
Lapkričio 2-osios Rusijos smūgio kaimui Ukrainos pietuose aukų skaičius išaugo iki 72
Pasibaigus paieškos operacijoms, Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl šio mėnesio pradžioje įvykdyto Rusijos smūgio kaimui šalies pietuose žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 72 – tai viena kruviniausių atakų per visą Rusijos karą Ukrainoje.
Po dvi savaites trukusios paieškos operacijos keturi žmonės tebėra laikomi dingusiais be žinios, nurodė pareigūnai.
Kyjivo teigimu, lapkričio 2 dieną Rusija smogė buvusiai mokyklai Komyšuvachos kaime, Zaporižios srityje, kur žmonės buvo susirinkę atsiimti kas savaitę dalijamos humanitarinės pagalbos.
Ukrainos policija pranešė, kad gelbėtojai dirbo dvi savaites, ir pridūrė, jog paieškos operacijos metu jie ne kartą patyrė Rusijos apšaudymus.
„Deja, 2026 metų lapkričio 2 dienos Komyšuvachos apšaudymas tapo viena tragiškiausių atakų nuo plataus masto karo pradžios“, – pareiškime teigė Ukrainos nacionalinė policija.
„Žuvo septyniasdešimt du žmonės“, – paskelbė pareigūnai.
Nurodoma, kad tarp aukų buvo policijos pareigūnų, „gimnazijos darbuotojų, komunalinių tarnybų darbuotojų ir medicinos personalo“.
„Viena iš žuvusiųjų buvo mokytoja, kuri kasdien ateidavo į slėptuvę vesti internetinių pamokų vaikams, išvykusiems iš bendruomenės“, – nurodoma pranešime.
Komyšuvacha yra netoli fronto linijos.
„Siekdami išvalyti griuvėsius ir surasti žuvusiųjų kūnus, pasitelkėme inžinerinę techniką ir kinologų komandas. Ekspertai dirbo ištisą parą, atlikdami dešimtis DNR analizių“, – teigiama pranešime.
Pareigūnų teigimu, dar keturi asmenys, išgelbėti „pirmosiomis valandomis“ po smūgių, tebegydomi ligoninėje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką Komyšuvachoje pavadino dvigubu smūgiu ir pabrėžė, kad Rusija smogė antrą kartą, kai žmonės skubėjo į slėptuvę.
Rusijos karas prieš Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių karių ir tūkstančius civilių gyvybių.
Kremlius paaiškino, kodėl nenori, kad Europa visateisiškai dalyvautų derybose dėl Ukrainos
Europa dėl savo agresyvios pozicijos Rusijos atžvilgiu vargu ar gali pretenduoti į reikšmingą vaidmenį derybose dėl Ukrainos, Rusijos Pirmajam televizijos kanalui pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jų pozicija yra akivaizdžiai nemalonaus pobūdžio – jie veikiau visais įmanomais būdais demonstruoja tolesnį siekį, kad Rusija strategiškai pralaimėtų, ir toliau jai daryti spaudimą. Laikantis tokios pozicijos vargu ar galima pretenduoti į kokį nors reikšmingą vaidmenį“, – D. Peskovo žodžius cituoja „Interfax“.
Primename, kad dieną prieš tai Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, jog Maskva nedavė sutikimo Europos valstybėms dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje. Tačiau prieš keturias dienas JAV prezidento atstovai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po susitikimo su Vladimiru Putinu paskelbė, kad Maskva neprieštarauja, kad europiečiai jose dalyvautų.
„Kad dėl to būtų susitarta (dėl europiečių dalyvavimo derybose – red. past.), reikės dar daug ką padaryti, be kita ko, tikriausiai surengti ne vieną trišalių derybų raundą“, – pridūrė J. Ušakovas.
Anksčiau Kremlius ne kartą reiškė priekaištus Europai dėl jos paramos Ukrainai ir didinamo sankcijų spaudimo Rusijai.
Rusija ir Ukraina apsikeitė smūgiais prieš svarbius tiltus
Vėlų pirmadienį per Rusijos smūgius Kyjive buvo apgadinti du svarbūs tiltai, pranešė sostinės meras, o Ukraina antrą naktį iš eilės smogė Rusijos Krymo tiltui.
Naktinė ataka Kyjive apgadino ypatingos svarbos infrastruktūrą ir dalyje sostinės sutrikdė šilumos bei vandens tiekimą.
Rusijos gynybos ministerija pranešė per naktinę masinę ataką numušusi 1 441 ukrainiečių droną. Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad daugiau nei 800 iš jų skriejo į pačią sostinę, o pareigūnai pranešė apie atakas 19 šalies regionų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo perspėjęs apie artimiausiomis dienomis laukiamą Rusijos ataką, nors Kyjivui, Europai ir JAV atstovaujantys derybininkai vedė pokalbius dėl būsimų derybų su Rusija, kuriomis siekiama rasti būdą užbaigti karą.
„Pirminiais duomenimis, pataikyta į Šiaurės ir Pietų tiltus sostinėje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ prieš pat vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, netrukus po to, kai Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie atskriejančias raketas.
„Dėl priešo atakos buvo apgadintos ypatingos svarbos infrastruktūros sistemos“, – vėlesniame įraše nurodė V. Klyčko ir pridūrė, kad kai kuriuose rajonuose sutriko šilumos bei vandens tiekimas.
Eismas buvo sustabdytas, todėl antradienio rytą susidarė transporto spūstys.
V. Zelenskis pirmadienį buvo perspėjęs, kad Rusija ruošiasi smogti, ir pabrėžė, jog Ukraina yra pasirengusi atsakyti.
„Šįvakar, naktį ir visą rytdieną prašome atkreipti dėmesį į raketų pavojaus perspėjimus“, – teigė jis.
„Ir jie ten, Rusijoje, turi žinoti, kad į kiekvieną jų blogybę bus mūsų teisingas atsakas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Naujas smūgis Krymo tiltui
Ukraina antradienį antrą dieną iš eilės taip pat smogė simboliniam tiltui, jungiančiam aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija, pranešė Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.
„Šiuo metu eismas sustabdytas“, – platformoje „Telegram“ paskelbė S. Aksionovas.
Kelių eismo priežiūros tarnybos teigimu, po ankstesnės atakos eismas tiltu jau buvo sustabdytas beveik 17 valandų nuo pirmadienio 23 val. 54 min. vietos (22 val. 54 min. Lietuvos) laiku.
Oficialių komentarų apie padarytą žalą nepateikta, tačiau nepatvirtintose socialinių tinklų nuotraukose matyti visiškai įgriuvusi ir į vandenį įkritusi automobilių tilto dalis. Šiuo tiltu vyksta ir automobilių, ir traukinių eismas.
„Ekspertai vertina padarytą žalą“, – pranešė Rusijos transporto ministerija.
„Vairuotojams patariama nevažiuoti Krymo tilto kryptimi“, – pridūrė ji.
Antradienį žalai įvertinti ir remonto darbams aptarti turi susirinkti vyriausybinė nepaprastųjų situacijų komisija.
Rusija antradienį taip pat surengs skubų vyriausybės posėdį, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Netrukus įvyks vyriausybinės komisijos posėdis dėl atakos prieš Krymo tiltą padarinių likvidavimo, kuriam pirmininkaus ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas“, – valstybinės naujienų agentūros citavo vyriausybės pranešimą.
Per antrąjį smūgį apgadinta viena iš dviejų Krymo tilto arkų
Per antrąją per dvi dienas ataką buvo apgadinta viena iš dviejų Krymo tilto arkų, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė kanalas ASTRA.
Remiantis „ASTRA“ atlikta atvirųjų šaltinių duomenų analize, Rusijos paskirta valdžia laikinai okupuotame Kryme pranešė apie antrą Ukrainos ataką prieš tiltą per Kerčės sąsiaurį. Į šį tiltą jau buvo smogta lapkričio 16 d., po to buvo apribotas transporto priemonių eismas. Tačiau traukiniai ir autobusai toliau kursavo, nors ir vėlavo.
Stebėsenos kanalų duomenimis, naktį į lapkričio 17 d. tiltas vėl buvo užpultas. Pranešta, kad buvo surengta raketų ataka, į tiltą buvo paleistos kelios raketos.
„ASTRA“ atvirųjų šaltinių analitikas išnagrinėjo vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti smūgis Krymo tiltui. Jis padarė išvadą, kad vėl buvo smogta tai pačiai arkai, į kurią taikytasi ir ankstesnę dieną.
Pranešama, kad per ankstesnę ataką viena tilto arka buvo deformuota. Šiuo metu didžioji dalis eismo tarp Krymo ir Rusijos Krasnodaro krašto nukreipiama per Kerčės perkėlą.
Paskelbtas perspėjimas dėl raketų grėsmės Krymo tiltui ir Tamanės pusiasaliui.
Rusijos primestas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pranešė, kad eismas tiltu sustabdytas, ir paragino žmones atidėti keliones.
Rusijos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas taip pat paskelbė pranešimą „Telegram“ ir paragino atidėti keliones iš Krymo į žemyninę Rusiją.
Zelenskis: Rusija iš Šiaurės Korėjos gauna balistinių raketų, ketina pati jų gaminti daugiau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė gavęs Ukrainos gynybos žvalgybos valdybos (HUR) informaciją, kad Rusija ketina didinti balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybą. Jis taip pat teigė, kad Rusija kas mėnesį iš Šiaurės Korėjos gauna dešimtis balistinių raketų.
Apie tai 1 727-ąją karo dieną prezidentas paskelbė vakariniame kreipimesi.
V. Zelenskis sakė, kad HUR per Vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdį pristatė informaciją apie Rusijos planus plėsti balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybą.
Jis pabrėžė, kad planuojami gamybos mastai akivaizdžiai nėra skirti taikiems tikslams.
Prezidentas taip pat perspėjo, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos gauna vis daugiau balistinių raketų – kas mėnesį jų būna dešimtys.
V. Zelenskio teigimu, tai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir platesniam regionui. Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėja naudojasi galimybe dalyvauti kare, kad galėtų padidinti turimų balistinių ginklų veiksmingumą, todėl kyla papildomų saugumo iššūkių Korėjos pusiasalio regiono valstybėms.
Jis pridūrė, kad tai kelia grėsmę ir Europai, todėl pabrėžė būtinybę aprūpinti Ukrainą pakankamais pajėgumais, kad ji galėtų išlaikyti jėgų pusiausvyrą su Rusija ir tinkamai atsakyti į jos raketų keliamą grėsmę.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Europos šalys turi raketų, kuriomis galima suduoti itin veiksmingus smūgius.
Pasak jo, Ukraina su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Italija aptaria poreikį tiekti tinkamesnę karinę įrangą kovai su Rusijos agresija, kurią remia jos sąjungininkas Pchenjane. V. Zelenskis pabrėžė, kad atsakomieji veiksmai yra visiškai pagrįsti.
Prezidentas taip pat paragino atnaujinti diskusijas dėl Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginių naikinimo.
Jis pabrėžė, kad Vakarų šalys jau turi reikiamų technologijų, todėl Ukraina turėtų gauti tokių pajėgumų, kurie padėtų greičiau priversti Rusiją siekti taikos ir suteiktų tvirtesnes saugumo garantijas.
Kaip jau buvo pranešta, spalio 29 d. ir naktį į spalio 30 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos Kursko srityje esančiam operatyviniam taktiniam raketų kompleksui „Iskander-M“, taip pat šaudmenų ir logistikos sandėliams bei Rusijos kariuomenės remonto daliniams.
Po dronų atakos Baškirijoje pranešta apie gaisrą dideliame naftos chemijos komplekse
Naktį į antradienį Rusijos Baškirijos Respublikoje, kaip pranešta, dronai puolė didelį naftos perdirbimo ir chemijos kompleksą, jame kilo gaisras, rašo „Kyiv Independent“.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“ socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad buvo puolamas „Gazprom Neftekhim Salavat“ kompleksas Salavato mieste.
Šių kanalų paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kaip teigiama, matyti didelio gaisro pašvaistė netoli pramonės objekto. „Exilenova+“ pranešė, kad gaisrai kilo keliose komplekso vietose, tačiau žalos mastas kol kas neaiškus.
„Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti, kur tiksliai kilo gaisras ir ar į kompleksą buvo tiesiogiai pataikyta.
Maždaug už 1 750 kilometrų į rytus nuo Kyjivo esantis „Gazprom Neftekhim Salavat“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo ir naftos chemijos kompleksų. Jame per metus galima perdirbti iki 10 mln. tonų naftos ir dujų kondensato. Gaminamas benzinas, dyzelinas ir kiti naftos bei chemijos produktai.
Ukrainos dronai šį kompleksą puolė jau ne kartą. Pastarąjį kartą Ukrainos generalinis štabas patvirtino spalio 8 d. surengtą smūgį, po kurio kilo didelis gaisras.
Ukraina vis dažniau puola Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti degalų tiekimą ir sumažinti pajamas, iš kurių finansuojamas Maskvos karas.
Ukrainos kariuomenės pareigūnai ir Baškirijos valdžios institucijos kol kas nepatvirtino pranešimų apie naujausią ataką.
Kremlius neigia, kad Xi Jinpingo, Trumpo ir Putino susitikimas taps naująja Jaltos konferencija
Kremlius pirmadienio vakarą pareiškė, kad šią savaitę vyksiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Xi Jinpingu ir Donaldu Trumpu kitų valstybių likimo nenulems, atmesdamas šio susitikimo palyginimą su 1945 m. Jaltos konferencija.
Per 1945 m. Jaltos konferenciją JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas dalijosi pokario teritorijas ir nustatė naujas sienas, mažai atsižvelgdami į kitų valstybių interesus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad ketvirtadienį Šendžene vyksiantis trišalis Rusijos, Kinijos ir JAV lyderių susitikimas gali tapti savotišku XXI a. Jaltos konferencijos analogu – „įtakos sferų persidalijimu“.
Kremliaus atstovas atmetė tokius vertinimus ir pareiškė, kad „visi palyginimai su Jalta tėra politologiniai samprotavimai, neturintys nieko bendra su tikrove“.
„Teigti, kad kažkas susitinka „spręsti pasaulio likimo“, – tai tikrai negalima pasakyti nei apie Rusiją, nei apie Kiniją“, – pridūrė Kremliaus atstovas, kurio komentarus paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Nenorime, kad kas nors spręstų mūsų likimą už mus, ir niekada nesikėsinsime į kitų teisę patiems spręsti savo likimą“, – sakė jis.
Kyjivas pareiškė, kad trišalis susitikimas, vyksiantis Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo kuluaruose, tik „paskatins“ V. Putiną tęsti karą Ukrainoje, nors šiuo metu intensyviai vyksta diplomatinės pastangos užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį konfliktą.
Kinija kol kas atskleidė nedaug informacijos apie tai, kokius klausimus trys lyderiai aptars per pirmąjį savo susitikimą.
Pekinas pranešė, kad lyderiai surengs „išsamias diskusijas dėl pasaulio taikos išsaugojimo ir strateginio stabilumo didžiųjų valstybių santykiuose stiprinimo“.
D. Trumpas savo ruožtu sakė, kad susitikime bus aptariamas „sudėtingas klausimas“ – branduolinis nusiginklavimas, taip pat karai Irane ir Ukrainoje.
Ukrainos kariuomenė: rusai perdislokuoja strateginius bombonešius, kad apsaugotų juos nuo atakų
Rusija perdislokuoja savo strateginius bombonešius, ypač po Ukrainos smūgių kariniams aerodromams, siekdama apsaugoti orlaivius nuo tolesnių atakų.
Apie tai televizijos interviu sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Pasak J. Ihnato, Rusija neatsisakys naudoti strateginių bombonešių, kol turės raketų, įskaitant sparnuotąsias raketas Ch-101, kuriomis galima smogti toli esantiems taikiniams.
„Kol jie turi bombų ir tolimojo nuotolio raketų, turiu omenyje jų naudojamas raketas Ch-101, tol, žinoma, šių orlaivių atsisakyti neketina“, – sakė jis.
J. Ihnatas pažymėjo, kad Rusija strateginius bombonešius perdislokavo ir po Ukrainos saugumo tarnybos operacijos, per kurią buvo smogta Rusijos kariniams orlaiviams. Toks perkėlimas gali padėti Rusijai išvengti orlaivių praradimo, tačiau nereiškia, kad ji atsisakys naudoti strateginę aviaciją.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas taip pat pažymėjo, kad Rusijos strateginiai bombonešiai per pusdienį gali perskristi į europinę Rusijos dalį ir iš ten pasirengti kitam smūgiui.
Rusija ir Ukraina apsikeitė smūgiais tiltams
Rusijos pajėgos pirmadienį vakare smogė dviem iš didžiausių Kyjivo tiltų. Per naktinę ataką taip pat buvo apgadinta kita svarbi infrastruktūra, o dalyje sostinės sutriko šildymo ir vandens tiekimas, pranešė miesto meras. Ukraina naktį sudavė smūgį Rusijos simboliui Kryme – Kerčės tiltui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo perspėjęs apie artimiausiomis dienomis galimai įvyksiančią rusų ataką. Tuo metu Kyjivo, Europos ir Jungtinių Valstijų atstovai diskutavo dėl būsimų derybų su Rusija, kuriomis siekiama rasti būdą karui užbaigti.
„Pirminiais duomenimis, smūgiai teko sostinės Šiauriniam ir Pietiniam tiltams“, – socialiniame tinkle „Telegram“ prieš pat vidurnaktį vietos laiku (22 val. Grinvičo laiku) paskelbė Kijevo meras Vitalijus Klyčko. Prieš tai Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie artėjančias raketas.
„Dėl priešo atakos buvo apgadintos svarbiausios infrastruktūros sistemos“, – vėliau parašė jis ir pridūrė, kad kai kuriuose rajonuose sutriko šildymo ir vandens tiekimas.
Ukrainos pajėgos per naktį taip pat siuntė dronus į Rusijos sostinės regioną, pranešė Maskvos meras. Be to, buvo smogta simbolinę reikšmę turinčiam tiltui aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė Rusijos paskirtas jo vadovas.
V. Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad Rusija rengiasi smūgiams, ir pažadėjo, jog Ukraina pasirengusi atsakyti.
„Šį vakarą, naktį ir visą rytojų atkreipkite dėmesį į perspėjimus apie raketų pavojų“, – sakė jis.
„O jie, Rusijoje, turi žinoti, kad kiekvienas jų piktavališkas veiksmas sulauks teisėto atsako“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas antradienį paryčiui pranešė, kad oro gynybos pajėgos atrėmė 20 sostinės link skridusių dronų ataką.
Krymo Maskvos paskirtas vadovas Sergejus Aksionovas antradienį pranešė, kad Ukraina antrą dieną iš eilės smogė simbolinę reikšmę turinčiam tiltui, jungiančiam aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija.
„Šiuo metu eismas sustabdytas“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „Telegram“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



Rusijos vyriausybė po Ukrainos smūgių šaukia skubų posėdį, sugadinta Putino kelionė
Rusijos vyriausybė skubiai surengs posėdį po Ukrainos atakos prieš Krymo tiltą, jungiantį Rusiją su aneksuotu Ukrainos pusiasaliu, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pranešta, kad per Ukrainos ataką tiltas buvo smarkiai apgadintas.
„Netrukus įvyks vyriausybinės komisijos, kuriai vadovauja vicepremjeras Maratas Chusnulinas ir kuri rūpinasi atakos prieš Krymo tiltą padarinių likvidavimu, posėdis“, – valstybinės naujienų agentūros citavo vyriausybės pranešimą.
Antradienį Ukraina antrą dieną iš eilės smogė tiltui, jungiančiam aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija. Ataką patvirtino Rusijos primesti Krymo pareigūnai. „Telegram“ kanalas ASTRA pranešė, kad antradienį Ukraina paleido į tiltą raketas ir apgadino vieną iš dviejų jo arkų. Eismas tiltu buvo sustabdytas.
Putinas nereagavo į Krymo tilto sugriovimą prieš skrydį į Kiniją
Specialiojo skrydžių būrio „Rossija“ lėktuvai, kuriais naudojasi Vladimiras Putinas, išskrido į Kiniją, kur vyks APEC viršūnių susitikimas, rodo „Flightradar24“ paslaugos duomenys. Tai reiškia, kad V. Putinas turėjo žinoti apie smūgio į Krymo tiltą padarinius dar būdamas Rusijoje. Nepaisant to, jis nesureagavo į įvykį viešai, pažymima „Agentstvo“.
Antradienio ryte iš Maskvos išskrido specialiojo skrydžių būrio „Rossija“ lėktuvai, kurių borto numeriai yra RA-96025, RA-96024 ir RA-96022, rodo „Flightradar24“ duomenys. Faktinis išskridimo laikas, remiantis paslaugos duomenimis, yra 7:08, 7:32 ir 7:55 val. Pirmuosiuose dvejuose lėktuvuose transponderiai buvo išjungti virš Maskvos, trečiajame – Kazanės rajone. Galutinis skrydžio taškas „Flightradar24“ nenurodomas.
Ryte į Šendženą atskrido dar vienas „Rossija“ IL-96 lėktuvas su borto numeriu RA-96019. Remiantis „Flightradar24“ duomenimis, jis nusileido 7:39 val. Maskvos laiku. Šiuo lėktuvu anksčiau skraidydavo Kremliaus atrinkti žurnalistai. Antradienio ryte „Rossija 1“ laidoje „Vesti“ parodė Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo komentarą, įrašytą Šendžene.
V. Putinas į Kiniją atskris antradienį, pranešė D. Peskovas. Atsižvelgiant į laiko skirtumą (5 valandas) ir skrydžio trukmę (apie 10 valandų), lėktuvas su V. Putinu turėjo išskristi ryte Maskvos laiku.
Pirmadienį Kremlius parodė V. Putino susitikimo su Transporto ministerijos vadovu Dmitrijumi Jadrovu kadrus. Kaip matyti iš paskelbtų vaizdo įrašų ir stenogramos, per viešąją pokalbio dalį išpuolio prieš Krymo tiltą tema naktį iš sekmadienio į pirmadienį nebuvo paliesta.
Tai gali būti susiję su tuo, kad tokie susitikimai dažnai įrašomi iš anksto. Dėl to D. Peskovui po susitikimo teko patikslinti, kad V. Putinas neva vis dėlto aptarė Krymo tiltą su D. Jadrovu, tačiau detalių nepranešė.
Apie 22:00 val. Kremlius paskelbė ataskaitą apie V. Putino susitikimą su Šiaurės Korėjos politbiuro nariu Čo Jon Vonu. Tačiau ir čia V. Putinas nekomentavo pirmojo smūgio į Krymo tiltą.
Ukraina per dvi paras du kartus atakavo Krymo tiltą. Po smūgio naktį į pirmadienį, remiantis paskelbtomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, buvo apgadinta kelio danga ir tilto arka. Po pakartotino išpuolio naktį į antradienį Ukrainos stebėsenos kanalai paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad sugriuvo tarpatramis ir viena iš dviejų arkų.
Apie pakartotinį smūgį Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pranešė 1:35 val.
Televizijos kanalas NTV rytinėje programos „Segodnia“ laidoje nepasakojo apie smūgį į tiltą, pranešdamas tik apie „atremtą“ pačią didžiausią nakties ataką. Kartu kanalas siejo antskrydį su būsimu viršūnių susitikimu Šendžene, kuriame dalyvaus V. Putinas.
Kinijoje V. Putinas planuoja dalyvauti susitikime su JAV ir Kinijos lyderiais. Jame, anot žiniasklaidos šaltinių, Rusijos lyderis norėtų aptarti pasaulio tvarką po karo Ukrainoje.