Kalugos oro uoste įvesti apribojimai
Rusija Kalugos oro uoste įvedė apribojimus, skelbia TASS. Šiuo metu neoficialūs kanalai praneša, kad Rusija yra atakuojama dronais.
Socialiniuose tinkluose skelbiama apie smūgį Smolenskui
Rusijos Smolensko regionui smogė dronai, skelbia ukrainiečių ir rusų „Telegram“ kanalai.
Taip pat neoficialiai pranešama apie dronus, skriejančius link kitų Rusijos regionų.
Rusija paleido dronus į Ukrainą
Rusija pradėjo dar vieną puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienio vakarą Ukraina atakuojama dronais, skelbia „Kanal 24“.
Dronai pastebėti keliuose regionuose: Charkivo, Odesos, Sumų, Černihivo ir kt.
Kelloggas atvyko į Ukrainą
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas atvyko į Ukrainą ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„The Times“: Putinas turi slaptų bunkerių, iš kurių valdo šalį
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje.
Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“.
Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą. Leidinyje pažymima, kad V. Putinas Rusiją galimai valdo iš kelių kruopščiai suplanuotų, vienas į kitą panašių konferencijų salių. Remiantis CŽA duomenimis nurodoma, kad visoje Rusijoje tokių bunkerių gali būti trys.
Kiekvienas iš jų yra įrengtas pagal individualų užsakymą. Be to, teigiama, kad visi bunkeriai yra vienodo dizaino – vienodos net ant medinio stalo stovinčios pieštukinės.
Leidinyje pažymima, kad kambariuose be langų nėra jokių detalių, iš kurių būtų galima spręsti apie Rusijos diktatoriaus buvimo vietą. Be to, pasak leidinio, V. Putinas atsisako naudotis mobiliuoju telefonu, o internetu naudojasi labai retai.
Pastebima, kad vaizdo susitikimus jis rengia naudodamas plokščiaekranį monitorių, sumontuotą ant stovo su ratukais. Todėl, kaip pažymi leidinys, Rusijos prezidento artimiausios aplinkos pareigūnai dažnai nežino, kurioje iš 11 laiko juostų yra jiems skambinantis V. Putinas.
Remiantis turimais duomenimis, būta atvejų, kai, V. Putinui vykstant į vaizdo konferenciją, Rusijos prezidento darbuotojai pranešdavo, kad jis neva keliauja iš vieno miesto į kitą, o paskui į oro uostą išsiųsdavo tuščią kortežą ir lėktuvą, o tada ekrane pasirodydavo V. Putinas, apsimesdamas, kad yra ten, kur jo iš tikrųjų nėra.
Būtent iš šių bunkerių V. Putinas, kaip manoma, ir vadovauja karo sąlygomis egzistuojančiai savo šaliai, duoda įsakymus fronto linijose Ukrainoje esantiems vadams ir Rusijoje įveda vis naujus apribojimus.
Europolas įtraukė programišių ukrainietį į ieškomiausių ES nusikaltėlių sąrašą
Ukrainietis, kaltinamas vadovavimu kibernetinio nusikalstamumo grupuotei, padariusiai milijardinę žalą, trečiadienį buvo įrauktas į ieškomiausių Europos Sąjungos (ES) nusikaltėlių sąrašą, pranešė Europolas.
28 metų Volodymyras Tymoščukas kaltinamas padėjęs įdiegti išpirkos reikalaujančią programą „Lockergoga“, kuri sutrikdė šimtų įmonių veiklą ir vertė jas mokėti išpirką.
Grupuotės veikla visame pasaulyje padarė apie 15 mlrd. eurų žalą.
„Bėglys ieškomas keliose šalyse ir tarptautinių teisėsaugos organizacijų yra laikomas aukščiausio lygmens taikiniu“, – pranešime teigė Europolas.
Tvirtinama, kad V. Tymoščukas buvo identifikuotas po sudėtingo tarptautinio tyrimo, kuriame artimai bendradarbiavo Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Šveicarijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV tyrėjai.
Dalis grupuotės narių Ukrainoje jau suimti.
„Teisėsauga sudarė grupuotės struktūros vaizdinį, identifikavo kiekvieno lygmens veikėjus – nuo programinės įrangos kūrėjo ir įsibrovimo specialistų iki pinigų plovėjų, atsakingų už nelegaliai gautų pinigų valdymą“, – teigė agentūra.
JAV teisingumo departamentas paskelbė apie 10 mln. dolerių (8,55 mln. eurų) premiją už informaciją, kuri gali padėti suimti V. Tymoščuką.
Rusija drąsėja: pirmą kartą nuo karo pradžios atidaro 400 km nuo Ukrainos esantį oro uostą
Rusijos pietuose esantis Krasnodaro oro uostas ketvirtadienį vėl buvo atidarytas po trejus su puse metų trukusio uždarymo dėl saugumo problemų, t. y. dėl karo Ukrainoje, pranešė valdžios institucijos.
Maskva uždarė daugumą oro uostų, esančių netoli sienos su Ukraina, dėl Kyjivo atsako į Rusijos puolimą.
Ukrainos oro erdvė visiškai uždaryta nuo tada, kai Rusija 2022 m. pasiuntė kariuomenę ir beveik kasdien šimtais dronų apšaudo Ukrainos miestus, žudydama žmones ir naikindama civilinę infrastruktūrą.
„Krasnodaro oro uostas atidarytas skrydžiams nuo rugsėjo 11 d. 9.00 val. Maskvos laiku“, – pranešė Rusijos aviacijos tarnyba „Rosaviacija“, pridurdama, kad pirmasis lėktuvas, skrisiantis reguliariu reisu iš Maskvos, nusileis rugsėjo 17 d.
Oro uostas, esantis maždaug už 400 km nuo fronto linijos Ukrainoje, yra devintas pagal dydį Rusijoje, prieš karą jis aptarnaudavo apie 4,6 mln. keleivių per metus.
Karas Ukrainoje sutrikdė Rusijos oro eismą per intensyvų vasaros atostogų sezoną, taip pat ir Maskvos oro uostuose.
Švedija paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai 2026–2027 metais
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui.
Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą.
„Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Netektis Ukrainoje: sudužo naikintuvas, žuvo jaunas pilotas
Ukrainoje Zaporižios kryptimi sudužo naikintuvas, žuvo jo pilotas, skelbia Ukrainos 39-oji taktinės aviacijos brigada.
„Su liūdesiu pranešame, kad 2025 m. rugsėjo 11 d., apie 13:30, Zaporižios kryptimi, vykdydamas kovinę užduotį lėktuvu Su-27, žuvo mūsų brolis – 39-osios taktinės aviacijos brigados lakūnas majoras Borovikas Aleksandras Nikolajevičius, gimęs 1995 m. balandžio 19 d.
Priežastys ir aplinkybės tiriamos.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą Aleksandro artimiesiems ir draugams“, – rašoma pranešime.
Suomijos prezidentas kartu su žmona atvyko į Kyjivą
Suomijos Respublikos prezidentas Alexanderis Stubbas kartu su žmona Suzanne Elizabeth Innes-Stubb rugsėjo 11 d. lankosi Ukrainoje. Apie tai pranešė A. Stubbo biuras, informuoja „Ukrinform“.
„2025 m. rugsėjo 11 d. prezidentas A. Stubbas Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“, – teigė biuras. Pažymima, kad prezidentai aptars padėtį Ukrainoje, pastangas nutraukti Rusijos neteisėtą karą ir Suomijos paramą Ukrainai.
Suomijos pirmoji ponia dalyvauja Ukrainos prezidento žmonos Olenos Zelenskos inicijuotame pirmųjų ponių ir ponų aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame švietimo vaidmeniui skatinant taiką.
„Visada gali tikėtis dar dviejų savaičių“: Putinas tyčiojasi iš Trumpo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas manė, kad sugebės susitarti dėl taikos Ukrainoje su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, tačiau per aštuonis mėnesius Rusijos prezidentas nepasiūlė nieko, išskyrus karo eskalavimą.
Dabar V. Putinas tyčiojasi iš D. Trumpo ir NATO, paleisdamas dronus į Lenkijos teritoriją, apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
„Putinas mano, kad jam pavyks išvengti atsakomybės už šią provokaciją, nes jis bombarduoja Ukrainą šimtais raketų ir dronų, ir tai visiškai įmanoma, atsižvelgiant į ankstesnius Trumpo veiksmus. Trumpas neseniai pareiškė, kad jis „nepatenkintas visa situacija“ Ukrainoje. Tačiau Trumpas nepagrindė savo pakartotinių įspėjimų ir terminų, todėl Putinas gali manyti, kad visada gali tikėtis dar dviejų savaičių“, – pažymėjo straipsnio autorius.
Po to, kai Rusijos diktatorius susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais Pekine, Rusija tyčia smogė ES diplomatiniams objektams ir kitiems Vakarų turtams Kyjive.
Tada V. Putinas nusprendė paleisti 800 dronų ir raketų į Ukrainą, dėl ko žuvo civiliai gyventojai, tarp jų – motina su kūdikiu.
„Tuo tarpu D. Trumpo administracija, atrodo, mažina JAV saugumo finansavimą Baltijos šalims, kurios yra NATO narės, supranta V. Putino keliamą grėsmę ir tai įrodo didelėmis išlaidomis gynybai“, – priminė WSJ.
Leidinyje priduriama, kad administracija tarsi spaudžia Europą, kad ji įvestų daugiau sankcijų prieš šalis, kurios perka rusišką naftą, tačiau pačios JAV iki šiol nėra nustačiusios apribojimų Kinijai už to paties produkto pirkimą.
Dronų įsiveržimas į Lenkiją rodo, kad V. Putino nuraminimas kelia riziką, kuri peržengia „JAV gėdos“ ribas. Rusijos diktatorius rodo, kad jo imperinis projektas neapsiriboja Ukraina, mano straipsnio autorius.
„Tiesioginis NATO ir Rusijos konfliktas būtų katastrofa pasauliui, kurios niekas nenori, bet vangus JAV atsakas didina karo tikimybę. Tai, kad Putinas mano, kad gali siųsti dronus į Lenkiją, JAV sąjungininkę, kurioje yra apie 10 000 amerikiečių karių, yra tiesioginė grėsmė JAV saugumui“, – pridūrė WSJ.
Leidinyje padaryta išvada, kad D. Trumpas žino, kaip daryti spaudimą V. Putinui: daugiau sankcijų, daugiau ginklų Ukrainai ir mažiau apribojimų jų naudojimui, taip pat NATO karinės galios stiprinimas, kad Rusija negalėtų aljanso užklupti netikėtai.
„Dronų dalys, kurios dabar išmėtytos po visą Lenkiją, neša seną žinią: silpnumas provokuoja agresiją“, – pabrėžė leidinys.
Austrijos televizijos kanalas pranešė apie Ukrainoje sulaikytą operatorių
Austrijos televizijos kanalas ORF trečiadienį pranešė, kad vienas iš jo operatorių buvo sulaikytas Ukrainoje keturioms dienoms „be jokio paaiškinimo“.
53 metų Ukrainos pilietis operatorius vyko į filmavimą Ternopilio srityje Vakarų Ukrainoje, bet buvo sulaikytas per įprastą policijos patikrinimą, sakoma kanalo pranešime.
Paprašęs parodyti dokumentus, kariškis perdavė jį Ternopilio policijos nuovadai, kur nuo to laiko „jis buvo sulaikytas be jokio paaiškinimo“.
Kanalas pareikalavo, kad operatorius būtų „nedelsiant paleistas (...), taip pat paaiškintos sulaikymo priežastys“.
2022 metais šis operatorius buvo sužeistas tarnaudamas savanoriu Ukrainos kariuomenėje, pridūrė ORF.
Austrijos naujienų agentūra APA citavo šalies Užsienio reikalų ministeriją, kuri teigė, kad austrų ambasada Kyjive paprašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos paaiškinimo. Be to, ji palaiko ryšį su operatoriaus advokatu.
„Austrija primygtinai reikalauja laikytis teisinės valstybės principų. Tačiau, kadangi tai susiję su Ukrainos piliečiu, ambasados galimybės suteikti paramą yra labai ribotos“, – teigė ministerija.
Lenkija ėmėsi priemonių: ribojami skrydžiai palei sieną su Baltarusija ir Ukraina
Nuo rugsėjo 10 d. Lenkija įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina. Jie galios iki gruodžio 9 d., pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra.
Sprendimas buvo priimtas Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės prašymu ir yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti.
JK masiškai gamins bepiločius orlaivius, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos atakas
Jungtinė Karalystė (JK) masiškai gamins pažangiausius bepiločius orlaivius perėmėjus, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos oro atakas.
Šie bepiločiai orlaiviai, kuriuos suprojektavo Ukraina, padedama JK mokslininkų ir technikų, labai veiksmingai naikina vienpusius puolamuosius bepiločius, kuriuos Maskva ir toliau laido į Ukrainos miestus, pareiškė JK gynybos ministerija.
Atitinkama žinia pasirodė po to, kai Lenkija ir NATO numušė Rusijos bepiločius orlaivius, kurie pažeidė Lenkijos oro erdvę per naktines atakas prieš Ukrainą. Kaip pranešama, britų gynybos sekretorius Johnas Healey ketvirtadienį Londone vykstančioje ginkluotės mugėje DSEI išsamiau papasakos apie šį projektą, kuris yra pirmasis toks, inicijuotas pagal dalijimosi technologijomis susitarimą su Kyjivu.
„Rusijai tęsiant siaubingas ir nepaliaujamas atakas prieš Ukrainą, JK parama nemažės, o mes kartu su savo sąjungininkais toliau dėsime pastangas. Ši nauja partnerystė yra svarbi akimirka, sujungianti britų ir ukrainiečių išradingumą kuriant pažangiausias gynybinių bepiločių orlaivių technologijas kovai su Rusijos agresija. Pasitelkdami mūsų pasaulinės klasės gynybos pramonės jėgą, mes ne tik padedame Ukrainai gintis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino barbariškų atakų, bet ir kuriame darbo vietas JK, skatiname augimą ir užtikriname savo pačių ateitį“, – pareiškė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Pasak gynybos ministerijos, naujieji bepiločiai orlaiviai jau pasirodė esantys naudingi atremiant Rusijos naudojamus bepiločius „Shahed“, be to, jų gamyba yra kur kas pigesnė, palyginti su tradicinėmis oro gynybos raketomis.
K. Starmeris ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar vasarą paskelbė apie JK ir Ukrainos partnerystę pramonės srityje. Susitarimas, kurį gynybos sekretorius praėjusią savaitę pasirašė Kyjive, leidžia dalintis ir bendromis jėgomis kurti intelektinę nuosavybę.
„Šia novatoriška partneryste su Ukraina pramonės srityje ir mūsų naująja Gynybos pramonės strategija stipriname savo pasaulyje pirmaujančią gynybos pramonę. Naujoves diegsime karo meto tempu, stiprinsime JK ir Ukrainos saugumą ir kursime darbo vietas čia, JK. Tai pirmasis tokio tipo susitarimas, suteikiantis JK pramonei precedento neturinčią prieigą prie naujausios įrangos projektų, remiantis Ukrainą jos gynybinėje kovoje su neteisėta V. Putino invazija ir parodantis, kaip gynyba gali tapti augimo varikliu įgyvendinant mūsų Pokyčių planą“, – tvirtino J. Healey.
J. Healey po trečiadienį Londone surengtų derybų su Lenkijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pareigūnais pasmerkė „neapgalvotą“ Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę. Jis sakė paprašęs JK ginkluotųjų pajėgų įvertinti galimybes sustiprinti NATO oro gynybos pajėgumus virš Lenkijos teritorijos.
Ukraina smogė Rusijos laivui Juodojoje jūroje – tokių okupantai turi vos 4
Juodojoje jūroje prie Novorosijsko Ukrainos kariai aptiko ir atakavo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laivą. Pažymima, kad priešas turi tik keturis tokius laivus.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 890 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 091 890 karių, įskaitant dar 890 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 176 tankų (+4), 23 264 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 32 628 artilerijos sistemų (+22), 1 483 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 217 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 341 sraigtasparnio, 58 194 bepiločių orlaivių (+343), 3 718 kruizinių raketų (+27), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 61 339 automobilių (+49) ir 3 964 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukraina po Ramšteino derybų užsitikrino naujas oro gynybos priemones ir finansavimą JAV ginklams
Po naujausio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino formatu Ukraina užsitikrino naujus susitarimus su tarptautiniais partneriais, įskaitant finansavimą JAV ginklų įsigijimui, ukrainietiškų bepiločių orlaivių gamybos plėtrą ir papildomas oro gynybos sistemas. Tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Tikiuosi detalaus Ukrainos gynybos ministro Denyso Šmyhalio pranešimo dėl Ramšteino. Šiandien su juo susisiekiau“, – sakė V. Zelenskis. Valstybės vadovas nurodė, kad Ukraina jau užsitikrino naujas oro gynybos sistemas, ir kartu pažymėjo, jog partneriai yra pasirengę toliau finansuoti PURL programą, skirtą amerikietiškų ginklų įsigijimui.
„Taip pat aptariame papildomas lėšas mūsų ukrainietiškų ginklų gamybai, įskaitant tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kad Rusija pajustų, kaip atrodo atsakas į karą“, – pabrėžė V. Zelenskis ir taip pat pridūrė, kad tęsiami darbai siekiant aprūpinti brigadas.
„Dėkoju visiems, kurie mums padeda. Dėkoju visiems, kurie supranta, kad Rusija įsiklauso tik į jėgą ir atsižvelgia tik į stipriuosius. Ukraina, visa Europa, visi mūsų partneriai turi būti stiprūs. Labai tikimės stipraus Jungtinių Valstijų atsako“, – kalbėjo jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis 30-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Ramšteino formatu vaizdo konferencijos būdu paragino partnerius stiprinti Ukrainos oro ir priešraketinę gynybą bei suteikti pajėgumų tolimojo nuotolio smūgiams.
Okupantai naktį Sumuose atakavo mokyklą
Ketvirtadienio naktį rusofašistai atakavo Sumus dronais. Smūgio sulaukė ir mokymo įstaiga.
Apie vidurnaktį dronai pataikė į vienos iš miesto mokymo įstaigų teritoriją. Mokyklos pastatai buvo smarkiai apgadinti ir iš dalies sunaikinti, viename iš jų kilo gaisras.
Gelbėtojai greitai užgesino visus gaisro židinius ir apžiūrėjo smūgio vietą.
Smūgio banga apgadino transporto priemones, taip pat išdaužė langus netoliese esančiuose daugiabučiuose namuose.
Ir toliau smogs Europai? Su kiekviena provokacija Putinas vis drąsėja
Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją yra ir išbandymas, ir įspėjimas, tad iš tikrųjų tai bus Europa ir NATO, kurių reakcija turės lemiamą reikšmę Senojo žemyno saugumui, rašo Sky News“ analitikai. O kiekviena provokacija, anot leidinio, tik suteikia Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui drąsos.
„Rusai yra vadinamojo „saliamio pjaustymo“ meistrai. Tai taktika, kuri apima daugelio smulkių veiksmų naudojimą, siekiant pasiekti daug didesnį rezultatą, kuris kitu atveju būtų daug labiau provokuojantis. Kremlius bando Vakarus laipsniškai, bet nuolat eskaluodamas situaciją. Kyjive bombarduojamas Britų tarybos pastatas ir ES objektas; slopinamas aukšto rango ES pareigūno lėktuvo GPS. Kiekviena atskira provokacija peržengia naujas ribas. Su kiekviena provokacija Putinas vis drąsėja“, – teigiama leidinyje.
Straipsnyje pabrėžiama, kad V. Putinas moka gerai provokuoti Vakarus. Visų pirma, jis meistriškai panaudojo savo „saliamio pjaustymo“ taktiką 2014 m., kai įsiveržė į Krymą, naudodamas įvairias dviprasmiškas karines ir diplomatines taktikas, kad įtvirtintų kontrolę. Dėl to nesuprantamas Vakarų reakcijos vėlavimas nulėmė Krymo likimą.
„Jis ką tik paėmė didesnį dešros gabalą, surengęs dronų atakas prieš Lenkiją. Žinoma, tai yra NATO pasirengimo vykdyti savo įsipareigojimus pagal 5 straipsnį išbandymas. Rusija užpuolė valstybę narę, ir sąjungininkai mano, kad tai buvo padaryta tyčia“, – pabrėžiama publikacijoje.
„Sky News“ mano, kad po šio išpuolio NATO vargu ar pradės taikyti „visi už vieną, vienas už visus“ mechanizmą Lenkijos gynybai. Tačiau reakcijos nebuvimas rodo aljanso silpnumą, todėl po to V. Putinas pamatys savo veiksmų rezultatus ir suplanuos tolesnius.
„Galima tikėtis daug kalbų apie sankcijas, bet reikia prisiminti, kad jos nesugebėjo užkirsti kelio plataus masto invazijai į Ukrainą ir nesugebėjo įtikinti Rusijos jos atsisakyti. Vienintelės sankcijos, kurios gali būti veiksmingos, yra tos, kurias JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako patvirtinti, susijusios su prekyba rusiška nafta“, – pridūrė „Sky News“.
Trečiadienį Lenkijos oro pajėgos, padedamos Nyderlandų naikintuvų, sunaikino daugiau nei dešimt nepilotuojamųjų orlaivių, kurie naktį įskrido į šalies oro erdvę, kai Rusija atakavo Ukrainą.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad jie yra rusiški, pažymėdamas, jog tai pirmas kartas, kai virš NATO teritorijos numušami Rusijos bepiločiai orlaiviai. Pranešimų apie sužeistus žmones negauta, tačiau buvo apgadintas turtas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Europos diplomatai pripažįsta: karas Ukrainoje truks dar mažiausiai dvejus metus
Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“.
„K. Kallas nėra pernelyg optimistiškai nusiteikusi dėl karo Ukrainoje – ji mano, kad „liko mažiausiai dveji metai konflikto“, – rašo leidinys, išsamesnių citatų nepateikdamas.
„El Pais“ taip pat praneša, kad „Strasbūro kuluaruose“ manoma, kad Rusijos ir Ukrainos karas atsidūrė aklavietėje. Politikams nerimą kelia tai, kad Rusija „darosi vis drąsesnė“ – tai rodo vakarykštis išpuolis prieš Lenkiją.
„Apklausti šaltiniai prognozuoja, kad karas tęsis tol, kol pasikeis abiejų šalių vadovai“, – rašo „El Pais“.