Dronais masiškai atakuota Zaporižia: griūva pastatai, po jais – žmonės
Vėlų antradienio vakarą Rusijos kariuomenė pradėjo naują masinį Zaporižios puolimą, virš miesto skraido daugybė dronų kamikadzių.
Karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus Zaporižios srityje 22.07 val. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė, kad prie miesto iš įvairių krypčių artėja kelios rusų „šahedų“ grupės.
Naujausiais pranešimais, per išpuolį buvo sugriauti pastatai, o viename iš rajonų kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių: „Preliminariai, rusai atakavo infrastruktūros objektą. Informacija apie aukas tikslinama.“
Dnipropetrovsko regione griaudėja sprogimai
Dnipropetrovsko regione per oro pavojaus signalą nugriaudėjo sprogimai. Apie tai „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“.
„Srityje girdimas triukšmas. Informaciją tikriname“, – parašė jis.
Šiuo metu oro pavojaus signalas tebegalioja. Gyventojai raginami likti saugioje vietoje.
Įvertinta Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos rizika: „Niekada nesakyk niekada“
Naujo Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos tikimybė yra, bet Ukrainos gynybos pajėgos yra tam pasirengusios. Tokią nuomonę išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Vladislavas Seleznevas, rašoma „Unian“.
„Niekada nesakyk niekada. Bet esu įsitikinęs, kad mūsų pasienio apsaugos pajėgos ir kitos Ukrainos gynybos pajėgos sukūrė tiesiog neįveikiamą sieną. Žinoma, rizika visada yra. Ne veltui tūkstantis kilometrų sienos tarp Ukrainos ir Baltarusijos laikoma fronto linija. Taip, neaktyvi, bet vis dėlto manau, kad atitinkami pasirengimai ir atitinkamas Ukrainos gynybos pajėgų pasirengimo lygis šiame ruože yra. Kas ten bus, pažiūrėsime“, – sakė ekspertas.
Pasak V. Seleznevo, karinių veiksmų aktyvėjimo rizika tiesiogiai priklauso nuo Rusijos išteklių galimybių.
„Nėra tiek išteklių, kad ataka būtų sėkminga. Žinoma, rugsėjo mėnesį, kai vyks Rusijos pajėgų ir priemonių perkėlimas į Baltarusijos teritoriją, mes tai matysime ir, remdamiesi tuo, įvertinsime riziką“, – pridūrė jis.
Per Rusijos balistinės raketos smūgį Sumuose žuvo trys žmonės
Per Rusijos balistinės raketos smūgį Sumuose, Ukrainos rytuose, antradienį žuvo trys žmonės, o dar 11 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, pridūrę, kad taip žuvusiųjų ir sužeistųjų yra vaikų.
Rusų okupantai Donecko srityje sušaudė tris karo belaisvius ukrainiečius
Rusų okupantai netoli Novopilo kaimo Donecko srityje sušaudė tris karo belaisvius ukrainiečius. Tai feisbuke pranešė Donecko prokuratūra.
Jos duomenimis, Ukrainos kariai gegužės 3 d. buvo apsupti rusų, priversti sudėti ginklus ir pasiduoti. Tada okupantai neginkluotus karius nušovė.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įstatymų ir karo papročių pažeidimo.
Zaporižios atominė elektrinė yra ant katastrofos slenksčio: Rusija kursto branduolinį pavojų visam pasauliui
Bet kokį rusų bandymą iš naujo paleisti Zaporižios atominę elektrinę reikia vertinti kaip branduolinio teroro aktą. Apie tai teigiama Ukrainos valstybinės branduolinės reguliavimo inspekcijos pirmininko Olego Korykovo pranešime, rašo „Ekonomična pravda“.
Jis pabrėžė, kad esamomis sąlygomis tai gali turėti katastrofiškų pasekmių visam pasauliui.
„Šiuo metu Zaporižios atominėje elektrinėje neveikia avarinės parengties ir reagavimo sistema, ankstyvojo perspėjimo ir radiacinės kontrolės sistemos. Trūksta patikimo vandens tiekimo ir stabilaus išorinio elektros tiekimo“, – pažymėjo Ukrainos institucijos vadovas Tarptautinės branduolinės reguliavimo institucijų asociacijos posėdyje.
Kadyrovas pareiškė paprašęs Putino atleisti jį iš pareigų
Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas teigia paprašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino atleisti jį iš Čečėnijos Respublikos vadovo pareigų. Tai jis pareiškė portalui „Čečėnija šiandien“.
„Tikiuosi, kad mano prašymas bus patenkintas“, – sakė R. Kadyrovas. Šis jo pareiškimas pasirodė tuo metu, kai netyla kalbos dėl sparčiai progresuojančios jo ligos – kasos nekrozės. R. Kadyrovas savo įpėdiniu ruošia nepilnametį sūnų Adamą, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „Novaja Gazeta Europa“.
Tai ne pirmas kartas, kai R. Kadyrovas prašo jį atleistu. Pasak nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos kanalo „Astra“, panašių jo pareiškimų jau būta 2016, 2017 ir 2022 metais.
Rusijos raketų smūgiai Sumų srityje: žuvo vaikas, dar šeši asmenys yra sužeisti
Pranešama, jog dėl Rusijos kariuomenės raketų smūgių į Sumų sritį žuvo vaikas, o dar šeši žmonės buvo sužeisti. Apie tai pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas, rašoma „Ukrinform“.
„Dauguma sužeistųjų – vaikai. Vienas vaikas yra labai sunkioje būklėje“, – informavo jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, antradienį apie 17:30 val. Rusijos kariuomenė smogė civilinei infrastruktūrai Sumų srityje. Manoma, kad buvo panaudota balistinė raketa.
Naujausiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3, praneša „Kyiv Independent“.
Vengrija ES planą nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos vadina labai rimta klaida
Kremliui artima ir nuo rusiškos naftos ir dujų priklausoma Vengrija antradienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) planą iki 2027 metų pabaigos palaipsniui nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos kaip „labai rimtą klaidą“.
„Po to, kai sankcijos Rusijai visiškai žlugo, Europos Komisija (EK) dabar daro dar vieną labai rimtą klaidą, prievarta, dirbtinai ir ideologiškai pašalindama Rusijos energijos šaltinius iš Europos“, – feisbuke pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Kremlius antradienį paskelbė, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio pabaigoje vyks į Kiniją, atsakydamas į Kinijos vadovo Xi Jinpingo šią savaitę planuojamą vizitą Rusijoje.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad šis vizitas bus dalis „geros tradicijos“, pagal kurią Xi Jinpingas lankysis Maskvoje, kad sudalyvautų sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare iškilmėse, o V. Putinas keliauja į Kiniją dalyvauti renginiuose, skirtuose Japonijos kapituliacijai pažymėti.
„Taip buvo prieš 10 metų, 2015-aisiais, taip bus ir šiemet“, – sakė J. Ušakovas.
Rugsėjo 3 dieną Pekine vyks renginys, skirtas Antrojo pasaulinio karo, kurį Kinija vadina „pasipriešinimo karu prieš Japonijos agresiją“, pabaigos 80-osioms metinėms paminėti.
2015 metais Kinija minėjo savo vaidmens pergalėje prieš Japoniją 70-ąsias metines ir surengė didžiulį karinį paradą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 12 tūkst. karių, 500 karinės įrangos vienetų ir 200 karinių orlaivių.
Anksčiau šiemet Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Kinija ir Rusija kartu paminės šių metų metines.
V. Putinas vėliausią kartą Kinijoje lankėsi prieš metus, per savo pirmąją užsienio kelionę po to, kai buvo prisaikdintas penktajai kadencijai. Jis taip pat Azijos milžinėje lankėsi 2023 metų spalį ir 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki Maskvos invazijos į Ukrainą.
Šios savaitės Xi Jinpingo vizitas į Rusiją bus jau trečiasis nuo to laiko. Kinija teigia, kad karo Ukrainoje klausimu užima neutralią poziciją, tačiau yra parėmusi Kremliaus teiginius, esą Rusijos veiksmus išprovokavo Vakarai, ir toliau tiekia pagrindinius komponentus, kurių Maskvai reikia ginklų gamybai.
Nuo pat savo invazijos pradžios Rusija dėl Vakarų sankcijų tapo vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos. Suintensyvėjusi Kinijos prekyba su Rusija padėjo šaliai sušvelninti kai kuriuos skaudžiausius sankcijų smūgius.
Siekdama išvengti Vakarų sankcijų, Maskva nukreipė didžiąją dalį savo energijos eksporto į Kiniją ir pasikliovė kinų bendrovėmis, importuojančiomis aukštųjų technologijų komponentus Rusijos karinei pramonei.
Pastarąjį kartą Rusijoje Kinijos vadovas lankėsi pernai rugsėjį per BRICS bloko aukščiausiojo lygio susitikimą. Valstybinį vizitą Rusijoje jis surengė 2023 metų kovą. Abu lyderiai taip pat buvo susitikę Kazachstane 2024 metų liepą.
Ukrainos atstovai prabilo, ar Pergalės dieną bus suduoti nauji smūgiai Maskvai
Nepaisant dronų atakų prieš Maskvą ir tvyrančio neramumo Rusijos sostinėje, Ukrainos pareigūnai atmetė galimybę surengti naujas atakas Rusijoje švenčiamos Pergalės dienos metu, rašo „The Washington Post“.
Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines.
Kaip teigiama leidinyje, šia proga Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priims daugiau kaip dvi dešimtis užsienio šalių vadovų, įskaitant ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą.
Visgi Rusijoje pradėta spekuliuoti, kad Ukraina gali pasinaudoti galimybe ir Kremliaus sąjungininkų akivaizdoje surengti ataką.
Tačiau Ukrainos gynybos pajėgų aukšto rango atstovas sake, kad tokia galimybė yra mažai tikėtinas, nes sėkmės tikimybė yra maža.
„Kaip galite matyti, jie perkėlė visas Rusijos oro gynybos sistemas tam, kad apsaugotų Maskvą.
Net jei ir būtų mėginama [surengti ataką], sėkmė abejotina. Galbūt gali būti tam tikrų ukrainiečių surengtų atakų kitose vietovėse, bet ne Maskvoje“, – kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga sakė Ukrainos atstovas.
Tuo metu kitas pareigūnas pridūrė, kad surengta ataka Raudonojoje aikštėje, kur paradą stebėtų ir Kinijos, Indijos ar net Europos atstovai, sukeltų pretekstą Rusijai surengti atsakomuosius veiksmus.
Be to, tokiu būdu rizikuojama paaštrinti santykius tarp Kyjivo ir Vašingtono.
Taigi, pareigūno teigimu, teiginiai viešojoje erdvėje apie galimą Ukrainos smūgį prieš Maskvą yra tiesiog „šurmulys“.
Kremlius: gegužės 9-osios parade dalyvaus 29 užsienio šalių vadovai
Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-ąją vyksiančiame kariniame Pergalės dienos parade Maskvoje, skirtame paminėti 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines, dalyvaus 29 užsienio šalių vadovai.
Skelbiama, kad renginyje dalyvaus užsienio šalių vadovai, tarp jų – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Brazilijos vadovas Luizas Inacio Lula da Silva.
Daugėja spekuliacijų dėl parado, kuris, Rusijos teigimu, bus pats didingiausias. Gegužės 9-osios paradas skirtas paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare bei paremti Ukrainoje kovojančius rusų karius.
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas nurodė, kad 13 šalių, tarp jų Kinijos, Egipto ir Mianmaro, kariai prisidės prie parado Raudonoje aikštėje.
Gegužės 9-osios paradas Maskvoje rengiamos jau trečius metus vykstant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą.
Antradienį, likus trims dienoms iki parado, Kyjivas dronais atakavo Maskvą.
Anksčiau antradienį Kyjivas ragino užsienio karius nedalyvauti šiame parade, teigdamas, jog tai būtų nepriimtina. Pasak Kyjivo, tai prilygtų „dalijimuisi atsakomybe“ už Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico yra vieninteliai europiečių lyderiai, kurie dalyvaus parade Maskvoje. R. Fico nepaisė Briuselio perspėjimų ten nevykti.
Parade dalyvaus Armėnijos ir Azerbaidžano, kurie dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho, lyderiai, taip pat Pietų Osetijos ir Abchazijos, dviejų prorusiškų separatistinių Sakartvelo regionų, kurių tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, vadovai.
Iš rusų nelaisvės namo grįžo jau daugiau nei 4 757 ukrainiečiai
Nuo plataus masto karo pradžios iš rusų nelaisvės jau buvo paleisti 4 757 ukrainiečiai.
Apie tai feisbuke pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Kontrolierius pabrėžė, kad šiandien įvyko 64-ieji belaisvių mainai. Daugelis iš grįžusiųjų namo nelaisvėje išbuvo nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tarp jų yra nemažai sunkiai sergančių ir sužeistų karių.
Anot D. Lubineco, apsikeitimas belaisviais nebūtų įvykęs be „sunkaus Ukrainos valstybinių institucijų, priklausančių Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabui, darbo ir Jungtinių Arabų Emyratų pagalbos“.
Komisaras pareiškė padėką visiems, dėjusiems pastangas grąžinti Ukrainos karius namo.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandien į apsikeitimo belaisviais vietą buvo atvykę žmogaus teisių kontrolieriaus biuro darbuotojai, kurie stebėjo, ar yra paisoma tarptautinėje humanitarinėje teisėje nustatytų žmogaus teisių bei aprašė iš nelaisvės į Ukrainą grįžtančiųjų emocinę ir fizinę būklę.
D. Lubinecas pabrėžė, kad iš nelaisvės paleisti ukrainiečiai įgyja teisę į socialines garantijas dėl sveikatos priežiūros ir psichinės reabilitacijos, taip pat teisę gauti atnaujintus tapatybės dokumentus ir vienkartinę išmoką. Esant bet kokių pažeidimų, jie yra raginami kreiptis į kontrolieriaus biurą.
„Mes toliau dirbsime, kad namo grįžtų visi mūsų piliečiai!“, – pabrėžė komisaras.
Europos Komisija nori visiškai uždrausti rusiškų dujų importą
Europos Komisija siekia iki 2027 m. pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą į Europos Sąjungą (ES). Birželį šalims narėms bus pateiktos konkrečios su tuo susijusios priemonės, nurodoma antradienį Strasbūre pristatytame Komisijos plane dėl rusiškų dujų importo stabdymo.
Apie 19 proc. ES dujų poreikio vis dar padengiama rusiškomis dujomis. Jos į ES patenka dujotiekiu „Turkstream“ arba laivais kaip suskystintos gamtinės dujos (SGD).
Priešingai nei naftai, ES kol kas nėra įvedusi sankcijų rusiškoms dujoms. Naftos importas iš Rusijos pernai, Komisijos duomenimis, dėl sankcijų sumažėjo iki 3 proc. Briuselis nori imtis veiksmų ir prieš sodrinto urano iš Rusijos, kurį savo branduolinėse elektrinėse naudoja kai kurios ES šalys, importą.
Kremlius teigia, kad gegužės 9-osios parade dalyvaus „29 užsienio šalių vadovai“
Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai, tarp jų Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva, taip pat šiame sąraše yra bent dvi teritorijos, kurios tarptautiniu mastu nėra pripažįstamos kaip valstybės.
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas taip pat sakė, kad parade, kuris rengiamas praėjus daugiau nei trejiems karo Ukrainoje metams ir vyks Raudonojoje aikštėje, žygiuos kariai iš 13 šalių, įskaitant Kiniją, Egiptą, Vietnamą, Mianmarą ir kelias buvusias sovietines respublikas.
Pasak J. Ušakovo, trečiadienį Maskvoje prasidės Xi valstybinis vizitas, ketvirtadienį įvyks jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kurio metu bus aptarti svarbiausi klausimai – karas Ukrainoje ir Rusijos santykiai su JAV, o penktadienį jis bus garbės svečias Pergalės dienos parade.
Kinija vaizduoja save kaip neutralią šalį trejus metus trunkančio karo fone, nors Vakarų vyriausybės teigia, kad jos glaudūs ryšiai su Rusija suteikė Maskvai svarbią ekonominę ir diplomatinę paramą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandžio mėnesį apkaltino Kiniją ginklų tiekimu Rusijai ir tvirtino, kad Pekinas žino apie mažiausiai 155 Kinijos piliečius, kovojančius Rusijos pajėgų gretose. Pekinas neigia, kad Rusija masiškai verbuoja Kinijos piliečius, ir ragina juos nedalyvauti konfliktuose.
Kyjivas antradienį perspėjo užsienio karius nežygiuoti kartu su Rusijos kariais Raudonojoje aikštėje, teigdamas, kad tai reikštų „dalies atsakomybės prisiėmimą“ už Maskvos nusikalstamus veiksmus Ukrainoje.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico yra vieninteliai Europos lyderiai, kurie ketina dalyvauti parade. R. Fico nepaiso Briuselio perspėjimų nevykti.
Maskva pranešė, kad parade dalyvaus Indonezijos, Burkina Faso, Bosnijos, Vietnamo, Egipto, Zimbabvės, Irako, Kongo, Mianmaro, Kubos, Etiopijos ir Pusiaujo Gvinėjos lyderiai, taip pat tradiciniai Rusijos sąjungininkai iš Vidurinės Azijos.
Taip pat atvyks Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai, Pietų Osetijos ir Abchazijos, dviejų tarptautinės bendruomenės nepripažįstamų separatistinių prorusiškų Sakartvelo teritorijų, lyderiai.
Per rusų apšaudymą Chersone žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti
Per Rusijos pajėgų surengtą Ukrainos Chersono srities apšaudymą antradienį žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti.
Srities prokuratūra feisbuke pranešė, kad dronui Červonyj Jaro kaime numetus sprogmenį žuvo vyras. Dar du civiliai buvo sužeisti. Beryslavo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo.
Anksčiau pranešta, kad per Komyšanio gyvenvietės Chersono srityje apšaudymą iš artilerijos žuvo moteris.
Maskva: Rusija ir Ukraina apsikeitė 410 karo belaisvių
Maskva ir Kyjivas per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 205 karius, antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Derybų rezultatas – 205 Rusijos kariai grąžinti, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime. – Mainais perduoti 205 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai.“
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, per dešimtis tokių apsikeitimų buvo grąžinta tūkstančiai karių.
Į Rusija paleista virš 100 dronų, sutriko oro uostų veikla
Iki Kremliaus organizuojamo parado Raudonojoje aikštėje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti likus kelioms dienoms, ukrainiečių dronų kruša privertė keletą Rusijos oro uostų, tarp jų ir veikiančių Maskvoje, antradienį apriboti skrydžius.
Pastaruoju metu spėliojama, ar pavyks užtikrinti šio renginio saugumą, mat Maskva paradą rengia nuo jos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau nei trejiems metams, o Jungtinės Valstijos stengiasi – tiesa, kol kas nesėkmingai – priversti abi šalis nutraukti kovos veiksmus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs renginių, vyksiančių minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, metu paskelbti trijų dienų paliaubas, tačiau Kyjivas tokį jo potvarkį pasmerkė, pavadindamas jį „manipuliacija“, skirta „išimtinai paradui“.
Į paradą Raudonojoje aikštėje turėtų atvykti apie 20 valstybių vadovai, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, kuris į Maskvą planuoja atvykti trečiadienį.
Tačiau Xi Jinpingo vizito išvakarėse Maskva pranešė, kad Ukraina naktį paleido daugiau nei 100 nepilotuojamųjų orlaivių – kai kurie iš jų buvo nutaikyti ir į Rusijos sostinę. Kyjivas savo ruožtu pranešė, kad Ukrainą nakčia puolė 136 rusų dronai.
Maskvos mero Sergejaus Sobianino teigimu, oro gynybos sistemos Rusijos sostinės apylinkėse numušė 19 nepilotuojamųjų orlaivių, kurių nuolaužų nukrito ant vienos iš pagrindinių gatvių, tačiau žmonės nenukentėjo.
Daugiau nei dešimtyje oro uostų, įskaitant keturis Maskvos oro uostus, buvo apriboti skrydžiai, cituodamos Federalinės oro transporto agentūros suteiktą informaciją pranešė rusų naujienų agentūros, nors oro eismas sostinės pagrindiniame Šeremetjevo oro uoste iš esmės vyko įprastiniu ritmu.
Rusijos žiniasklaidą paviešino nuotraukų, kuriose matyti įskilęs prekybos centro lango stiklas ir pajuodavęs gyvenamojo pastato Maskvoje fasadas.
Dėl šio antskrydžio sutriko ir kitų miestų, tokių kaip Volgogradas ir Nižnyj Novgorodas, oro uostų veikla.
Voronežo ir Penzos gubernatoriai pranešė, kad virš jų regionų buvo neutralizuota atitinkamai 18 ir 10 ukrainiečių dronų, nepadariusių jokios žalos.
Laikinasis Kursko gubernatorius Aleksandras Chinšteinas pranešė, kad pirmadienį vakare užpulta Rilsko elektros pastotė, per antpuolį buvo sužeisti du paaugliai.
„Per išpuolį mūsų mieste apgadinti du transformatoriai, visiškai nutrūko elektros tiekimas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.
„Žaidžia žaidimus“
Tuo tarpu oficialūs Ukrainos asmenys pranešė, kad antradienį per rusų antpuolius šalyje žuvo mažiausiai du žmonės.
Avarinių tarnybų teigimu, vienas asmuo žuvo pietiniame Odesos regione.
Šalies rytuose esančio Kramatorsko valdžios atstovai pranešė, kad per rusų artilerijos apšaudymą mieste žuvo vienas žmogus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė V. Putino pasiūlymą paskelbti trijų dienų paliaubas, kurios turėtų prasidėti gegužės 7 d. 21.00 val. Grinvičo laiku, sakydamas, jog V. Putinas „žaidžia žaidimus, kad sukurtų malonią atmosferą“ gegužės devintosios paradui.
Vietoje to jis pareikalavo nedelsiant paskelbti ilgesnes paliaubas.
Kovo mėnesį V. Putinas atmetė JAV siūlymą sudaryti besąlygiškas paliaubas, su kuriuo V. Zelenskis buvo sutikęs.
Maskvos teigimu, paliaubų tikslas yra pažiūrėti, ar Kyjivas yra „pasirengęs“ ilgalaikei taikai.
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas stojo ginti V. Putino poziciją, sakydamas, kad „gal ir neskamba ypatingai, bet tai svarbu, žinant, kur pradėjome“.
Vašingtonas dėl karo užbaigimo yra atskirai derėjęsis ir su Kyjivu, ir su Maskva, tačiau galiausiai pagrasino pasitraukti iš derybų proceso, jei artimiausiu metu nebus padaryta pažanga.
Šį pavasarį Rusijai sudavus keletą pragaištingų smūgių Ukrainai, D. Trumpas kaip reta nepagailėjo kritikos V. Putinui, kuriam dažnai yra linkęs reikšti simpatiją.
Maskva: Rusija ir Ukraina apsikeitė 410 karo belaisvių
Maskva ir Kyjivas per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 205 karius, antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Derybų rezultatas – 205 Rusijos kariai grąžinti, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime. – Mainais perduoti 205 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai.“
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, per dešimtis tokių apsikeitimų buvo grąžinta tūkstančiai karių.
O. Syrskis: stabilizavome padėtį aplink Pokrovską
Ukrainos kariuomenė teigia stabilizavusi fronto atkarpą aplink Pokrovsko miestą. „Mums pavyko stabilizuoti padėtį šioje operatyvinėje zonoje“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Keliose vietose Ukraina, anot jo, atgavo iniciatyvą.
Rusija daug mėnesių atakavo Pokrovską – logistikos centrą Rytų Ukrainos Donecko srityje. Jis iš trijų pusių apsuptas Rusijos karių, tačiau, nepaisant kelis mėnesius besitęsiančių intensyvių atakų, vis dar yra Ukrainos rankose.
Jei Rusija užimtų arba apsuptų Pokrovską, priartėtų prie savo tikslo užkariauti likusią Donecko srities dalį, kuri nėra kontroliuojama Maskvos.
Kremlius sako, kad laikysis gegužės 8–10 dienos paliaubų, bet reaguos į Ukrainos išpuolius
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė paliaubų pasiūlymą kaip žaidimą ir manipuliaciją, Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija laikysis savo planų gegužės 8–10 dienoms nutraukti ugnį, tačiau atsakys į Kyjivo pajėgų atakas.
„Prezidento Putino iniciatyva dėl laikinų paliaubų“ lieka galioti, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau jis pridūrė, kad, jei Ukraina taip pat nesustabdys kovinių operacijų, „nedelsiant bus duotas adekvatus atsakas“.
Ukraina sako, kad Rusija laikinų paliaubų nori tik tam, kad nebūtų sugadintas Maskvos paradas gegužės 9-ąją.
„Reuters“: Heghsethas be Trumpo žinios buvo sustabdęs skrydžius su parama Ukrainai
Praėjus savaitei po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo savo antrąją kadenciją, JAV kariuomenė išleido įsakymą trims krovinių vežimo oro linijoms, skrendančioms iš Doverio oro pajėgų bazės ir JAV bazės Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sustabdyti 11 skrydžių, kuriais į Ukrainą buvo gabenami artilerijos sviediniai ir kiti ginklai, rašo „Reuters“.
Per kelias valandas Vašingtoną užplūdo panikos kupini klausimai iš Ukrainos ir Lenkijos.
Aukščiausi nacionalinio saugumo pareigūnai – Baltuosiuose rūmuose, Pentagone ir Valstybės departamente – negalėjo pateikti atsakymų. Per savaitę skrydžiai buvo atnaujinti.
Kaip teigia „Reuters“, peržiūrėję dokumentus, žodinis įsakymas buvo duotas iš gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho biuro.
Trijų su situacija susipažinusių šaltinių teigimu, skrydžiai buvo atšaukti po to, kai D. Trumpas sausio 30 d. Ovaliniame kabinete baigė susitikimą dėl Ukrainos. Jame dalyvavo P. Hegseth ir kiti aukšti nacionalinio saugumo pareigūnai. Dviejų susitikime dalyvavusių asmenų teigimu, susitikimo metu buvo iškelta idėja sustabdyti pagalbą Ukrainai, tačiau prezidentas nepateikė jokio nurodymo sustabdyti pagalbą Ukrainai.
Anot šaltinių, D. Trumpas nežinojo apie P. Hegsetho įsakymą, kaip ir kiti aukšti nacionalinio saugumo pareigūnai, dalyvavę susitikime.
Baltieji rūmai agentūrai teigė, kad P. Hegsethas vykdė Trumpo nurodymą sustabdyti pagalbą Ukrainai, nes tokia buvo tuometinė administracijos pozicija. Pasak „Reuters“ šaltinių, nebuvo paaiškinta, kodėl aukšti nacionalinio saugumo pareigūnai, dalyvavę įprastiniame sprendimų priėmimo procese, nežinojo apie šį įsakymą ir kodėl jis buvo taip greitai atšauktas.
„Derybos dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos buvo sudėtingos ir nestabilios. Mes nesirengiame detaliai aprašyti visų aukščiausių administracijos pareigūnų pokalbių per visą procesą“, – cituojama Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
„Svarbiausia, kad karas šiandien yra daug arčiau pabaigos nei buvo prezidentui Trumpui pradėjus eiti pareigas“, – priduria ji.
Remiantis „Reuters“ peržiūrėtais dokumentais, atšaukti skrydžiai TRANSCOM kainavo 2,2 mln. JAV dolerių. Atsakydama į prašymą pateikti komentarą, TRANSCOM nurodė, kad bendra suma sudarė 1,6 mln. JAV dolerių – buvo atšaukti 11 skrydžių, bet vienas iš jų esą nepatyrė išlaidų.
Įsakymas sustabdyti Joe Bideno administracijos patvirtintą karinę pagalbą oficialiai įsigaliojo po mėnesio, kovo 4 d.
Kaip teigia „Reuters“, ši istorija rodo, kad D. Trumpo administracijoje kartais vyko chaotiškas politikos formavimo procesas, o vadovavimo struktūra buvo neaiški net pačiam aukščiausiam vadovui.
„Reuters“ nepavyko tiksliai nustatyti, kada Hegsetho biuras nurodė atšaukti krovinių skrydžius. Du šaltiniai teigė, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai apie skrydžių sustabdymą pradėjo teirautis vasario 2 d. TRANSCOM įrašai rodo, kad buvo gautas žodinis gynybos sekretoriaus nurodymas sustabdyti skrydžius ir kad jie buvo atnaujinti vasario 5 d.
Trys su situacija susipažinę šaltiniai teigė, kad P. Hegsethas neteisingai interpretavo diskusijas su prezidentu apie politiką Ukrainos atžvilgiu ir pagalbos siuntas, tačiau plačiau nekomentavo.
Kiti keturi su situacija susipažinę asmenys teigė, kad nedidelė Pentagono darbuotojų grupė, kurių daugelis niekada nedirbo vyriausybėje ir jau daug metų pasisako prieš JAV pagalbą Ukrainai, patarė P. Hegsethui apsvarstyti galimybę sustabdyti pagalbą šaliai.
Vis dėlto du su šiuo klausimu susipažinę asmenys paneigė, kad pagalba buvo iš tiesų nutraukta. Vienas iš jų tai apibūdino kaip logistinę pertrauką.
Neaišku, ar D. Trumpas vėliau peikė P. Hegsethą. Vienas šaltinis, tiesiogiai susipažinęs su šiuo klausimu, sakė, kad galiausiai nacionalinio saugumo patarėjas M. Waltz‘as įsikišo, kad atšauktų įsakymus.
Vicepremjeras: Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus
Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus.
Apie tais jis sakė antradienį Varšuvoje kreipdamasis į konferencijos „Defence24 Days“ dalyvius.
Anot vicepremjero, Lenkija tapo pagrindiniu Rusijos kibernetinių atakų prieš NATO ir Europos Sąjungą taikiniu.
Jis teigia, kad rusai bando infiltruotis į Lenkijos kibernetinio saugumo sferą, skleisti dezinformaciją ir atakuoti kritinę infrastruktūrą bei demokratiją.
Politikas pridėjo, kad Lenkija dabar susiduria su beprecedenčiu Rusijos bandymu kištis į šalyje vykstančius rinkimus.
K. Gawkowskis sako, kad Rusijos žvalgybos aktyvumas Lenkijoje padvigubėjo palyginus su praėjusiais metais.
Pirmasis Lenkijos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 18 dieną. Jeigu prireiks, jei nei vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, tuomet birželio 1 d. vyks antrasis rinkimų turas. Prezidentas Lenkijoje renkamas penkerių metų kadencijai.
Ukrainos pajėgos numušė 54 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 70 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai numušė 54 Rusijos bepiločius orlaivius, o 70 priešo bepiločių dingo iš radarų ekranų.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo gegužės 5 d. 21.30 val. Rusijos pajėgos iš įvairių vietų, įskaitant Brianską, Kurską, Oriolą, Milerovą, Primorsko Achtarską ir Primorską (laikinai okupuota Zaporižios srities teritorija), paleido 136 puolamuosius bepiločius orlaivius ir kitokio tipo imitacinius bepiločius. Atakas efektyviai atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki antradienio, gegužės 6 d., 10.30 val. buvo patvirtinta, kad Rytų, Šiaurės, Pietų ir Vidurio Ukrainoje buvo sunaikinti 54 „Shahed“ tipo puolamieji ir kitokie bepiločiai orlaiviai. Be to, 70 imitacinių priešo bepiločių dingo iš radarų ekranų, nesukėlę jokių neigiamų padarinių. Vienas priešo bepilotis orlaivis tebėra aktyvus Ukrainos oro erdvėje, šiuo metu vykdomos kovinės operacijos.
Priešo atakos paveikė Charkivo, Odesos ir Dnipropetrovsko sritis.
Ekspertas apie dronų atakas prieš Maskvą: Ukraina ruošia siurprizą
Naktinis dronų išpuolis prieš Maskvą ir kitus regionus buvo tik Rusijos oro gynybos pajėgumų išbandymas prieš tolimesnius smūgius gegužės 8 ir 10 dienomis, sako Ukrainos karinis ekspertas Michailas Žirochovas, rašo UNIAN.
Naktį iš pirmadienio į antradienį Maskvą ir kitus regionus atakavo dronai.
„Tai, kad rusai surinks viską, kas įmanoma, buvo akivaizdus žingsnis. Tai, kad jie turi labai mažai galimybių numušti mūsų dronus, taip pat akivaizdu. Nes galingesni priešlėktuviniai raketiniai kompleksai S-300, S-400 tiesiog nereaguoja į juos.
Reikia daug, visų pirma, priešlėktuvinių pabūklų, priešlėktuvinių kulkosvaidžių. Tai mes jau patyrėme tuo laikotarpiu, kai formavome mobiliąsias ugnies grupes“, – komentuoja M. Žirochovas.
Anot jo, mažai tikėtina, kad Ukraina atakuos Rusiją gegužės 9 d., tačiau yra realu, kad tai įvyks gegužės 8 ir 10 d.
„Dabar tai yra savotiškas Rusijos oro gynybos pajėgų žvalgymas, siekiant rasti optimaliausius maršrutus bent jau psichologiniams ir žiniasklaidos smūgiams. Ar bus smūgiai konkretiems kariniams objektams, kol kas neaišku. Bet psichologiniu požiūriu tai yra labai svarbi operacija“, – aiškina jis.
Be Maskvos taip pat atakuoti ir kiti regionai – Lipecko, Riazanės, Tulos, Tambovo. Oro pavojus taip pat paskelbtas Astrachanės, Smolensko, Tverės, Žemutinio Naugardo srityse.
Anot rusų, pagrindinis dronų taikinys buvo Maskva. Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad oro pajėgos esą numušė 19 dronų, kurie skrido link Maskvos.
Maskvos Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio oro uostuose įvesti laikini darbo apribojimai.
Rusijos kariuomenė Ukrainos Donecko srityje pražudė dar tris civilius, skaičiuojama 16 sužeistųjų
Gegužės 5 d. Rusijos kariuomenė pražudė tris Ukrainos Donecko srities gyventojus, o dar 16 sužeidė, feisbuke pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, rusai tris srities gyventojus pražudė Myrnohrade, Novoekonomičnėje ir Ivanopilioje. Dar 16 žmonių patyrė sužalojimų.
V. Filaškinas pažymėjo, kad bendras nuo rusų nukentėjusių žmonių skaičius Donecko srityje (3 192 žuvusieji ir 7 055 sužeistieji) pateikiamas neatsižvelgiant į Mariupolį ir Volnovachą.
„Kai kas gali įvykti“: Trumpas sako, kad Putinas dabar labiau nei bet kada yra nusiteikęs taikai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Maskva ir Kyjivas nori užbaigti karą Ukrainoje ir kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po neseniai kritusių naftos kainų yra labiau linkęs į taiką, rašo „Reuters“.
Jungtinė Karalystė ruošiasi Rusijos puolimui: paviešintas slaptas planas
Didžioji Britanija slapta ruošiasi tiesioginiam Rusijos kariniam puolimui, rašo „The Telegraph“. Bijoma, kad šalis yra nepasirengusi karui.
Valdžios pareigūnai buvo paprašyti atnaujinti 20 metų senumo nepaprastosios padėties planus, pagal kuriuos šalis būtų pasirengusi gintis.
„Slaptoje byloje bus išdėstyta, kaip vyriausybė reaguotų į karo paskelbimą, įskaitant bunkerius, skirtus apsaugoti ministrų kabinetą ir karališkąją šeimą, viešąsias transliacijas ir išteklių atsargas.
Ministrai baiminasi, kad Didžioji Britanija ne tik pralaimėtų Rusijai ir jos sąjungininkams mūšio lauke, bet ir būtų nepasirengusi ir prastai apginta savo teritorijoje“, – teigiama publikacijoje.
Kremliaus pareigūnai ne kartą grasino Jungtinei Karalystei. Ekspertai įspėja, kad šalis yra pažeidžiama dėl savo svarbiausių nacionalinės infrastruktūros objektų, įskaitant dujų terminalus, povandeninius kabelius, branduolines elektrines ir transporto mazgus.
„The Telegraph“ žiniomis, atnaujintame slaptame „tėvynės gynybos plane“ bus išdėstyta strategija, kokių veiksmų imtis iškart po priešiškos užsienio valstybės smūgio Jungtinės Karalystės žemyninėje dalyje.
„Jame bus numatyti scenarijai, pagal kuriuos Didžioji Britanija bus smogta įprastinėmis raketomis, branduolinėmis galvutėmis arba kibernetinėmis operacijomis“, – teigiama tekste.
Parengtas planas nurodys ministrui pirmininkui ir kabinetui, kaip vadovauti karo metu ir kada jie turėtų ieškoti prieglobsčio Dauningo gatvės bunkeryje arba už Londono ribų.
Taip pat tikimasi, kad bus išnagrinėtos karo strategijos geležinkelių ir kelių tinklams, teismams, pašto sistemai ir telefono linijoms.
„Mažai tikėtina, kad dokumentas bus paskelbtas viešai per artimiausius dešimtmečius, jei iš viso bus paskelbtas“, – priduriama straipsnyje.
Kabinetas jau parengė scenarijų, pagal kurį priešiška valstybė vienu metu paleistų raketas ir surengtų kibernetines atakas prieš nacionalinę infrastruktūrą.
Sausio mėnesį paskelbtame rizikos vertinime nustatyta, kad sėkminga ataka „gali sukelti civilių ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų žūtį“, padaryti didelę ekonominę žalą ir sutrikdyti svarbiausių paslaugų teikimą.
Gynybos pareigūnai taip pat paragino Didžiąją Britaniją sukurti savo Izraelio „Geležinio kupolo“ versiją.
Britų pareigūnai ypač susirūpinę dėl dujų terminalų ir penkių veikiančių šalies branduolinių elektrinių, kurios, jei būtų smogta, galėtų išmesti radioaktyviąsias medžiagas visoje šalyje ir sukelti „reikšmingą ilgalaikį poveikį saugumui, sveikatai, aplinkai ir ekonomikai“.
Vyriausybė taip pat modeliuoja branduolinio raketų smūgio Jungtinei Karalystei tikimybę ir pasekmes, tačiau oficialios šio tyrimo išvados tebėra slapto pobūdžio.
Naujajame nepaprastosios padėties plane pirmą kartą bus aptariama kibernetinio karo veiksmai, kurie, pasak žvalgybos vadovų, šiuo metu yra viena iš pavojingiausių grėsmių Jungtinei Karalystei.
Programišiai gali užblokuoti tinklų eismą, sukelti elektros tiekimo pertraukimus ir laikinai uždaryti vyriausybės įstaigas.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 430 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 959 500 karių, įskaitant dar 1 430 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti vien per praėjusią parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariai taip pat neteko 10 766 tankų (+3 per praėjusią parą), 22 416 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 27 431 artilerijos sistemos (+61), 1 378 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+1), 1 155 oro gynybos sistemų, 372 lėktuvų, 335 sraigtasparnių, 35 142 bepiločių orlaivių (+145), 3 196 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 47 353 automobilių (+103) ir 3 873 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos pajėgos į Charkivą paleido bepiločius orlaivius, pasigirdo keli sprogimai
Rusijos invazinės pajėgos į Charkivą paleido puolamuosius bepiločius orlaivius, ten pasigirdo keli sprogimai, o viename rajone kilo gaisras, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo meru Ihoriu Terechovu.
„Pasitelkdamas bepilotį orlaivį „Shahed“, priešas sudavė smūgį tankiai apgyvendintoje centrinėje miesto dalyje. Dėl bepiločio orlaivio atakos dega namas“, – tinkle „Telegram“ parašė I. Terechovas. Pranešimai apie aukas tikrinami, pridūrė meras.
Vėliau I. Terechovas paskelbė apie dar vieną smūgį. „Mieste užfiksuotas dar vienas smūgis, preliminariais duomenimis, Pramonės rajone“, – „Telegram“ kanale pažymėjo jis.
Dar vėliau meras informavo ir apie dar vieną smūgį, šįkart – Cholodnohirskio rajone. „Masinė priešo bepiločių orlaivių ataka prieš miestą vis dar tęsiasi – artinasi dar keli bepiločiai“, – prieš užfiksuojant dar vieną sprogimų seriją nurodė I. Terechovas.
Skaisgirytė: JAV ir Ukrainos susitarimas dėl mineralų bus naudingas abiem valstybėms
Praėjusią savaitę pasirašytas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sutarimas dėl naudingųjų iškasenų bus naudingas abiem valstybėms, teigia prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Visgi, pasak jos, kol kas nėra aišku, ar tai padės sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Šis susitarimas suartina JAV ir Ukrainą. Suartina per labai konkrečius dalykus: galimybe naudotis tais mineralais, kurie yra Ukrainos teritorijoje. Buvo labai svarbu, kad ukrainiečiai taip pat jaustų, kad tai yra teisingas susitarimas, kad visos ekonominės sąlygos, kurios jame numatytos, naudingos ne tik JAV, bet ir Ukrainai. (...) Iš komentarų atrodo, kad šis susitarimas juos tenkina, kas yra labai gera žinia“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Ar tai artina prie taikos? Prie taikos priartintų faktas, jog Rusija atitraukė savo kariuomenę ir baigė karą. Kol kas šito dar nematome“, – akcentavo ji.
Anot patarėjos, tolimesnė karo eiga priklausys ir nuo JAV derybų su Rusija rezultatų.
„Labai intensyvios derybos tęsiasi tarp JAV ir Rusijos. Turime turėti kantrybės ir toliau žiūrėti, ką galima čia padaryti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
„Lietuvos pozicija yra nekintanti, mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma pasibaigus karinei pagalbai.
Įvairiais skaičiavimais, Ukrainoje yra maždaug penki procentai pasaulio mineralų išteklių ir retųjų žemių elementų. Tačiau daug išteklių dar nepradėti naudoti ir yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologijos ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito – būtinos medžiagos elektrinėms baterijoms gaminti. Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius Europoje ličio telkinius.
Yra radikalių priemonių: Duda kreipėsi į Trumpą dėl Putino
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pareiškė, kad spaudžia JAV prezidentą Donaldą Trumpą sugriežtinti sankcijas Rusijai ir taip priversti ją baigti karą prieš Ukrainą, rašo „Politico“.
A. Duda sako, kad D. Trumpas yra vienintelis, kuris gali priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
Trumpas tikisi Erdogano pagalbos siekiant užbaigti karą Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad norėtų bendradarbiauti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje.
D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad surengė su juo pokalbį telefonu, ir pridūrė, kad R. T. Erdoganas taip pat pakvietė jį apsilankyti Turkijoje, o Turkijos vadovas susitiks su juo Vašingtone.
„Tikiuosi dirbti su prezidentu Erdoganu, kad absurdiškas, bet mirtinai pavojingas karas tarp Rusijos ir Ukrainos būtų užbaigtas – DABAR!“ – rašė D. Trumpas.
D. Trumpas, kuris žadėjo nutraukti karą Ukrainoje per 24 valandas nuo savo antrosios kadencijos pradžios sausį, ragina Kyjivą ir Maskvą sudaryti paliaubų susitarimą.
Po Rusijos invazijos NATO narė Turkija stengėsi palaikyti gerus santykius su abiem Juodosios jūros kaimynėmis ir du kartus surengė derybas, kuriomis siekta užbaigti karą.
Lyderiai pokalbyje taip pat aptarė „viską, kas susiję su Sirija, Gazos (Ruožu) ir kitais dalykais“, o D. Trumpas pavadino „labai geru ir produktyviu pokalbiu telefonu“ su R. T. Erdoganu.
D. Trumpas sakė, kad jo ir R. T. Erdogano santykiai buvo puikūs per pirmąją jo, kaip JAV prezidento, kadenciją nuo 2017 iki 2021 metų.
Anot Turkijos prezidento kanceliarijos, R. T. Erdoganas D. Trumpui teigė, jog JAV pastangos sušvelninti sankcijas Sirijai prisidėtų prie karo draskomos šalies stabilizavimo.
Vašingtonas yra sakęs, kad bet koks sankcijų normalizavimas ar panaikinimas po to, kai gruodį buvo nuverstas Basharas al Assadas, priklausys nuo to, ar naujoji Sirijos valdžia padarys patikrinamą pažangą įgyvendinant prioritetus, įskaitant veiksmus prieš terorizmą.
R. T. Erdoganas taip pat padėkojo D. Trumpui už jo „požiūrį į karų nutraukimą“, pareiškime paminėdamas Ukrainą, Gazos Ruožą ir derybas dėl Irano.
Jis iškėlė karo nuniokoto Gazos Ruožo klausimą, sakydamas D. Trumpui, kad humanitarinė pagalba turėtų „būti teikiama Gazai netrukdomai“.
Kovą Izraelis sustabdė visą pagalbą 2,4 mln. palestiniečių Gazos Ruože, o saugumo kabinetas pritarė karinių operacijų teritorijoje išplėtimui, įskaitant Gazos Ruožo „užkariavimą“.
Kitą savaitę D. Trumpas turėtų apsilankyti Saudo Arabijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Maskvoje – dronų ataka: griaudėjo sprogimai, teko uždaryti oro uostus
Naktį iš pirmadienio į antradienį Maskvą atakavo dronai, praneša „Kanal 24“. Taip pat atakuoti ir kiti regionai – Lipecko, Riazanės, Tulos, Tambovo. Oro pavojus taip pat paskelbtas Astrachanės, Smolensko, Tverės, Žemutinio Naugardo srityse.
Anot rusų, pagrindinis dronų taikinys buvo Maskva.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad oro pajėgos esą numušė 19 dronų, kurie skrido link Maskvos.
Maskvos Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio oro uostuose įvesti laikini darbo apribojimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kyjivas apšaudytas balistinėmis raketomis – griaudėja galingi sprogimai, kilo gaisras
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė balistinėmis raketomis Ukrainos sostinę Kyjivą. Skelbiama, kad mieste veikia oro gynybos sistemos, viename iš rajonų kilo gaisras dėl nukritusių raketos nuolaužų.
UNIAN skelbiama, kad „Kyjive girdimi galingi sprogimai“. Miestas apšaudomas balistinėmis raketomis, paleistomis iš Briansko srities, veikia oro gynybos sistemos.
Yra patvirtinta vietos valdžios informacija, kad dėl nukritusių raketos nuolaužų kilo gaisras Somolensko rajone.