Svarbiausi įvykiai:
22:09 | Kaip suprasti Rusijos šešėlinį karą prieš Vakarus
Naujausi pranešimai, įskaitant sužlugdytą Rusijos bandymą nužudyti „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, vėl įžiebė diskusijas apie Rusijos „šešėlinio karo“ prieš Vakarus eskalaciją.
Su Rusija susijusi sabotažo ir šnipinėjimo veikla Europoje išaugo, atspindėdama platesnę strategiją, nukreiptą į ypatingos svarbos infrastruktūrą ir pagrindinius asmenis Vakaruose, kuri vadinama pastangomis situaciją išlaikyti „žemiau karo operacijų slenksčio“ (angl. : Below Threshold of War Operations, trump. BTWO), leidinyje „The Moscow Times“ rašo atvirtųjų šaltinių žvalgybos analitikas Vladas Sutea.
Visą analitiko apžvalgą skaitykite tv3.lt publikacijoje „Kaip suprasti Rusijos šešėlinį karą prieš Vakarus: analitikas atskleidė, kas už to slypi“.
21:00 | Valstybinė žiniasklaida: Baltarusijoje myriop nuteistam vokiečiui suteikta malonė
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nusprendė suteikti malonę Vokietijos piliečiui, kuriam buvo paskelbta mirties bausmė, pranešė šalies valstybinė naujienų agentūra.
„Prezidentas Aleksandras Lukašenka priėmė sprendimą atleisti nuo bausmės Vokietijos pilietį Rico Kriegerį“, – remdamasi prezidento spaudos tarnybos suteikta informacija pranešė naujienų agentūra „Belta“.
20:19 | Smūgis okupantams: ukrainiečių sąskaitoje – dar du rusų bombonešiai
Ukrainos pajėgos surengė smūgį prieš Olenijos karinį aerodromą Rusijoje. Skelbiama, kad smūgio metu Ukrainos pajėgos apgadino du strateginius okupantų bombonešius.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak jo, smūgis buvo surengtas liepos 25 dieną, tačiau informacija apie padarytą žalą okupantams buvo patikslinta tik dabar.
„Kalbame apie sprogimą virš lėktuvų vietos. Be to, galiu pranešti, kad mes kalbame apie dviejų Tu-22M3 [bombonešių] šonų apgadinimą“, – kalbėjo A. Jusovas.
Jis pažymėjo, kad atakos metu oro pavojaus sirenos aerodrome nesuveikė. Pasak A. Jusovo, pataisyti padarytą žalą bombonešiams rusams gali prireikti net kelių mėnesių.
Vakar buvo pranešta apie vieną apgadintą Rusijos bombonešį.
19:58 | Rusijoje už teroro išpuolį nuteistas iš Lietuvos, anot teismo, kilęs Rusijos pilietis
Rusijos teismas iš Lietuvos, anot teismo, kilusį Rusijos pilietį Nikitą Semaką pripažino kaltu dėl vėdinimo šachtos susprogdinimo Sankt Peterburge, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Sankt Peterburgo teismų jungtinė spaudos tarnyba.
Teismas N. Semaką pripažino kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant teroro aktą ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime, o likusius – griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
N. Semakui taip pat skirta 300 tūkst. rublių (3 234 eurų) bauda, sakoma pareiškime.
2023 metų rugsėjį kaltinamasis padėjo savadarbį sprogstamąjį įtaisą vėdinimo šachtoje, vedančioje į apleistą bombų slėptuvę Nevskio rajone, netoli verbavimo biuro. Sužeistųjų nebuvo.
Teismas nusprendė, kad kaltinamasis taip elgėsi siekdamas „destabilizuoti pareigūnų darbą ir daryti įtaką jų sprendimų priėmimui“, sakoma pareiškime.
19:18 | Aukščiausiojo rango diplomatas: Indija nori padėti Ukrainai ir Rusija išspręsti „konfliktą“
Indijos užsienio reikalų ministro Subrahmanyamo Jaishankaro teigimu, jo šalis pasisako už draugiškus santykius su Ukraina ir Rusija bei tikisi padėti Kyjivui ir Maskvai išspręsti „konfliktą“.
Apie tai pranešė naujienų agentūra NHK.
„Jėga problemų tarp šalių neišspręsi“, – pasakė S. Jaishankaras, pridurdamas, kad sprendimas mūšio lauke neatsiras.
Indijos diplomatijos vadovo teigimu, jo šalis turėtų aktyviau stengtis padėti rasti konflikto (taip Indijoje vadinamas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje) sprendimą, kadangi nėra tiek jau daug šalių, palaikančių santykius ir su Ukraina, ir su Rusija.
Indija palaiko draugiškus santykius su Rusija. Liepos pradžioje ministras pirmininkas Narendra Modis lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Praėjusią savaitę Indijos žiniasklaida pranešė, kad N. Modis svarsto galimybę rugpjūtį aplankyti ir Ukrainą, tačiau S. Jaishankaras šios informacijos nepatvirtino.
„Ukrinform“ praneša, kad JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas, sekmadienį Tokijuje susitikęs su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru pabrėžė, kad yra būtina siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, kuri būti pagrįsta JT Chartijos nuostatomis.
18:32 | Rusijoje liepsnoja gynybos pramonei priklausanti raketų mikroschemų gamykla
Rusijos gynybos pramonės įmonėje, mikroschemas gaminančioje „NPO avtomatika“ kilo didžiulis gaisras. Ugnis Jekaterinburge apėmė apie 1 tūkst. kv. m. plotą, priežastys nustatinėjamos.
Pirminiais duomenimis, šiame gamyklos korpuse kuriamos valdymo sistemos ir mikroschemos, naudojamos ne tik karinėje pramonėje, bet ir raketų paleidimo sistemose. Pavyzdžiui, raketos „Sojuz 2“.
Pranešama, kad ugnies apimto pastato sienos įgriuvo, gaisras persikėlė į antrąjį cechą.
„N. A. Semichatovo automatikos mokslinių tyrimų ir gamybos įmonė“ yra viena didžiausių Rusijos kosmoso raketų valdymo sistemų ir radioelektronikos įrangos gamintojų.
17:34 | Pranešama, kad iš įkalinimo vietų išvežti žymūs Rusijos politiniai kaliniai
Pastarosiomis dienomis mažiausiai penki Rusijos politiniai kaliniai buvo išgabenti iš kalėjimų ir kolonijų – gali būti, kad tai yra koordinuojamas žingsnis, sukėlęs spėlionių apie galimą apsikeitimą kaliniais.
Rusija yra nuteisusi dešimtis žmonių ilgiems metams kalėjimo už tai, kad jie prieštaravo Kremliui ir Maskvos karui Ukrainoje.
Rusijoje kalinių perkėlimas yra neaiškus, šeimoms ir advokatams nepateikiama jokia informacija, o kaliniai dažnai savaitėms praranda ryšį su išoriniu pasauliu.
Tačiau paprastai tai įvyksta po apkaltinamojo nuosprendžio arba pralaimėtos apeliacijos, o kelių žymių politinių kalinių dingimas vienu metu pasitaiko itin retai.
„Matyt, esame ant labai didelio masto mainų slenksčio“, – antradienį „Telegrame“ sakė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
Įkalinto opozicijos politiko Iljos Jašino advokatai antradienį pranešė, kad jis buvo išvežtas iš kolonijos vakarinėje Smolensko srityje, kur atlikinėjo 8,5 metų kalėjimo bausmę už Rusijos karinės cenzūros įstatymų pažeidimą.
„Ilja Jašinas buvo išsiųstas iš kolonijos nežinoma kryptimi“, – sakoma jo „Telegram“ kanale, kurį tvarko jo advokatai ir rėmėjai.
Dvi mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno padėjėjos – Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva – pastarosiomis dienomis taip pat dingo iš savo įkalinimo vietų. Jos vadovavo A. Navalno regioniniam štabui ir buvo nuteistos dėl kaltinimų „ekstremizmu“.
L. Čanyševos vyras platformoje „X“ pranešė, kad ji buvo išgabenta iš kalėjimo Sibire liepos 26 dieną.
K. Fadejevos atveju Novosibirsko kalėjimo pareigūnai „atsisakė atsakyti į jos advokato klausimus apie tai, kur, kada ir dėl ko ji buvo išvežta“, pirmadienį „Telegrame“ rašė jos sąjungininkai.
Menininkės Aleksandros Skočilenko, septyneriems metams įkalintos už tai, kad prekybos centrų kainų etiketes pakeitė užrašais prieš karą Ukrainoje, rėmėjai taip pat sakė, kad ji buvo išvežta iš Sankt Peterburgo kalėjimo.
Panašiai iš areštinės buvo išgabentas žmogaus teisių aktyvistas Olegas Orlovas, vienas svarbiausių Nobelio premiją laimėjusios organizacijos „Memorial“ veikėjų, pirmadienį pranešė jo advokatai.
Jis buvo apskundęs 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“, sakoma „Memorial“ pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
JAV ir Maskva teigė, kad aktyviai diskutuoja dėl mainų į JAV žurnalistą Evaną Gershkovichių, kuris anksčiau šį mėnesį pagreitinto proceso metu buvo nuteistas 16 metų už šnipinėjimą byloje, kurią jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmetė kaip „sufabrikuotą“.
Po A. Navalno mirties Arkties kalėjimo kolonijoje vasario mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad buvo pritaręs deryboms dėl jo paleidimo pagal susitarimą su Vakarais.
16:57 | Charkive sulaikytas rusų šnipas, ieškojęs slaptų dokumentų saugyklų ir rengęs atakas prieš miestą
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė sulaikiusi rusų karinės žvalgybos šnipą, be kita ko, rengusį seriją išpuolių prieš Charkivą, kurių metu būtų naudojamos raketos ir bombos, o pagrindiniai jų taikiniai būtų slaptos svarbios techninės dokumentacijos saugyklos.
„Tokiu būdu okupantai tikėjosi sunaikinti šiose saugyklose laikomus technologinius dokumentus, planus ir brėžinius, būtinus regiono pramonės įmonėms atkurti“, – nurodoma pranešime.
Siekdama koordinuoti antskrydžius, Rusijos žvalgybos tarnyba užverbavo Charkive gyvenantį ir vieno banko filiale dirbantį Rusijos pilietį.
Taikinių koordinatėms gauti pastarasis pasitelkė savo pažįstamą, dirbusią vietos vyriausybinėje agentūroje ir turėjusią prieigą prie įslaptintos informacijos.
Susirašinėdamas žinučių siuntimo programėle, rusas ėmė ją kamantinėti apie slaptų dokumentų saugyklų koordinates.
UST šnipą demaskavo ankstyvojoje nusikalstamos veikos stadijoje. Todėl buvo užfiksuotas kiekvienas jo žingsnis, o užbaigus specialiąją operaciją jam buvo skirtas namų areštas.
Be to, tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltėlis taip pat žvalgė ir gynybos pajėgų pozicijas Charkive.
Tuo tikslu jis nuosavu automobiliu reguliariai važinėjo po miestą ir slapta kamera filmavo Ukrainos gynėjų dislokacijos vietas.
Pasak tyrėjų, šnipas anoniminiu žinučių siuntimo programėlės pokalbių kanalu palaikė tiesioginį ryšį su vyriausiosios Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo valdybos (GRU) atstovu.
Atlikus kratą sulaikytojo bute, UST paėmė Rusijos pasą, automobilinį vaizdo registratorių su nufilmuotomis karinių objektų pozicijomis ir mobiliųjų telefonų, kuriuose buvo susirašinėjimo su agresoriumi įrodymų.
UST tyrėjai pareiškė nusikaltėliui įtarimus pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius – 114 straipsnio 1 dalį (šnipinėjimas) ir 114-2 straipsnio 3 dalį (neteisėtas informacijos apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas platinimas, siekiant suteikti šią informaciją valstybei, vykdančiai ginkluotą agresiją prieš Ukrainą).
Nusikaltėlis yra sulaikytas, jam gresia 15 metų kalėjimo bausmė ir turto areštas.
Pranešama, kad UST ir nacionalinė policija neutralizavo Rusijos FSB agentų grupuotę, Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse rengusią padegimus viešosiose vietose.
16:35 | Ukrainos ministras: karas su Rusija kainuoja daugiau nei 135 mln. dolerių per dieną
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka antradienį pareiškė, kad šalies karas su Rusija Kyjivui kainuoja daugiau kaip 135 mln. JAV dolerių per dieną.
Dideliame interviu naujienų svetainei „RBC-Ukraina“ S. Marčenka sakė, kad mėnesinės išlaidos saugumui ir gynybai išaugo iki 166 mlrd. grivinų (4,04 mlrd. dolerių).
Ukrainos vyriausybė šiuo metu planuoja didelę mokesčių reformą, kad padengtų maždaug 12,2 mlrd. dolerių biudžeto deficitą.
Tarp siūlomų pakeitimų – karinio mokesčio, pirmą kartą įvesto 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, padidinimas nuo 1,5 iki 5 proc. Šis mokestis yra atskiras nuo pagrindinio pajamų mokesčio.
Be to, automobilių ir juvelyrinių dirbinių įsigijimui bus taikomas atitinkamai 15 ir 30 proc. karinis mokestis.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, paskelbus apie šiuos planus, didžiuosiuose Ukrainos miestuose smarkiai išaugo naujų automobilių pardavimai.
Ukraina jau daugiau kaip dvejus metus atremia plataus masto Rusijos invaziją. Šiuo metu maždaug pusė valstybės biudžeto finansuojama iš užsienio paskolų ir pagalbos.
16:08 | Rusijoje už narystę antikremliškame judėjime kalėti nuteistas vyras
Rusijos karinis teismas antradienį skyrė 14 metų kalėjimo bausmę vyrui dėl kaltinimų išdavyste esą planavus ataką prisijungus prie antikremliško judėjimo „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“).
Artiomas Sanžarajevas buvo kaltinamas naryste proukrainietiškame judėjime, kuriam priklauso Rusijos piliečiai. Šis judėjimas yra prisiėmęs atsakomybę už ginkluotus įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus.
Sibiro Krasnojarsko krašto teismas skyrė vyrui įkalinimo bausmę ir tvirtino, kad jis yra „įtikėjęs ideologinis Rusijos priešininkas, nepatenkintas dabartiniu politiniu režimu“.
Prokurorai kaltino jį įsigijus medžiagų, reikalingų Molotovo kokteiliui pagaminti, „siekiant pakenkti Rusijos ekonominiam saugumui ir gynybiniams pajėgumams“, nurodė teismas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija sulaikė dešimtis savo piliečių, kaltinamų bendradarbiavimu su Ukraina.
14:51 | Rusija „pasigyrė“ pasiekimais fronte: per 9 mėnesius – 40 užimtų negyvenamų Ukrainos kaimų ir 4 tūkst. prarastos technikos vienetų
Vladimiras Putinas, aukodamas šimtus savo karių dėl Ukrainos dykviečių užkariavimo, bando sukurti įspūdį, kad Rusijos pažangos sustabdyti neįmanoma. Vis dėlto strateginės reikšmės neturinčių kaimų užėmimas iš rusų reikalauja gerokai per daug, rašo šveicarų portalas NZZ.
Vis dėlto faktai rodo, kad Maskva kol kas pasiekė nedaug, nepaisant milžiniškų technikos ir karių nuostolių. Liepos viduryje jaunas prancūzų analitikas Clémentas Molinas apibendrino devynis mėnesius trukusio puolimo Donbase rezultatus: svarbiausias rezultatas buvo įtvirtinto Avdijivkos miesto kritimas. Taip pat keturios dešimtys kaimų.
Rusai užėmė teritoriją daugiausia į vakarus nuo Avdijivkos, kur tęsė puolimą. Iš viso jie užėmė beveik 900 kvadratinių kilometrų. Skamba daug, bet tai tik 0,15 procento Ukrainos teritorijos. Šią savaitę britų kariuomenės vyriausiasis vadas sakė, kad tokiais tempais rusams prireiktų penkerių metų, kad užkariautų keturias iš dalies okupuotas Ukrainos sritis.
Ne tik Vakarų specialiosios tarnybos, bet ir Rusijos žiniasklaida kalba apie brangiausiai kainavusį karo etapą: liepos pradžioje portalas „Meduza“, remdamasis mirčių registrais ir nekrologais, suskaičiavo 120 000 žuvusių rusų karių. Kasdien jų padaugėja nuo 200 iki 250. Kartu su sužeistaisiais nuo invazijos pradžios tai sudaro pusę milijono nukautų karių.
Nors praėjusiais metais rusams pavyko gana sėkmingai pritraukti naujų karių, dabar ginkluotosioms pajėgoms tenka dirbti dar sunkiau. Maskvos miestas savanoriams už kontraktą siūlo premijinį atlyginimo planą, tačiau naujokų skaičius gerokai sumažėjo.
Rusijos Federacijos daliniams taip pat trūksta transporto priemonių. Naujų tankų ir šarvuočių gamyba negali patenkinti kariuomenės poreikių. Todėl kariuomenė tuština savo sovietinius sandėlius. Per pastaruosius devynis mėnesius „Warspotting“ platforma suskaičiavo 4 000 sunaikintų rusų technikos vienetų, iš kurių 1 114 buvo vien Pokrovsko kryptyje. Ukrainiečių nuostoliai dešimt kartų mažesni.
14:07 | Ukrainos generolas: nesvarbu, kiek F-16 gausime, visų iškart nepanaudosime
Ukraina tikisi, kad Vakarų šalių perduodami naikintuvai F-16 padės atremti rusų aviaciją ir apsiginti nuo oro atakų. Tačiau šalies ginkluotųjų oro pajėgų vadas Serhijus Holubcovas atskleidė, kad ne visi naikintuvai „tilps“ Ukrainoje, nepaisant to, kiek jų bus perduota.
13:35 | V. Zelenskis lankosi Voluinės srityje – patikrino įtvirtinimus pasienyje ir surengė pasitarimą
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė darbo kelionę į Voluinės sritį.
Valstybės vadovas tai pranešė feisbuke, rašo „Ukrinform“.
„Voluinė. Įtvirtinimų statyba ir pasitarimas mūsų šiaurinių regionų saugumo klausimais. Didžiausias dėmesys – mūsų valstybinės sienos apsaugai su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose srityse. Mes ir toliau stipriname Ukrainos sieną“, – sakoma pranešime.
13:00 | Rusija skyles fronte pildo migrantais ir pabėgėliais: arba kariuomenė, arba deportacija
Rusijos valdžia neteisėtai laiko migrantus be maisto ir vandens, naudoja prieš juos fizinį smurtą, kad šie pasirašytų kontraktą su kariuomene. Taikomasi ne tik į aplinkinių respublikų migrantus, bet ir į tuos, kurie bando per Rusiją patekti į Europos Sąjungos teritoriją.
12:34 | Orbanas atvėrė rusams duris į ES: jokių saugumo patikrinimų, laisvas judėjimas po kitas šalis
Neseniai Maskvoje viešėjęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams supaprastino atvykimo į Vengriją sąlygas. Vengrija įtraukė šių šalių piliečius į vadinamąją „nacionalinės kortelės“ programą, kuri išduodama 2 metams su galimybe pratęsti ją tiems, kurie nori dirbti Vengrijoje.
Apie tai skelbia Vokietijos leidiniai RND ir DW.
„Jau kelias dienas rusai gali įvažiuoti į ES per Vengriją be jokių saugumo patikrinimų ir laisvai judėti į kitas ES šalis. Tai tapo įmanoma dėl svečių darbuotojų registracijos Vengrijoje, kurią ministras pirmininkas Viktoras Orbanas liepą pratęsė asmenims iš Rusijos ir Baltarusijos. Dabar didelį susirūpinimą kelia tai, kad į ES gali patekti ir rusų šnipai arba kad Kremlius gali sąmoningai gabenti rusus į ES teroristiniams išpuoliams vykdyti“, – rašo RND.
Pavasarį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad laukia apie 65 tūkst. migrantų darbuotojų. Jie galės atsivežti savo šeimas ir po 3 metų prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje.
11:55 | Rusai per parą 2 785 kartus apšaudė Donecko sritį, nukentėjo 34 civiliniai objektai
Praėjusią parą Rusijos kariškiai 2 785 kartus apšaudė Donecko sritį, buvo apgadinti 34 civiliniai objektai. Tai antradienį pranešė Donecko srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Per parą Rusijos kariškiai smogė 2 785 smūgius fronto linijai ir gyvenamajam sektoriui... Apgadinti 34 civiliniai objektai – 25 gyvenamieji namai, administraciniai pastatai, transportas“, – rašoma pranešime.
11:09 | Rusai per parą apšaudė 14 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti aštuoni žmonės
Praėjusią parą, liepos 29-ąją, Rusijos kariuomenė apšaudė 14 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti aštuoni žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą priešo taikiniu tapo Antonivka, Komyšanai, Čornobajivka, Prydniprovskė, Kizomysas, Bilozerka, Veletenskė, Romaškovė, Beryslavas, Lvovė, Tiahinka, Novotiahinka, Šliachovė, Zmijivka ir Chersono miestas“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Prokudino, okupantai rusai apšaudė kritinės infrastruktūros objektus ir uostų infrastruktūrą, srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, daugiaaukštį gyvenamąjį namą ir 24 privačius namus. Taip pat nukentėjo dujotiekiai.
O. Prokudinas pažymėjo, kad dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti aštuoni žmonės.
10:32 | Per parą rusai Donecko srityje pražudė keturis civilius, o dar penkis sužeidė
Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai pražudė keturis civilius, o dar penkis sužeidė. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Liepos 29 dieną rusai pražudė 4 Donecko srities gyventojus: 3 Torecke ir 1 Hrodivkoje. Dar 5 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo pareigūnas.
10:06 | Rusai per parą 440 kartų apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą rusai 440 kartų smogė Zaporižios sričiai. Priešas paleido ugnį į 12 gyvenviečių.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per parą okupantai 440 kartų smogė Zaporižios sričiai. Priešas apšaudė 12 gyvenviečių“, – rašoma pranešime.
09:34 | Rusija: naktį Kurske griaudėjo sprogimai
Naktį į antradienį Rusijos Kursko mieste griaudėjo sprogimai. Vietos valdžia tradiciškai kalba apie numuštus oro taikinius. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Astra“.
„Naktį danguje virš Oktiabrskio ir Kurčiatovo rajonų buvo sunaikintos 4 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketos“, – pažymėjo regiono gubernatorius.
Apie padarinius žemėje ir nukentėjusiuosius nepranešama.
09:07 | Rusijos karinis jūrų laivynas pradėjo dideles pratybas
Rusijos karinis jūrų laivynas pradėjo dideles pratybas, kuriose dalyvauja 20 tūkst. karių ir 300 laivų, antradienį pranešė šalies gynybos ministerija.
Pratybomis siekiama įvertinti trijų laivynų ir Kaspijos jūros flotilės karinio vadovavimo struktūras. Pratybose dalyvauja Šiaurės laivynas Rusijos Arkties regione, Ramiojo vandenyno laivynas, Baltijos laivynas ir Kaspijos jūros flotilė, teigiama ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Be kelių šimtų laivų ir katerių, povandeninių ir pagalbinių laivų, pratybose dalyvauja apie 50 orlaivių ir daugiau kaip 200 karinės ir specializuotos įrangos vienetų.
Šių pratybų metu bus vykdomi priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos šaudymai jūroje, taip pat šaudymo į oro ir jūrų taikinius mokymai, nurodė ministerija.
08:31 | Suomija skubina Ukrainą sėsti prie derybų stalo su Rusija – įvardijo, kas dar turėtų dalyvauti
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas mano, kad Ukraina turėtų pradėti taikos derybas dėl tikro konflikto sprendimo.
„Dabar artėjame prie taško, kai turėtų prasidėti derybos. Iš tikrųjų šiose derybose turėtų dalyvauti Kinija, pasaulio pietų šalys ir Rusija“, – sakė A. Stubbas.
Jis taip pat pažymėjo, kad būtina kalbėti apie konflikto sprendimą, „o ne tik apie taiką“.
„Ukraina ir V. Zelenskis yra daug stipresnėje padėtyje nei prieš du mėnesius. Jie gauna įrangą ir biudžetą, kurių jiems reikia, kad išlaikytų savo pozicijas. Mes nebesame situacijoje, artimoje nevilčiai, kurioje buvome pavasarį, kai buvo blokuojama amerikiečių pagalba ir Europa susidūrė su sunkumais tiekiant įrangą Kyjivui“, – sakė A. Stubbas.
Pasak jo, derybų pradžia nereiškia, kad reikia daryti nuolaidų. Jis taip pat pabrėžė, kad, Suomijos žvalgybos duomenimis, Rusija neprogresuoja, o jos nuostoliai yra daug didesni nei anksčiau.
„Putinas manė, kad Vakarai pavargs nuo karo. Jis manė, kad gali palaukti Amerikos rinkimų. Tačiau jis klydo“, – pabrėžė A. Stubbas.
08:09 | Juodojoje jūroje – trys Rusijos raketnešiai su 12 raketų „Kalibr“
Juodojoje jūroje budi trys Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, remdamosi liepos 30 d. 6 val. 30 min. duomenimis, rašo „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra 3 priešo laivai – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 12 raketų; Azovo jūroje priešo laivų nėra“, – sakoma pranešime.
Viduržemio jūroje – 2 priešo laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.
07:30 | E. Macronas perspėjo Iraną neremti Rusijos karo Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį per pokalbį telefonu paragino savo naująjį kolegą iš Irano Masoudą Pezeshkianą neremti Rusijos „agresijos karo“ prieš Ukrainą, pranešė jo biuras.
E. Macronas taip pat sakė M. Pezeshkianui, jog „reikia padaryti viską, kad būtų išvengta karinės eskalacijos“ tarp Izraelio ir Libano po mirtino raketos smūgio Golano aukštumose, dėl kurio kaltinama Teherano remiama „Hezbollah“. Prancūzijos prezidentas paragino Iraną „liautis rėmus destabilizuojančius veikėjus“ Artimuosiuose Rytuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
