Ukraina siunčia signalą dėl karo pabaigos: vyksta svarbus darbas su JAV
Ukraina daro viską, kas nuo jos priklauso, kad įvyktų tikros derybos ir būtų užbaigtas karas. Tai savo „Facebook“ paskyroje po prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu parašė Ukrainos prezidentūros vadovas Kyrylo Budanovas.
Grįžta į praeitį? Okupuotame Kryme pradėti statyti taksofonai
Okupuotame Kryme pradėti įrengti taksofonai – penkiuose miestuose atsirado 24 ryšio taškai, praneša „Suspilne Krym“.
Paaiškinama, kad jie skirti tam, jog gyventojai galėtų susisiekti su policija, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, dujų avarinę tarnybą ar gelbėtojus tais atvejais, kai neveikia mobilusis ryšys ir nėra elektros.
Netoli Maskvos sudužęs karinis orlaivis galėjo būti penktosios kartos naikintuvas „Su-57“
Karinis orlaivis, kuris ketvirtadienį sudužo Maskvos srityje, galėjo būti moderniausias Rusijos oro pajėgų penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas „Su-57“, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP, remdamasis preliminariais Rusijos žiniasklaidos pranešimais.
Lėktuvas sudužo ketvirtadienį anksti ryte netoli Maskvos srities Zvenigorodo miesto, pranešė vietos žiniasklaida.
Nepriklausomas Rusijos platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad sudužęs lėktuvas buvo vienas iš nedaugelio šiuo metu eksploatuojamų „Su-57“.
Šis naujienų šaltinis taip pat teigė, kad pilotai greičiausiai sėkmingai katapultavosi, nors oficialaus patvirtinimo ar išsamesnės informacijos apie incidentą nebuvo paskelbta.
„Astra“ cituojami liudininkai teigė matę katapultavimąsi ir parašiutą prieš lėktuvui sprogstant.
2004 metais pirmą kartą pristatytas „Su-57“ į tarnybą buvo įvestas tik 2020 metais, o aktyvioje tarnyboje, kaip manoma, yra tik apie 40 tokių lėktuvų.
Šis orlaivis yra Rusijos oro pajėgų pasididžiavimas, o jo kaina, kaip manoma, siekia 35–50 mln. JAV dolerių (30-44 mln. eurų) už vienetą.
Dėl suintensyvėjusių Rusijos atakų laivybos bendrovės stabdo vizitus į Ukrainos uostus
Rusijai suintensyvinus smūgius Ukrainos Juodosios jūros pakrantei, dalis laivybos bendrovių stabdo vizitus į Ukrainos jūrų uostus, ketvirtadienį pranešė laivų savininkai ir pareigūnai.
Ši eskalacija regione, kuris yra itin svarbus pasauliniam grūdų eksportui, didina kviečių kainas, nes laivų savininkus atbaido auganti rizika, nurodė jūrų duomenų bendrovė „Lloyd's List Intelligence“.
Liepos 22 dieną „nulis laivų praplaukė Ukrainos Juodosios jūros jūrų koridoriumi – būtent per patį derliaus nuėmimo įkarštį“, trečiadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, įspėdamas, kad tai kelia grėsmę pasauliniam aprūpinimui maistu.
Dvi stambios laivybos bendrovės, „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, pranešė stabdančios veiklą Ukrainos Čornomorsko uoste.
„Pastarosios raketų ir dronų atakos Odesos regione gerokai padidino veiklos ir saugumo rizikas“, – komentare naujienų agentūrai AFP nurodė „Hapag-Lloyd“.
Ukrainoje, kuri yra viena didžiausių grūdų ir augalinio aliejaus eksportuotojų, 90 proc. eksporto vykdoma per Juodosios jūros uostus Odesoje ir jos apylinkėse.
Rusija ir Ukraina kartu užtikrina maždaug 30 proc. pasaulinės kviečių rinkos pasiūlos.
Ukrainai žemės ūkio produktų eksportas, daugiausia skirtas Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, yra vienas iš nedaugelio tvirtos valiutos šaltinių karo metu.
Remiantis AFP atlikta laivybos stebėjimo sistemos „MarineTraffic“ duomenų analize, ketvirtadienį į jokį Ukrainos Juodosios jūros uostą neįplaukė nė vienas komercinis laivas.
Rusija per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą reguliariai taikosi į Odesą, tačiau pastaruoju metu suintensyvino smūgius jos uostams, grūdų ir saulėgrąžų aliejaus terminalams bei komerciniams laivams Ukrainos uostuose.
„Pastarosiomis dienomis situacija tapo blogiausia nuo 2022 metų gegužės“, – karo pradžios laikotarpį prisiminė Odesos laivybos brokeris Antonas Šapranas. Visgi jis pridūrė, kad dar įmanoma nukreipti kai kuriuos mažesnius laivus per Dunojaus upės uostus.
Praėjusį sekmadienį per Rusijos smūgį žuvo 10 žmonių, tarp jų keturi indai, buvę krovininiame laive prie Odesos krantų.
Savo ruožtu Ukraina suintensyvino atakas prieš laivus Azovo jūroje, taip pat prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“ – sankcijas Rusijai apeinančius naftos tanklaivius.
Iš Zelenskio – įspėjimas apie Putino planus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ruošiasi papildomai mobilizacijai Rusijoje ir planuoja plėsti karą.
Per Rusijos smūgį Pavlohradui žuvo trys žmonės, 19 sužeista
Rusijos pajėgos atakavo Pavlohradą – smogta įmonei. Per ataką žuvo trys žmonės ir 19 buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas smogė Pavlohradui. Buvo apgadinta maisto perdirbimo įmonė, kurioje kilo gaisras“, – rašė O. Hanža.
Anksčiau Ukrainos karinės oro pajėgos buvo įspėjusios apie balistinių raketų atakos grėsmę, dėl to buvo paskelbtas oro pavojus.
ES nepriimtina vadina husių ataką prieš tanklaivį Raudonojoje jūroje
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį pareikalavo, kad husiai nutrauktų išpuolius prieš laivus Raudonojoje jūroje.
Pareiškimas pasirodė po to, kai Irano remiami sukilėliai smogė Saudo Arabijos laivui.
„Išpuolis prieš naftos tanklaivį Raudonojoje jūroje yra nepriimtinas, neteisėtas ir dar labiau kursto ir taip nestabilią situaciją regione“, – pranešime teigė bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
Iš JAV – nauja žinia dėl taikos derybų Ukrainoje: „Esame pasirengę veikti“
Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios vėl prisijungti prie derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, jei įžvelgs galimybę pasiekti realių rezultatų. Tai po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu spaudos konferencijoje pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kurio žodžius cituoja „The Guardian“.
„Mes norime taikos susitarimo. Mes norime, kad karas baigtųsi. Esame pasirengę atlikti bet kokį galimą teigiamą vaidmenį, kad karas būtų nutrauktas, o tam, kad šis karas baigtųsi, reikės kažko, su kuo galėtų sutikti ir Rusija, ir Ukraina“, – pareiškė M. Rubio.
Jis apgailestavo, kad ankstesnės JAV pastangos šioje srityje buvo bevaisės.
„Jei sąlygos ir veiksniai pasikeitė taip, kad tai tapo įmanoma, mes esame pasirengę veikti. Prezidentas [Trumpas] kasdien skiria tam daug dėmesio. Jei rasime galimybę pakeisti situaciją, mes tai padarysime“, – pažymėjo JAV valstybės sekretorius.
Rusija perspėjo JAV
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva įspėjo Jungtines Valstijas dėl jai nepriimtino ginklų tiekimo Ukrainai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą su savo kolega iš JAV Marco Rubio (Marku Rubiju), vykusį Azijos viršūnių susitikimo Maniloje kuluaruose, pabrėžė, kad „tęsti ginklų tiekimą Kyjivo režimui yra nepriimtina“, teigiama ministerijos pranešime.
S. Lavrovas taip pat pasmerkė „destabilizuojančią Europos šalių politiką, kurios vis dar siekia sukelti „strateginį pralaimėjimą“ Rusijai“.
Jis pakartojo, kad Rusija yra pasirengusi „politiniam-diplomatiniam konflikto sprendimui“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Šios derybos – pirmasis S. Lavrovo ir M. Rubio susitikimas nuo 2025 metų rugsėjo – įvyko tuo metu, kai Vašingtono dėmesys nukrypo nuo tarpininkavimo Ukrainoje prie karo Artimuosiuose Rytuose sprendimo.
Netoli Maskvos nukrito naikintuvas „Su-57“: Rusija pateikė paaiškinimą
Ketvirtadienį netoli Maskvos nukrito Rusijos naikintuvas „Su-57“, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai.
Pranešimuose teigiama, kad naikintuvas „Su-57“ sudužo netoli Lucino kaimo Maskvos srityje, o pilotas spėjo katapultuotis.
„Lėktuvas nukrito, parašiutas nuskrido netoli. Viskas vyko praktiškai prieš pat mūsų akis. Jis tikrai katapultavosi, bet ar išgyveno, nežinau“, – „Telegram“ kanalas „Astra“ pateikia liudininkų žodžius.
„Pilotas katapultavosi, po to sprogo naikintuvas“, – priduria dar vienas liudininkas.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nukrito mokomasis-kovinis lėktuvas.
„Maskvos apylinkėse nukrito mokomasis-kovinis lėktuvas, bandydamas pakilti. Pilotas katapultavosi. Lėktuvas nukrito į negyvenamą vietovę, ant žemės nėra jokių nuostolių“, – praneša Kremliaus naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.
Manoma, kad toks naikintuvas kainuoja 30–44 mln. eurų.
Rusijos atakos sustabdė laivybą į Ukrainos uostus
Nuo trečiadienio lavai nebeatplaukia į Ukrainos jūrų uostus dėl saugumo padėties, Ukrainos vyriausybė rengia priemones stabiliam eksportui užtikrinti, sakė Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis
Pasak jo, antradienį į Ukrainos uostus dar užsuko keturi ar penki laivai, tačiau nuo trečiadienio jų įplaukimai yra sustabdyti. Ministras teigė, kad Ukraina neįvedė jokių apribojimų, taip nusprendė laivų savininkai.
T. Vysockis sakė, kad stabilus jūrų koridoriaus veikimas yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl vyriausybė ieško sprendimų, kurie galėtų padėti atnaujinti laivybą.
Ministro teigimu, padėtis yra gana dinamiška, tad dar per anksti vertinti ilgalaikius padarinius eksportui. Jis paragino gamintojus neskubėti parduoti savo produkcijos, nebent būtų neatidėliotinas poreikis.
„Jei tai nėra kritiškai svarbu, mano rekomendacija bet kuriam gamintojui – neskubėti priimti sprendimų. Sandėliavimo pajėgumų pakanka ir mes galime sutalpinti numatomą pavasario derlių“, – pabrėžė T. Vysockis.
Nuo tada, kai pradėjo veikti Ukrainos jūrų koridorius, per Ukrainos jūrų uostus buvo pervežta daugiau nei 197 mln. tonų krovinių, įskaitant 117 mln. tonų grūdų.
Pastaruoju metu Rusija puolė laivus, plaukiančius Juodosios jūros koridoriumi. Šios atakos blokuoja laivybą, dėl to Ukraina paprašė surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, apkaltinusi Rusiją tyčiniu ekonominiu ir humanitariniu teroru.
Zelenskis: Putino aplinka supranta, kad atsakingas tik jis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronto linijose, tolimojo nuotolio smūgiai ir sankcijų daromas spaudimas sukuria naują „labai toksišką atmosferą“ aplink Kremliaus lyderį Vladimirą Putiną.
Per Ukrainos smūgius Rusijoje ir aneksuotame Kryme žuvo trys žmonės
Ketvirtadienį per Ukrainos smūgius Rusijoje ir Maskvos aneksuotame Kryme žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia.
Penktus metus kariaujančios šalys sustiprino smūgius toli už fronto linijų, civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo 2022 m., didelių pokyčių fronte nėra.
Voronežo pakraštyje, už 500 kilometrų į pietus nuo Maskvos, trejų metų berniukas žuvo per gaisrą, kilusį jo namuose, kai ant jų nukrito dronas, „Telegram“ kanale parašė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
Berniuko tėvai patyrė įvairių sužalojimų, sakė jis ir pridūrė, kad per kitą drono ataką tame pačiame rajone buvo sužeistas jaunuolis.
Rusijos Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos vienas vyras žuvo, o kitas buvo sužeistas, kai Ukrainos dronas pataikė į transporto priemonę, sakoma regiono valdžios pranešime „Telegram“ kanale.
Kryme, 2014 m. Rusijos aneksuotame pusiasalyje, per Ukrainos ataką žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti, tarp jų du vaikai, pranešė Maskvos paskirtas gubernatorius Sergejus Aksionovas.
JAV vadovaujamos derybos dėl konflikto sprendimo įstrigo, kai Vašingtonas nukreipė dėmesį į Artimuosius Rytus, o Rusija neatsisakė savo reikalavimų, įskaitant Ukrainos teritorijų perdavimo Maskvai.
ES susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo
Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) šalys po kelias savaites trukusių derybų susitarė dėl naujų švelnesnių sankcijų Rusijai, taikomų dėl jos karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. ES susitarė įšaldyti naftos kainų viršutinę ribą.
Šis ES priemonių paketas yra jau 21-asis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais. Jį stabdė daugybė valstybių narių prieštaravimų įvairiems siūlomiems elementams.
Ketvirtadienį ES ambasadoriai pritarė naujoms priemonėms, tačiau dar reikia oficialaus 27 bloko valstybių pritarimo, pranešė ES diplomatas.
Paketas nukreiptas į Rusijos finansų ir energetikos sektorius.
Pagal naujas priemones automatinis tarptautinės Rusijos naftos eksporto kainų ribos koregavimas bus sustabdytas 12 mėnesių, sakė diplomatas. Taip siekiama apriboti Maskvos pajamas iš iškastinio kuro.
Naftos kainų riba taikoma Rusijos naftai, parduodamai ne ES šalims, tokioms kaip Indija, Kinija ir Turkija.
Dėl karo su Iranu ir laivybos Hormuzo sąsiauriu sutrikimų naftos kaina pasaulyje didėja ir pagal dabartinį mechanizmą būtų reikėję padidinti viršutinę ribą, o tai leistų Maskvai daugiau uždirbti iš naftos eksporto.
„Reuters“: po Ukrainos dronų atakų Rusija uždraudė naktinį laivų judėjimą Novorosijsko uoste
Rusija laikinai uždraudė laivams naktį įplaukti į Novorosijsko uostą ir iš jo išplaukti, remdamasi trimis šaltiniais šalies žemės ūkio sektoriuje trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Teigiama, kad nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto galiojančius apribojimus Rusija įvedė reaguodama į Ukrainos dronų atakas. Likusiu paros metu uostas toliau veikia įprastai.
„Reuters“ šaltinių teigimu, įsakymas buvo duotas žodžiu, jokių oficialių dokumentų neišsiųsta.
Į „Reuters“ prašymą pateikti komentarą Rusijos transporto ministerija ir uosto administracija neatsakė.
Pasak naujienų portalo „Meduza“, Novorosijskas yra didžiausias Rusijos uostas pagal krovinių apyvartą. Juo keliauja apie trečdalis šalies grūdų eksporto, taip pat naftos ir kitų krovinių.
Portalas primena, kad prieš kelias dienas Ukrainos dronai atakavo Kaspijos naftotiekio konsorciumo jūrų terminalą Novorosijske naftos krovos operacijų metu, dėl ko viename iš tanklaivių kilo gaisras.
Rusija perspėjo JAV dėl Ukrainos: „Nepriimtina“
Ketvirtadienį Rusija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas dėl nepriimtino ginklų tiekimo Ukrainai, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 460 karių
Rusija nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. liepos 23 d. per savo pradėtą karą Ukrainoje neteko maždaug 1 434 690 karių, įskaitant 1 460 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą.
Atnaujintus duomenis „Facebook“ tinkle paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Pasak Generalinio štabo, bendrus Rusijos kovinius nuostolius 2026 m. liepos 22 d. duomenimis taip pat sudaro: 12 191 tankas (+28), 24 994 šarvuotosios kovos mašinos (+12), 46 570 artilerijos sistemų (+78), 1 931 daugkartinio raketų paleidimo sistema (+3), 1 515 oro gynybos sistemų (+2), 438 lėktuvai, 354 sraigtasparniai, 1 994 antžeminės robotų sistemos (+13), 423 588 operatyviniai-taktiniai bepiločiai (+1 688), 4 936 kruizinės raketos (+3), 34 karo laivai ir kateriai, 2 povandeniniai laivai, 124 243 transporto priemonės ir degalų cisternos (+541), 4 453 specialiosios karinės įrangos vienetai (+3).
Generalinis štabas pažymėjo, kad duomenys yra nuolat atnaujinami.
Anksčiau agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad liepos 22 d. užfiksuota 211 kovinių susirėmimų tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės.
Ukraina: rusai beveik visą praėjusią naktį bombardavo Odesą, padaryta žalos
Rusijos pajėgos praėjusią naktį beveik be pertraukos bombardavo Odesą. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, rašo „Ukrinform“.
Pasak jo, priešo smūgiai apgadino infrastruktūrą, biurų pastatą, privačių namų langus ir keletą transporto priemonių. Apie aukas nepranešta.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, liepos 23-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 154 Rusijos dronus ir dvi iš lėktuvų paleistas valdomas raketas. Vis dėlto 11 priešo sviedinių smogė į vietoves keliuose regionuose.
Raketos buvo paleistos iš laikinai okupuoto Krymo, o dronai – iš teritorijų šalia Rusijos miestų Briansko, Kursko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko, taip pat iš laikinai okupuotų Hvardijskės (Krymas) bei Donecko rajonų.
Priešo ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai, taip pat mobiliosios ugnies grupės.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, liepos 22-osios vakare oro gynyba taip pat buvo aktyvi Kyjivo srityje.
Maniloje Lavrovas ir Rubio aptarė karą Ukrainoje
Maniloje vykstančio Pietryčių Azijos šalių vadovų susitikimo paraštėse JAV ir Rusijos vyriausieji diplomatai ketvirtadienį aptarė karą Ukrainoje.
Šis susitikimas įvyko Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešus, kad jis kalbėjosi su JAV pasiuntiniais, siekdamas atgaivinti įstrigusias derybas dėl kelerius metus trunkančio karo užbaigimo.
Žurnalistams įėjus į salę, susitikimą Maniloje surengęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sėdėjo prie stalo. Jokių pareiškimų spaudai jie nepateikė.
Abu jie Filipinuose lankosi dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikimų.
JAV valstybės departamentas pranešė, kad susitikimo metu jie aptarė „JAV ir Rusijos santykius bei būtinybę užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Taip pat buvo tikimasi, kad jie aptars konfliktą Artimuosiuose Rytuose, Maskvai pasmerkus Vašingtono smūgius jos sąjungininkui Iranui.
„Manau, kad karas Ukrainoje daugeliu atžvilgių sutrukdė Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms rasti sutarimo taškų kitomis temomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Rubio.
„Tai nereiškia, kad nesieksime rasti kitų galimo bendradarbiavimo sričių. Tačiau, lygiai taip pat (...) norėtume, kad tas karas baigtųsi“, – teigė jis.
Savo ruožtu S. Lavrovas užsiminė, kad susitikimas „bet kuriuo atveju bus naudingas. Gerai užduoti klausimus ir gauti atsakymus“.
Diskusijos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, yra atsidūrusios aklavietėje, mat JAV dėmesys dabar sutelktas į Artimuosius Rytus, o Maskva toliau reikalauja, kad Kyjivas užleistų teritorijas.
Ketvirtadienį V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ paskelbė surengęs „gerą, svarbų pokalbį apie tai, kaip suaktyvinti diplomatiją“ su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
M. Rubio trumpai pasikalbėjo su S. Lavrovu antradienį per iškilmingą vakarienę, o ketvirtadienio rytą abu jie dalyvavo ASEAN regioninio forumo susitikime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė paramą Ukrainos vykdomiems tolimojo nuotolio dronų smūgiams prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, teigdamas, kad tai gali padėti užbaigti konfliktą.
Ukraina intensyvina savo dronų smūgius, nukreiptus prieš naftos perdirbimo gamyklas, naftos bazes ir krovininius laivus jūroje, o tai Rusijoje sukėlė degalų trūkumą.
Birželio pabaigoje per masinį Rusijos raketų ir dronų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kyjive žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Kremlius laukia Putino sprendimo ir ruošiasi pilietiniams neramumams
Kremlius lieja pamatus galimai mobilizacijai ir ruošiasi neramumams Rusijoje, praneša JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, kuruos cituoja „RBC-Ukraine“.
Liepos 22 d. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymo projektą, leidžiantį piliečiams, turintiems vis dar neišnykusius teistumus – ypač už narkotikų kontrabandą ir dalyvavimą organizuotose nusikalstamose grupuotėse – sudaryti sutartis su Rusijos Federacijos Gynybos ministerija oficialių mobilizacijos laikotarpių metu.
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas, Gynybos ministerijos Vyriausiojo karinio-politinio departamento vadovas armijos generolas Viktoras Goremykinas tą pačią dieną pareiškė, kad šis įstatymas padidins karinei tarnybai tinkamų rusų skaičių ir palengvins kareivių verbavimą 2026 m. karui su Ukraina.
Ką ruošia „Rosgvardija“
Liepos 21 d. „Rosgvardija“, militarizuota Rusijos vidaus saugumo struktūra, paskelbė siūlomus pakeitimus, kurie išplečia civilinės gynybos taisykles – tariamai siekiant apsaugoti Rusijos visuomenę nuo neapibrėžtų „pavojų“ mobilizacijos, karo padėties ir karo sąlygomis.
Ką Putinas jau leido anksčiau
ISW taip pat primena, kad 2025 m. lapkritį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį jam siųsti rezervistus į karo veiksmų zonas neskelbiant mobilizacijos. Tuomet ISW analitikai jau teigė, kad Kremlius, tikėtina, pasinaudos šiuo įstatymu, kad etapais vykdytų dalinius rezervistų šaukimus.
Analitikų išvada
ISW vertinimu, Kremlius sudaro sąlygas paskelbti oficialią mobilizaciją ir galimai įvesti karo padėtį pačioje Rusijoje, ruošdamasis galimiems pilietiniams neramumams – nes mobilizacija tebėra itin nepopuliari tarp Rusijos visuomenės.
Analitikai pažymi, kad sprendimas dėl mobilizacijos V. Putinui išlieka labai asmeniškas ir galiausiai priklauso nuo jo paties situacijos fronte vertinimo bei Kremliaus stabilumo. Šiuo metu neaišku, ar V. Putinas priims tokį sprendimą artimiausiu metu ir kaip tiksliai galėtų atrodyti mobilizacijos paskelbimas.
Ukrainos žvalgybos tarnyba taip pat pranešė, kad Rusija slapta rengia visuotinę mobilizaciją karui tęsti, vengdama viešai apie ją kalbėti dėl gyventojų nepasitenkinimo.
Be to, buvo pranešta, kad Rusijos regionų valdžia reikalauja verslininkų skirti žmones karui prieš Ukrainą, o tiems, kurie nėra pasirengę to daryti, siūlo sumokėti „atpirkimo mokestį“.
Ukraina siekia skubaus JT Saugumo Tarybos posėdžio dėl Rusijos atakų prieš laivus Juodosios jūros koridoriuje
Po Rusijos išpuolių prieš laivus Juodojoje jūroje Ukraina paprašė liepos 27 d. sušaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, trečiadienį pranešė laikinai einantis Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas Andrijus Sybiha.
Pasak jo, neseniai Juodojoje jūroje buvo užpulti mažiausiai trys civiliniai krovininiai laivai, kelios dešimtys įgulos narių žuvo arba buvo sužeisti.
„Šiandien Ukrainos jūrų koridoriumi nepraplaukė nė vienas laivas – per patį javapjūtės įkarštį. Tai tyčinis ekonominis ir humanitarinis teroras“, – socialiniame tinkle X parašė jis ir pridūrė, kad pasaulio aprūpinimas maistu tapo Rusijos įkaitu ir tarptautinė bendruomenė privalo reaguoti.
„Raginame visas valstybes, ypač tas, kurias tai paveikė, nedelsiant pareikalauti, kad Rusija nutrauktų atakas prieš laivybos laisvę Juodojoje jūroje“, – parašė A. Sybiha.
„Jokia šalis neturi teisės badu marinti pasaulio. Visuotinis spaudimas gali sustabdyti Rusijos terorą“, – teigė jis.
Rusijoje ramu nebuvo: po dronų atakų kilo gaisrai naftos perdirbimo gamykloje ir sandėlyje
Ketvirtadienio naktį Ukrainos kariuomenė įvairiuose Rusijos regionuose surengė dronų atakas, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojų liudijimais, rašo „Kyiv Independent“.
Po pranešimų apie Ukrainos dronų ataką buvo pastebėtas didelis gaisras, kilęs „NS-Oil“ naftos perdirbimo gamykloje Novospaskajos gyvenvietėje, esančioje Rusijos Uljanovsko srityje.
Ši palyginti nedidelė gamykla, esanti maždaug 650 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos, daugiausia gamina naftos produktus, o jos gamybos pajėgumas siekia 600 000 tonų žalios naftos per metus.
Iš karto nebuvo aišku, kokio masto žala buvo padaryta.
Kyjivas laiko naftos objektus teisėtais kariniais taikiniais, nes šie energetikos objektai tiekia kurą ir finansuoja Kremliaus karo mašiną.
Ukrainos atakos prieš naftos infrastruktūrą padidino spaudimą Kremliui, nes paaštrino vidaus kuro tiekimo krizę, kuri jau sukėlė eksporto draudimus, kainų šuolius ir pardavimo apribojimus visoje Rusijoje. Įvairių Rusijos regionų gyventojai ir toliau praneša apie valandas trunkančias eiles degalinėse.
Anot liudininkų, anksčiau ketvirtadienio naktį Voroneže taip pat įvyko didžiulė Ukrainos dronų ataka.
Atrodo, kad taikinys buvo dar vienas logistikos centras, aptarnaujantis „Wildberries“ – didžiausią Rusijos internetinę mažmeninės prekybos įmonę.
Socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai rodo didelį dūmų stulpą virš miesto. Vėliau iš „Wildberries“ logistikos centro teritorijos buvo matomi kylantys dūmai.
Nors „Kyiv Independent“ iš karto negalėjo patvirtinti pranešime nurodyto smūgio taikinio, ši įmonė, dažnai lyginama su elektroninės prekybos milžinu „Amazon“, pastarosiomis dienomis keletą kartų tapo Ukrainos atakų taikiniu.
Trečiadienį „Wildberries“ sandėliai Voroneže paskelbė, kad naktimis nebeveiks. Šis pranešimas pasirodė po to, kai per pastarąją savaitę Ukraina surengė keletą smūgių prieš „Wildberries“ objektus.
Trečiadienio naktį Ukraina atakavo kelis logistikos sandėlius Rusijoje, juose kilo gaisrai. Pasak vietos pareigūnų ir stebėjimo kanalų, du „Wildberries“ sandėliai pietų Rusijoje – vienas Krasnodare, kitas Stavropolio krašte – užsidegė po to, kai juos smogė Ukrainos dronai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pigu sandelius,bus laimejusi pries Lietuva?
Iš Zelenskio – netikėta žinia dėl derybų: štai kas žinoma
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujas trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimas turėtų įvykti iki rudens.
Tai jis sakė per bendrą jo ir Airijos ministro pirmininko Michealo Martino pokalbį su žurnalistais, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
V. Zelenskis pažymėjo, kad po trečiadienį įvykusio telefoninio pokalbio su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu jis gavo pasiūlymų, kuriuos amerikiečiai vėliau aptars su rusais.
Pranešama, kad amerikiečiai turi kelis planus, kaip užbaigti karą.
„Manau, kad tada įvyks trišalis susitikimas. Žinoma, visa tai turime padaryti iki rudens“, – pabrėžė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad amerikiečiai šiandien daugiausia dėmesio skiria Iranui.