Zelenskis prakalbo apie smūgį Sumams: viena bomba – į namą, kita – į mokyklą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė apie naujus Rusijos smūgius Sumams ir Kyjivui bei paskelbė apie papildomą Vakarų karinę paramą Ukrainai.
Savo „Telegram“ kanale V. Zelenskis teigė, kad Sumams buvo smogta keturiomis aviacinėmis bombomis.
Ukrainos oro gynyba nuo ryto neutralizavo 95 iš 112 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos antradienį per dieną neutralizavo 95 iš 112 Rusijos smogiamųjų dronų.
Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
„Rugsėjo 29 d. nuo 6.30 val. iki 18 val. priešas puolė Ukrainą 112 smogiamųjų bepiločių orlaivių (29 iš jų buvo reaktyviniai), taip pat „Gerbera“, „Banderol“ / Dan-T ir kitų tipų dronais“, – sakoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, oro gynyba numušė arba neutralizavo 95 bepiločius orlaivius, tarp jų – 18 reaktyvinių dronų.
18 val. duomenimis, Ukrainos oro erdvėje dar buvo sekami keli koviniai dronai.
Zelenskis: Belgija iki metų pabaigos pristatys Ukrainai tris naikintuvus F-16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Belgija iki metų pabaigos perduos Ukrainai tris naikintuvus F-16.
Valstybės vadovas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, informuoja „Ukrinform“.
„Su Belgija pasiekėme svarbų susitarimą dėl trijų naikintuvų F-16 perdavimo mums iki šių metų pabaigos. Paspartinsime šių orlaivių gavimo procesą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina jau gavo skubių F-16 skirtų šaudmenų siuntų iš Belgijos ir kitų šalių, įskaitant Ispaniją.
„Rusijai kasdien eskaluojant agresiją, turime stiprinti savo gebėjimus numušti oro taikinius ir apsaugoti žmones“, – pažymėjo prezidentas ir padėkojo Belgijos ministrui pirmininkui Bartui De Weveriui bei Belgijos vyriausybei už ryžtingus veiksmus remiant Ukrainą, reaguojant į žiaurius Rusijos išpuolius prieš civilių gyvybes.
Kaip jau skelbta, Ukraina gavo naujų mobiliųjų F-16 treniruoklių, kurie leis veiksmingiau rengti Ukrainos pilotus vykdyti sudėtingas kovines operacijas.
Po kaltinimų dėl Rusijos sabotažo – NATO ir ES sąjungininkių parama Estijai
Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderiai išreiškė paramą Estijai, Talinui apkaltinus Rusiją sabotažu dėl rugpjūčio mėnesį įvykdyto padegimo dronų gamintojo patalpose.
Kremlius šį kaltinimą nedelsdamas atmetė.
„Rusija tęsia savo beatodairišką priešiškų veiksmų kampaniją prieš NATO sąjungininkes. Ji bando susilpninti mūsų ryžtą ir sustabdyti paramą Ukrainai“, – teigė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).
Jis pridūrė: „Tačiau Rusijai nepavyksta. Jai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje, taip pat nepavyksta pakenkti mūsų vienybei bei paramai Ukrainai.“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad per tyrimą dėl rugpjūčio 15-ąją įvykdyto padegimo gynybos technologijų įmonėje „Milrem Robotics“, kuri gamina Ukrainoje naudojamus dronus, buvo nustatyta Maskvos atsakomybė.
„Galime užtikrintai teigti, kad padegimas (...) buvo sabotažas, kurį užsakė Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Tsahkna.
Jis pranešė, kad įtariamieji yra sulaikyti, taip pat iškviestas Rusijos reikalų patikėtinis.
M. Tsahknos teigimu, „šis sabotažas yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama mus įbauginti ir susilpninti paramą Ukrainai“.
Kremlius neigia kaltinimus
Kremlius netrukus atmetė Estijos kaltinimus, pavadindamas juos nepagrįstais ir neturinčiais „jokio ryšio su tikrove“.
„Negalime ir neketiname į tokius pareiškimus žiūrėti rimtai“, – Maskvoje žurnalistams, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Nuo pat Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Estija ne kartą kaltino Rusiją hibridinėmis provokacijomis.
Kartu su kaimyninėmis valstybėmis Latvija ir Lietuva šalis padidino investicijas į gynybą ir išlieka tvirta Kyjivo sąjungininke.
ES pranešė palaikanti Estiją ir pavadino padegimą beatodairišku, pabrėždama, kad parama Ukrainai sustabdyta nebus.
„Maskva bando įbauginti Europą, kad ši sumažintų paramą Ukrainai. Tai nepasieks tikslo“, – teigė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pavadino padegimą „pavojinga eskalacija“ iš Rusijos pusės ir dar vienu epizodu „šių priešiškų veiksmų virtinėje“.
„Rusija turi suprasti, kad ji nepalauš mūsų vienybės ar mūsų ryžto ir toliau remti Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
„Rusijos pirštų atspaudai matyti visur“ išpuolyje Estijoje, socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, pridurdamas, kad Maskvos „priešiška veikla nesustoja ties Ukrainos sienomis“.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pridūrė, kad „reikės didesnės paramos Ukrainai (...) ir ji privalo būti suteikta“.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas išpuolio priskyrimą Maskvai pavadino ypač rimtu dalyku, „nukreiptu prieš visą Europą“.
Rusija puolė grasinti Europai dėl Kaliningrado: NATO pateikė griežtą atsaką
Rusija pagrasino Jungtinei Karalystei ir NATO šalims panaudosianti „visą turimą ginkluotės arsenalą“ karinių veiksmų prieš Kaliningrado sritį atveju. Rusijos ambasados Londone ir Belgijoje pareiškė, kad Maskva į galimą regiono blokadą esą atsakys „visomis turimomis priemonėmis“. NATO pasmerkė tokius provokacinius ir neatsakingus Rusijos pareiškimus ir priminė, kad Aljansas yra gynybinis.
Dėl suintensyvėjusių Rusijos atakų pagrindinis Kyjivo universitetas pereina prie nuotolinių studijų
Pagrindinis Ukrainos universitetas antradienį pranešė nurodęs studentams likti namuose, nes dėl suintensyvėjusių dieninių Rusijos dronų atakų Kyjive pereinama prie nuotolinių studijų.
Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinis universitetas nurodė, kad „dėl prastėjančios saugumo situacijos Kyjive“ bent iki spalio 16 dienos „pereis prie nuotolinio darbo formato“.
Lavrovas: Europa kariauja prieš Rusiją
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europa neva kariauja prieš Rusiją.
„Na, jei pripažįstate, kad jūsų ginklais mus puola, o mes tuos ginklus numušame – vadinkite tai kaip norite. Bet tai, kad tai yra karas, kurį Europa veda prieš mus, man nekelia jokių abejonių. Apie tai mes kalbėjome jau seniai“, – TASS cituojamas jis.
Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Rusija iki šiol atsisako vadinti savo agresiją tikruoju vardu ir atsakomybę dėl karo bando permesti Ukrainai, nuolat skelbia kaltinimus Vakarams.
Vakarai kaltina Rusiją vykdant hibridines kampanijas prieš Europos šalis.
NATO vadovas: Rusijos hibridinė kampanija nemažina NATO paramos Ukrainai
Rusijos vykdoma diversijų ir kišimosi kampanija Europoje nepadeda sumažinti paramos Ukrainai, antradienį pareiškė NATO vadovas Markas Rutte.
Tai jis pasakė po to, kai Estija apkaltino Maskvą praėjusį mėnesį surengus padegamąjį išpuolį prieš vieną gynybos įmonę.
„Rusija tęsia savo neapgalvotą priešiškų veiksmų kampaniją prieš NATO sąjungininkes. Ji bando susilpninti mūsų ryžtą ir sustabdyti paramą Ukrainai. Tačiau Rusijai tai nepavyksta. Jai nesiseka mūšio lauke Ukrainoje, taip pat nepavyksta pakirsti mūsų vienybės bei paramos Ukrainai“, – žurnalistams kalbėjo M. Rutte.
Zelenskis: Ukraina sėkmingai perėmė Rusijos balistines raketas
Ukraina naktį sėkmingai perėmė Rusijos balistines raketas, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija apšaudo Ukrainos miestus balistinėmis raketomis žinodama, kad Kyjivui trūksta perimančiųjų raketų, reikalingų apsiginti nuo šių didelio greičio ginklų. V. Zelenskis ne kartą ragino Vakarų partnerius tiekti daugiau oro gynybos raketų, be kita ko, skirtų JAV gamybos sistemai „Patriot“.
Ukrainos prezidentas antradienį padėkojo JAV ir Norvegijai už suteiktą „NASAMS sistemą ir jai skirtų raketų paketą“.
„Esu dėkingas Prancūzijai ir Vokietijai už pastarosiomis dienomis suteiktą oro gynybos paramos paketą, konkrečiai – raketas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis, nepateikdamas daugiau detalių.
Ukrainos prezidentas taip pat pranešė apie naują žalą, padarytą per naujausias naktines Rusijos atakas, ir nurodė, kad Kyjive buvo smogta į duomenų bei verslo centrus ir gyvenamuosius pastatus.
Odesos srityje pataikyta į „švietimo įstaigą, bendrabutį ir du užsienio laivus“, pridūrė jis.
Rusija naktį iš viso atakavo devynis regionus, buvo apgadinta energetikos infrastruktūra, gyvenamieji pastatai ir civilinės įmonės.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino smūgius Kyjivo sričiai ir Odesai.
Ministerija platformoje „Telegram“ teigė, kad Kyjive ir aplinkiniame regione buvo smogta į du ginklų sandėlius ir du duomenų centrus, o Odesoje Rusijos pajėgos nusitaikė į du laivus, pastotę ir uosto įrenginius.
Nepriklausomai patikrinti šių teiginių nėra galimybės.
Po padegimo Estijoje Macronas apkaltino Rusiją pavojingai aštrinant padėtį
Po Estijos kaltinimų Rusijai dėl rugpjūtį įvykdyto padegimo išpuolio prieš dronų gamintoją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Maskvą pavojingai aštrinant padėtį.
„Šių priešiškų veiksmų daugėja ir tai reiškia, kad Rusija pavojingai aštrina padėtį, bet tai tik nuves ją į aklavietę“, – pareiškė E. Macronas. Jis priminė ir neseną incidentą Vokietijoje, kai netoli oro uosto buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas.
„Rusija turi žinoti, kad ji neįveiks mūsų vienybės ir ryžto toliau remti Ukrainą“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Kaip rašė ELTA, Estijos vyriausybė savo pranešime spaudai antradienį pareiškė, kad remiantis šalies vidaus saugumo tarnybos surinkta žvalgybine informacija, galima visiškai užtikrintai teigti, jog rugpjūčio 15 d. Taline įvykdytas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija.
„Šiandien galime visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15-osios naktį Estijoje įvykdytas „Milrem“ padegimas buvo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija. Vidaus saugumo tarnyba tokią išvadą padarė išsamiai įvertinusi surinktą informaciją“, – sakė ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Pasak premjero, ši diversija yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama įbauginti Estiją ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai bei spaudimą Rusijai.
„Tokia veikla yra visiškai nepriimtina ir neatsakinga“, – pabrėžė K. Michalas.
Jo teigimu, tai taip pat rodo didėjantį Maskvos beviltiškumą Rusijai nesugebant pasiekti savo agresijos prieš Ukrainą tikslų.
Kartu premjeras patikino, kad Estija stiprina savo pasirengimą ir vidaus saugumą, siekdama atremti tokią Rusijos veiklą.
Baudžiamasis tyrimas dėl tikslių incidento aplinkybių tęsiamas, tačiau iki šiol per baudžiamąjį procesą surinkta pirminė informacija taip pat rodo, kad išpuolis buvo užsakytas. Įtariamieji, kurie, kaip manoma, tiesiogiai įvykdė padegimą, yra sulaikyti ir suimti, todėl grėsmės nebekelia.
Rugpjūčio 15-osios naktį Talino Lasnamėjės rajono Betooni gatvėje esančiame gynybos pramonės bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamame pastate kilo gaisras. Tarnybos į incidentą sureagavo nedelsdamos, o gaisras buvo greitai suvaldytas. Pavojus žmonių gyvybėms nekilo.
Rugpjūčio 17 d. Latvijoje buvo sulaikyti du padegimu įtariami Latvijos piliečiai, o rugpjūčio 18 d. – trečias įtariamasis. Per kratas su šiais asmenimis susijusiose vietose Latvijoje buvo paimta daug duomenų laikmenų ir daiktų, kurie galėjo būti panaudoti padegimui.
Rugsėjo 17–18 d. Latvija perdavė visus tris įtariamuosius Estijai.
Gynybos bendrovė „Milrem Robotics“, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, tiekia Ukrainai bepiločius antžeminius aparatus „THeMIS“.
Lenkijos premjeras: laukia sunkios artimiausios savaitės ir mėnesiai
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusijos atakos Ukrainos pasienio regione prie Lenkijos tapo nuolatinės, o reaguojant į jas Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai keliami kiekvieną naktį.
Antradienį prieš vyriausybės posėdį Varšuvoje D. Tuskas sakė, kad Rusijos atakos šiame regione įgavo „nuolatinį pobūdį“, ir perspėjo, jog Lenkijos laukia sunkios artimiausios savaitės ir mėnesiai.
Lenkijos vyriausybės duomenimis, pirmadienį dronas smogė Ukrainos teritorijai netoli Dorohusko–Jagodino pasienio kontrolės punkto. Ukrainos šaltinių teigimu, drono sprogimo banga apgadino pasienio kontrolės punkto pastatą.
Per pastarąsias dvi savaites Rusijos dronai ne kartą smogė taikiniams Ukrainos teritorijoje netoli to paties pasienio kontrolės punkto. Šioje vietovėje taip pat buvo atakuotas iš Kyjivo į Varšuvą važiavęs keleivinis traukinys.
Lenkijos vyriausybė apkaltino Maskvą eskaluojant karą Ukrainoje.
Po Estijos kaltinimų – Kremliaus reakcija
Kremlius antradienį atmetė, jo teigimu, „nepagrįstus“ Estijos kaltinimus, kad rugpjūtį surengtą Estijos gynybos bendrovės padegimą užsakė Rusija.
„Tokie pareiškimai yra nepagrįsti, neapgalvoti, neturi visiškai nieko bendra su tikrove ir nėra niekaip argumentuoti. Todėl negalime ir neketiname tokių pareiškimų vertinti rimtai“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kaip rašė ELTA, Estijos vyriausybė savo pranešime spaudai antradienį pareiškė, kad remiantis šalies vidaus saugumo tarnybos surinkta žvalgybine informacija, galima visiškai užtikrintai teigti, jog rugpjūčio 15 d. Taline įvykdytas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija.
„Šiandien galime visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15-osios naktį Estijoje įvykdytas „Milrem“ padegimas buvo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija. Vidaus saugumo tarnyba tokią išvadą padarė išsamiai įvertinusi surinktą informaciją“, – sakė ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Pasak premjero, ši diversija yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama įbauginti Estiją ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai bei spaudimą Rusijai.
„Tokia veikla yra visiškai nepriimtina ir neatsakinga“, – pabrėžė K. Michalas.
Jo teigimu, tai taip pat rodo didėjantį Maskvos beviltiškumą Rusijai nesugebant pasiekti savo agresijos prieš Ukrainą tikslų.
Kartu premjeras patikino, kad Estija stiprina savo pasirengimą ir vidaus saugumą, siekdama atremti tokią Rusijos veiklą.
Baudžiamasis tyrimas dėl tikslių incidento aplinkybių tęsiamas, tačiau iki šiol per baudžiamąjį procesą surinkta pirminė informacija taip pat rodo, kad išpuolis buvo užsakytas. Įtariamieji, kurie, kaip manoma, tiesiogiai įvykdė padegimą, yra sulaikyti ir suimti, todėl grėsmės nebekelia.
Rugpjūčio 15-osios naktį Talino Lasnamėjės rajono Betooni gatvėje esančiame gynybos pramonės bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamame pastate kilo gaisras. Tarnybos į incidentą sureagavo nedelsdamos, o gaisras buvo greitai suvaldytas. Pavojus žmonių gyvybėms nekilo.
Rugpjūčio 17 d. Latvijoje buvo sulaikyti du padegimu įtariami Latvijos piliečiai, o rugpjūčio 18 d. – trečias įtariamasis. Per kratas su šiais asmenimis susijusiose vietose Latvijoje buvo paimta daug duomenų laikmenų ir daiktų, kurie galėjo būti panaudoti padegimui.
Rugsėjo 17–18 d. Latvija perdavė visus tris įtariamuosius Estijai.
Gynybos bendrovė „Milrem Robotics“, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, tiekia Ukrainai bepiločius antžeminius aparatus „THeMIS“.
Dėl vėluojančios paramos Ukrainos vyriausybė atideda dalį išlaidų
Dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos Ukraina atidės kai kuriuos suplanuotus išlaidų įsipareigojimus, įskaitant darbus atstatymo srityje, pirmadienį pranešė šalies ministras pirmininkas.
Vyriausybė šiuos projektus įgyvendins ateityje, „tačiau šiuo metu visi ištekliai turi būti nukreipti į kritines sritis“, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, tarp prioritetų paminėdamas gynybą ir socialinę apsaugą.
Ketverius su puse metų trunkanti Rusijos plataus masto invazija nuniokojo Ukrainos ekonomiką, padarydama milijardinę žalą ir palikdama didelę skylę šalies finansuose.
Ukrainos vyriausybė anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad kitąmet sieks papildomų 53 mlrd. dolerių (46,7 mlrd. eurų) užsienio paramos, įskaitant lėšas iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, kad padengtų trūkumą.
„Padėtis viešųjų finansų srityje išlieka sudėtinga“, – sakė S. Koreckis.
„Kai kurios suplanuotos tarptautinės lėšos dar neatvyko, iš dalies todėl, kad Ukraina nespėjo laiku įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų tarptautiniams partneriams“, – pridūrė jis.
„Mes atidedame ne pirmo būtinumo išlaidas. Tai taikoma naujoms statyboms, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, kurie nėra kritiškai svarbūs, taip pat viešosios erdvės gerinimo darbams, tokiems kaip parkų, skverų, fontanų įrengimas ar grindinio klojimas“, – teigė premjeras.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad kitais metais planuoja skirti rekordinę dviejų trečdalių biudžeto dalį gynybai, nes auga išlaidos kare su Rusija.
Laikraštis „Ekonomična Pravda“ pranešė, kad Finansų ministerija dėl lėšų trūkumo atidėjo energijos sistemos parengimo žiemai finansavimą iki gruodžio.
Dėl Rusijos atakų Ukrainos gynybos ministras atšaukė vizitą Vokietijoje
Dėl suintensyvėjusių Rusijos atakų Kyjive Ukrainos gynybos ministras antradienį atšaukė planuotą kelionę į Vokietiją, pranešė jo biuras.
Jevhenijus Chmara turėjo susitikti su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius (Borisu Pistorijumi).
Ukraina ragina sąjungininkes didinti karinę ir finansinę pagalbą, siekdama apsiginti nuo sostinę atakuojančių Rusijos dronų ir raketų.
Pirmadienį per Rusijos drono smūgį istorinėje Kyjivo dalyje buvo apgadintas Ukrainos mokslų akademijos pastatas. Per šią ataką, kuri yra dalis nenutrūkstamų išpuolių, paralyžiavusių didžiąją miesto dalį, žuvo vienas žmogus.
Šaltinis Gynybos ministerijoje informavo, kad J. Chmara atšaukė keliones tiek į Vokietiją, tiek į Norvegiją „dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, kurios reikalauja skubaus dėmesio“.
Peskovas pareiškė: Rusija tęs karą prieš Ukrainą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tęs karą prieš Ukrainą.
„Rusijos Federacija tęs specialiąją karinę operaciją, kad 100 proc. užtikrintų savo nacionalinius interesus“, – jo žodžius cituoja rusų agentūra TASS.
Specialiąja karine operacija Rusija vadina savo kruviną karą prieš Ukrainą.
Rusija planuoja didžiausias karines išlaidas nuo karo pradžios
Rusija 2027 m. ketina padidinti karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Numatytos 17,1 trln. rublių (apie 178 mlrd. eurų) išlaidos, rodo vyriausybės dokumentai, su kuriais pirmadienį susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
Tai atitinka maždaug 27 proc. padidėjimą, lyginant su iš pradžių planuotu 13,5 trln. rublių biudžetu.
Didėjančios karinės išlaidos slegia Rusijos biudžetą. Remiantis dokumentais, vyriausybė padvigubino 2026 m. biudžeto deficito prognozę iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anksčiau buvo prognozuojamas 1,6 proc. deficitas.
Siekdama finansuoti deficitą, Rusijos vyriausybė 2027 m. planuoja didinti mokesčius.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 rusų dronus ir tris raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 dronus, kuriais Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 152 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei įvairių tipo imitacinius bepiločius. Taip pat paleista priešlaivinė raketa „Cirkon“ ir dvi balistinės raketos „Iskander-M/S-400“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 106 dronai ir trys raketos.
24 vietų registruoti smūgiai, 16 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Estija skelbia: už gynybos bendrovės pastato padegimą atsakinga Rusija
Remiantis Estijos vidaus saugumo tarnybos surinkta žvalgybine informacija, galima visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15 d. Taline įvykdytas „Milrem“ pastato padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija, sakoma Estijos vyriausybės pranešime spaudai, kurį cituoja visuomeninis transliuotojas ERR.
„Šiandien galime visiškai užtikrintai teigti, kad rugpjūčio 15-osios naktį Estijoje įvykdytas „Milrem“ padegimas buvo Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užsakyta diversija. Vidaus saugumo tarnyba tokią išvadą padarė išsamiai įvertinusi surinktą informaciją“, – sakė ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Pasak premjero, ši diversija yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje dalis, kuria siekiama įbauginti Estiją ir priversti ją mažinti paramą Ukrainai bei spaudimą Rusijai.
„Tokia veikla yra visiškai nepriimtina ir neatsakinga“, – pabrėžė K. Michalas.
Jo teigimu, tai taip pat rodo didėjantį Maskvos beviltiškumą Rusijai nesugebant pasiekti savo agresijos prieš Ukrainą tikslų.
Kartu premjeras patikino, kad Estija stiprina savo pasirengimą ir vidaus saugumą, siekdama atremti tokią Rusijos veiklą.
„Estijos valstybė pajėgi užtikrinti savo saugumą. Dėl stiprių saugumo ir teisėsaugos institucijų Estijoje priešui itin sunku vykdyti tokias operacijas, o panašiai veiklai ir anksčiau buvo užkirstas kelias. Tokiais veiksmais Rusija negali mūsų įbauginti ar pakeisti mūsų politikos“, – sakė premjeras.
Žada didinti spaudimą Rusijai
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna patikino, kad Estijos atsakas bus visiškai priešingas tam, ko siekia Rusija.
„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais Europoje bei už jos ribų didinsime spaudimą Rusijai, griežtinsime sankcijas ir ieškosime papildomų būdų apriboti Rusijos piliečių keliones į Europą. Taip pat toliau teiksime ir didinsime visapusišką paramą Ukrainai. Rusijos mėginimai mus įbauginti nesumažins mūsų ryžto – jie jį tik sustiprins“, – sakė M. Tsahkna.
Vidaus saugumo tarnybos (KAPO) generalinio direktoriaus Margo Pallosono teigimu, Rusijos rengiamų provokacijų ir diversijų grėsmė išlieka.
„Rusijos specialiosios tarnybos Europoje ir toliau mėgina verbuoti žmones ir vykdyti įtakos operacijas, be kita ko, siekdamos rengti diversijas. Organizacijoms ir gynybos pramonės bendrovėms, prisidedančioms prie paramos Ukrainai, kyla didesnė grėsmė. Vidaus saugumo tarnyba rekomenduoja joms stiprinti fizinės ir kibernetinės apsaugos priemones“, – sakė M. Pallosonas.
„Estijos saugumo institucijos atidžiai stebi Rusijos veiklą ir prevencijos srityje glaudžiai bendradarbiauja tiek su Estijos bendrovėmis, tiek su tarptautiniais partneriais. Estija yra saugi šalis, o mūsų tikslas – užtikrinti, kad ji tokia ir liktų“, – pridūrė jis.
Tyrimas tęsiamas
Baudžiamasis tyrimas dėl tikslių incidento aplinkybių tęsiamas, tačiau iki šiol per baudžiamąjį procesą surinkta pirminė informacija taip pat rodo, kad išpuolis buvo užsakytas. Įtariamieji, kurie, kaip manoma, tiesiogiai įvykdė padegimą, yra sulaikyti ir suimti, todėl grėsmės nebekelia.
Rugpjūčio 15-osios naktį Talino Lasnamėjės rajono Betooni gatvėje esančiame gynybos pramonės bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamame pastate kilo gaisras. Tarnybos į incidentą sureagavo nedelsdamos, o gaisras buvo greitai suvaldytas. Pavojus žmonių gyvybėms nekilo.
Rugpjūčio 17 d. Latvijoje buvo sulaikyti du padegimu įtariami Latvijos piliečiai, o rugpjūčio 18 d. – trečias įtariamasis. Per kratas su šiais asmenimis susijusiose vietose Latvijoje buvo paimta daug duomenų laikmenų ir daiktų, kurie galėjo būti panaudoti padegimui.
Rugsėjo 17–18 d. Latvija perdavė visus tris įtariamuosius Estijai.
Gynybos bendrovė „Milrem Robotics“, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, tiekia Ukrainai bepiločius antžeminius aparatus „THeMIS“.
Ukraina perspėjo: Rusija artina karą prie NATO sienų
Atakuodama Ukrainos pasienio infrastruktūrą Rusija artina savo karą prie NATO sienų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, raginęs didinti spaudimą Maskvai.
„Rusija toliau atakuoja Ukrainos pasienio infrastruktūrą ir taip priartina savo karą prie NATO sienų. Rusijos dronas vėl smogė netoli Jahodyno–Dorohusko pasienio kontrolės punkto esančiai teritorijai ir pataikė į vieną iš senųjų terminalų Ukrainos sienos pusėje. Laimei, niekas nenukentėjo. Šios atakos rodo, kad Rusijos agresija kelia grėsmę saugumui toli už Ukrainos ribų. Ji turi būti sustabdyta ryžtingais veiksmais – griežtesnėmis sankcijomis, tolesniu spaudimu Rusijai ir didesne parama Ukrainos gynybai“, – platformoje „X“ rašė A. Sybiha.
Pirmadienį Rusijai rengiant oro ataką prieš Ukrainą, Lenkijos Vyriausybės saugumo centras (RCB) paskelbė perspėjimą dėl galimo oro pavojaus pietrytinėje Liublino vaivadijoje. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista. Tačiau, kariuomenės duomenimis, vienas iš dronų nukrito Ukrainos sienos pusėje netoli Dorohusko pasienio kontrolės punkto.
Tuo pat metu Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadavietė pranešė, kad oro gynybos sistemoms paskelbta visiška parengtis, o Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti iš bazių pakilo kariniai orlaiviai.
Po kelių minučių perspėjimas buvo atšauktas. Institucijų duomenimis, Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Iki pirmadienio 21 val. RCB dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą iš viso paskelbė tris perspėjimus.
„Mūsų oro gynybos sistemos ir orlaiviai buvo pasirengę reaguoti. Atšaukus perspėjimą, orlaiviai grįžo į savo bazes, o oro gynybos sistemos – į stebėjimo ir parengties režimą“, – platformoje „X“ sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Apie drono smūgį netoli Lenkijos sienos taip pat pranešė Ukrainos žiniasklaida. Jos duomenimis, pats Jahodyno pasienio kontrolės punktas nebuvo apgadintas. Pirminiais Dorohusko mero Wojciecho Sawos duomenimis, dronas smogė šalia senojo terminalo Ukrainos pusėje.
„Buvo girdėti sprogimas ir matyti juodi dūmai“, – sakė meras.
Pasienio apsaugos tarnybos atstovas majoras Dariuszas Sienickis naujienų agentūrai PAP sakė, kad apie 17.20 val. Dorohusko ir Zosino pasienio kontrolės punktuose prie sienos su Ukraina buvo atnaujinta pasienio patikra. Anksčiau šiuose punktuose buvo nurodyta evakuotis.
Panaši ataka toje pačioje vietoje surengta naktį iš rugsėjo 12-osios į 13-ąją. Tąkart Rusijos dronas taip pat smogė netoli pasienio kontrolės punkto ir pataikė į netoliese esančią degalinę bei geležinkelio mazgą.
Ukrainos geležinkelių operatoriaus duomenimis, prieš pat tą ataką stotyje buvo diplomatinis traukinys, kuriuo vyko kelių Europos Sąjungos (ES) šalių patarėjai saugumo klausimais ir buvę Europos lyderiai, tarp jų buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Tačiau atakos metu stotyje buvo kitas traukinys, kuriuo, be kitų pareigūnų, keliavo buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas.
Vladimiras Putinas nurodė slėpti nuo Vakarų informaciją apie naftos eksportą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė griežčiau kontroliuoti informaciją apie šalies naftos eksportą ir naftos perdirbimo gamyklas, kad Vakarams būtų sunkiau sekti energijos srautus ir užtikrinti sankcijų vykdymą.
Putinas meta vis daugiau: Rusija planuoja didžiausias karines išlaidas nuo karo pradžios
Rusija 2027 m. ketina padidinti karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Numatytos 17,1 trln. rublių (apie 178 mlrd. eurų) išlaidos, rodo vyriausybės dokumentai, su kuriais pirmadienį susipažino naujienų agentūra „Reuters“.
Tai atitinka maždaug 27 proc. padidėjimą, lyginant su iš pradžių planuotu 13,5 trln. rublių biudžetu.
Didėjančios karinės išlaidos slegia Rusijos biudžetą. Remiantis dokumentais, vyriausybė padvigubino 2026 m. biudžeto deficito prognozę iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anksčiau buvo prognozuojamas 1,6 proc. deficitas.
Siekdama finansuoti deficitą, Rusijos vyriausybė 2027 m. planuoja didinti mokesčius.
Berlyne surengtos eitynės už okupuoto Ukrainos Oleškų miesto gyventojų gelbėjimą
Pirmadienio vakarą Berlyne surengtos eitynės, kuriomis išreikšta parama okupuoto Chersono srities Oleškų miesto gyventojams, kenčiantiems dėl didelio maisto, vandens ir vaistų trūkumo. Dalyviai reikalavo užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir saugią civilių gyventojų evakuaciją.
Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas Berlyne.
Akciją su šūkiu „Sustabdykime Rusijos okupaciją Oleškuose“ surengė ukrainiečių pilietinis judėjimas „Vitsche Berlin“. Dalyviai susirinko prie Berlyno miesto rotušės ir žygiavo per Vokietijos sostinės centrą pro Užsienio reikalų ministeriją Rusijos ambasados link.
Eitynių dalyviai nešė plakatus, raginančius gelbėti okupuotų Oleškų gyventojus, teikti humanitarinę pagalbą ir atverti saugius evakuacijos kelius. Aktyvistai ragino Vokietijos valdžią ir tarptautinę bendruomenę nelikti nuošalyje humanitarinės krizės akivaizdoje, didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti galimybę pasiekti žmones, vis dar gyvenančius okupuotoje teritorijoje.
Kalbėtojai pabrėžė kritinę humanitarinę padėtį okupuotuose Oleškuose ir aplinkinėse bendruomenėse, kuriose, organizatorių duomenimis, tebėra daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 200 vaikų. Gyventojams trūksta maisto, geriamojo vandens, vaistų ir kitaų būtiniausių priemonių. Rusijos okupacinės pajėgos trukdo pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) pareiškė, kad Rusija mėgina suversti Ukrainai kaltę dėl humanitarinės katastrofos Chersono srityje.
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad laikinai okupuotuose Chersono srities Oleškuose susiklostė „kritinė padėtis“ – miesto gyventojai faktiškai gyvena blokados sąlygomis ir neturi pakankamai maisto bei vaistų. Tačiau jis mėgino dėl to kaltinti Ukrainą, teigdamas, kad „Kyjivo režimas daro viską, ką gali, kad trukdytų tiekti maistą“.
KDC pabrėžė, kad tai tipiška Kremliaus propagandos taktika. Reguliariai ir nepagrįstai kaltindamas Ukrainą nusikaltimais prieš laikinai okupuotų teritorijų gyventojus, Kremlius mėgina pateisinti okupaciją ir nukreipti dėmesį nuo sistemingų Rusijos kariuomenės nusikaltimų okupuotose teritorijose.
KDC pakartojo, kad atsakomybė už humanitarinę padėtį laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tenka tik Rusijai, pradėjusiai agresijos karą ir neteisėtai okupavusiai Ukrainos teritoriją.
Tai taip pat pažymima JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad pagal tarptautinę teisę okupacinė valdžia privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medicinos priemonėmis bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai pristatyti.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 440 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 29 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 532 tūkst. 500 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 440 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 388 (+3) priešo tankus, 25 463 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 50 498 (+21) artilerijos sistemas, 2 169 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 681 (+2) oro gynybos sistemą, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 780 (+6) antžeminių robotizuotų sistemų, 538 702 (+ 1 474) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 155 031 (+296) automobilį ir degalų cisterną, 4 765 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
NATO generolas įvertino Putino kėslus prieš Europą
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas sako, kad „Rusijos diversijos kampanija“ Europoje Kremliui nėra sėkminga.
„Valstybės kontroliuojama diversija darosi vis įžūlesnė“, tačiau tai neatgraso Europos šalių nuo tolesnės paramos Ukrainai, pirmadienį Europos Parlamente sakė A. Grynkewichas.
Generolas konkrečiai paminėjo Leipcigo oro uoste rastą sprogmenimis užtaisytą droną ir Rusijos karo laivo paleistas signalines raketas į Danijos sraigtasparnį. Tai esą yra aiškūs bandymai „pakirsti mūsų vieningą paramą Ukrainai“.
Tačiau netrukus po to Danija inicijavo naują pagalbą Ukrainai. A. Grynkewichas teigė rekomenduojąs taip reaguoti ir kitoms vyriausybėms.
Tolesnė parama Ukrainai, anot jo, Rusijos vadovybei rodo, „kad jos strategija nepasiteisina“. Tai esą galbūt gali paskatinti Kremlių atsisakyti savo strategijos. Generolas ragino Europos institucijas viešai skelbti diversijos išpuolių vykdytojus.
Pirmadienį Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime taip pat buvo aptartos hibridinės atakos. Pasak ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja „daugiau diversijos veiksmų“ ir „išpuolius prieš mūsų demokratiją, siekdama suskaldyti visuomenę ir ją įbauginti“.
Iš popiežiaus lūpų – raginimas dėl karo Ukrainoje
Popiežius Leonas XIV pirmadienį dar kartą paragino nutraukti karą Ukrainoje.
Baigdamas vizitą Prancūzijoje ir skrisdamas į Romą, Leonas XIV žurnalistams apgailestavo dėl visame pasaulyje didėjančių karinių išlaidų.
Pasak jo, Katalikų Bažnyčia privalo raginti gerbti žmogaus orumą, pabrėžti gyvybės svarbą ir „galimybę galbūt daugiau lėšų skirti sveikatai ir švietimui, o mažiau – ginklams“.
„Manau, kad Bažnyčiai tenka atsakomybė puoselėti šias vertybes, nuolat kviečiant tokių šalių kaip Rusija, Ukraina ir kitų valstybių vadovus susitikti, sėsti prie derybų stalo, kalbėtis ir ieškoti būdų spręsti problemas, užuot tęsus šiuos karus, kurie nebeturi jokios prasmės.“
Pasak popiežiaus, nedidelė grupė žmonių „nepaprastai praturtėja iš karą skatinančios pramonės“.
„Tačiau šiuos milijardus eurų ar dolerių būtų galima panaudoti spręsti tokioms problemoms kaip badas pasaulyje, būsto trūkumas, nedarbas ir kita.“
Anksčiau tą pačią dieną Leonas XIV kritikavo tebesitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „beprasmišku kraujo liejimu“.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Mece, rytų Prancūzijoje, popiežius sakė, kad užuot sutelkusios dėmesį į persiginklavimą, Europos valstybės turėtų ieškoti „kūrybiškesnių būdų“ taikai pasaulyje skatinti.
Rusija toliau terorizuoja Ukrainą: naktį Kyjivą drebino sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį rusai vėl smogė Ukrainai. Sprogimai vėl griaudėjo Kyjive ir kituose regionuose, buvo paskelbtas oro pavojus, kilo gaisrai, rašo „Ukrainska Pravda“.
1:21 Oro pajėgos užfiksavo „balistines raketas, skrendančias į Kyjivą“. Kyjive griaudėjo sprogimai. Taip pat perspėta ir dėl reaktyvinių dronų grėsmės.
Naktį nuolaužos krito atviroje teritorijoje, ant pastatų, namų kiemuose. Atakos metu kilo gaisrai.
Sprogimai Kyjive griaudėjo visą naktį.
UNIAN skelbia, kad Kyjivo srityje dronas smogė į gyvenamąjį namą.
Taip pat skelbiama, kad Odesos srityje apšaudyta mokykla, šunų prieglauda. Žmonės praneša apie sugadintas patalpas, kuriose buvo laikomas pašaras ir galimai gyvūnai.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad sprogimai tęsiasi ir rytą.
Pirmadienį dieną rusai atakavo Kyjivą
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienį nukentėjo Nacionalinė mokslų akademija, esanti istoriniame miesto centre, buvo užfiksuota nauja mirtina ataka.
Kyjivas vis dažniau susiduria su Rusijos dronais ir raketomis, Europos didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tęsiantis jau penktuosius metus.
Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu skriejantis dronas stačiu kampu rėžiasi į Nacionalinę mokslų akademiją, sukeldamas sprogimą ir į mėlyną dangų paleisdamas tirštus dūmus.
Buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Volodymyras Horbulinas valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad atakos metu dirbo akademijoje ir buvo nesunkiai sužeistas.
Visgi jis nurodė, kad šalia pastato buvęs jo padėjėjas žuvo.
Tą naktį Kyjive dirbantys AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus, o Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie miesto link skriejančias balistines raketas.
Nacionalinė mokslų akademija įsikūrusi netoli Vokietijos ambasados, katedros, nacionalinės operos ir vyriausybinių pastatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Kyjivo kultūros objektai, vyriausybiniai pastatai ir mokyklos jau anksčiau buvo tapę taikiniais.
Akademija šią ataką pavadino „rusišku teroru“ ir „barbariškumu“, nukreiptu prieš „taikius žmones, kurie tiesiog dirbo savo darbus, (...) prieš Ukrainos mokslą, švietimą ir kultūrą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per atskirą smūgį sostinėje buvo pataikyta į medicinos įstaigą.
Kitur, centrinio Dnipro miesto verslo centre, per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o mažiausiai 19 buvo sužeisti. Tuo tarpu pareigūnai pranešė apie nepatikslintą aukų skaičių per smūgį gyvenamajame rajone rytiniame Charkive.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusijos pajėgos apgadino ledų gamyklą Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, bei gyvenamuosius namus Sumuose šiaurėje, Rivnėje šiaurės vakaruose ir pietiniame Odesos mieste.
Kaip nurodė regioninė karinė administracija, pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste per smūgius buvo sužeista 30 civilių, trys iš jų – sunkiai.
Anksčiau pirmadienį rusų reaktyvinis dronas smogė Ukrainos kaimui netoli Lenkijos sienos, apgadindamas pasienio kontrolės punktą, informavo regiono pareigūnas.
Baimė dėl žiemos
Rusija pradėjo naudoti naujesnius reaktyvinius dronus, kurie yra greitesni ir sunkiau numušami nei Irano „Shahed“ modeliais pagrįsti dronai.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms didinti karinę paramą, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo sistemas, gebančias numušti galingas balistines raketas.
S. Koreckis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atidės kai kuriuos išlaidų įsipareigojimus, įskaitant atstatymo darbus, dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos.
Šis pagalbos prašymas pasigirdo ukrainiečiams svarstant veiksmus artėjant žiemai, po to, kai praėjusiais metais rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą nutraukė elektrą ir šildymą, temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Sekmadienį per Ukrainos televiziją transliuotame interviu S. Koreckis neskubėjo teigti, kad visi gyventojai miestuose turėtų išvykti prieš prasidedant žiemai, pavadindamas tai „ekstremaliu žingsniu“.
Visgi jis pasiūlė pažeidžiamiems žmonėms persikelti, kad nebūtų perkrautos sunkiai dirbančios gelbėjimo tarnybos, šalinančios nepaliaujamų Rusijos smūgių padarinius.
„Jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, 16-ame aukšte ir, tarkime, dingsta elektra, kodėl tuo metu, kai valstybinės specialiosios tarnybos turi susikoncentruoti į pasekmių šalinimą, mes turėtume (...) rūpintis žmonėmis, kuriems reikia papildomo dėmesio?“ – sakė jis televizijai TSN.
„Tokiems žmonėms vertėtų rasti alternatyvią vietą apsistoti žiemos laikotarpiu“, – teigė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos smūgis mokyklai Sumuose: slėptuvėje slėpėsi apie 40 mokinių
Rusijos kariuomenė smogė mokyklai Sumuose, tuo metu jos slėptuvėje buvo vaikų.
„Rusijos kariuomenė smogė mokyklai Sumuose. Smūgio metu mokyklos slėptuvėje buvo apie 40 mokinių. Vaikai nenukentėjo“, – pranešė „Suspilne Sumy“.
Anksčiau buvo pranešta apie maždaug 16 val. girdėtus sprogimus.
Iki šių metų rugsėjo Sumų srityje buvo pastatyta 13 požeminių mokyklų. Darbai šioje srityje tęsiami.