Pistorius: Vokietija negali perduoti Ukrainai daugiau „Patriot“ sistemų
Vokietija šiuo metu negali perduoti Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“, nes tai susilpnintų pačios Vokietijos gynybinius pajėgumus, interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ priklausantiems leidiniams pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Apie tai remdamasi Vokietijos transliuotoju DW praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Vokietijos gynybos ministras pažymėjo, kad Berlynas jau perdavė Kyjivui kelias „Patriot“ sistemas ir joms skirtų raketų. Pasak jo, dėl tolesnio jų tiekimo „mūsų pačių gynyboje atsirastų spragų, kurių negalime sau leisti“.
Kartu B. Pistorius pabrėžė, kad kitos šalys Ukrainai suteikė gerokai mažiau pagalbos, ir paragino jas padidinti ginklų tiekimo apimtis.
Jis pridūrė, kad šis klausimas bus labai rimtai aptartas kitame Kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais susitikime lapkričio viduryje.
Vokietijos gynybos ministras taip pat skeptiškai įvertino lapkričio 10–11 d. numatytas Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono atstovų derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Pasak jo, pastarųjų kelių mėnesių įvykiai teikia mažai vilčių, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai greitai padės pasiekti paliaubas ar taiką.
Ministras pabrėžė, kad bet koks JAV ir Rusijos susitarimas, pasiektas nedalyvaujant Ukrainai ir jos interesų sąskaita, būtų nepriimtinas tiek Kyjivui, tiek Europos šalims.
Jis taip pat iškėlė klausimą, kas tokiomis aplinkybėmis garantuotų Ukrainos saugumą ir užtikrintų, kad būtų laikomasi galimo taikos susitarimo.
„Niekas negali tikėtis, kad europiečiai prisiims šią atsakomybę, jei jie net nedalyvauja pačiame procese. Donaldas Trumpas tai taip pat supranta“, – sakė B. Pistorius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 4 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Vokietijos gynybos ministru aptarė būdus, kaip paspartinti Vokietijoje gaminamų „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-2 raketų tiekimą, Ukrainai nuolat susiduriant su perimančiųjų raketų trūkumu.
Sandu perspėja dėl naujų Rusijos mėginimų destabilizuoti Moldovą
Rusija netrukus vėl mėgins destabilizuoti padėtį Moldovoje ir sudaryti šalyje neva tvyrančio nestabilumo įspūdį, po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Moldovos vadovės teigimu, nė viena kita pasaulio valstybė nėra taip nepatenkinta Moldovos siekiu įstoti į Europos Sąjungą (ES) kaip Rusija.
„Rusija nenori, kad Moldovos Respublika vystytųsi. Matėme Moldovos politikų, kurie palaiko šiuos Rusijos Federacijos veiksmus“, – sakė M. Sandu, kurią cituoja naujienų portalas Deschide.md.
Ji pažymėjo, kad Moldovos valdžios institucijos turi būti pasirengusios greitai reaguoti, kad užkirstų kelią Maskvos mėginimams destabilizuoti padėtį.
„Artimiausiais mėnesiais ir vėliau matysime naujų Rusijos Federacijos mėginimų destabilizuoti padėtį ir sudaryti įspūdį, esą Moldovos Respublikoje tvyro nestabilumas, siekiant mums trukdyti ir apsunkinti mūsų kelią į ES. Turime būti pasirengę reaguoti, kad išsaugotume stabilumą ir taiką savo šalyje“, – pabrėžė M. Sandu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Moldovos prezidentė teigė, kad Rusija mėgino paversti Moldovą antrąja Baltarusija ir panaudoti šalies teritoriją Ukrainai bei Europos Sąjungai kenkti, tačiau rinkėjai šį planą sužlugdė atiduodami savo balsą rinkimuose.
Rusų dronas smogė gelbėtojams Komyšuvachoje, kur anksčiau žuvo mažiausiai 55 žmonės
Sekmadienį Rusijos dronas atakavo gelbėjimo darbus pietų Ukrainoje vykdžiusius gelbėtojus, pranešė valdžios institucijos. Smogta buvusios mokyklos pastatui ir netoliese esančiai slėptuvei, kuriuos anksčiau keliomis valdomosiomis bombomis atakavo Rusijos pajėgos, kai gyventojai laukė humanitarinės pagalbos.
Ukrainos duomenimis, per lapkričio 2 d. surengtą ataką netoli fronto linijos esančioje Zaporižios srities Komyšuvachos gyvenvietėje žuvo mažiausiai 55 žmonės.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per sekmadienį toje pačioje vietoje surengtą smūgį niekas nenukentėjo, tačiau buvo apgadinta specializuota gelbėjimo įranga.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (HUR) pranešė, kad apie 50 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Daugelio rastų žuvusiųjų palaikų tapatybė dar nenustatyta, tebevyksta DNR tyrimai.
72-ejų vietos gyventojas Mykola Krasnovas šeštadienį naujienų agentūrai AP sakė vis dar ieškantis savo žmonos, tačiau iš gelbėtojų jokių žinių nesulaukęs.
„Ji nuėjo pasiimti humanitarinės pagalbos, ir ten buvo numesta trijų tonų bomba. Kur ji? Ji negrįžo namo, o jos kūno ten nerado. Jos nėra morge, bet ir tarp gyvųjų jos čia nėra“, – sakė jis.
HUR šeštadienį pranešė nustačiusi kai kurių Rusijos kariškių, dalyvavusių vykdant vadinamąją dvigubo smūgio ataką aviacijos bombomis, tapatybes. Per šią ataką buvo sunaikintas buvusios mokyklos pastatas ir požeminis objektas, kurį gyventojai naudojo kaip slėptuvę.
Ukraina ne kartą kaltino Rusiją per trumpą laiką surengiant kelis smūgius toje pačioje vietoje, siekiant atakuoti po pirmojo smūgio atvykusias gelbėjimo tarnybų komandas.
Bendruomenė atsisveikino su žuvusiais policininkais ir gyventojais
Šeštadienį Zaporižioje policijos pareigūnai ir artimieji susirinko atsisveikinti su šešiais per Rusijos smūgius Komyšuvachai žuvusiais policininkais, iš kurių keturi žuvo netoli buvusios mokyklos.
Lyjant lietui, šeimų nariai verkė prie karstų, o pareigūnai laikė žuvusių kolegų portretus.
„Jie panaudojo visus savo įgūdžius, kad apsisaugotų. Tačiau kai priešas tyčia sutelkė civilius vienoje vietoje ir tada smogė jiems, jokie įgūdžiai nebūtų padėję“, – sakė kartu su žuvusiaisiais dirbęs policijos pulkininkas leitenantas Andrijus Chomenka.
Policijos vyresnioji leitenantė Julija Nykonenko sakė, kad pareigūnai rizikavo savo gyvybėmis, gelbėdami kitus žmones, įskaitant vaikus. Pasak jos, kartą jiems kartu pavyko išvengti Rusijos FPV drono atakos.
Bendruomenė taip pat atsisveikino su trimis žuvusiais gyvenvietės gyventojais. Jie buvo palaidoti vienas šalia kito Zaporižios kapinių dalyje, kur valdžios institucijos planuoja įrengti memorialą.
Tarp gedinčiųjų buvo bendruomenės vadovas Jurijus Karapetianas, kurio žmona Natalija Karapetian žuvo per ataką. Pasak jo, Rusijos bomboms smogiant ji dalijo duoną slėptuvėje buvusiems žmonėms.
„Šis skausmas, mano galva, yra nepakeliamas“, – sakė jis.
Pasak J. Karapetiano, jo žmona nusprendė likti Komyšuvachoje, kad padėtų kitiems gyventojams, tarp kurių daug pagyvenusių ir vienišų žmonių. Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.
„Visas pasaulis turi suprasti, kad jei rusai nebus sustabdyti, jie nesustos. Jie nesustos Ukrainoje. Jie nesustos niekur“, – sakė jis.
Zelenskis paragino įvesti sankcijas Rusijos raketų tiekėjams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį ataką prieš gelbėtojus Komyšuvachoje pavadino „visišku cinizmu ir žiaurumu“.
Platformoje „X“ V. Zelenskis taip pat pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius energetikos infrastruktūrai Ukrainos Dnipropetrovsko srityje be elektros liko daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Elektros tiekimas sutriko ir kitose srityse.
Pasak jo, per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido 115 raketų, 1,9 tūkst. valdomųjų aviacinių bombų ir daugiau kaip 3 tūkst. dronų. Jis pridūrė, kad daugelis raketų buvo pagamintos šiais metais, ir paragino Kyjivo partnerius įvesti sankcijas su jų gamyba susijusiems subjektams.
„Jei pasaulis neturi pakankamai pajėgumų kovoti su balistinėmis raketomis, kad apsaugotų Ukrainos dangų, tuomet raketas reikia sustabdyti dar gamybos linijose“, – sakė jis, ragindamas Europos Sąjungą (ES) priimti griežtą 22-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Zaporižios atominė elektrinė neteko išorinio elektros tiekimo
Rusijos kontroliuojama Zaporižios atominė elektrinė (AE), kuri yra didžiausia tokio tipo elektrinė Europoje, neteko išorinio elektros tiekimo po to, kai saugumo sumetimais buvo atjungta apgadinta elektros perdavimo linija, sekmadienį pranešė elektrinės vadovybė.
Pasak elektrinės vadovybės, automatinės apsaugos sistemai atjungus apgadintą „Ferosplavna“ elektros liniją, elektrinės elektros tiekimą užtikrina atsarginiai dyzeliniai generatoriai.
Elektrinė buvo sustabdyta netrukus po to, kai karo pradžioje ją užėmė Rusija, tačiau jai vis tiek reikalinga elektra, kad galėtų veikti būtinos aušinimo sistemos.
Išorinis elektros tiekimas elektrinei ne kartą buvo nutrūkęs, todėl baiminamasi, kad užsitęsus elektros tiekimo sutrikimams gali įvykti branduolinė avarija. Dėl smūgių, per kuriuos buvo apgadintos netoliese esančios elektros linijos, Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą.
Rusijoje per drono ataką apgadintas tiltas kelyje į okupuotas Ukrainos teritorijas
Per drono ataką Rusijos Rostovo srityje buvo apgadintas į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas vedančioje magistralėje esantis tiltas per Miuso upę, remdamasi BBC Rusijos naujienų tarnyba praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
BBC Rusijos naujienų tarnyba šią informaciją paskelbė remdamasi Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Sliusario pareiškimu.
Gubernatoriaus teigimu, tiltas buvo apgadintas magistralinio kelio 97-ajame kilometre, Neklinovskio rajone. Taip pat apgadinta statybinė technika, įskaitant du vikšrinius kranus. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.
J. Sliusaras pridūrė, kad eismas tiltu organizuojamas reversiniu būdu – transporto priemonės pakaitomis praleidžiamos viena ir kita kryptimi.
Magistralinis kelias „Novorosija“ jungia Rostovą prie Dono su Rusijos laikinai okupuotomis Ukrainos teritorijomis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos Briansko srityje smogė dviem raketų komplekso „Iskander“ paleidimo įrenginiams ir priešlėktuvinės gynybos raketų bei pabūklų kompleksui „Pancir-S1“.
Per parą Rusijos pajėgos Donecko srityje pražudė penkis gyventojus
Per pastarąją parą Rusijos pajėgoms apšaudant Donecko sritį žuvo penki žmonės, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Lapkričio 7 d. rusai pražudė penkis Donecko srities gyventojus: tris Kramatorske ir po vieną Bilenkėje bei Družkivkoje“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Filaškinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jo, per tą pačią parą srityje buvo sužeisti dar penki žmonės.
Kaip pranešta anksčiau, lapkričio 6 d. policija iš Slovjansko ir Kramatorsko bendruomenių evakavo 28 vaikus. Gyvenvietėse, kuriose paskelbta privalomoji evakuacija, vis dar yra daugiau kaip 1,4 tūkst. vaikų.
Kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 450 tūkst. rusų
Remiantis nutekintais Rusijos valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 450 tūkst. rusų, šeštadienį pranešė nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.
Rusija nuo 2022 m. rugsėjo oficialiai neskelbia savo nuostolių mūšio lauke, o nepriklausomus vertinimus atmeta kaip esą nepatikimus.
Jei „Rosstat“ duomenys pasitvirtintų, karas Ukrainoje būtų daugiausia Rusijos piliečių gyvybių pareikalavęs konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo, gerokai pranokstantis devynerius metus trukusio Sovietų Sąjungos karo Afganistane aukų skaičių – per jį žuvo 13 tūkst. sovietų karių.
Spalio 29 d. – lapkričio 1 d. prieš „Rosstat“ kibernetinę ataką surengė programišių grupuotės „Belarus Cyber Partisans“ ir „Silent Crow“. Jos „Rosstat“ interneto svetainės pagrindiniame puslapyje paskelbė savo pranešimus.
Abi grupuotės, Rusijoje uždraustos kaip „ekstremistinės organizacijos“, pavogė duomenis apie Rusijos ekonomiką, demografinę padėtį ir karo nuostolius.
Į grupuotės „Silent Crow“ apskaičiuotą žuvusiųjų skaičių įtraukti ne tik tarnybą atliekantys kariškiai, bet ir civiliai gyventojai, žuvę per aviacijos smūgius bei 2024 m. Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.
Pasak leidinio, tikėtina, kad bendras žuvusiųjų skaičius yra didesnis, nes į šiuos duomenis neįtraukti be žinios dingę kariai ir maždaug 27 tūkst. užsienio kovotojų, kurie, kaip manoma, buvo užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Nutekinti duomenys, pasak „The Moscow Times“, atitinka kitus Rusijos nuostolių vertinimus. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija rugsėjo pradžioje pranešė, kad kovodami Rusijos pusėje žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, o bendras nukentėjusiųjų skaičius, įskaitant sužeistuosius, gali siekti 1,5 mln.
Ne visi duomenų bazėje užfiksuoti mirties atvejai buvo susiję su žūtimi mūšio lauke. 14 160 atvejų nurodyta, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai mirė dėl su kariniais veiksmais nesusijusių priežasčių, įskaitant ligas, eismo įvykius ar savižudybes.
Daugiau kaip 32 tūkst. žmonių mirė nuo sužeidimų, patirtų mažiausiai prieš metus.
Grupuotė „Belarus Cyber Partisans“, taikydama kitokią skaičiavimo metodiką, paskelbė mažesnį žuvusiųjų skaičių – 393 881. Pagal šią metodiką buvo skaičiuojami tik kariškiai ir civiliai gyventojai, žuvę per kovos veiksmus arba mirę dėl ilgalaikių jų padarinių.
Rusijos atakos metu Odesoje žuvo žmogus
Per Rusijos pajėgų surengtą ataką prieš Odesą žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinta infrastruktūra, platformoje „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas vėl atakavo Odesą. Apgadinta infrastruktūra“, – rašė S. Lysakas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pareigūno teigimu, per ataką žuvo vienas žmogus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 2-osios naktį per Rusijos ataką prieš Odesą buvo sužeisti keturi žmonės.
Rusija stebi JAV rinkimų pasekmes: prabilo apie tai, kas gali nutikti Ukrainai
Rusijoje buvo atidžiai stebimas respublikonų pralaimėjimas JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad sausį demokratams perėmus Kongreso kontrolę parama Ukrainai gali padidėti.
Tačiau net jei Kremlius jaučia, kad laikas jo beveik penkerius metus trunkančiai plataus masto invazijai į kaimyninę šalį senka, panašu, kad Maskva dėl to pernelyg nesijaudina.
Paklaustas, ar rinkimų rezultatai galėtų sutrukdyti JAV pastangoms tarpininkauti siekiant Maskvos ir Kyjivo susitarimo, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo pastangas pasiekti taiką.
„Tam jau padėtas pagrindas, o netrukus turėtų įvykti dar vienas trišalių derybų raundas“, – kalbėdamas apie antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), planuojamas Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas sakė D. Peskovas.
Jis taip pat pagyrė pirmosios ponios Melanios Trump „sėkmingas humanitarines pastangas siekti taikos“.
„Tikimės, kad visa tai tęsis“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę, tarpininkaujant M. Trump, aplink Rusijos okupuotą Oleškų miestą sutartos ribotos paliaubos leido pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti dalį gyventojų.
D. Peskovas nesureikšmino žurnalistų klausimo, ar naujasis Kongresas gali mesti iššūkį D. Trumpo pozicijai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Jis pareiškė, kad tai yra JAV „vidaus reikalas“.
Pastarieji Trumpo veiksmai Maskvai turėjo patikti
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpo veiksmai atrodė palankūs Maskvai.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas sudarė susitarimą su Rusija dėl dyzelino importo, taip netikėtai pakeisdamas ilgus metus vykdytą JAV spaudimo Kremliui politiką ir sukeldamas Ukrainos bei jos sąjungininkių Europoje pasipiktinimą.
Jis taip pat tvirtino, kad dėl Kyjivo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas Jungtinėse Valstijose smarkiai pabrango dyzelinas. D. Trumpas paragino Kyjivą nutraukti šiuos smūgius, nors pasaulines energijos kainas daugiausia didino karas Irane.
D. Trumpas taip pat pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė naujų plataus masto sankcijų, turėjusių smarkiai suvaržyti Rusijos ekonomiką, įgyvendinimą. Kongresui jis pareiškė, esą toks sprendimas atitinka JAV nacionalinius interesus. Abiejų partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo šį žingsnį, teigdami, kad jis naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tuo pat metu Ukraina pranešė apie „Starshield“ – Elono Musko bendrovei „SpaceX“ priklausančios palydovinio interneto sistemos „Starlink“ karinės versijos – ryšio apribojimus.
D. Trumpas neigė prisidėjęs prie trumpalaikio „Starshield“ ryšio sulėtinimo, tačiau šios sistemos, kuri yra Ukrainos dronų operacijų ir ryšio mūšio lauke pagrindas, veikimo apribojimai buvo plačiai vertinami kaip Vašingtono pastangų daryti spaudimą Kyjivui dalis.
Šią savaitę dyzelino tiekimo susitarimo įgyvendinimas, panašu, įstrigo, JAV federalinėms ir valstijų valdžios institucijoms perspėjus, kad su šių siuntų tvarkymu susijusi veikla gali turėti teisinių pasekmių, o du į JAV plaukę tanklaiviai pakeitė kursą. Kremlius mėgino sumenkinti šių įvykių reikšmę, tvirtindamas, esą tiekimas bus tęsiamas.
Kyjivui skubiai reikia papildyti JAV gamybos „Patriot“ perimančiųjų raketų atsargas, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vašingtoną paspartinti šių gynybos sistemų tiekimą, tačiau dėl karo Irane JAV atsargos išseko, todėl Vašingtonas pirmenybę teikia savo arsenalų papildymui.
Spalio 30 d. D. Trumpo administracija paskelbė patvirtinusi siūlomą 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės „Patriot“ perimančiųjų raketų pardavimą Ukrainai. Prieš tai Kyjivas buvo apkaltinęs Pentagoną vilkinant jų tiekimą.
D. Trumpas taip pat kartojo Kremliaus poziciją, kad V. Zelenskis yra kliūtis taikai pasiekti, ir teigė, jog V. Putinas labiau linkęs sudaryti susitarimą.
Ketvirtadienį D. Trumpas susitiko pasitarti su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, kuris kartu su pirmąja ponia dalyvavo Baltuosiuose rūmuose surengtoje ceremonijoje, skirtoje praėjusią savaitę pasiektoms humanitarinėms paliauboms paminėti.
JAV prezidentas nesusitiko nė su vienu renginyje taip pat dalyvavusiu Ukrainos pareigūnu, tačiau užsiminė, kad rengiamas tam tikras plataus masto susitarimas dėl Europos saugumo.
Daugelis Rusijoje mano, kad demokratų pergalė gali paskatinti Kongresą daryti spaudimą D. Trumpui, jog šis elgtųsi atsargiau ir laikytųsi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
2008–2012 m. Rusijos prezidento pareigas ėjęs Dmitrijus Medvedevas prognozavo, kad pradėjus dirbti naujos sudėties Kongresui D. Trumpas bus mažiau linkęs spausti Ukrainą.
„Jam nereikia papildomos konfrontacijos su demokratais“, – sakė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Naujasis Kongresas galėtų padidinti paramą Ukrainai
Ukraina sulaukia tvirtos abiejų JAV partijų paramos, todėl atsiranda galimybė Kongrese priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos Kyjivui ar griežtų naujų sankcijų Maskvai, surinkus pakankamai balsų prezidento veto atmesti.
Trečiadienį V. Zelenskis Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad nors Ukrainą remia abi JAV partijos, demokratai „labai aiškiai pasisako už paramą Ukrainai“.
Ketvirtadienį Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimų rezultatai galėtų turėti teigiamos įtakos JAV paramai, įskaitant spartesnį „Patriot“ raketų tiekimą.
„Manau, kad dabar mūsų galimybės gauti papildomos pagalbos iš Jungtinių Valstijų gali padidėti“, – sakė jis.
Užsienyje gyvenantis buvęs V. Putino kalbų rašytojas, dabar politikos analitikas Abbasas Galliamovas teigė, kad jo buvęs vadovas praleido progą sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iki demokratų pergalės ir dabar gali susidurti su mažiau nuolaidžiaujančiu Vašingtonu.
„Putino perspektyvos gerokai pablogėjo. Jis manė, kad laikas yra jo pusėje, ir neskubėjo pasinaudoti galimybių langu, atsivėrusiu po Trumpo pergalės, o dabar šis langas pradeda užsiverti“, – komentare rašė A. Galliamovas.
Tačiau kai kurie politikos ekspertai perspėjo nesitikėti esminių pokyčių.
Demokratų partija galėtų į darbotvarkę įtraukti papildomo finansavimo Ukrainai klausimą ir sustiprinti spaudimą D. Trumpui dėl susitarimo su Rusija dėl dyzelino tiekimo ar sankcijų išimčių, tačiau griežtai apriboti prezidento galias vargu ar pavyks, sakė analitinio centro „Atlantic Council“ Europos centro vyresnysis direktorius Jornas Fleckas.
„Net turėdami tvirtą daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, demokratai vargu ar galės reikšmingai apriboti Trumpo užsienio politiką, atsižvelgiant į jo konstitucinius įgaliojimus ir pasirengimą peržengti įprastas ribas. Nebeturėdamas dar kartą stoti prieš rinkėjus, Trumpas gali dar aktyviau siekti įvairių susitarimų, kad įtvirtintų savo politinį palikimą“, – komentare teigė J. Fleckas.
Kai kurie tikisi griežtesnės Trumpo pozicijos
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas teigė, kad D. Trumpo vykdomosios valdžios įgaliojimai užsienio politikos srityje leis jam tęsti pasirinktą kursą nepaisant Kongreso pasipriešinimo.
Pasak jo, jei Kyjivo valdžia mano, kad respublikonų pralaimėjimas paskatins D. Trumpo administraciją palankiau vertinti Ukrainos prašymus, ji gali klysti.
„Jie nesusidurs su nuolaidesniu ar labiau suvaržytu Trumpu. Priešingai, jiems teks susidurti su ryžtingesniu prezidentu, kuriam nebereikia nuolat dairytis į artėjančius rinkimus. Kad ir koks svarbus būtų Kongresas, JAV prezidento vaidmuo užsienio politikoje išlieka svarbiausias – ir Trumpas tai supranta geriau už bet ką kitą“, – tikino K. Kosačiovas.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AP išsakė panašią mintį, pažymėdamas, kad „prezidentas yra prezidentas Trumpas“ ir jis turi galimybę diktuoti užsienio ir saugumo politiką. Pasak ministro, reikia laukti „neprognozuojamumo“.
K. Kosačiovas pareiškė, kad siedami savo viltis su demokratų pergale Kyjivas ir jo sąjungininkai Londone, Briuselyje bei kitose Europos sostinėse stojo į D. Trumpo vidaus politinių priešininkų pusę.
„Todėl beveik neabejotina, kad ateinančius dvejus metus jiems teks susidurti su griežtą poziciją užimančiu Trumpu“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos smūgiai Ukrainoje paliko šimtus tūkstančių be elektros
Ukraina ruošiasi dar vienai atšiauriai karo žiemai, Rusijai intensyvinant kasdienes oro atakas ir dronais bei raketomis smogiant šalies elektros tinklams.
Centrinėje Ukrainos dalyje esančioje Dnipropetrovsko srityje „be elektros liko daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų“, platformoje „Telegram“ pranešė energetikos bendrovė DTEK, nurodžiusi, kad „per naktinę ataką buvo apgadinti svarbūs energetikos objektai“.
Bendrovė pranešė siekianti atkurti elektros tiekimą, tačiau šias pastangas, pasak DTEK, „apsunkina pasikartojančios atakos“.
Per kitą ataką Rusijos dronas smogė „ypatingos svarbos infrastruktūros objektui“ šiaurės rytinėje Charkivo srityje, socialiniuose tinkluose pranešė Zlatopilio miesto meras Mykola Bakšejevas.
„Charkivo srityje be elektros liko beveik 250 tūkst. vartotojų“, – sakė M. Bakšejevas.
Pasak jo, remonto darbai jau vyksta, tačiau „tikslus elektros tiekimo atkūrimo laikas kol kas nežinomas“.
Šie smūgiai surengti praėjus dienai po to, kai Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad per didelio masto ataką prieš energetikos objektus be elektros liko penkių šalies sričių gyventojai, taip pat buvo smarkiai sutrikdytas elektros perdavimas Kyjive.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją intensyvinant smūgius siekiant daryti spaudimą Kyjivui prieš antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje planuojamas trišales derybas, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos.
Per ketverius su puse metų trunkančią invaziją Rusija nuolat atakavo Ukrainos elektros tinklus ir kitą infrastruktūrą. Ukraina dabar pasitinka dar vieną karo žiemą, temperatūrai jau svyruojant apie nulį laipsnių.