Zelenskis atleido Syrskį: į jo vietą bus paskirtas jaunas generolas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadu, generolą majorą Mychailą Drapatą paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu vietoje Oleksandro Syrskio, skelbia UNIAN.
Atgal į akmens amžių: po masinių Ukrainos smūgių Kryme verda tikras pragaras, gyventojai pasipiktinę
Kai Ukrainos dronai ir raketos visą pavasarį ir iki pat vasaros smogė Krymui, Rusijos turistai pradėjo atšaukinėti rezervacijas svečių namuose. Vėliau prasidėjo benzino trūkumas, dėl kurio tapo sunkiau aprūpinti įstaigas maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis. Dabar pusiasalio gyvenvietėse elektra ir vandens tiekimas išjungiami didžiąją dienos dalį.
Per Rusijos apšaudymą Ukrainos Donecko srityje žuvo du civiliai, dar septyni sužeisti
Antradienį per Rusijos apšaudymą Ukrainos Donecko srityje žuvo du civiliai, o dar septyni buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Per šiandieninį apšaudymą Donecko srityje žuvo mažiausiai du žmonės, o septyni buvo sužeisti“, – parašė srities gubernatorius.
Jis patikslino, kad trys žmonės buvo sužaloti Družkivkoje, kur, dabartiniais duomenimis, buvo apgadinti trys privatūs namai. Jis taip pat pažymėjo, kad Znamivkoje Rusijos pajėgos smogė į civilinį automobilį, žuvo du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.
„Rusai vėl taikėsi į žmones, kurie rūpinosi savo kasdieniais reikalais ir buvo savo namuose. Jie sąmoningai paverčia įprastą gyvenimą taikiniu, medžioja civilius ir po savęs palieka mirtį ir sugriovimus“, – akcentavo V. Filaškinas.
Ukrainos prezidento kanceliarija: taikos derybos gali būti atnaujintos po 2–3 mėnesių
Taikos derybos gali būti atnaujintos po dviejų ar trijų mėnesių, kai baigsis aktyvioji Rusijos puolimo fazė ir įsigalios Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Serhijus Leščenka.
„Šiuo metu (derybų procese) vyrauja sąstingis, bet kai baigsis aktyvioji fazė, o ji baigsis per artimiausius du ar tris mėnesius, kai orai fronto linijose pradės prastėti, manau, kad šis (rusų) noras (derėtis) sugrįš“, – sakė S. Leščenka.
Jis pridūrė, kad iki to laiko pradės įsigalioti Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos.
„Iš pradžių degė jų naftos perdirbimo gamyklos, tada pradėjo sproginėti logistikos sandėliai, priklausantys tokiems dideliems mažmenininkams, kaip „Wildberries“, o tada pradėjo degti jų „šešėlinis laivynas“. Kitaip tariant, jų ekonomika turi pajusti šį smūgį, ir, tiksliau sakant, visuomenė taip pat turi jį pajusti ir suprasti, kad jei jis nepradės atvesti paties (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino į protą, tuomet jiems, patiems rusams, dėl jo bus tik blogiau“, – teigė prezidento kanceliarijos patarėjas.
Pasak jo, rusai šiuo metu bando užimti Donecko sritį, kad įgyvendintų planus, apie kuriuos V. Putinas paskelbė Ankoridže, bet jiems nepavyksta.
„Putinas nori toliau žudyti ukrainiečius ir žengti į priekį Donecko srityje, bet jam nepavyksta, nes fronto linija kai kuriose vietovėse juda į priekį tik po truputį, o kitose netgi atsitraukia dėl Ukrainos kontrpuolimų daromo spaudimo. Todėl tai labai sunki dilema Putinui, atsižvelgiant į tai, kad jis negali pasiekti tikslų, kuriuos prieš metus Ankoridže deklaravo (JAV prezidentui Donaldui) Trumpui. Tai reiškia, kad dabar jis priverstas toliau meluoti ir sakyti: „Jau greitai“, – pažymėjo S. Leščenka.
Kaip jau skelbta, paskutinis trišalių Ukrainos, JAV ir Rusijos derybų ratas vyko Ženevoje vasario 17–18 d.
Rusijos karo laivas surengė kovinio šaudymo pratybas Lamanšo sąsiauryje, skelbia JK
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno laivas tarptautiniuose vandenyse Lamanšo sąsiauryje, į pietus nuo JK uostamiesčio Plimuto, surengė kovinio šaudymo pratybas.
Ministerijos teigimu, pirmadienį maždaug už 74 km į pietus nuo Anglijos krantų buvęs laivas informavo JK karinio jūrų laivyno patrulinį laivą „HMS Tyne“ apie ketinimą šaudyti ir paprašė jo pasitraukti į saugesnę vietą.
„Vėliau pratybos buvo surengtos tarptautiniuose vandenyse ir truko 30 minučių“, – sakoma pranešime.
Ministerija nurodė, kad JK karinis jūrų laivynas stebėjo pratybas ir toliau atidžiai sekė laivą.
JK žiniasklaida pranešė, kad minimas laivas yra Rusijos Baltijos laivyno fregata „Neustrašimyj“, ir pažymėjo, kad incidentas įvyko pirmąją naujojo JK ministro pirmininko darbo dieną.
Birželį Rusijos karo laivas Lamanšo sąsiauryje paleido įspėjamųjų šūvių į vieną jachtą.
Rusija teigė, kad laivas plaukė pavojingu kursu, o JK gynybos ministerija sutiko, kad Maskva ėmėsi veiksmų siekdama išvengti galimo susidūrimo.
Pranešama, kad Rusijos karo laivai per sąsiaurį lydi tanklaivius, siejamus su Rusijos „šešėliniu laivynu“, kuriuo naudojamasi apeinant sankcijas Maskvai.
Praėjusį mėnesį britų ginkluotosios pajėgos perėmė sankcionuotą tanklaivį per pirmąją tokią JK vadovaujamą operaciją.
Rusų pajėgos smogė Zaporižiai valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo žmogus
Rusų okupantai atakavo Zaporižią valdomomis aviacinėmis bombomis. Žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas, tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Žuvo vienas žmogus, vienas buvo sužeistas – tai preliminarūs priešo atakos prieš Zaporižią padariniai“, – teigiama įraše.
Pasak. Fiodorovo, valdomos aviacinės bombos smogė gyvenamiesiems kvartalams regiono centre. Padaryta žalos pastatams. Kilo gaisrai.
I. Fiodorovas paskelbė nuotraukas, kuriose matyti gyvenamajame name liepsnojantys butai.
Vietoje dirba gelbėtojai.
Skandalo epicentre atsidūręs Syrskis – tobulas vadas jį atleisti svarstančiam Zelenskiui
Nors sovietų laikais karybos mokęsis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sėkmingai vadovavo vienoms svarbiausių Kyjivo karinių operacijų, dronams ir technologijoms keičiant karo pobūdį jis susikirto su reformatoriumi ir jau netrukus gali būti atleistas.
Po Ukrainos smūgių – Kremliaus pripažinimas: „Padėtis iš tiesų yra sudėtinga“
Kremlius antradienį pareiškė, kad verslas kenčia dėl Ukrainos atakų prieš sandėlius, priklausančius didžiausiai Rusijos internetinei prekybos platformai „Wildberries“, rašo „Reuters“.
Šeštadienį dronai smogė dviem sandėliams Pamaskvės Elektrostalėje ir Tambovo srities Kotovske. Kilo gaisrai ir buvo sutrikdyta „Wildberries“ veiklą – ši įmonė per dieną apdoroja daugiau nei 20 milijonų užsakymų.
Paklaustas apie šiuos išpuolius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė: „Padėtis iš tiesų yra sudėtinga dėl nuostolių, kuriuos patyrė tiek pati įmonė, tiek smulkiųjų ir vidutinių įmonių atstovai.“
Jis taip pat paneigė Ukrainos kaltinimus, kad „Wildberries“ tvarko karines prekes, naudojamas Rusijos kariniams tikslams.
Milijardiniai nuostoliai ir pakeistos sąlygos
Tuo tarpu Rusijos verslininkai, prekiaujantys per elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, socialiniuose tinkluose skundžiasi milijoniniais nuostoliais.
Savo ruožtu prekybos tinklo įkūrėja Tatjana Kim savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad platforma teisiškai neprivalo kompensuoti pardavėjams prarastų prekių vertės, tačiau kuria išmokų mechanizmą, pažymima „The Moscow Times“.
„Wildberries“ sandėliai Elektrostalėje ir Kotovske buvo užpulti naktį į liepos 18 d. Kotovske žuvo septyni žmonės, Elektrostalėje – vienas, dešimtys buvo sužeisti. T. Kim pranešė, kad žuvusiųjų šeimoms bendrovė išmokės po 2 mln. rublių (apie 21 tūkst. eurų), o sunkiai sužeistiems – po 1 mln. rublių (apie 10 tūkst. eurų). Kotovske gaisras jau užgesintas, o Elektrostalėje toliau likviduojami padariniai.
Naktį į liepos 20 d. po bepiločio orlaivio atakos užsidegė sandėlis industriniame parke „Južnyje Vrata“ Domodedove. Netoliese Podolske esantis „Wildberries“ sandėlis „Koledino“ nenukentėjo, pranešė bendrovės spaudos tarnyba, nurodžiusi, kad saugumo sumetimais jame buvo atlikta evakuacija, bet žmonės jau grįžo į vietas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad smūgiai buvo tikslingi. Jis pareiškė, kad šie „Wildberries“ objektai buvo naudojami sankcionuotų komponentų, skirtų dronų gamybai ir navigacinei įrangai, tiekimui užtikrinti.
„Paukštis į laukinę uogą „Wildberries“ – tai ne apie gaisrą už 100 mlrd. [rublių]. Tai apie šalies agresorės paklusnios biomasės sotaus taikaus gyvenimo iliuzijos sugriovimą per sekundę. Skanus smūgis į pačią jautriausią „komforto zoną iki priklausomybės“ kiekvienam eiliniam dvasinių vertybių nešėjui ir Putino mylėtojui“, – savo „Telegram“ kanale parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madjaras“ Brovdi.
Kremlius: santykiai su JK valdant Andy Burnhamui negerės
Kremlius antradienį pareiškė neturintis vilčių dėl geresnių santykių su Jungtine Karalyste (JK) po to, kai jos ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti Andy Burnhamas.
Maskva kritikavo A. Burnhamo paramą Ukrainai.
„Ne (...), mes neturime tokių vilčių“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar santykiai galėtų pagerėti.
„Vienas pirmųjų jo (A. Burnhamo) veiksmų buvo pareiškimai, kuriais išreikšta parama Ukrainai, ir, atitinkamai, jo ketinimas daryti viską, kas įmanoma, kad karas būtų tęsiamas“, – pridūrė D. Peskovas.
Po dronų atakos dalis Krymo neturi elektros
Po naktinės dronų atakos kai kurios laikinai okupuoto Krymo pietinės pakrantės gyvenvietės liko be elektros, pranešė Ukrainos visuomeninis transliuotojas, remdamasis Rusijos žiniasklaida.
Pasak „Krymenergo“, elektros energijos tiekimo ir skirstymo įmonės Rusijos okupuotame Kryme, elektros energijos tiekimo apribojimai galioja visame pusiasalyje.
Sakų mieste toliau galioja elektros energijos tiekimo apribojimai, sakė okupacinės miesto administracijos vadovė Julija Predybailo. Vandens tiekimas Sudake ribojamas dėl tinklo gedimo.
Troleibusų eismas Sevastopolyje sustabdytas nuo ryto 10 val. dėl elektros energijos trūkumo elektros tinkle, pranešė miesto okupacinė valdžia. Mieste taip pat išjungti fontanai.
Anksčiau Krymo totorių Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas paragino Krymo lius gyventojus apsirūpinti geriamojo vandens, vaistų ir maisto atsargomis porai ar trims mėnesiams.
Per smūgį į Ukrainą plaukusiam dujovežiui sužeisti trys žmonės
Jungtinės Tautos (JT) antradienį pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį civilių aukų skaičius Rusijos kare Ukrainoje išaugo 37 procentais.
„Užfiksavome 1 396 žuvusius (ir) 7 978 sužeistus civilius (...) tai yra 37 procentais daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell (Daniel Bel).
Ukraina pristatė naują ginklą prieš rusiškus „Shahed“ dronus
Ukrainos dronų gamintojas „SkyFall“ pristatė naują greitaeigį perėmėją, skirtą kovai su Rusijos „Shahed“ dronais, praneša „Reuters“.
Naujasis dronas pavadintas „P1-SUN Jetkiller“ – tai patobulinta versija perėmėjo, kurį Ukraina naudoja nuo praėjusių metų pabaigos.
Pastaruoju metu Maskva į „Shahed“ dronus pradėjo diegti reaktyvinius variklius (pati Rusija šiuos dronus vadina „Geran“) – tai leidžia jiems giliau įsiskverbti į Ukrainos teritoriją.
Reaktyviniai „Shahed“ gali pasiekti 500 km/val. greitį. Tai žymiai sutrumpina laiką, kurį Ukraina turi dronui aptikti ir priešpriešinėms priemonėms panaudoti, – be to, toks greitis viršija daugumos turimų perimamųjų dronų galimybes, rašo žiniasklaida.
„Reuters“ pašnekovas iš Ukrainos oro pajėgų pranešė, kad nuo 15 proc. iki 20 proc. „Shahed“ dronų, kuriais Rusija puola Ukrainą, jau yra su reaktyviniais varikliais vietoj įprastų sraigtinių.
Ką sugeba naujasis „Jetikiller“
„SkyFall“ atstovas papasakojo, kad naujasis bendrovės perėmėjas pasiekia 370 km/val. greitį, o įprasta „P1-SUN“ versija skrenda iki 310 km/val. greičiu. Pasak jo, įmonė dirbti prie naujojo modelio pradėjo maždaug prieš 3 mėnesius. Prėmėjas jau išlaikė bandymus kovos lauke ir, remiantis turimais duomenimis, numušė daugiau nei dešimt reaktyvinių „Shahed“ dronų.
Kaip pažymėjo įmonės atstovas, įprastas „P1-SUN“ nuo paleidimo 2025 m. lapkričio mėn. jau numušė daugiau nei 5 500 „Shahed“ dronų, o įmonės gamybiniai pajėgumai leidžia pagaminti iki 50 000 vienetų perėmėjų per mėnesį.
TVF po peržiūros patvirtino 690 mln. JAV dolerių skyrimą Ukrainai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį pranešė, kad, atlikęs paskolų programos peržiūrą, pritarė, jog Ukraina nedelsiant gautų apie 690 mln. JAV dolerių.
Tai reiškia, kad TVF išmokos pagal 8,1 mlrd. JAV dolerių finansavimo susitarimą sieks apie 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Peržiūra vyksta tuo metu, kai Ukraina siekia išlaikyti ekonominį stabilumą ir įgyvendinti reformas, o Rusija intensyvina šalies bombardavimą.
„Ukraina išlaikė makroekonominį ir finansinį stabilumą, nepaisant besitęsiančio Rusijos karo, sudėtingesnių išorinių sąlygų ir išliekančios išskirtinai didelės rizikos“, – pirmadienį pareiškė TVF.
Fondas pridūrė, kad Ukrainos programos įgyvendinimo rezultatai buvo „iš esmės patenkinami“.
TVF vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva (Kristalina Georgijeva) po vykdomosios valdybos diskusijų sakė, kad „Ukraina toliau rodo nepaprastą atsparumą“ konflikto akivaizdoje.
„Makroekonominio stabilumo išsaugojimas išlieka neatidėliotinu prioritetu“, – pridūrė ji.
Ji paragino vykdyti „atsargią fiskalinę politiką“ ir pinigų politiką, taip pat imtis priemonių, užtikrinančių finansų sektoriaus atsparumą.
Dėl atakos prieš komercinį jūrų laivą Indija iškvietė Rusijos pasiuntinį
Indijos institucijos antradienį iškvietė Rusijos pasiuntinį Naujajame Delyje, siekdamos pareikšti protestą dėl atakos prieš krovininį laivą, išplaukusį iš Ukrainos Odesos uosto.
Per šį išpuolį žuvo keturi Indijos piliečiai.
Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Rusijos reikalų patikėtinį Vladimirą Ladanovą, kad perduotų susirūpinimą ir vienareikšmišką pasmerkimą dėl sekmadienį įvykdytos atakos prieš komercinį laivą „MV Golden Leo“.
Ministerijos teigimu, laive buvo penki indai, iš kurių keturi žuvo.
„Tokios atakos kenkia tarptautinės jūrų prekybos saugumui ir stabilumui“, – teigiama ministerijos pranešime.
Rusijos pasiuntinio taip pat paprašyta perduoti Maskvai, „kad taikymasis į komercinę laivybą ir dėl to prarastos nekaltų civilių gyvybės yra nepriimtini ir jų privalo būti išvengta“, priduriama pranešime.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos sekmadienį nurodė, kad Rusijos raketų smūgiai kliudė „Golden Leo“ – Turkijai priklausantį, su Bisau Gvinėjos vėliava plaukiojantį krovininį laivą, gabenusį grūdus.
Indija yra viena didžiausių jūrininkų tiekėjų prekybos laivybai visame pasaulyje; šalies laivybos ministerijos duomenimis, 2025 metais aktyvių jūrininkų skaičius viršijo 320 tūkstančių.
Rusija ir Indija laiko viena kitą „laiko patikrintomis“ draugėmis, kurių ryšiai siekia sovietmetį, tačiau jų santykiai patiria didelį spaudimą nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Juodojoje jūroje per smūgį į Ukrainą plaukiančiam tanklaiviui sužeisti trys žmonės
Rumunijos prezidentas antradienį pranešė, kad per smūgį Juodojoje jūroje į Ukrainos Renio uostą propaną gabenusiam laivui buvo sužeisti trys jūreiviai ir kad įgulą teko evakuoti.
„Praėjusią naktį į suskystintųjų naftos dujų tanklaivį „Gas Lisbon“, plaukiojantį su Liberijos vėliava, buvo smogta už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, maždaug už 20 jūrmylių nuo Rumunijos krantų“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Nicusoras Danas (Nikušoras Danas).
Nors pareigūnai vis dar aiškinasi, kas smogė tanklaiviui, N. Danas tvirtino, kad šis incidentas „greičiausiai yra Rusijos Federacijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą dalis“.
Dėl smūgio laive, gabenusiame daugiau nei 3,79 tūkst. tonų propano iš Egipto Aleksandrijos uosto, kilo didelis gaisras.
Po smūgio du Rumunijos gelbėjimo laivai evakavo 17 laivo įgulos narių, įskaitant tris, kuriems „prireikė skubios medicinos pagalbos“, pranešė pagalbos tarnybos.
„Du nukentėjusieji apdegė apie 10–15 proc. kūno, o trečiasis patyrė daugybinius sužeidimus ir kraujavo“, – rašoma pranešime.
Juodoji jūra yra nuolatinė Ukrainos ir Rusijos susirėmimų vieta nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Taip pat antradienį Indija iškvietė Rusijos pasiuntinį Naujajame Delyje, kad pareikštų protestą dėl savaitgalį įvykdyto išpuolio prieš krovininį laivą, išplaukiantį iš Ukrainos Juodosios jūros Odesos uosto. Per tą išpuolį žuvo keturi Indijos piliečiai.
Rusijos dronų ataką Sumuose: nukentėjo prekybos centras ir daugiabutis
Pirmadienio vakarą per atakas prieš Ukrainos šiaurės rytuose esantį Sumų miestą Rusijos dronai apgadino devynaukštį daugiabutį ir prekybos centrą „Epicentr“.
Apie tai antradienį rašo portalai „TVP World“ bei „Ukrainska Pravda“.
Pirmasis dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą pirmajame aukšte.
Sužeisti šeši žmonės, iš jų keturi vaikai.
Tame pačiame rajone buvo suduoti dar du smūgiai, iš kurių vienas sukėlė didelį gaisrą „Epicentr“ parduotuvėje.
„Sumai. Taip dabar atrodo šiąnakt rusų sugriautas prekybos centras“, – parašė srities gubernatorius Olehas Hryhorovas prie vaizdo įrašo, kuriame matyti padarytos žalos mastas.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Rusija tęsė smūgius į civilinę infrastruktūrą net ir atvykus gelbėtojams.
Per pakartotines atakas buvo sunaikintas vienas tarnybinis automobilis ir apgadinta kita tarnybos transporto priemonė. Taip pat užsidegė du šalia daugiabučio stovėję civiliniai automobiliai.
Prie Anglijos krantų – pavojingi Rusijos karo laivo veiksmai: surengė šaudymo pratybas
Britų Karališkojo laivyno stebimas Rusijos karo laivas pirmadienį surengė artilerijos šaudymo pratybas vos 40 jūrmylių į pietus nuo Plimuto, pranešė BBC.
Naktis Rusijoje buvo nerami: Lipecke ir Leningrado srityje – didžiuliai gaisrai
Antradienio naktį Rusijos miesto Lipecko rytiniame pakraštyje kilo didelis gaisras, pranešė regiono gubernatorius Igoris Artamonovas, rašo „The Moscow Times“.
Jo duomenimis, gaisras, apėmęs apie 2,5 tūkst. kv. metrų plotą, kilo „gamybinių objektų teritorijoje“, o gaisro priežastis kol kas nežinoma.
Pabrėžiama, kad naktį Lipecko srityje buvo paskelbtas raketų ir dronų pavojus, o vietiniai gyventojai pranešė apie sprogimus. Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, išnagrinėjęs liudininkų filmuotą medžiagą, kurioje matyti milžiniškas dūmų stulpas virš miesto, pranešė kad gaisrai užfiksuoti kogeneracinės elektrinės ir Novolipecko metalurgijos kombinato teritorijoje. Novolipecko metalurgijos kombinatas – didžiausias plieno liejimo kombinatas Rusijoje, pagaminantis apie 20 proc. viso Rusijos plieno.
Be to, naktį galingas gaisras kilo Vsevoložsko rajone, Leningrado srityje. Remiantis valdžios institucijų informacija, ugnis įsiplieskė polimerų gamybos įmonėje pramoniniame parke „Ladoga“. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, ten įsikūrusios įmonės „Terra-plast“, „Mixplast“, „Radiacijos technologijų centras“.
Nelaimės likvidavimui sandėliavimo ir gamybos pastate buvo mobilizuota daugiau nei 50 gelbėtojų ir 20 technikos vienetų, o iki pusės aštuntos ryto gaisrą pavyko užgesinti, pranešė Avarinių situacijų ministerija.
Per naktį oro gynybos ir elektroninės kovos pajėgos virš Rusijos regionų perėmė iš viso 209 Ukrainos dronus, pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.
Per naktį Ukraina neutralizavo 46 iš 58 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 46 iš 58 įvairių tipų Rusijos dronų, paleistų nuo pirmadienio vakaro, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Naktį į antradienį Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 58 dronais, įskaitant reaktyvinius kovinius nepilotuojamus orlaivius „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus bei naujo tipo Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojamus hibridinius klajojančios amunicijos ginklus „Banderol“.
Dronai buvo paleisti iš Kursko ir Oriolo Rusijoje, taip pat iš okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Puolimą atrėmė Ukrainos oro pajėgos, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8 val. Ukrainos oro gynybos sistemos virš šiaurinių, pietinių ir rytinių šalies regionų numušė arba elektroniniu būdu nuslopino 46 priešo dronus.
Pareigūnai patvirtino, kad aštuoni dronai pataikė į septynias vietas.
Taip pat pranešta, kad per Rusijos dronų ataką Černihive pataikyta į administracijos pastatą, sužeistas vienas žmogus.
Japonijos ekonominėje zonoje Kinija ir Rusija surengė šaudymo pratybas
Kinijos ir Rusijos karinės jūrų pajėgos Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) surengė bendras kovinio šaudymo iš kulkosvaidžių pratybas, o tai rodo stiprėjantį jų karinį bendradarbiavimą, antradienį pranešė Tokijas.
Kremliui – vis daugiau blogų naujienų iš Kinijos: jos pėdomis seka dar 3 šalys
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino užsienio politikos komandai pastaruoju metu tenka susidurti su vis daugiau nemalonių naujienų.
Kaip rašo savo skiltyje „Euobserver“ apžvalgininkas, vienas žymiausių Vakarų žurnalistų, Edwardas Lukasas, tarp blogų naujienų – dvigubas Kinijos komunistų partijos smūgis Kremliui.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje tęsiantis protestams, Volodymyras Zelenskis susiduria su gilėjančia politine krize
Ukrainoje protestuotojams susirinkus į dar vieną demonstraciją prieš gynybos ministro nušalinimą, prezidentas Volodymyras Zelenskis susidūrė su viena karščiausių politinių krizių per visą Rusijos invazijos laikotarpį.
Protestai, kuriuos sukėlė populiaraus gynybos ministro Mychailos Fedorovo, ne kartą konfliktavusio su kariuomenės vyriausiąja vadovybe, atleidimas, vyksta jau penktą dieną – tai ilgiausiai trunkantys ir tiesiogiai su karu susiję protestai.
Nuo praėjusios savaitės sostinėje Kyjive renkasi tūkstančiai žmonių, nešini savadarbiais kartoniniais plakatais ir giedantys Ukrainos himną.
Pirmadienį vėl susirinko šimtai žmonių, nors po savaitgalį vykusių Rusijos atakų dalyvių skaičius buvo šiek tiek mažesnis.
25 metų Anastasija Starodubceva teigė, kad ji ir kiti protestuotojai liks, „kol kas nors pasikeis“.
„Galite paklausti bet kurio čia esančio – mes neišeisime“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
V. Zelenskis bando rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą, kad išvengtų susiskaldymo penktus metus besitęsiančios invazijos akivaizdoje.
Dienų dienas jis rengia susitikimus su savo vyriausiais patarėjais ir karininkais.
Ukrainos žiniasklaidos ir ekspertų teigimu, darbotvarkėje – klausimas, ar sugrąžinti M. Fedorovą, ir spaudimą patiriančio vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio likimas.
„Syrskį lauk!“
„Situacija neabejotinai rimta (...) matome, kad reikalavimų sąrašas auga“, – sakė judėjimo „Česno“ ekspertas Oleksandras Saliženka.
Minios pirmiausia spontaniškai susirinko ketvirtadienio rytą palaikyti M. Fedorovo, technologijomis besidominčio jauno ministro, kurio pastangos modernizuoti ginkluotąsias pajėgas dažnai kirtosi su kariniu elitu.
Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje M. Fedorovas pareiškė, kad O. Syrskis pateikė V. Zelenskiui ultimatumą, siekdamas jo pašalinimo.
M. Fedorovas savo ruožtu paragino atleisti O. Syrskį, o jo rėmėjai susibūrė socialiniuose tinkluose ir gatvėse, vis garsiau skanduodami „Syrskį lauk!“
Kyjivo proteste kalbinta A. Starodubceva taip pat reikalavo atleisti O. Syrskį, laikydama jį atsakingu už savo vyro mirtį.
„Mes reikalaujame atsakymų, bet jų negauname“, – sakė ji.
Protestuotojams besirenkant, O. Syrskis Ukrainos žiniasklaidos priemonėje „Militarnyi“ paskelbė retą ir ilgą straipsnį, kuriame atrėmė kritiką.
Jis taip pat neigė pateikęs ultimatumą ir teigė, kad yra susitelkęs į pergalę kare.
„Mano darbas yra karas. Strategija, frontas, žmonės. Tai yra tai, ką darau ir ką darysiu toliau“, – sakė jis.
Tačiau spaudimas V. Zelenskiui jį atleisti išaugo.
O. Syrskis „tapo situacijos įkaitu“, sakė analitikas Anatolijus Oktysiukas.
„Kuo ilgiau Zelenskis išlaikys Syrskį jo pareigose, tuo gilesnis taps socialinis ir politinis konfliktas“, – teigė jis.
Parlamento gynybos komiteto narė, opozicijos deputatė Solomija Bobrovska teigė, kad susitikimai dėl O. Syrskio pakeitimo tęsiasi, tačiau perspėjo, kad situacija sparčiai keičiasi.
„Išspręsti tai kartu“
V. Zelenskis pastarosiomis dienomis rengė vieną susitikimą po kito su savo karine vadovybe ir ragino siekti vienybės.
„Jis ieško varianto, kuris parodytų pokyčius karinėje vadovybėje, tačiau išliktų iš esmės panašus į Syrskį: lojalus, neturintis politinių ambicijų ir gerbiamas kariuomenės“, – sakė politikos analitikas Volodymyras Fesenka.
Spaudimą didina ir kai kurių karinių veikėjų nusivylimas.
„Ypač skaudu girdėti kategoriškus vertinimus iš žmonių, kurie niekada nedavė kovinių įsakymų, niekada neprisiėmė atsakomybės už personalo gyvybes“, – sakė vadas Olehas Apostolas.
Net jei bus rastas kompromisas dėl kariuomenės vado likimo, M. Fedorovo ateitis išlieka keblus klausimas.
Krizė pavertė M. Fedorovą telkiančia figūra, raginančia vykdyti reformas kariuomenėje.
„Situacija gatvėje pradeda darytis nesveika“, – sakė parlamentarė S. Bobrovska.
„Prezidentas ir Fedorovas turi rasti būdą, kaip tai išspręsti kartu“, – teigė ji.
Kyjive A. Starodubceva protestą vertino kaip demokratijos ženklą.
„Tai rodo, kad mums rūpi (...) mes nesame Rusija, mes netylėsime“, – sakė ji, prieš prisijungdama prie minios, skanduojančios „mes esame viena, vientisa, vieninga Ukraina“.
Zelenskis svarsto atleisti Syrskį: „Bloomberg“ įvardijo pagrindinį kandidatą
Ukrainoje protestuotojams susirinkus į dar vieną demonstraciją prieš gynybos ministro nušalinimą, prezidentas Volodymyras Zelenskis susidūrė su viena karščiausių politinių krizių per visą Rusijos invazijos laikotarpį.
V. Zelenskis svarsto atleisti kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį, nes jaučia spaudimą dėl plačiai po visą šalį paplitusių protestų, kuriuose reikalaujama Ukrainos karinio vado atleidimo, praneša „Bloomberg“, remiantis dviem su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas: yra tik vienas būdas priversti Putiną baigti karą
Kol Vakarai neparodys Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui savo aiškios pozicijos dėl Ukrainos, Rusijos diktatorius karo nebaigs. Tai pareiškė buvęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas interviu „Sky News“, kurį cituoja „Unian“.
„Turime tai užbaigti. Viena iš priežasčių, kodėl (karas) iki šiol nesibaigė, yra ta, kad Putinas iš tikrųjų nežino, ko mes, Vakarai, norime. Kol Putinas manys, kad turi šansą išlaikyti neaiškumą dėl Ukrainos, jis toliau puls“, – įsitikinęs buvęs JK premjeras.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad vienas iš būdų užbaigti karą yra Ukrainos įstojimas į NATO.
„Kad Vašingtonas, Londonas, Paryžius – visi – pareikštų tai, kas anksčiau buvo oficiali politika, būtent: Ukraina turi įstoti į NATO“, – pareiškė B. Johnsonas.
Be to, jo manymu, būtent JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali priversti V. Putiną priversti jį sustoti.
„Trumpas gali pasirodyti esąs būtent tas žmogus, kuris sugebės iš tikrųjų Putiną priversti baigti šį reikalą jį spaudžiant. Ir nėra jokių abejonių, kad, kai kalbama apie užsienio politikos iniciatyvas, šis žmogus yra pasirengęs imtis gana griežtų priemonių“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad D. Trumpas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris panaudojo jėgą prieš Iraną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis po kruvino smūgio rėžė reikalavimą Europai
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, antradienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Du žmonės žuvo, o dar keli buvo sužeisti Zaporižioje, Ukrainos pietryčiuose, kur sklendžiančios bombos pataikė į daugiabutį, socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Jis taip pat informavo, kad dar vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti pietiniame Chersono mieste. Rusijos kariuomenė šiai atakai pasitelkė sklendžiančias bombas ir dronus, teigė jis.
V. Zelenskis dar kalbėjo apie du žmones, sužeistus per smūgius Odesai, įsikūrusiai prie Juodosios jūros, ir aplinkiniam regionui.
V. Zelenskis savo įraše socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti įvykio vietoje dirbantys ugniagesiai, degantys namai ir transporto priemonės. Jis sakė, jog labai svarbu, kad Europos Sąjunga priimtų 21-ąjį sankcijų paketą, kad Ukrainos partneriai toliau remtų šalį ir kad ginklai būtų nedelsiant pristatyti.
Sumuose, Ukrainos šiaurės rytuose, per naktines dronų atakas buvo sužeisti šeši daugiaaukščio daugiabučio gyventojai, nurodė regiono civilinės gynybos institucija. Keturi yra nepilnamečiai.
Pasak valdžios institucijų, Rusija naktį surengė kelis smūgius. Viename prekybos centre kilo didelis gaisras, o per vėlesnius išpuolius, kurie buvo surengti tuo metu, kai ugniagesiai kovojo su liepsnomis, buvo apgadintos avarinės transporto priemonės.
Rusija jau daugiau kaip ketverius metus vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą. Per pasikartojančius išpuolius padaroma daug žalos ir nukenčia civiliai gyventojai.