, pasak mero Sergejaus Sobianino, neva numuštų dronų skaičius viršijo 20.
„Rosaviacija“ pranešė, kad buvo apribota oro uostų veikla Maskvos ir kai kuriuose kituose regionuose. Trečiadienio rytą, apie 7:00, matyti, kad veikla vis dar apribota Jekaterinburgo, Krasnodaro, Čerepoveco oro uostuose.
„Įvesti laikini apribojimai orlaivių priėmimui ir išleidimui. Apribojimai būtini skrydžių saugumui užtikrinti“, – nurodo „Rosaviacija“.
Ryte S. Sobianinas pranešė apie dar keturis tariamai sunaikintus dronus, skridusius Maskvos link.
Rusai naktį surengė kruviną ataką prieš Zaporižią: yra aukų, smūgiai tęsėsi iki ryto
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos pajėgos smogė Zaporižiai, skelbia UNIAN. Žuvo žmogus, dar šeši buvo sužeisti. Buvo apgadinti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, kilo gaisras.
Apie atakos pasekmes pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, Rusijos dronai naktį smogė regiono centrui. Atakos metu buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, o vienoje iš smūgio vietų kilo gaisras.
Iš pradžių buvo pranešta apie šešis nukentėjusius. Vėliau paaiškėjo, kad vienas žmogus žuvo.
Ataka prieš miestą tęsėsi iki pat ryto. Auštant Rusijos bomba nugriovė privatų namą.
Kilo gaisras, o sprogimo banga ir nuolaužos apgadino netoliese esančius namus ir ūkio pastatus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
kanye gerai žinomas dėl 2009m. MTV skandalo su Taylor Swift
Tarp Ukrainos ir Rusijos prasideda kova dėl kosmoso
Ukraina stiprina smūgius prieš Rusijos objektus, susijusius su karine kosmine infrastruktūra. Kalbama ne tik apie raketinius smūgius prieš karinius aerodromus, bet ir apie atakas prieš įmones bei centrus, užtikrinančius Rusijos kosmoso pramonės veiklą, rašo „Forbes“, remdamasis JAV ekspertų, kurie specializuojasi Rusijos karinių ir kosminių operacijų srityje, vertinimais.
Vienas iš labiausiai pastebimų taikinių tapo raketų ir kosmoso centras „Progres“ vakarinėje Rusijos dalyje. Ši įmonė gamina „Sojuz“ serijos raketas, naudojamas kosminiams aparatams, įskaitant erdvėlaivius, skirtus skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį, ir stebėjimo palydovams paleisti.
Londono Karališkojo koledžo ekspertė Elena Grossfeld „Forbes“ papasakojo, kad šis smūgis yra dalis platesnės Ukrainos kampanijos prieš Rusijos kosminę infrastruktūrą. Jos teigimu, išpuoliai prieš tokius objektus vyksta jau ne pirmą kartą.
„Šis smūgis Rusijos kosmoso pramonei yra tik dar vienas žingsnis ilgoje išpuolių serijoje“, – sakė E. Grossfeld.
Ji taip pat pažymėjo, kad anksčiau buvo smogta ir kitiems svarbiems objektams. Pavyzdžiui, rugpjūčio pradžioje buvo smogta pagrindiniam „Roscosmos“ tyrimų centrui Koroliove – mieste netoli Maskvos.
Pasekmės gali būti dar stipresnės
Ekspertų nuomone, tokių smūgių pasekmės Rusijai gali dar labiau sustiprėti dėl apribojimų tiekti aukštųjų technologijų produktus. E. Grossfeld mano, kad norėdama atkurti sugadintą infrastruktūrą, Maskva turės ieškoti reikiamų komponentų ir šiuolaikinių mikroschemų per nelegalius tiekimo kanalus.
„Forbes“ taip pat mini ankstesnį Ukrainos drono smūgį radijo teleskopui Kryme, kurį savo laiku sukūrė Ukrainos mokslininkai ryšiui užtikrinti per kosmines misijas į Marsą ir Venerą.
Rusijos kariuomenei užėmus Krymą, įranga buvo pritaikyta „GLONASS“ palydovinės navigacijos sistemos tobulinimui.
Keičiasi tikslai
„Secure World Foundation“ ekspertė Viktorija Samson pabrėžia, kad tikslų pobūdis palaipsniui keičiasi. Jos vertinimu, dabartinė konflikto fazė rodo „tikslais tampančių objektų tipų įvairovės plėtrą“.
Straipsnyje nurodoma, kad kosminė karo sudedamoji dalis pradėjo formuotis dar pačioje Rusijos visapusiško įsiveržimo pradžioje. V. Samson primena Rusijos atakas prieš palydovinio tinklo „Viasat“ antžeminę infrastruktūrą, kurią Ukraina naudojo kariniam ryšiui užtikrinti. Po to svarbų vaidmenį užtikrinant ryšį Ukrainos kariuomenei ėmė vaidinti tinklas „Starlink“.
Savo ruožtu Rusija bando sukurti savo palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“. Tačiau, kaip pažymi V. Samson, Maskva kol kas toli gražu nėra pasirengusi visapusiškai išplėtoti tokios palydovų grupės. Jos paleidimui turėtų būti naudojamos „Progress“ gaminamos „Sojuz“ raketos.
Tuo tarpu Ukrainos smūgiai siekia vis toliau. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujoji sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ sugebėjo pataikyti į kosminį objektą, esantį maždaug 900 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tuo pačiu metu buvo užpulta aviacijos bazė „Savasleyka“, kurioje dislokuoti Rusijos raketų nešėjai.
E. Grossfeld mano, kad Ukrainos tolimų smūgių pajėgumų plėtra keičia situaciją Rusijos infrastruktūrai.
„Nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugus, ir, žinoma, kosminiai objektai bei gamybos įmonės tampa taikiniais“, – teigė ji.
Tuo pačiu metu ekspertė pabrėžia šalių požiūrių skirtumą: jos teigimu, Rusija smogia Ukrainos civilinei infrastruktūrai, o Ukrainos atakos nukreiptos į karinius arba dvejopos paskirties objektus. Jei įmonė gamina karinio ryšio įrangą, jos nuomone, ji gali būti laikoma teisėtu kariniu taikiniu.
„Forbes“ pažymi, kad šiuo metu šis kosminis karas daugiausia vyksta Žemėje. Tačiau situacija gali pasikeisti. Ekspertai atkreipia dėmesį į Rusijos kuriamus priešpalydovinius ginklus ir galimybę „Nudol“ raketą aprūpinti branduoline galvute.
Tokiu atveju, įspėja leidinys, vienas branduolinis sprogimas orbitoje galėtų sunaikinti didelį skaičių ryšių palydovų ir stebėjimo sistemų. Būtent todėl dabartiniai smūgiai prieš antžeminę kosminę infrastruktūrą ekspertų vertinami kaip platesnio konflikto dalis, kuris palaipsniui peržengia tradicinio karo Žemėje ribas.