Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
22:05 | JAV generalinis prokuroras atvyko į Ukrainą
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito, rašo „USA Today“. Skelbiama, kad jis atvyko į Lvivą.
„Generalinis prokuroras surengė keletą susitikimų ir dar kartą patvirtino mūsų pasiryžimą patraukti Rusiją atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus per neteisingą ir neprovokuotą invaziją prieš savo suverenią kaimynę“, – cituojami sakė Teisingumo departamento pareigūnai.
Anot jų, vizitas iš anksto nebuvo skelbtas dėl saugumo priežasčių.
21:35 | Serbija neigia patiekusi Ukrainai ginklų
Maskvai pareikalavus paaiškinimų dėl pranešimų, jog Serbija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai esą patiekė tūkstančius raketų, Belgradas penktadienį paneigė eksportavęs ginklus į Ukrainą.
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš Serbijos nebuvo eksportuota jokių ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių.
„Galiu tai pasakyti, nes leidimą [ginklų] eksportui duoda mano ministerija“, – sakė jis.
„Serbija netiekia karinės įrangos jokiai šaliai, jei mes manome, kad tai gali sukelti kokių nors problemų.“
Rusija iš savo sąjungininkės Serbijos ketvirtadienį pareikalavo oficialaus paaiškinimo dėl pranešimų apie tai, kad ši Balkanų šalis Ukrainai patiekė tūkstančius raketų.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova išreiškė „ypatingą susirūpinimą“ dėl šių pranešimų, kuriuos praėjusį mėnesį pirmoji paskelbė provyriausybinė Rusijos žiniasklaida.
„Stebime šią istoriją“, – rašoma M. Zacharovos pareiškime, kuris vėlai ketvirtadienį buvo paskelbtas Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje.
Ji pridūrė, kad galimas ginklų tiekimas Ukrainai yra „rimtas klausimas“, be kita ko, Serbijos ir Rusijos santykių požiūriu.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla Ukrainai neseniai patiekė apie 3,5 tūkst. raketų, skirtų salvinės raketų ugnies sistemoms „Grad“, kurias naudoja ir Ukrainos, ir Rusijos ginkluotosios pajėgos. Šios 122 mm kalibro raketos į Ukrainą buvo esą pristatytos per Turkiją ir Slovakiją.
Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius yra paneigęs, kad šalis eksportavo raketų į Ukrainą, bet neatmetė galimybės, kad jos į Ukrainą galėjo patekti per trečiąją šalį.
„Jeigu privačios bendrovės perka ginklus trečiųjų šalių rinkose ir po to juos parduoda kitoms bendrovėms kitose šalyse, tai nėra klausimas Serbijai, tai tarptautinė prekyba“, – pareiškė jis.
Serbija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė Europoje. Šalis sieja istoriniai, religiniai ir kultūriniai ryšiai, kuriuos gerokai sustiprino šioje Balkanų šalyje ne vieną dešimtmetį vykdytos prorusiškos propagandos kampanijos.
Rusija palaiko Serbijos pretenzijas į savo buvusios Kosovo provincijos, kuri 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, teritoriją. O Serbija atsisakė paskelbti Maskvai sankcijų dėl invazijos į Ukrainą.
Vakarų pareigūnai baiminasi, jog Rusija galėtų pasinaudoti Kosove tvyrančia įtampa ir pamėginti destabilizuoti padėtį Balkanuose, siekdama atitraukti bent kažkiek dėmesio nuo Maskvos invazijos į Ukrainą.
20:42 | ES perspėja Kiniją neperžengti raudonosios linijos
Europos Sąjunga (ES) taikys sankcijas Kinijai, jei ji peržengs raudoną liniją apginkluodama Rusiją, rašo „Sky news“.
Kinija neigia ketinanti siųsti ginklus Rusijai, tačiau susirūpinimą tuo išreiškė Vakarų sąjungininkės.
Anksčiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo Pekiną neteikti tokios pagalbos Maskvai.
„Neduokite jokių ginklų agresorei Rusijai“, – perspėjo jis.
Tikimasi, kad O. Scholzas ir Joe Bidenas aptars Kinijos poziciją ir aktualijas penktadienį susitikę Baltuosiuose rūmuose.
20:06 | JAV patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą
JAV patvirtino 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai, rašo „Sky news“. Anot JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, į paketą įeina šaudmenys ir tam tikro tipo transporto priemonė, galinti nutiesti tiltus per upes – „Armoured Vehicle Launched Bridge“.
Tai pirmas kartas, kai tokią transporto priemonę Ukrainai tiekia JAV.
Į paketą taip pat įeina papildomi šaudmenys HIMARS, artilerijos sviediniai, šaudmenys „Bradley“, griovimo įranga, lėšos mokymams.
Šią informaciją taip pat patvirtino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
19:23 | Zelenskis įvardijo, ko labiausiai trūksta Ukrainos kariuomenei
Ukrainos kariuomenei reikia daugiau artilerijos, amunicijos ir lėktuvų, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su Latvijos kolega viešėdamas Lvive, rašo UNIAN.
„Artilerija yra numeris vienas iš dalykų, kurių mums reikia. Tiek sistemų, tiek amunicijos ir sviedinių dideliais kiekiais, kad sustabdytume Rusiją. Ne šaudyti į jų teritoriją, o išmesti juos iš mūsų.
Taip pat lėktuvų. Lėktuvų trūksta, turime pradėti treniruotis. Mes tai aptarėme ir turime patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos. Jie šiandien sakė, kad mūsų partneriai iš Latvijos, taip pat Lietuvos ir Estijos gali mums padėti vykdyti mokymo misijas. Mums reikia lėktuvų. Tik nereikia kalbėti ir kažką ten žadėti, o tiesiog apmokyti mūsų vaikinus ir perduoti lėktuvus“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat užsiminė ir apie Ukrainai siunčiamus tankus.
„Mes gausime tankų armiją. Esu tuo visiškai tikras. Jau dabar matome, kaip treniruojasi mūsų ginkluotosios pajėgos, mūsų vaikinai, viskas greitai bus. Tačiau kartu yra ir atitinkamas deficitas. Reikia tiesiog užlopyti visas šias skyles, tai gali mums padėti. Ir tikėti pergale, kaip ir mes“, – teigė Ukrainos prezidentas.
18:59 | Rusų oligarchas: pinigai Rusijai gali baigtis jau kitais metais
Rusija jau kitais metais gali likti be pinigų, pareiškė rusų oligarchas Olegas Deripaska, rašo CNN.
Anot jo, Rusijai reikia užsienio investicijų.
„Jau kitais metais nebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – Sibire vykusioje konferencijoje kalbėjo jis.
O. Deripaska yra vienas iš nedaugelio rusų oligarchų, sukritikavusių režimo karą prieš Ukrainą.
Pernai Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui O. Deripaskai. Tai dar vienas spaudimo, kurį šalies magnatai patyrė nuo invazijos pradžios, atvejis, tuo metu rašė „Financial Times“.
18:10 | Rusija į Bachmutą metė labiausiai patyrusius dalinius
Rusija į Bachmutą atsiuntė savo labiausiai patyrusius dalinius, rašo CNN.
Anot Ukrainos kariuomenės, Bachmute ir aplink jį vyksta intensyvios kovos.
„Rusijos okupantai atsiuntė labiausiai apmokytus „Wagner“ dalinius ir kitus reguliariosios Rusijos kariuomenės dalinius, kad užimtų miestą. Mieste ir jo apylinkėse vyksta intensyvios kovos“, – sakoma Ukrainos sausumos pajėgų pranešime.
Penktadienį fronto linijoje apsilankė Ukrainos Rytų pajėgų grupės vadas Oleksandras Syrskis.
„Bachmute vadas išklausė vadų pranešimus apie padėtį jiems pavaldžiuose daliniuose, buvo informuotas apie probleminius mūsų dalinių gynybinio pajėgumo gerinimo fronto linijoje klausimus“, – nurodoma pranešime.
Anot ukrainiečių, rusai toliau spaudžia Ukrainos pajėgas ir tikisi užimti Bachmutą bei kaupia pajėgas jo užėmimui.
Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas penktadienį pareiškė, kad jo kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.
Rytų Ukrainoje esantis Bachmutas jau kurį laiką yra vadinamas karčiausiu fronto tašku.
17:41 | EK siunčia Ukrainai 5,7 tūkst. saulės kolektorių
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas tieks Ukrainai saulės baterijas, jog padėtų šaliai užtikrinti „energetinį saugumą“.
„Pažadėjau bendradarbiauti su Ukraina atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, kurie svarbūs jos energetiniam saugumui, srityje“, – „Twitter“ rašo ji.
„Dabar mes vykdome: netrukus į Ukrainą bus išsiųsta pirmoji 5 700 saulės kolektorių partija“, – nurodo EK pirmininkė.
„Esu įsitikinusi, kad bus paaukota daugiau“, – priduria ji.
I promised to work with Ukraine on renewable energy sources, important for its energy security.
— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) March 3, 2023
Now we deliver: a first batch of 5 700 solar panels will be sent to Ukraine soon.
Thank you @KadriSimson for working with industry on this - I am confident more donations will come. pic.twitter.com/Q1GBkOiDxo
17:05 | Bernas: Vokietija nori įsigyti senų šveicariškų tankų „Leopard“
Berlynas paprašė, kad Vokietijos ginklų gamintojui „Rheinmetall“ būtų leista įsigyti senų šveicariškų tankų „Leopard“, garantuojant, kad jie nebus perduoti Ukrainai, penktadienį pranešė Šveicarijos gynybos ministerija.
Vasario 23 dieną laišku Vokietijos gynybos ir ekonomikos ministrai paprašė Šveicarijos gynybos ministrės Violos Amherd pritarimo „Rheinmetall“ siekiui įsigyti senų, nenaudojamų tankų „Leopard 2“, naujienų agentūrai AFP pranešė Gynybos ministerija, patvirtindama Šveicarijos laikraščio „Blick“ pranešimą.
Kadangi pagal griežtą Šveicarijos karinio neutralumo tradiciją draudžiama reeksportuoti Šveicarijoje pagamintą ginkluotę į kariaujančias šalis, Berlynas pažadėjo, kad tankai nebus siunčiami į Ukrainą, teigė ministerija.
Ji sakė galinti garantuoti, kad tankai liks Vokietijos arba jos NATO ir Europos Sąjungos partnerių teritorijoje, ir pridūrė, kad jų reikia norint užkaišyti spragas po jos pačios tankų eksporto į Ukrainą ir atsarginėms dalims.
Šveicarijos kariuomenėje naudojami 134 tankai „Leopard 2“, tačiau jau daugelį metų sandėliuojami dar 96 tokie tankai, kurie, nors ir buvo reguliariai testuojami, nebuvo modernizuojami.
Berlynas penktadienį taip pat patvirtino, kad pateikė prašymą.
„Džiaugtumės, jei Šveicarija apsvarstytų galimybę parduoti atsargas, kurių eksploatacija buvo nutraukta“, – per eilinę vyriausybės spaudos konferenciją teigė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Jis nepasakė, kiek tankų „Rheinmetall“ norėjo įsigyti, tačiau patvirtino, kad jie „nebus skirti Ukrainai“.
Kovo 1 dieną atsiųstame atsakyme V. Amherd paaiškino, kad, prieš atsisakant kai kurių senų tankų, Šveicarijos parlamentas turi oficialiai nutraukti jų eksploatavimą, pranešė Šveicarijos gynybos ministerija.
Išanalizavusi Šveicarijos poreikius, kariuomenė nusprendė, kad iš esmės būtų galima atsisakyti „riboto“ kovinių tankų skaičiaus, kai jų eksploatavimas oficialiai bus nutrauktas.
Tikimasi, kad Šveicarijos vyriausybė pirmadienį pateiks savo poziciją šiuo klausimu.
Vos daugiau nei prieš metus Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo pradėtas svarstyti ilgametės Šveicarijos neutralumo tradicijos klausimas.
Nors turtinga Alpių šalis, kuri nėra ES narė, sekė bloko pavyzdžiu dėl sankcijų, nukreiptų prieš Maskvą, ji iki šiol nebuvo tokia lanksti dėl savo griežto karinio neutralumo.
Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Šveicarija iki šiol atsisakė leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į karo nuniokotą Ukrainą ir iki šiol atmetė tiesioginius Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymus.
Parlamente rengiamos kelios iniciatyvos dėl reeksporto taisyklių sušvelninimo, tačiau sprendimas greičiausiai bus priimtas tik po kelių mėnesių.
16:39 | Iššifruota sraigtasparnio, kuriame žuvo Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, juodoji dėžė: atsakymai – artimiausiu metu
Šiuo metu tęsiamas tyrimas dėl sraigtasparnio avarijos netoli Kyjivo, kurios metu žuvo Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Anot jo, iššifruota sraigtasparnio juodoji dėžė, toliau bandoma išsiaiškinti avarijos priežastis.
„Tyrimas tęsiamas. Juodoji buvo dėžė rasta, išsiųsta į Prancūziją, kad būtų atitinkamai iššifruota. Duomenys gauti, tyrimas juos turi. Tyrimas tęsiasi, noriu sulaukti rezultatų ir sulaukti pagrįstų atsakymų į daugybę klausimų“, – UNIAN cituoja D. Šmyhalį.
Anot premjero, šiuo metu atskleisti daugiau informacijos negalima.
„Aš, kaip ir jūs, laukiu tyrimo rezultatų. Manau, kad jie bus kažkur artimiausiu metu. Tikrai yra daug nuveikto darbo, t. y. labai aiškūs sraigtasparnio techninės būklės rezultatai, yra visa medžiaga iš juodosios dėžės, ji yra išsaugota ir labai kokybiška.
Tai reiškia, kad tyrėjai dirba prie detalių ir manau, kad artimiausiu metu gausime rezultatą“, – pažymi jis.
Primename, kad sausio 18 d. Kyjivo srityje Brovarų miestelyje vaikų darželio teritorijoje nukrito sraigtasparnis. Avarijos metu žuvo 14 žmonių, tarp jų vienas vaikas.
Sraigtasparnyje buvo aukščiausi Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai – ministras Denisas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, padėjėjai ir įgulos nariai. Visi jie žuvo.
Pareigūnai palaidoti sausio 21 d.
Ukraina nurodė, kad svarstomos kelios tragedijos versijos: skrydžio taisyklių pažeidimas, techninis sraigtasparnio gedimas ir tyčiniai veiksmai siekiant sunaikinti orlaivį.
16:11 | Išaugo aukų Zaporižioje skaičius
Išaugo rusų atakos Zaporižioje aukų skaičius, rašo „Sky news“. Rusai gyvenamajam namui Zaporižioje smogė ketvirtadienio naktį.
Naujausiais duomenimis, žuvo penki žmonės. Dar aštuoni yra sužeisti, dešimt yra laikomi dingusiais be žinios.
15:35 | Patvirtinta: Ukrainos pajėgos numušė rusų naikintuvą Su-34
Ukrainos kariuomenė numušė Rusijos naikintuvą Su-34 virš Jenakijevės (Horlivkos priemiestis), skelbiama UNIAN. Kariuomenės oro gynybos pajėgos skelbia, kad vienas pilotas žuvo, o kito būklė apibūdinama kaip „netrukus gali prisijungti prie pirmojo“.
Rusijos okupacinės pajėgos „Donecko liaudies respublikoje“ pripažino, kad skridęs virš jų kontroliuojamos teritorijos karinis lėktuvas „nukrito“, tačiau tvirtino, kad „reikia dar nustatyti, kieno jis“.
Rusijos žiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad abu pilotai spėjo katapultuotis, tačiau jų buvimo vieta nėra žinoma.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, per visą plataus masto Rusijos karą Ukrainoje, buvo numušta apie 300 šios šalies karinių lėktuvų. 2023-ųjų sausio mėnesio duomenimis, Rusija buvo netekusi dešimties Su-34M naikintuvų, septynių Su-35S naikintuvų ir šešių naujausios kartos naikintuvų Su-57.
Su-34 naikintuvai pradėti gaminti 1990-aisiais, viso jų Rusija turėjo pasigaminusi apie 200 vienetų.
14:51 | JAV ir Vokietijos lyderiai susitikimo metu aptars tolesnę paramą Ukrainai
Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriuo tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai po anksčiau kilusių nesutarimų dėl tankų tiekimo Kyjivui.
Pirmoji O. Scholzo kelionė į Vašingtoną nuo 2022-ųjų vasario sudaro galimybę JAV ir Vokietijos lyderiams pademonstruoti savo ryžtą remiant Ukrainą.
Tikėtina, kad susitikimo metu bus aptarti opūs abiejų šalių nesutarimai, įskaitant Berlyno nuogąstavimus dėl Vašingtono „žaliųjų“ subsidijų pagal Infliacijos mažinimo įstatymą ir Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl Vokietijos ir toliau palaikomų glaudžių ekonominių santykių su Pekinu.
„Manau, kad jiems abiem dabar labiau rūpi, kaip bus toliau – kaip atrodys ateinantys mėnesiai Ukrainoje? Ką tai reikš paramai, kurią sąjungininkai gali suteikti Ukrainai?“ – kalbėjo vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
14:28 | Trys sprogimai Mariupolyje
Penktadienį Rusijos pajėgų laikinai okupuotame Mariupolio mieste buvo girdėti trys sprogimai, po kurių į dangų ėmė kilti dūmai. Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka teigia, kad okupantai tikina, jog sprogimai – oro gynybos sistemų darbas.
„Trys garsūs sprogimai Mariupolyje. Pagrindinis epicentras – kairysis krantas. Tačiau prospekte, esančiame Kalmiuso rajone, taip pat garsūs sprogimai. Rusai jau pradėjo sukti savo plokštelę, kad tai arba suveikusi oro gynyba, arba hipergarsinis lėktuvas. Tikrai ne“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.
Jis pridūrė, kad sprogimo detalės tikslinamos, o po kelių minučių pranešė, kad sprogimo vietoje kilę dūmai tikrai neprimena „sėkmingo“ oro gynybos darbo.
„Po sprogimų kairiajame krante Novoazovsko kryptimi danguje pakilo tiršti juodi dūmai. Panašu, kad rusams vėl kažkas negerai“, – rašė mero pavaduotojas.
14:18 | Sudužo rusų lėktuvas
Virš Jenakijevo, Donecko srityje, sudužo karinis Rusijos lėktuvas, pilotai katapultavosi, praneša ukrainiečių žiniasklaida.
Miesto okupacinės administracijos vadovas Romanas Chramenkovas sakė, kad lėktuvas buvo numuštas. Informacija tikslinama.
13:28 | Rusai Bachmute pridarė ukrainiečiams bėdų – sunaikino gyvybiškai svarbų objektą
12:45 | Kremlius ragina Vakarus nebetiekti Ukrainai ginklų
Kremlius penktadienį perspėjo Vakarų šalis, kad jos nebeteiktų Ukrainai daugiau ginklų.
Toks pareiškimas nuskambėjo laukiant svarbių Ukrainos rėmėjų JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo Vašingtone.
12:29 | „Madiaras“: gavome įsakymą trauktis
Bachmutą ginančiam ukrainiečių daliniui „Ptachi Madiar“ šiąnakt buvo įsakyta nedelsiant palikti Bachmutą ir persikelti į naują karo veiksmų vietą.
Apie tai vaizdo įraše „Telegram“ pranešė pats atskiros taktinės oro žvalgybos grupės vadas Robertas Brovdis, geriau žinomas šaukiniu „Madiaras“.
Gauto įsakymo karys nekomentavo, sakydamas, kad pirmiausia yra karys ir ryšininkas, o ne politikas, o kariuomenėje negali būti jokios politikos. Vaizdo įrašo, kuriame „Madiaras“ kalba ukrainietiškai, fone aidi sprogimų garsai.
Ukrainos gynėjai Bachmute išsilaikė 110 dienų.
„Madiaras“ tapo vienu iš ukrainiečių kovos Bachmute simbolių. Patyręs kovotojas daugelį mėnesių demonstravo savo būrio kovą su okupacinėmis rusų pajėgomis.
11:49 | „Sutrūks kaip pernokęs arbūzas“ – Danilovas įvardijo, kaip žlugs Rusija
11:10 | Mobilizacija Rusijoje: realus skaičius siekia beveik 530 tūkst.
10:36 | Putinas užlipo ant grėblio – vienu veiksmu sukėlė daugelio savo gerbėjų įsiūtį
10:21 | „Wagner“ vadovas sako, kad Ukrainos Bachmuto miestas yra praktiškai apsuptas
Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas penktadienį sakė, kad jo kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.
„Wagner“ daliniai praktiškai apsupo Bachmutą, liko tik vienas kelias“, – sakė Jevgenijus Prigožinas, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainos pajėgos paliktų miestą.
Naujienų agentūra AFP kol kas negali patikrinti šio teiginio.
09:39 | ES diplomatijos vadovas: dialoge su Rusija yra šioks toks pagerėjimas
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikimo, kuriame įvyko retos JAV ir Rusijos derybos, pastebėjo nedidelį pagerėjimą diplomatijos su Maskva fronte.
Susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėjo trumpą pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vyriausiasis JAV diplomatas siekė paspausti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
J. Borrellis pažymėjo, kad šį kartą, priešingai nei per ankstesnį G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Balyje praėjusiais metais, rusų atstovas liko salėje ir išklausė Vakarų valstybių kritiką jo šaliai.
„Šį kartą jis bent jau liko ir klausėsi. Tai nedidelis pagerėjimas, bet jis svarbus“, – sakė bloko diplomatijos vadovas Indijos sostinėje vykusiame forume „Raisinos dialogas“.
„Manau, kad tai geriau nei nieko“, – pridūrė jis.
09:13 | Sėkminga ukrainiečių ataka
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad ketvirtadienį Ukrainos pajėgos numušė rusų atakos lėktuvą Su-25, sraigtasparnį Mi-24 ir septynis bepiločius orlaivius.
„Gynybos pajėgų aviacija per pastarąją parą surengė 13 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas“, – rašoma naujausioje generalinio štabo ataskaitoje.
Skaičiuojama, kad vienas toks rusų sraigtasparnis kainuoja maždaug 4 mln. dolerių (3,77 mln. eurų), o lėktuvas – apie 11 mln. dolerių (10,37 mln. eurų).
09:03 | Oro pavojus
Penktadienio rytą didžiojoje dalyje Ukrainos aidi oro pavojaus sirenos.
08:23 | Suskaičiavo nukautus karius Bachmute: rusų žūsta 7 kartus daugiau
07:47 | Brazilijos prezidentas V. Zelenskiui teigė norintis padėti užtikrinti Ukrainoje taiką
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ketvirtadienį per pokalbį su savo Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu savo šalies vardu vėl pasiūlė dalyvauti tarptautiniame taikinamajame tarpininkavime dėl Maskvos karo.
„Ką tik turėjau vaizdo susitikimą su Ukrainos prezidentu. Patvirtinau Brazilijos norą kalbėtis su kitomis šalimis ir dalyvauti bet kokiose iniciatyvose, susijusiose su taikos ir dialogo kūrimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. I. Lula da Silva.
„Niekas negali būti suinteresuotas karu“, – pridūrė jis.
Abiejų prezidentų pokalbis įvyko kitą dieną po to, kai Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Naujajame Delyje susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.
07:11 | JAV: Kinijos žingsnis ginkluoti Rusiją vis dar svarstomas
Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Kinija nusprendė tiekti ginklus Rusijai, tačiau ši galimybė išlieka svarstoma, ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas.
„Tai nėra žingsnis, kuris geriausiai atitiktų Kinijos interesus ir jos padėtį tarptautinėje bendruomenėje, kurią, kaip žinome, ji labai vertina“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Mes pranešėme Kinijai apie savo susirūpinimą šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Pastarąją savaitę JAV pareigūnai diplomatiniais būdais siekė perspėti Kiniją neteikti Maskvai žudyti pritaikytos karinės pagalbos, kuri, ekspertų teigimu, antrus metus vykstančiam karui Ukrainoje galėtų turėti didelį poveikį.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją.
► Ukraina ketvirtadienį įsakė evakuoti pažeidžiamus gyventojus iš pasienio miesto Kupjansko ir gretimų šiaurės rytų teritorijų, baiminantis, jog Maskva užims šį svarbią vietovę ir geležinkelių mazgą.
► Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pranešė, kad „ukrainiečių nacionalistai“, kurie esą kirto šalies pietinę Briansko sritį, buvo išstumti atgal kitapus Ukrainos sienos.
► Pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste per Rusijos smūgį į daugiabutį pastatą žuvo mažiausiai trys žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia, toliau vykstant paieškos operacijoms.
