Svarbiausi įvykiai:
23:13 | Ukrainai kyla problemų dėl naikintuvų F-16: ekspertai beda pirštu į partnerių pažadus
Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
23:13 | NATO reaguoja į Kremliaus keliamą grėsmę: rinksis persvarstyti politiką dėl santykių su Rusija
Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.
NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais. Atsakydama į tai, NATO pavadino Rusiją „svarbiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui“, kol Kremlius laikosi propagandinės linijos, kad NATO plėtra į Rytus yra egzistencinis pavojus.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
22:19 | Iš JAV – nerimo ženklai dėl Ukrainos: „Neturiu noro toliau finansuoti“
JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas pareiškė, kad nebeturi noro toliau remti Ukrainą ir išreiškė viltį, kad tai „nėra būtina“, rašo leidinys „Punchbowl News“.
„Neturiu noro toliau finansuoti Ukrainos ir tikiuosi, kad to neprireiks. Jei [Dondaldas] Trumpas laimės, manau, kad jis iš tikrųjų gali užbaigti šį konfliktą. Aš tikrai manau, kad jis paskambins [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui ir pasakys, kad užtenka. Ir aš manau, kad visi visame pasaulyje nuo to pavargę ir nori, kad tai būtų išspręsta. Kad ir kokios būtų sąlygos. Nesu tikras, bet manau, kad jei Kamala Harris bus prezidentė, abejoju, kad tai baigsis, ir tai yra beviltiškas ir pavojingas scenarijus“, – pareiškė M. Johnsonas.
21:18 | Per Kupjansko apšaudymą žuvo žmogus, dar du buvo sužeisti
Rusijos pajėgoms apšaudžius Kupjansko miestą Charkivo srityje žuvo 67 metų vyras. Dvi moterys patyrė sužalojimus. Dar vienas žmogus gali būti po pastato griuvėsiais, tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinė administracija.
Rusų daliniai miestą apšaudė apie 16.00 val.
20:39 | Rusijos pajėgos kontroliuoja daugiau kaip pusę Torecko
Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, užėmė daugiau kaip pusę Torecko miesto Donecko srityje. „Apie 40–50 proc. miesto kontroliuoja Ukrainos daliniai. Likusią miesto teritoriją užkariavo priešas“, – Ukrainos žinių televizijai sakė miesto karinės administracijos vadovas Vasylis Čynčykas. Jis pridūrė, kad ketvirtadienį sutrukdyta tolesniam rusų veržimuisi.
Smarkiai sugriautame mieste, kuriame iki karo gyveno per 30 000 žmonių, jų likę apie 1 150. Kariniais duomenimis, rusų daliniai jau kontroliuoja virtinę gatvių miesto centre.
Rusų atakų būta ir prieš Časiv Jarą, esantį už mažiau nei 20 km nuo Torecko.
20:10 | Per Rusijos dronų ataką Charkivo srityje žuvo vyras
Per Rusijos dronų ataką Kozača Lopano vietovėje Charkivo srities pasienio regione žuvo 38 metų vyras. Bepilotis pataikė į jo automobilį, pranešė Charkivo srities karinės administracija.
56-erių metų moteris, vyro sesuo, patyrė ūminę stresinę reakciją.
19:50 | Aiškėja taiklaus Ukrainos smūgio nuostoliai Rusijai: apgadino aerodromo kilimo taką, sunaikintas amunicijos sandėlis – žiniasklaida
Vakarykštis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis Rusijos kariniam aerodromui Adygėjoje buvo taiklus.
Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Astra“, cituoja UNIAN.
Bepiločio orlaivio atakos metu buvo apgadintas Chanskos aerodromo kilimo takas bei sunaikintas amunicijos sandėlis.
Vakar skelbta, kad smūgio metu buvo sunaikinta beveik 60 orlaivių.
Leidinys „Kanal 24“ pateikė sąrašą orlaivių, kurie buvo dislokuoti aerodrome:
12 orlaivių Su-34;
2 orlaiviai „Diamond DA42“;
37 orlaiviai L-39;
4 orlaiviai Su-35S;
2 orlaiviai Mi-8.
„Karinį objektą priešų aviacija naudoja degalų papildymui ir raketų bei bombų atakoms prieš Gynybos pajėgų dalinius ir Ukrainos gyvenvietes“, – remdamasis savo šaltiniais vakar skelbė leidinys „Kanal 24“.
19:30 | Rusija teigia užėmusi dar du rytų Ukrainos kaimus
Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė pasienio kaimus Želanę Drugę ir Ostrivskę rytų Ukrainoje – tai naujausias Maskvos teritorinis laimėjimas.
„Išlaisvintos Želanojės Vtorojės ir Ostrovskojės gyvenvietės“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija, vartodama rusiškus kaimų pavadinimus. Šeštadienį vykusiame brifinge Maskva jau sakė, kad užėmė Želanoję Vtoroję“.
18:58 | Putinas: santykiai su Iranu yra prioritetiniai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Maskvai santykiai su Iranu yra prioritetiniai ir kad abiejų šalių požiūris į pasaulio įvykius yra labai panašus.
Jis kalbėjo po derybų su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu (Masudu Pezeškianu), surengtų Turkmėnijos sostinėje Ašchabade vykstančio regiono forumo kuluaruose.
„Santykiai su Iranu mums yra vienas iš prioritetų, jie rutuliojasi labai sėkmingai, – sakė V. Putinas. – Aktyviai dirbame drauge tarptautinėje arenoje, mūsų požiūris į įvykius pasaulyje dažnai būna labai panašus.“
18:33 | Rusijos teismas nurodė suimti CNN žurnalistą už reportažus iš Kursko srities
Rusijos teismas penktadienį nurodė už akių suimti CNN žurnalistą Nicką Patoną Walshą, kuris rengė reportažus iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Rusijos Kursko srityje.
Maskva pradėjo keletą baudžiamųjų bylų prieš Vakarų žurnalistus, kurie rengė reportažus iš Kursko srities po netikėto Kyjivo įsiveržimo rugpjūčio mėnesį. Žurnalistai kaltinami neteisėtu sienos kirtimu.
Kursko miesto Leninskio teismas nusprendė, kad N. Patonas Walshas turi būti suimtas ir pareikalavo jį išduoti Rusijai.
„Teismas nusprendė, kad Nickas Patonas Walshas turi būti suimtas arba Rusijos teritorijoje, arba ekstradicijos būdu“, – sakoma teismo pareiškime.
N. Patonas Walshas – britų žurnalistas, anksčiau Maskvoje rengęs reportažus TV kanalui „Channel 4 News“ ir laikraščiui „The Guardian“.
Anksčiau šią savaitę Rusija taip pat nurodė suimti dvi italų žurnalistes, kurios rengė reportažus iš Kursko srities.
Ukrainos pajėgos nuo rugpjūčio 6 dienos įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį kontroliuoja jos teritorijos dalis.
18:00 | Ukraina baiminasi dėl branduolinės katastrofos: Rusijos smūgiai energetikos objektams tapo tikslesni
Ukraina kaltina Rusiją, kad ji „kiekvieną dieną“ nukreipia savo raketas skristi virš atominių elektrinių – tai karinė taktika, didinanti atominių avarijų riziką.
Apie tai rašo leidinys „Financial Times“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka leidiniui sakė, kad rugpjūčio 26 d. buvo uždaryta viena elektrinė, kai Rusija ėmėsi atakos. Pasak jo, nuo tada Rusijos raketos vis dažniau skraido virš trijų Ukrainos branduolinių objektų, kurie generuoja beveik 60 procentų šalies elektros energijos.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
17:10 | Scholzas pažadėjo Kyjivui skirti dar 1,4 mlrd. eurų vertės ginklų
Naujoji pagalba apima oro gynybos sistemas, artileriją ir dronus, sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad „Vokietija ir toliau tvirtai stovi Ukrainos pusėje“.
Jis taip pat pareiškė, kad jo pranešimas apie tolesnę karinę paramą Kyjivui yra svarbus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Bandymas vilkinti laiką nepadės. Mes nesiliausime remti Ukrainos“, – sakė O. Scholzas per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne.
Abu vadovai sutarė, kad Rusija turi dalyvauti taikos konferencijoje, siekiant garantuoti Ukrainai teisingą ir ilgalaikę taiką, sakė O. Scholzas.
„Akivaizdu, kad taika gali būti pasiekta tik remiantis tarptautine teise. Tam reikės milžiniškų pastangų, – sakė kancleris. – Mes nesutiksime su Rusijos diktuojama taika.“
O. Scholzas taip pat pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kurių tikslas, pasak jo, yra palaužti gyventojų pasipriešinimą Maskvos invazijai.
Per susitikimą Berlyno kanceliarijoje V. Zelenskis turėtų pateikti O. Scholzui savo pergalės plano detales.
Ukrainos prezidento kelionė virto diplomatiniu turu po Europos šalis po to, kai buvo atšauktas svarbus tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje dėl JAV prezidento Joe Bideno sprendimo likti namie ir reaguoti į uraganą „Milton“.
16:40 | Putinas pirmą kartą susitiko su Irano prezidentu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąjį asmeninį savo susitikimą su Irano prezidentu Massudu Peseschkianu pabrėžė gerus Maskvos ir Teherano santykius. „Santykiai su Iranu mums yra prioritetas, ir jie vystosi labai gerai. Šias metais matome prekybos apimčių augimą“, – sakė V. Putinas Turkmėnijos sostinėje Ašchabade, kur abu prezidentai dalyvauja tarptautiniame forume. Vakarai abiem šalims taiko sankcijas. Iki šiol Rusijos ir Irano vadovai bendravo telefonu.
Ukraina ir JAV kaltina Iraną aprūpinant Rusiją ginklais, įskaitant raketas ir dronus, karui prieš Ukrainą.
M. Peseschkianas pažymėjo bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu potencialą, pranešė Irano naujienų agentūra „Irna“. Dvišalius santykius jis pavadino „nuoširdžiais“ ir „strategiškais“.
V. Putinas per maždaug valandą trukusį pokalbį, kurio dalis vyko už uždarų durų, sakė, kad Maskva ir Teheranas tarptautiniu lygiu panašiai vertina įvykius pasaulyje. V. Putinas pakvietė Irano vadovą apsilankyti ir Rusijoje. Per pokalbį su Rusijos valstybine televizija Ašchabade M. Peseschkianas pasmerkė Izraelio atakas Artimuosiuose Rytuose, per kurias žūva ir daug civilių.
16:31 | Zelenskis susitiko su O. Scholzu, sako norintis užbaigti karą ne vėliau nei 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Berlyne pareiškė, kad norėtų, jog karas su Rusija baigtųsi ne vėliau kaip 2025-aisiais ir kad iki to laiko pagalba Kyjivui negali mažėti.
„Norėčiau, kad tai įvyktų ne vėliau kaip kitais metais, 2025-aisiais“, – sakė V. Zelenskis Vokietijos sostinėje vykusiame susitikime su šalies kancleriu Olafu Scholzu.
„Mums labai svarbu, kad ši parama kitais metais nesumažėtų“, – teigė ukrainiečių lyderis.
O. Scholzas V. Zelenskiui savo ruožtu pareiškė, kad Berlyno parama Ukrainai nesumažės, artėjant sunkiai žiemai.
Kalbėdamas šalia V. Zelenskio, kuris Berlyne lankėsi baigdamas kelionę po Europą, O. Scholzas pažadėjo, kad „mes nesiliausime remti Ukrainos“.
Jis pridūrė, kad taika Ukrainoje „gali būti pasiekta tik remiantis tarptautine teise“ ir kad „nesutiksime su Rusijos diktuojama taika“.
16:19 | Zelenskis prašė popiežiaus pagalbos išlaisvinti Rusijoje laikomus ukrainiečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir prašė jo pagalbos susigrąžinti Rusijos nelaisvėn paimtus suaugusiuosius ir vaikus.
V. Zelenskis susitiko su pontifiku Vatikane, tęsdamas įtemptą kelionę po Europos sostines ir siekdamas didesnės sąjungininkių paramos prieš atšiaurią žiemą. „Svarbiausias mano susitikimo su popiežiumi Pranciškumi tikslas buvo mūsų žmonių sugrąžinimas namo iš nelaisvės“, – parašė jis socialiniame tinkle X.
V. Zelenskis sakė, kad Rusijos nelaisvėje atsidūrę žurnalistai, visuomenės veikėjai, bendruomenių lyderiai ir paprasti žmonės merdi Rusijos kalėjimuose ir lageriuose. „Mums visiems Ukrainoje belaisvių ir deportuotų žmonių problema tebėra nepaprastai skausminga“, – parašė jis.
Ukraina ir anksčiau yra prašiusi Vatikano pagalbos grąžinant priverstinai į Rusiją išvežtus vaikus. Pranciškus nuolat ragina sudaryti taiką ir siekia tarpininko vaidmens, tačiau jo pastangos dar nedavė jokių rezultatų.
V. Zelenskio susitikimas su popiežiumi Pranciškumi truko 35 minutes, abu apsikeitė dovanomis. V. Zelenskis padovanojo Pranciškui aliejumi tapytą paveikslą „Bučos žudynės“, vaizduojantį Rusijos kariuomenės masines civilių žudynes Ukrainos mieste 2022 metais.
Po to Ukrainos prezidentas susitiko su Pranciškaus antruoju valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu ir Vatikano užsienio reikalų atstovu Paulu Richardu Gallagheriu. Derybos buvo „skirtos karui ir humanitarinei padėčiai Ukrainoje“ aptarti, o taip pat pasikalbėti apie „būdus, kuriais būtų galima jį užbaigti, kad šalyje būtų teisinga ir stabili taika“, sakoma Vatikano pranešime ir priduriama, kad „buvo išnagrinėti kai kurie su religiniu šalies gyvenimu susiję dalykai“.
Ketvirtadienį, prieš V, Zelenskio vizitą, Pranciškus susitiko su Ukrainos Graikų katalikų bažnyčios vadovu.
16:07 | Dėl žurnalistės mirties Ukraina pradėjo „karo nusikaltimo“ tyrimą
Ukrainos prokurorai penktadienį pareiškė tirsiantys Rusijos sulaikytos Ukrainos žurnalistės mirtį kaip karo nusikaltimą.
Viktorija Roščina, kuriai šį mėnesį būtų sukakę 28-eri, dingo praėjusių metų rugpjūtį, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą. Ukrainos žurnalistų sąjungos teigimu, ji buvo dingusi iki šių metų balandžio, kai jos tėvas gavo Maskvos gynybos ministerijos laišką, kuriame buvo sakoma, kad ji yra sulaikyta Rusijoje.
Jos sulaikymo aplinkybės nebuvo viešinamos ir neaišku, kur ji buvo Rusijoje laikoma. Petro Jacenka, Ukrainos karo belaisvių koordinavimo štabo atstovas spaudai, ketvirtadienį patvirtino jos mirtį įkalinimo metu.
Gavus informaciją apie Ukrainos žurnalistės V. Roščinos mirtį Rusijoje, dėl jos dingimo pradėtas baudžiamasis procesas perkvalifikuotas į karo nusikaltimą ir tyčinį nužudymą, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Teisių grupė „Reporteriai be sienų“ socialinėje žiniasklaidoje pareiškė esanti „sukrėsta“ V. Roščinos mirties ir pareiškė užuojautą jos artimiesiems. Rusijos naujienų agentūra „Mediazona“ pranešė, kad ji mirė vežama į Maskvą iš kalėjimo Taganroge, netoli Ukrainos sienos.
Tūkstančiai ukrainiečių, nesutinkančių su Maskvos valdymu okupuotose teritorijose, yra sulaikomi, atsidūrę saugumo pajėgų rankose daugelis patiria kankinimus, teigia teisių gynimo organizacijos. Gegužę Ukraina pranešė, kad Rusijos nelaisvėje laikoma daugiau nei dvi dešimtys Ukrainos žiniasklaidos atstovų, vyksta derybos dėl jų grąžinimo.
V. Roščina dirbo laisvai samdoma darbuotoja įvairiose nepriklausomose naujienų agentūrose, įskaitant „Ukrainska Pravda“, bendradarbiavo su JAV finansuojamo Laisvosios Europos radijo Ukrainos tarnyba. 2022 m. už reportažus iš Rytų Ukrainos ji buvo apdovanota Tarptautinio moterų žiniasklaidos fondo apdovanojimu „Už drąsa žurnalistikoje“.
15:10 | Podoliakas: Ukraina turi visus įrankius, kad Rusija pralaimėtų karą
Ukraina turi visus įrankius, kad Rusija pralaimėtų karą, pareiškė M. Podoliakas „Die Welt“.
„Šiandien turime visus instrumentus, kad priverstume Rusiją pralaimėti“, – cituojamas jis, akcentuodamas būtinybę visoms demokratinėms jėgoms susivienyti.
„Visa tai matematiškai apskaičiuota – kaip galima paveikti Rusiją, kaip užtikrinti jos pralaimėjimą, ką reikėtų daryti, kad karas Rusijos teritorijoje nusitęstų, kas gali pakeisti visuomenės požiūrį Rusijoje, kas gali lemti V. Putino sukurtos politinės vertikalės žlugimą, kas gali sužlugdyti galutinę Rusijos karinę reputaciją“, – „24tv“ cituojamas M. Podoliakas.
„Pergalės plane numatoma didinti karo kainą Rusijai: smūgiai Rusijos teritorijoje, karo išplėtimas jos teritorijoje. Šie instrumentai pradeda aktyviai veikti, Rusija verčiama dalyvauti taikos derybose, labiau adekvačiam derybiniam procesui“, – „Current Time“ cituojamas Ukrainos atstovas.
14:27 | Ukrainos prezidentūra kaltinama spaudimu populiariam šalies naujienų portalui
Ukrainos prezidentūra šią savaitę apkaltinta spaudimu vienam pagrindinių šalies naujienų leidinių „Ukrajinska Pravda“.
Ketvirtadienį įstatymų leidėjai paragino prokurorus patikrinti šį kaltinimą.
Trečiadienį leidinys apkaltino prezidento Volodymyro Zelenskio administraciją spaudimu siekiant daryti įtaką redakcijos politikai.
Žiniasklaidos laisvė yra opus klausimas Ukrainoje, kurios valdžia stengiasi demokratizuoti padėtį po to, kai 2014 metais buvo nuverstas prorusiškas prezidentas.
Leidinys apkaltino prezidentūrą uždraudus valstybės pareigūnams bendrauti su jo žurnalistais ir darant spaudimą bendrovėms, kad šios „nutrauktų reklaminį bendradarbiavimą“ su šiuo leidiniu, kuris yra vienas populiariausių Ukrainoje.
12:22 | Ukraina: Charkivo srityje sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-8
Charkivo srityje buvo sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-8, penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
11:06 | Rusija netenka po karį kas 2,5 pražygiuoto metro Ukrainos teritorijoje – ESBO atstovė
Ukrainos atstovė ESBO Natalija Kostenka pareiškė, kad Rusija taiko „patrankų mėsos“ taktiką ir nesiskaito su nuostoliais. „The New York Times“ šaltinių teigimu, Rusija karo metu neteko 115 tūkst. karių, Ukraina – virš 57 tūkst.
„Rusijos karinė vadovybė dažniausiai taiko „patrankų mėsos“ taktiką, demonstruodama, kad progreso ji gali pasiekti tik ta kaina, kurios jokia kita šalis nepakeltų. Pavyzdžiui, kiekvienas 2,5 km. m. kurį Ukrainoje praeina rusai kainuoja okupantams vieno kario gyvybę“, – paaiškino ji.
Rusija per karą neteko 115 tūkst. žmonių, o Ukraina – 57,5 tūkst., „The New York Times“ sakė JAV pareigūnų šaltiniai. Šie skaičiavimai skiriasi nuo tų, kuriuos anksčiau citavo „The Wall Street Journal“, remiantis Vakarų žvalgybos duomenimis. Iš viso Rusijos netektys kare siekia apie 615 000, JAV pareigūnai sakė NYT. Jų teigimu, 500 000 iš jų buvo sužeisti.
09:21 | Per Rusijos ataką Odesos regione žuvo keturi žmonės, dar 10 sužeisti
Rusijai balistine raketa ankstų penktadienį atakavus Odesos rajoną, žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant 16 metų merginą, pranešė šios pietinės Ukrainos srities gubernatorius Olehas Kiperis.
10 žmonių buvo sužeisti, devyni iš jų paguldyti į ligoninę. Keturių nukentėjusiųjų būklė sunki, sakė gubernatorius socialiniame tinkle „Telegram“.
Per išpuolį buvo sugriautas dviejų aukštų pastatas, kuriame gyveno ir dirbo žmonės. Po griuvėsiais žuvo trys žmonės – 16-metė, 43 metų moteris ir 22 metų vyras.
08:38 | ES šalyse laikinąją apsaugą gavo beveik 4,2 mln. ukrainiečių
Rugpjūčio 31 d. laikinosios apsaugos statusą ES šalyse turėjo beveik 4,2 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos dėl Rusijos plataus masto invazijos.
Tokius duomenis spalio 10 d. paskelbė Eurostatas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
07:29 | Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos Kurske pateko į keblią padėtį, neteko daug technikos
Rugsėjo 12-ąją Ukrainos pajėgos pabandė užspausti Rusijos kariuomenės dalinius Kursko srityje, bet patyrė nesėkmę: patys pateko į pasalą į pietus nuo Veseloje gyvenvietės, „neteko vertingiausios savo technikos“.
Anot „Forbes“ turimos informacijos, rugsėjo 20-ąją Ukrainos pajėgos kovinėmis mašinomis „Marder“, CV90 ir tankais „Strv 122“ pajudėjo pagrindiniu keliu tarp Veseloje ir Gluškovo. Tačiau ten netikėtai susidūrė su Rusijos 106-ąją oro desantininkų divizija.
Rusai rodo sutriuškintas Kurske ukrainiečių pajėgas
Vaizdo įraše, kurį publikavo rusų dalinys, matyti 15 ar 16 sunaikintų ukrainiečių mašinų, įskaitant kai kurias iš geriausių turimų Ukrainos kariuomenėje technologijų.
Kursko operacijoje Ukraina naudoja vieną iš geriausių savo turimų brigadų ir batalionų. Tačiau net ir šie elitiniai daliniai sunkiai juda Veseloje ir Gluškovo, skelbiama „Forbes“. Kol ukrainiečiai nesugebės prasiveržti, apjungti teritorijos tarp šių miestų kontrolę, jų tikslas – sujungti su savo pagrindinėmis pajėgomis – taip ir liks neįvykdytas.
Rusai taip pat šia kryptimi patiria kolosalių nuostolių ir praranda technikos. Tačiau, kaip pažymima „Forbes“, rusai „turi daugiau technikos, kurią gali sau leisti prarasti“.
Pergalę reikia išlaikyti
„Deepstate“ analitikai taip pat skelbia, kad Rusija „pramušė“ kairįjį Ukrainos gynybos pajėgų Kursko grupuotės flangą.
„Esame ant dar vienos bėdos slenksčio dėl kartojamų klaidų. Labai tikimės, kad apsupimo pavyks išvengti. Kursko operacija iš tiesų yra didelė strateginė Gynybos pajėgų sėkmė, tačiau bet kokią pergalę reikia išlaikyti, o ne tikėtis, kad priešas ir toliau bus kvailas“, – rašo „DeepState“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
5 priežastys kodėl Ukraina geresnė nei Rusija(arba kaip mes Kėdainių-Panevėžio krašte vadiname sasijskaja pederestija)
1-Ukraina turi tikrą istoriją. Ji prasidėjo nuo Kyivo Rusios, kurią sukūrė švedų vikingai(neveltui Ukraina-Švedija ir šiandien labai panašios). Kyivo Rusios herbas atrodė taip pat kaip Ukrainos herbas dabar. Tuo tarpu rusijos istorija feikinė-iki 1721m. buvo vadinama Maskolija. O pati Rusijos istorija aptepta kraujo-šūdų mišiniu. Laconų tiek, kad čia jau ne Baltijos kelias gautųsi, o aplink Žemės planetos rutulį apjuostume rusijos lavonų kiekį.
2-Ukrainoje geresnis teisingumas. Ukrainoje žudikas(išimčių būna) sės į kalėjimą ir jame supūs. Rusijoje žudikas paprašys būti išsiųstas į Ukrainą, taps ''geroj svo'' ir vėl grįžęs žudys ir taip neribotai kol pats galą gaus.
3-Ukrainoje yra žodžio laisvė. Šioje šalyje gali kritikuoti valdžią, nupiešti Zelenskio karikatūrą-nieko nenutiks. Rusijoje parašysi ''putin hujlo'' jau fsb su laužtuvais lauks prie durų. Šioje diktatūroje kasdien žodžio laisvės lieka mažiau.
4-Ukrainoje gali naršyti beveik visas svetaines:youtube, feisbuką, diskordą, ką tik nori. Rusijoje-fašistinis roskomnadzoras draudžia viską ir siūlo šūdinas alternatyvas-rutube, rosbukas ir kt.
5-Ukrainos žmonės žino kas yra laisvė ir kaip už ją kovoti, o ir žmonės tvarkingesni-Ukrainos miestuose nerasi tiek šiukšlių ant gatvių kaip Rusijoje. Rusijos žmonės nežino kas yra laisvė, nes dauguma turi baudžiauninkų genų. Jie įpratę matyti vieną vadovą visą gyvenimą kuris sisioja ant jų galvų ir sakydamas kad tai lietus, o rusai apmyžtomis galvomis ''spasiba vladimir vladimirovič''. Štai todėl rusai nežino kas yra demokratija, nes baudžiauninko genų nepakeisi, vergauti tai jų DNR
