Karinės oro pajėgos: gegužę Ukrainos oro gynyba sunaikino daugiau nei 4 000 rusų dronų ir raketų
Ukrainos oro gynybos pajėgos šių metų gegužę sunaikino 4 051 Rusijos paleistą oro taikinį.
Apie tai Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė paskelbė feisbuke.
Per mėnesį Ukrainos gynėjai numušė 46 kruizines raketas „Kh-101“ / „Kh-55SM“, 14 kruizinių raketų „Kalibr“, 9 balistines raketas „Iskander-M“ / „KN-23“, 5 valdomąsias raketas oras-žemė „Kh-59/69“, 1 892 „Šahed“ tipo nepilotuojamuosius orlaivius, 731 žvalgybinį droną ir 1 354 kitokių rūšių bepiločius orlaivius.
Be to, gegužę Ukrainos karinės oro pajėgų pilotai dalyvavo daugiau nei 769 operacijose, įskaitant maždaug 442 naikintuvų priedangos misijas ir 228 kovines misijas, kurių metu buvo atakuojami priešų taikiniai arba teikiamas pastiprinimas sausumos pajėgoms.
Ukrainiečių kariniai lėktuvai per mėnesį sunaikino 365 ore buvusius taikinius ir atakavo priešų vadavietes, logistikos centrus bei rusų karių ir karinės technikos sutelkimo vietas.
Birželio pirmosios rytą Ukrainos oro gynybos daliniai numušė tris rusų kruizines raketas „Kh-101“ / „Iskander-K“ ir 382 iš 472 priešų nakčia paleistų dronų.
Ukraina: per dronų antskrydį nukentėjusių rusų karo lėktuvų vertė – 7 mlrd. dolerių
Ukrainos saugumo tarnyba SBU sekmadienį pranešė už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos esančiose Rusijos oro bazėse dronais sudavusi smūgį rusų karo lėktuvams, kurių bendra vertė – 7 milijardai JAV dolerių.
„7 milijardai dolerių – apytiksliai tiek kainuoja strateginiai priešų orlaiviai, kuriems šiandien per SBU specialiąją operaciją buvo suduotas smūgis“, – socialiniuose tinkluose rašė agentūra.
Birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė įvykdžiusi precedento neturinčią operaciją „Voratinklis“. Saugumo agentūros taikiniu buvo keturios Rusijos oro bazės, jos metu apgadinta daugiau nei 40 priešo orlaivių, tarp kurių buvo bombonešių „A-50“, „Tu-95“ ir „Tu-22M3“.
Tai, kad po masinės Ukrainos dronų atakos „užsidegė“ keli jos karo lėktuvai, sekmadienį patvirtino ir pati Rusija, pridurdama, jog keletas antpuolio „dalyvių“ neva buvo sulaikyti.
Po rusų smūgio poligonui atsistatydina Ukrainos sausumos pajėgų vadas
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Mychailo Drapaty sekmadienį pranešė atsistatydinąs, nes jaučia „atsakomybę“ už mažiausiai 12 karių, žuvusių per rusų suduotą smūgį vienam iš poligonų.
„Tai sąmoningas sprendimas, kurį padiktavo mano asmeninis atsakomybės už šią tragediją jausmas“, – po sekmadienį įvykdyto kruvino išpuolio poligone ir pastaraisiais mėnesiais vykusių panašaus pobūdžio atakų paskelbtame atsistatydinimo rašte teigė jis.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį per Rusijos raketos smūgį į Ukrainos kariuomenės poligoną sekmadienį žuvo mažiausiai 12 karių, daugiau nei 60 buvo sužeisti.
Siekdama išsiaiškinti šių nuostolių priežastis, vadovybė sudarė komisiją, pradėtas tarnybinis tyrimas. „Jei bus nustatyta, kad pareigūnų veiksmai ar neveikimas lėmė mūsų karių žūtis ir sužalojimus, kaltininkai bus patraukti atsakomybėn“, – nurodė Sausumos pajėgos.
Rusijos naujienų agentūros: Rusijos delegacija išvyko į Stambulą derybų su Ukraina
Rusijos delegacija sekmadienį išskrido į Stambulą, ten vyksiančių derybų su Ukraina išvakarėse, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros, remdamosi anoniminiais šaltiniais.
„Derybų grupė išskrido į Stambulą“, – naujienų agentūrai „Tass“ sakė šaltinis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas irgi siunčia delegaciją, jai vadovauja Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Maskva yra pasirengusi antrajam derybų su Kyjivu ratui, numatytam Stambule birželio 2 dieną. S. Lavrovas sakė, kad Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis pateiks Ukrainai Rusijos memorandumą dėl pagrindinių krizės priežasčių pašalinimo.
Ankstesnis derybų ratas įvyko gegužės 16 d. ir pasibaigė susitarimu dėl belaisvių mainų, abi šalys apsikeitė kiekviena po1000 belaisvių.
Per naktį Rusija paleido į Ukrainą 472 dronus – rekordinį skaičių
Rusijos pajėgos naktį į birželio 1-ąją paleido į Ukrainą 479 dronus ir raketas – rekordinį skaičių nuo invazijos pradžios, prieš Kyjivo ir Maskvos derybas Stambule.
Ukrainos oro gynyba numušė 385 taikinius, įskaitant 210 nepilotuojamų orlaivių ir 3 sparnuotąsias raketas, 172 dronai dingo iš radiolokatorių ekranų nepadarę žalos arba buvo nuslopinti.
Apie tai Ukrainos oro pajėgos pranešė „Telegram“ kanale.
Puolimas prasidėjo gegužės 31 d. 19.30 val., Rusija paleido 472 „Shahed“ tipo kovinius dronus ir dronų muliažus iš Milerovo, Šatalovo, Kursko, Oriolo, Briansko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje. Trys balistinės raketos „Iskander-M"/KN-23 buvo paleistos iš Rusijos Kursko ir Voronežo sričių.
Keturios sparnuotosios raketos Ch-101 ir „Iskander-K“ buvo paleistos iš oro ir žemės. Pagrindiniai taikiniai buvo Charkivo, Sumų, Žytomyro, Odesos, Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritys.
Iki birželio 1 d. 13.30 val. oro gynybos pajėgos Rytų, Pietų, Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Ukrainoje neutralizavo 385 taikinius: 210 „Shahed“ tipo ir kitų bepiločių orlaivių, 3 sparnuotąsias raketas Ch-101/“Iskander-K“. 213 šių taikinių buvo numušti, 172 dingo iš radiolokatorių ekranų arba buvo nuslopinti elektroninės karybos priemonėmis.
Rusams pavyko smogti į 18 taikinių visoje Ukrainoje, pranešė „Ukrainska pravda“.
Ukrainos dronai smogė daugiau nei 40 Rusijos strateginių bombonešių toli už fronto linijos
Ukrainos saugumo tarnybos surengė specialiąją operaciją Rusijos užnugaryje, liepsnoja Rusijos strateginiai bombonešiai, „Ukrinform“ pranešė šaltiniai agentūroje.
Šiuo metu Ukrainos saugumo tarnyba vykdo didelio masto specialiąją operaciją, kuria siekiama sunaikinti priešo bombonešius Rusijos užnugaryje, sakė jie. SBU dronai taikosi į karo lėktuvus, kiekvieną naktį bombarduojančius Ukrainos miestus. Šiuo metu žinoma, kad nukentėjo daugiau nei 40 lėktuvų, įskaitant A-50, Tu-95 ir Tu-22 M3.
Šaltinio teigimu, užpultas Belajos aerodromas, unikali operacija pavadinta „Voratinkliu“. Rytų Sibire už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos sienos esančioje aviacijos bazėje kilo gaisras.
Per Rusijos smūgį į ginkluotųjų pajėgų mokymų centrą žuvo 12 Ukrainos karių
Per Rusijos raketų smūgį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymų centrą sekmadienį žuvo mažiausiai dvylika ir sužeista daugiau nei 60 karių, pranešė ukrainiečių kariuomenė.
„Šiandien, birželio 1-ąją, priešas sudavė raketinį smūgį į vieną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymų centrų“, – sakoma jos pareiškime.
„Nuo 12 val. 50 min. (vietos ir Lietuvos laiku) žinoma, kad žuvo 12 žmonių ir daugiau kaip 60 buvo sužeista“, – priduriama jame.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Sumų srityje
Rusija sekmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje, Kyjivui baiminantis, kad Maskva ruošiasi dideliam tarpvalstybiniam puolimui.
Rusijos gynybos ministerija spaudos konferencijoje pareiškė, kad kariuomenė „išvadavo“ Oleksijivką Sumų srityje.
Oleksijivka yra maždaug už septynių kilometrų nuo Rusijos sienos.
Sikorskis padėkojo Ukrainai, kad nuo invazijos pradžios sunaikino maždaug 4 tūkst. Rusijos tankų
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis padėkojo Ukrainai už tai, kad nuo plataus masto invazijos pradžios sunaikino 4000 Rusijos tankų. Šia žinute jis pasidalijo socialinėje platformoje X.
„Per savo trijų dienų specialiąją operaciją prieš Ukrainą Rusija prarado apie 4000 tankų. Maždaug tiek, kiek šiuo metu pagamintų per 20 metų. Puikiai padirbėta, ačiū, Ukraina“, – parašė R. Sikorskis. Jis turėjo galvoje pirminį Kremliaus planą žaibiškai užimti Ukrainą. Kremlius užpuolimo nevadina karu, o specialiąja operacija.
Aukščiausiasis Lenkijos diplomatas rėmėsi Nyderlandų gynybos analizės portalo „Oryx“ duomenis. Nepriklausomos stebėjimo grupės „Oryx“ skaičiavimais, nuo 2022 m. vasario buvo sunaikinti 3947Rusijos tankai. Maskva prarado maždaug 21 550 technikos vienetų, įskaitant 7 987 kovos mašinas, jos sudaro didžiąją dalį visų karinių mašinų.
Švedija griežtina taisykles prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ Baltijos jūroje
Švedija paskelbė naujas sugriežtintas užsienio laivų Baltijos jūroje patikros taisykles, kurios bus pradėtos taikyti nuo liepos 1 d. ir padės stabdyti Rusijos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, naudojamą sankcijoms apeiti.
Vakarams įvedus sankcijas dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 m., Maskva naudoja šimtus tokių laivų naftai eksportuoti, jų savininkai ir draudėjai neaiškūs. Šie laivai ne kartą buvo apkaltinti sugadinę, galimai tyčia, povandeninius kabelius ir sukėlę grėsmę jūrų aplinkai.
Švedijos vyriausybės pareiškime sakoma, kad naujosios taisyklės „sustiprins užsienio laivų patikrinimus, bus reikalaujama informacijos apie draudimą“. Šiomis pastangomis „siekiama kovoti su šiuo laivynu ir taip pagerinti jūrų ir aplinkos saugumą“.
Švedijos pakrančių apsaugos ir jūrų tarnybos bus įpareigotos atidžiai išnagrinėti ne tik Švedijos uostuose prisišvartuojančių laivų, „bet ir tų, kurie kerta Švedijos teritorinius vandenis arba jos išskirtinę ekonominę zoną“, nusidriekusią per maždaug 200 jūrmylių nuo kranto, draudimo duomenis.
Švedija ir Suomija – abi neseniai įstojo į NATO – didina budrumą dėl incidentų Baltijos jūroje, paveikusių energetikos ir ryšių infrastruktūrą, keli tokie atvejai įvyko 2024 m. pabaigoje. „Matome vis daugiau nerimą keliančių incidentų Baltijos jūroje, todėl turime pasiruošti blogiausiam“, – šeštadienį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Jo pareiškime priduriama, kad informacija, surinkta pagal naujas taisykles tikrinant laivus, bus dalijamasi su sąjungininkėmis, ji gali būti įtraukta į duomenų bazes, naudojamas sankcijų vykdymui.
Europos Sąjunga praėjusią savaitę patvirtino 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą į bemaž 200 jos „šešėlinio laivyno“ laivų.
„Pasiklausykite garsų virš mano namų“: Ukrainos ministras paviešino šiurpą keliantį įrašą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasidalijo vaizdo įrašu iš savo namų, kuriame įrašė sprogimų garsus.
Vaizdo įrašu jis pasidalijo „X“ platformoje.
Rusijos tyrėjai teigia, kad du tiltai pasienio srityse sugriuvo dėl sprogimų
Rusijos tyrėjai sekmadienį pareiškė manantys, kad naktį du tiltus Kursko ir Briansko pasienio regionuose sugriovė „sprogimai“.
Briansko srityje šeštadienį 22.50 val. vietos laiku „kelio tiltas sugriuvo dėl sprogimo“, sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime. Jam nugriuvus ant geležinkelio, nuo bėgių nuvirto traukinys, žuvo septyni žmonės, daugiau kaip 60 buvo sužeisti.
Kursko srityje anksti sekmadienį, apie 3 val. ryto, „taip pat buvo susprogdintas geležinkelio tiltas“, sakoma pranešime. Nuo bėgių nuvirto krovininis traukinys.
Per Rusijos atakas Chersono srityje žuvo vienas žmogus, aštuoni buvo sužeisti
Dėl besitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainos Chersono srityje gegužės 31 d. žuvo vienas civilis, dar aštuoni buvo sužeisti, sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatoriaus Oleksandras Prokudinas.
Rusija visą dieną dronais, artilerijos ugnimi ir smūgiais iš oro puolė Chersono miestą ir kitas 36 gyvenvietes. Atakos buvo nukreiptos į svarbiausią infrastruktūrą, socialinius objektus ir gyvenamuosius rajonus. Apgadinti mažiausiai penki daugiabučiai ir septyni privatūs namai. Sunaikintas arba smarkiai apgadintas dujotiekis, keli ūkiniai pastatai ir civilinė transporto priemonė.
Penktadienį per Rusijos apšaudymą Chersono srityje žuvo trys žmonės, dešimt buvo sužeisti.
Traukinio sprogimas Zaporižios srityje: vagonai ir cisternos nulėkė nuo bėgių, sutrikdyta Krymui svarbi logistikos arterija
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Zaporižios srityje buvo susprogdintas Rusijos karinis traukinys, skelbia UNIAN. Anot ukrainiečių žvalgybos, incidentas įvyko geležinkelio ruože netoli laikinai okupuotos Akimovkos gyvenvietės Melitopolio rajone.
Skelbiama, kad traukinys važiavo link laikinai okupuoto Krymo. Dėl sprogimo traukinys su kuro cisternomis ir prekiniais vagonais nuvažiavo nuo bėgių.
„Rusų pagrindinė logistikos arterija okupuotose Zaporižios srities ir Krymo teritorijose yra sutrikdyta“, – cituojama žvalgyba.
Rusijoje griuvo du tiltai: vienas traukinys atsidūrė po griuvėsiais, kitas nulėkė nuo bėgių
Rusijoje naktį griuvo du tiltai, susiję su traukinių eismu, yra žuvusių ir sužeistų. Vienas tiltas nugriuvo ant geležinkelio ir pareikalavo aukų, kitam sugriuvus traukinys nulėkė nuo bėgių.
Didelė rusų ataka prieš Zaporižią: skaičiuojami smūgiai, sužeistieji
Sekmadienio rytą Rusijos pajėgos smogė Zaporižiai, rašo UNIAN. Skaičiuojama, kad rusai paleido bent septynis „Shahed“ tipo dronus.
„Priešas užpuolė kritinės infrastruktūros objektą Zaporižioje. Dėl smūgio buvo iš dalies sunaikintas administracinis pastatas ir teritorijoje kilo gaisras“, – cituojamas regiono administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, rusai taip pat smogė gyvenamajam namui, jis apgadintas. Smūgio vietoje kilo gaisras, nukentėjo moteris.
Pologovo rajone ir Zaporižioje iš viso nukentėjo keturi žmonės. Per parą Rusija smogė 501 smūgį 17 gyvenviečių Zaporižios srityje. Gautos dešimtys pranešimų apie sugadintus butus, privačius namus, automobilius, infrastruktūros objektus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusija pranešė, kad po ukrainiečių dronų antskrydžio „užsidegė“ keli karo lėktuvai
Rusija sekmadienį patvirtino, kad po masinės Ukrainos dronų atakos, kurią įvykdę įtariamieji jau buvo sulaikyti, „užsidegė“ keli jos karo lėktuvai.
„Murmansko ir Irkutsko regionuose po to, kai iš netoli aerodromų esančios teritorijos buvo paleista dronų su sumontuotomis vaizdo kameromis, užsidegė keletas orlaivių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ji pridūrė, kad per antskrydį žmonės nenukentėjo, o keletas „dalyvių“ buvo sulaikyta.
Birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė įvykdžiusi precedento neturinčią operaciją „Voratinklis“. Saugumo agentūros taikiniu buvo keturios Rusijos oro bazės – Belaja, Diagilevo, Olenja ir Ivanovo, jos metu apgadinta daugiau nei 40 priešo orlaivių, tarp kurių buvo bombonešių „A-50“, „Tu-95“ ir „Tu-22M3“.
SBU šaltiniai taip pat paaiškino, kad visas personalas, dalyvavęs vykdant šią istorinę misiją jau seniai grįžo į Ukrainą, todėl bet kokie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo organizuojami vieši areštai tebus vietos žiūrovams skirtas spektaklis.