FIFA vadovas: Rusijai turėtų būti leista sugrįžti į tarptautinę futbolo areną
FIFA prezidentas Gianni Infantino pirmadienį pareiškė, kad pasaulinė futbolo federacija turėtų panaikinti draudimą Rusijai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, praneša „Politico“.
FIFA uždraudė Rusijai dalyvauti tarptautiniuose futbolo turnyruose iškart po to, kai ji 2022 m. žiemą užpuolė Ukrainą. Šis draudimas tebegalioja, nors nuo 2023 m. jaunimo komandoms leidžiama dalyvauti varžybose.
„Mes turime tai padaryti, – interviu televizijos kanalui „Sky News“ metu atsakydamas į klausimą, ar svarstys panaikinti draudimą, pasakė G. Infantino. „Aš esu prieš draudimus, taip pat esu prieš boikotus“, – pridūrė jis, sakydamas, kad jie tik „sukelia daugiau neapykantos“.
Jo teigimu, būtų siunčiama teigiama žinia, jei visoje Europoje futbolo turnyruose dalyvautų ir „merginos bei vaikinai iš Rusijos“.
G. Infantino palaiko artimus ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir po to, kai JAV prezidentas negavo jo labai trokštamos Nobelio taikos premijos, gruodžio mėnesį įteikė jam naujai įsteigtą FIFA taikos prizą, kurį daugelis laiko simboliniu apdovanojimu.
Be to, FIFA liepos mėnesį atidarė biurą Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, o D. Trumpo dukrą Ivanką paskyrė į švietimo labdaros projekto, bendrai finansuojamo iš pajamų, gautų pardavus bilietus į 2026 m. FIFA pasaulio čempionato rungtynes, valdybą.
Pasaulio futbolo čempionatą šią vasarą rengia JAV kartu su Meksika ir Kanada, tačiau kai kurie politikos ir visuomenės sluoksniai ragina dėl D. Trumpo administracijos vykdomos užsienio politikos šį turnyrą boikotuoti.
Rusijoje pasaulio čempionatas vyko 2018 m.
Blogos žinios Rusijai: štai ką Trumpas susitarė su Indija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 2 d. pareiškė, kad sumažina „abipusį muitą“ Indijai nuo 25 proc. iki 18 proc., teigdamas, jog Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi sutiko nutraukti rusiškos naftos pirkimą, rašo „Kyiv Independent“.
Artėjant deryboms – Zelenskio pareiškimas apie karo pabaigą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad pasiekti orią ir ilgalaikę taiką yra realu. Ukraina yra pasirengusi atitinkamiems žingsniams, rašo UNIAN.
Meras: Kyjive šildymo neturi apie 80 pastatų
Pirmadienio vakarą šilumos tiekimo Kyjive neturėjo apie 80 pastatų. Tokia padėtis susiklostė po praėjusį šeštadienį įvykusios avarijos energetikos sistemoje, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vytalijus Klyčko.
Jis priminė, kad dėl didelio masto avarijos Ukrainos energetikos sistemoje šeštadienį be šildymo sostinėje liko iš viso 3419 daugiabučių.
Meras teigė, kad savivaldybių tarnybos ir energetikos darbuotojai dirba visą parą, kad atkurtų šilumos tiekimą gyvenamiesiems pastatams. Specialistai taip pat atlieka skubius remonto darbus daugiabučiuose, kuriuose dėl stiprių šalčių ir elektros energijos tiekimo sutrikimų susidaro avarinės situacijos.
Ankstų sausio 31 d. rytą technologinis sutrikimas tarp Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos energetikos sistemų sukėlė kaskadinį elektros atjungimą Ukrainos energetikos sistemoje, aktyvavęs automatinę sistemų apsaugą pastotėse. Sunkiausius padarinius patyrė Vidurio Ukrainoje esanti sostinė, taip pat Černihivo, Charkivo, Vynycios ir Sumų regionai.
Vasario 1 d. aukštos įtampos linija tarp Ukrainos ir Moldovos buvo suremontuota. Kitą dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad be šildymo Kyjive vis dar buvo daugiau nei 200 pastatų.
Ukrainos ministras: Rusija naudojasi sportu savo agresijai nuslėpti
Sporto federacijos, teigiančios, kad sportas yra nesusijęs su politika, į tą apibrėžimą ginkluotų konfliktų įtraukti neturėtų, nes „karas yra nusikaltimas, o ne politika“, artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms naujienų agentūrai AFP pasakė Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnyjus.
Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Vladimiras Putinas iškart po 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą.
Prasidėjus karo veiksmams, pasipylė ir draudimai Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose.
Tačiau rusams buvo leista dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems sportininkams, o nedidelė jų delegacija su tokiu pačiu statusu dalyvaus ir penktadienį prasidėsiančiose Milano-Kortinos žaidynėse.
M. Bidnyjaus, sakiusio, kad Ukrainai atstovaus 46 sportininkų komanda, teigimu, nei sportininkai iš Rusijos, nei jos sąjungininkės Baltarusijos atletai olimpinėse žaidynėse jokiu būdu neturėtų dalyvauti.
„Aš nuolat kartoju, kad karas yra nusikaltimas, o ne politika“, –naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu duotame interviu teigė jis.
„Kai kas nors bando tave nužudyti, sušaldyti ir palikti žiemą be šildymo, vandens ir elektros, tai yra genocidas.
Būtent tai Rusija ir daro.
Rusijai bombarduojant Ukrainos energetikos tinklus, tūkstančiai žmonių Kyjive ypač atšiaurią žiemą liko be šildymo.“
M. Bidnyjaus teigimu, Rusija naudojasi sportu, kad nukreiptų dėmesį.
„Rusija sportą naudoja savo agresijai nuslėpti, – sakė M. Bidnyjus. – Per sportą nuplauti nuo rankų ukrainiečių kraują.
Tai tiesiogiai prieštarauja tarptautinio sporto vertybėms.
Todėl Ukraina visada smerkia veidmainiškus bandymus suteikti žudikams galimybę apsivilkti baltą „neutralumą“ simbolizuojantį švarką ir šlovinti karą.“
Rusams vis dažniau tenka patirti, kad pasaulio sportas darosi jiems vis palankesnis.
Tarptautinis parolimpinis komitetas praėjusį rugsėjį nubalsavo už tai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl būtų suteikta teisė varžytis, nors mažai tikėtina, kad kuris nors iš jų pateks į Milano-Kortinos žaidynes.
Rusams sugrįžti buvo leista sugrįžti ir į dziudo, o neutralumą numatančios fechtavimosi taisyklės buvo sušvelnintos taip, kad šios šakos varžybose galėtų dalyvauti ir kariškiai.
Tiesa, kai kurios federacijos, tarp jų – Pasaulinė lengvosios atletikos federacija, taip pat kai kurios žiemos sporto, pavyzdžiui, biatlono, kerlingo ir ledo ritulio organizacijos toliau tvirtai taiko visišką draudimą.
M. Bidnyjus pasveikino ryžtingą poziciją, kurios laikosi šios federacijos, ypač ledo ritulio federacija, kuri, jo teigimu, atsisakiusi bendradarbiauti su rusais prarado apie trečdalį savo finansavimo.
„Invazijos pradžioje sporto pasaulis tikrai parodė vienybę“, – sakė jis.
„Kai kurios federacijos vis dar laikosi principinės pozicijos ir nušalina rusų sportininkus nuo varžybų.“
„Per amžius su mumis“
Tačiau Rusijai nusileidusioms federacijoms M. Bidnyjus negailėjo kritikos.
„Jos kompromituoja savo sąžinę ir suteikia Rusijai sceną, nuo kurios ji gali skleisti propagandą“, – sakė jis.
„Manome, kad tai neteisinga, nes Rusija sportą naudoja būtent propagandos tikslais.
Todėl prašome vieno dalyko: vienodų standartų ir jokios tolerancijos rusų bandymams pateisinti karą per sportą.“
M. Bidnyjus sakė, kad draudimas Rusijai dalyvauti sporto varžybose būtų galinga žinia prezidentui Vladimirui Putinui.
„Ar tai daro poveikį Putinui? Žinoma, raketos ar drono rytoj tai nesustabdys, – sakė jis. – Tačiau tai apsaugo sportą nuo politizavimo ir sumažina diktatorių įtaką. Manau, kad tai svarbu visam laisvam pasauliui.“
Nors M. Bidnyjus teigia, kad jis ir jo šalis didžiuojasi sportininkais, kurie pateko į žiemos olimpines žaidynes, jis nuolat galvoja ir apie tuos, kurių gyvenimas nutrūko, dar nespėjus įgyvendinti savo svajonių.
„Remiantis naujausiais duomenimis, Rusija pražudė daugiau nei 650 sportininkų ir trenerių“, – sakė 46-erių ministras.
„Ji taip pat pražudė daugiau nei 150 jaunimo lyderių. Jų vardai per amžius liks su mumis.
Daug pasako ir sporto infrastruktūros padėtis. Nors Rusija bando grįžti į tarptautines sporto arenas, ji sugadino 814 sporto objektus, įskaitant 24 olimpines, parolimpines ir kurčiųjų olimpines treniruočių bazes.
Manau, šie faktai byloja patys už save.“
Galingas Ukrainos smūgis: kliuvo rusų kariniams objektams
Ukrainos gynybos pajėgos smogė rusų valdymo punktams ir amunicijos sandėliui laikinai okupuotose Donecko ir Zaporižios srityse, rašo „Ukrinform“.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nurodoma, kad naktį gynybos pajėgų padaliniai sudavė keletą tikslių smūgių okupantų objektams.
Visų pirma, Donecko srityje buvo sunaikinti du rusų valdymo punktai – pulko ir divizijos lygmens.
Taip pat užfiksuotas smūgis į amunicijos sandėlį, kuris aprūpino okupantų padalinius.
Ukrainos gynybos pajėgos nuosekliai smogia bepiločių orlaivių valdymo punktams, o tai reikšmingai silpnina priešo pajėgumus.
Tokių taikinių sunaikinimas užfiksuotas Zaporižios srityje. Rusijos nuostoliai vis dar tikslinami.
Artėjant taikos deryboms – von der Leyen skambutis Zelenskiui ir žinia Maskvai
Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusai pakeitė taktiką: Ukraina įvardijo naujus pagrindinius taikinius
Ukrainos energetikai visiškai atkūrė energetikos sistemos būklę, pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ir nors per parą buvo naujų Rusijos apšaudymų energetikos objektams prie fronto linijos ir pasienio bendruomenėse, tikslingų Rusijos raketų ir „Shahed“ dronų smūgių energetikos infrastruktūrai nebuvo, rašo UNIAN.
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje žuvo tėvas ir sūnus
Pirmadienio naktį per Rusijos ataką žuvo tėvas ir sūnus iš šeimos, kuri pabėgo iš Rytų Ukrainos, tačiau vėliau grįžo į savo gimtąjį pafrontės miestą.
Per oro antskrydį iš karto po vidurnakčio buvo smogta į pramoninį Oleksijevo-Družkivkos miestą Donecko srityje, laikomoje svarbiu prizu kare, kurį Rusija pradėjo prieš beveik ketverius metus.
„Per ataką žuvo 44 m. vyras ir jo 23 m. sūnus“, – pareiškime pažymėjo policija ir kartu pridūrė, kad 42 m. motina ir dar du vaikai buvo sužeisti.
Oleksijevo-Družkivkoje prieš karą gyveno apie 7 tūkst. žmonių. Šis miestas yra išsidėstęs maždaug už 15 kilometrų nuo fronto linijos.
Policijos duomenimis, ši šeima pernai lapkritį pabėgo iš Donecko srities, kurią Kremlius laiko Rusijos dalimi, tačiau po mėnesio grįžo. Policija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš apdegusių šeimos namų liekanų kylantys dūmai ir aplink susidariusios nuolaužų krūvos.
Vietos valdžios institucijos, kurios yra paraginusios gyventojus pasitraukti iš pafrontės rajonų, retkarčiais praneša apie grįžusius ir vėliau žuvusius žmones, kurie buvo evakavęsi.
Srities gubernatorius Vadymas Filaškinas socialiniuose tinkluose pareiškė užuojautą.
„Taip pat esu pasipiktinęs, nes tėvai sąmoningai priėmė sprendimą išvykti iš regiono toli nuo fronto ir pargabenti savo vaikus atgal į ten, kur krenta priešo bombos“, – teigė jis.
Rusijos pajėgos ir jų įgaliotiniai kontroliuoja tam tikras Donecko srities dalis nuo 2014 m., kai nacionalinio masto prodemokratiškų mitingų akivaizdoje sukilo separatistai.
Vasario 24 d. bus minimos ketvirtosios Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinės.
AFP analizė: Rusija sausį paleido mažiau ilgojo nuotolio raketų, puolė Ukrainos energetikos objektus
Naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė parodė, kad Rusija praėjusį mėnesį paleido mažiau dronų ir raketų į Ukrainą, vis tiek paralyžiavo šios šalies energetikos infrastruktūrą ir įstūmė ją į humanitarinę krizę.
Per pastaruosius ketverius metus didžiausi elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimai Ukrainoje buvo fiksuoti šį sausį.
Per mėnesį Rusija per naktines atakas paleido apie 4 452 ilgojo nuotolio dronus – 13 proc. mažiau nei gruodį – ir 135 raketas; tai yra 23 proc. mažiau palyginus su gruodžiu.
Tuo pat metu Rusijos kariuomenė sausio mėnesį spartino puolimą Ukrainoje, užimdama beveik dvigubai daugiau žemių nei ankstesnį mėnesį, rodo AFP atlikta ISW duomenų analizė.
Duomenys rodo, kad Rusija sausio mėnesį užėmė 481 kv. km, palyginti su 244 kv. km 2025 metų gruodį – tai vienas didžiausių laimėjimų per kurį nors žiemos mėnesį nuo Rusijos įsiveržimo prieš ketverius metus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, raginantis abi puses susitarti dėl taikos per pirmas trišales derybas dėl karo Ukrainoje, trumpam išreiškė viltį dėl dalinių paliaubų tarp Kyjivo ir Maskvos, paskelbdamas, kad Rusija įsipareigojo nevykdyti tiesioginių smūgių prieš Kyjivo energetikos objektus
D. Trumpas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitei sustabdyti atakas prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus, oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio, tačiau Kremlius pranešė, kad savaitę trukęs taktikos pasikeitimas jau beveik baigėsi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Maskva ką tik pakeitė savo taktiką ir pradėjo taikyti į logistiką ypač geležinklių intrastruktūrą ir fronto liniijas.
V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis skundėsi, kad kai kurioms Vakarų sąjungininkų atsiųstoms oro gynybos sistemoms per Rusijos atakų bangą prieš jo šalies energetikos infrastruktūrą pritrūko šaudmenų. Tai reiškia, kad Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūra tampa vis labiau pažeidžiama.
Iš 4 587 dronų ir raketų, kurias, anot Ukrainos oro pajėgų, sausį paleido Rusija, šalies oro gynybos sistemų tinklas numušė 3 788 arba 83 proc. sviedinių.
Tai šiek tiek daugiau nei 80 proc., užfiksuotų gruodį.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad sostinė, kurioje gyvena daugiau nei trys milijonai žmonių, labiausiai nukentėjo nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, todėl gyventojai buvo priversti ieškoti šilumos ir elektros šimtuose valdžios pastatytų avarinių palapinių.
Kremlius įvardijo vienintelę vietą, kur gali įvykti Putino ir Zelenskio derybos
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija laikosi savo pozicijos, jog jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tai tokios derybos turi įvykti Maskvoje, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Jis pažymėjo, kad neturi ką pridėti prie to, kas jau buvo pasakyta apie „energetines paliaubas“, trukusias iki vasario 1 d.
D. Peskovas nepuolė plačiau komentuoti ir V. Putino specialiojo atstovo Kirilo Dmitrijevo vizito Majamyje, nurodydamas, kad tiek K. Dmitrijevas, tiek Steve‘as Witkoffas pateikė konceptualų abiejų šalių derybų vertinimą.
„Ukrainos konflikto sureguliavimas yra labai sudėtingas, daugialypis procesas. Kai kuriais klausimais prie to priartėjome, nes vyko diskusijos, pokalbiai. Kai kuriais klausimais lengviau rasti bendrą kalbą. Yra klausimų, kuriuos sprendžiant bendrą kalbą rasti sudėtingiau. Ten dar negalima konstatuoti susitarimo. Tai labai sudėtingas procesas“, – sakė jis.
Pasak jo, K. Dmitrijevas vadovauja darbo grupei, atsakingai už ekonominį bendradarbiavimą, taigi šie klausimai iš esmės yra jo kompetencijos sritis.
Tuo pačiu Prancūzijos išsakytą mintį, kad būtina palaikyti ryšius su Rusijos Federacija, D. Peskovas pavadino protinga. Tačiau informacijos apie tai, kad būtų rengiamas V. Putino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimas, kol kas nėra.
Pirmiau V. Zelenskis pažymėjo, kad tam tikrame derybų su Rusija etape galėtų dalyvauti ir Europos Sąjungos atstovai, tačiau pirmiausia Ukrainos, Rusijos ir JAV prezidentams „reikia susitikti trise“.
„Mes turime turėti galimybę tam tikru formatu palaikyti ryšius su Rusijos Federacija, su Rusijos vadovu. Nesant tokio formato... mūsų komandos negalės susitarti dėl teritorinių klausimų“, – pabrėžė prezidentas.
Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Vasario 2 d. ryto duomenimis, dėl naujų Rusijos atakų be elektros liko vartotojai keturiuose Ukrainos regionuose; dėl prastų oro sąlygų elektros tiekimas sutriko 162-ose gyvenvietėse trijuose regionuose. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“.
„Šio ryto duomenimis, dėl priešo atakų prieš energetikos infrastruktūrą elektros neturi klientai Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko ir Čerkasų srityse. Avariniai remonto darbai vykdomi visur, kur tai leidžia saugumo padėtis. Energetikos įmonės daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą visiems vartotojams“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pirmadienį 9.30 val. elektros suvartojimas buvo 7,5 proc. didesnis, nei ankstesnę darbo dieną, sausio 30-ąją. To priežastys – gerokai nukritusi temperatūra visoje Ukrainoje ir mažesnis apribojimų kiekis tam tikruose regionuose. Dėl kai kuriuose regionuose fiksuojamų elektros sistemos problemų, kurias sukėlė Rusijos atakos, šiuo metu yra taikomi avariniai elektros išjungimai.
Dėl sudėtingų oro sąlygų (ledo ir elektros linijų užšalimo) 162 gyvenvietės Odesos, Mykolajivo ir Kirovogrado srityse ryte visiškai arba iš dalies neturėjo elektros.
„Visi Ukrainos regionai šiandien vis dar turi taupyti elektrą. Prašome taupiai naudoti galingus elektros prietaisus. Jei įmanoma, atidėkite procesus, kurių metu suvartojama daug energijos, iki nakties, po 23 val.“, – pridūrė „Ukrenergo“.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutiko per ekstremalius šalčius savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nėra tiesioginių Ukrainos ir Rusijos susitarimų dėl energetinių paliaubų. Pasak prezidento, savaitė be Rusijos smūgių į energetikos sektorių prasidėjo penktadienio, sausio 30-osios, naktį.
Ihnatas: Ukrainos oro gynybos sistemos kai kada prieš rusų atakas būna tuščios
Ukrainai trūksta raketų oro gynybos sistemoms, pasitaiko atvejų, kai jos būna tuščios prieš kitą Rusijos ataką, interviu „RBC-Ukraina“ teigė Ukrainos oro pajėgų vadovybės Ryšių departamento vadovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.
„Tai buvo sakoma ne kartą ir Ukrainos prezidentas daug kartų atkreipė partnerių dėmesį, jog kartais kai kurios oro gynybos sistemos stovi tuščios, o kitą ataką vis tiek reikia atremti“, – sakė jis.
Pasak J. Ihnato, kita oro gynybos problema yra per didelis skaičius raketų ir dronų, kuriuos Rusija naudoja Ukrainai pulti.
Priešas vienu metu intensyviai ir su daugybe ginklų puola vieną miestą ar regioną. Kartais Ukrainos priešlėktuvinės raketų sistemos, tokios kaip NASAMS ar IRIS-T, tiesiog nespėja iš naujo įsijungti per tokias galingas atakas, sakė J. Ihnatas.
Jis pateikė neseniai įvykusios atakos pavyzdį, kai priešas panaudojo 18 balistinių raketų visoje šalyje. Tačiau kartais visos balistinės raketos per ataką skrenda tik sostinės link, nutaikytos į ypatingos svarbos infrastruktūrą.
„Kai jie puola Kyjivo sritį ir patį Kyjivą, dažnai matome dešimtis įvairių tipų raketų ir iki penkių šimtų dronų. Ar galite įsivaizduoti, kaip sunku uždengti net gerai apsaugotą miestą nuo tokio kiekio priešo oro atakos pajėgų? Kad ir kaip būtų, kas nors vis tiek prasiskverbia. Net jei numušama 80 proc. taikinių, kiti 20 proc. padaro didžiulę žalą. Tai gali būti pataikymas į termofikacinę elektrinę, kitą svarbios infrastruktūros objektą ar įmonę“, – sakė jis.
Sausio 20 d. naktį Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą hipergarsine sparnuotąja raketa „Cirkon“, 18 balistinių raketų „Iskander-M/S-300“, 15 sparnuotųjų raketų Ch-101 ir 339 įvairių tipų dronais.
Zelenskis pranešė apie naujus rusų smūgius Ukrainos geležinkeliams
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė nurodęs Ukrainos kariuomenės vadams imtis veiksmų reaguojant į vis dažnėjančius Rusijos išpuolius, nukreiptus prieš šalies logistikos maršrutus, ypač geležinkelio infrastruktūrą.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Rusijos pajėgos ėmė intensyviau pulti geležinkelio infrastruktūrą, o per praėjusią savaitę įvykdytą ataką traukinio vagone rytinėje Charkivo srityje žuvo penki žmonės.
Nepaisant jau beveik ketverius metus trunkančio karo, Ukraina sugebėjo pasirūpinti, kad geležinkelių tinklas veiktų visoje šalyje. Savo ruožtu, Rusijos pajėgos visomis išgalėmis stengėsi užimti traukinių mazgus, tokius kaip Kupianskas ir Pokrovskas rytinėje Ukrainos dalyje.
„Rusijos kariuomenė ir toliau vykdo teroro aktus prieš mūsų logistiką, visų pirma geležinkelių infrastruktūrą“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
„Be kita ko, buvo suduota smūgių Dnipro regione ir Zaporižioje, kurių taikiniais buvo geležinkelio infrastruktūra“, – pridūrė jis.
Valstybinis geležinkelio operatorius „Ukrzaliznycia“ pirmadienį įspėjo, kad keletas jo maršrutų rytinėje Ukrainoje tampa vis labiau „rizikingi“, ir paragino keleivius vietoj to naudotis autobusais.
„Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad rytiniame Sumų regione kai kuriuose jo maršrutuose bus stebima, ar nėra dronų grėsmės, ir, jei ji atsirastų, traukiniai stos netoli bombų slėptuvių.
Nepaisant teroro ir šalčio: ukrainiečiai atsisako atiduoti Donbasą
Nepaisant Kremliaus sprendimo siekti, kad Kyjivas atiduotų Donbasą, smogdamas energetikai per didžiausius šalčius, daugiau nei pusė (52 %) ukrainiečių prieštarauja teritorinėms nuolaidoms Rusijai mainais už saugumo garantijas. Tai parodė Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) apklausa, kuri buvo atlikta sausio 23–29 d. – apklaustas tūkstantis šalies gyventojų.
Tuo pačiu metu 40 % apklaustųjų pareiškė esą pasirengę perduoti Ukrainos teritorijas Rusijos kontrolei, nors daugelis tai pavadino sudėtingu sprendimu. Dar 7 % apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.
Kaip pažymi sociologai, per paskutines dvi sausio savaites Ukrainos gyventojų parama teritorinėms nuolaidoms, siekiant užbaigti karą, neišaugo. Pavyzdžiui, Kyjive, kuris labiausiai nukentėjo nuo energetinės krizės, 59 % ukrainiečių mano, kad Donbaso perdavimas yra nepriimtinas, o 31 % yra pasirengę priimti Rusijos reikalavimus. Šalies vakaruose 57 % kategoriškai atmeta nuolaidas, o 38 % mano, kad su jomis galima sutikti. Centrinėje ir šiaurinėje dalyje „prieš“ pasisako 49 %, „už“ – 42 %, pietuose – 49 % ir 44 %, o rytuose – atitinkamai 50 % ir 39 %.
Vladimiras Putinas pirmą kartą 2025 m. birželio mėn. paskelbė, kad karo pabaigos sąlyga yra Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso. Jis pakartojo šį reikalavimą susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje rugpjūčio mėnesį. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas „jokiomis aplinkybėmis“ neatsisakys jam priklausančios Donbaso dalies.
Remiantis „The New York Times“ duomenimis, Vašingtonas su Kyjivu derėjosi dėl kompromiso – neutralių pajėgų dislokavimo Donbase ir Ukrainos bei Rusijos kariuomenių atskyrimo, tačiau Maskva atmetė bet kokius panašius scenarijus. Kremlius pabrėžė, kad be Ukrainos teritorijų perdavimo Rusijai derybų metu Maskva toliau sieks jų okupacijos karinėmis priemonėmis. Šiame kontekste, remiantis „Financial Times“ šaltiniais, D. Trumpo administracija leido Ukrainai suprasti, kad JAV nesuteiks saugumo garantijų, jei Kyjivas nesutiks perduoti Donbaso Rusijai.
Remiantis Ukrainos gynybos ministerijai artimu telegramo kanalu „DeepState“, 2026 m. pradžioje Rusijos kariuomenė kontroliavo 78,1 % Donecko srities ir 99,6 % Luhansko srities. Tuo tarpu kontrolės zona Donecko srityje per metus išaugo 10,6 %. Iš viso, per pastaruosius 12 metų, Rusija okupavo 19,25 % visos Ukrainos teritorijos. Per 2025-uosius – mažiau nei 1 proc.
Tarp taikos derybų ir Rusijos nusikaltimų yra ryšys – ekspertė
„Tarp derybų su Rusija ir jos nusikaltimų skaičiaus augimo yra tiesioginis ryšys“, – pareiškė, buvusio JAV vyr. derybininko Ukrainos klausimais Keitho Kellogo dukra. Taip ji sureagavo į Rusijos kariuomenės smūgį autobusui su kalnakasiais.
„Dar viena siaubinga tragedija. Ir 16918-oji priežastis, kodėl dabar derėtis dėl (Ukrainos) „klestėjimo“ dokumento yra beprasmiška ir iš fantastikos srities. Yra aiškus ryšys tarp Rusijos žiaurumų eskalavimo ir derybų. Kol amerikiečių derybininkai to nepripažins ir nebaudžia Rusijos, taikos farsas tęsis“, – rašė Meaghan Mobbs, Keitho Kellogo dukra.
Meaghan Mobbs – labdaros fondo „RT Weatherman Foundation“ prezidentė, kuris nuo karo pradžios padeda Ukrainai. Per logistikos centrą Rumunijos ir Ukrainos pasienyje šis fondas pristatė daugiau nei 10 tūkst. palečių vaistų ir medicinos įrangos daugiau nei 70 ligoninių ir humanitarinių organizacijų visoje Ukrainoje.
15 žuvusių, 7 sužeistų: rusai atakavo vienos iš įmonių Dniepropetrovsko srityje tarnybinį autobusą
Remiantis regiono vadovo Aleksandro Ganžos informacija, teroro aktas įvyko Pavlohradsko rajone Ternivkoje.
Nepriklausomos Ukrainos kalnakasių profesinės sąjungos vadovas Mychaila Volynecas patikslino, kad buvo užpulta anglies kasybos įmonė, taip pat autobusas su kasyklos darbuotojais, kuris vykdė pamaininį pervežimą.
Dar viena ES šalis pasiūlė Ukrainai palaukti narystės sąjungoje
Ukraina negali būti priimta į ES, kol neprisijungs Balkanų šalys, praneša „Corriere Della Sera“, remdamasis Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani.
„Mes remiame Ukrainos stojimą, bet Balkanai mums yra svarbiausi. Mes jiems prisiėmėme įsipareigojimus ir jie yra mūsų prioritetas“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Merzas anksčiau pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos stojimą į ES.
„Apie stojimą 2027 m. sausio 1 d. negali būti nė kalbos. Tai neįmanoma“, – trečiadienį po Berlyne vykusių derybų su savo koalicijos partneriais sakė F. Merzas.
Kancleris pažymėjo, kad bet kuri į bloką norinti įstoti šalis pirmiausia turi atitikti Kopenhagos kriterijus, o šis procesas paprastai užtrunka kelerius metus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia perspektyvos, kuri sudarytų sąlygas stojimui ilguoju laikotarpiu.
„Galime lėtai priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos“, – nurodė F. Merzas. Pasak jo, „tai visada įmanoma, tačiau toks greitas stojimas tiesiog nėra įmanomas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakartojo savo reikalavimą, kad jo šalis jau 2027 m. galėtų įstoti į ES.
„Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą yra viena iš pagrindinių saugumo garantijų ne tik mums, bet ir visai Europai“, – tinkle „X“ po pokalbio telefonu su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu parašė jis.
Ukrainos Čerkasų srityje per Rusijos dronų ataką sužeisti mažiausiai keturi žmonės
Rusijos kariuomenė surengė masinę ataką Čerkasų srityje, per ją sužeisti mažiausiai keturi žmonės, kilo gaisrai regiono centre.
Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Čerkasų srities karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.
„Keliose vietovėse, įskaitant regiono centrą, fiksuojame priešo bepiločių orlaivių sudužimus. Dėl to kilo gaisrai“, – rašoma pranešime.
Preliminariais regioninės karinės administracijos duomenimis, keturi žmonės buvo sužeisti.
Įvykio vietoje dirba visos būtinos pagalbos tarnybos.
Čerkasų regioninė karinė administracija pranešė, kad daugiau informacijos apie ataką pateiks vėliau.
Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos Abu Dabyje atidėtos iki trečiadienio, sako Volodymyras Zelenskis
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad derybos tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos pasiuntinių dėl JAV parengto plano karo Ukrainoje prasidės kitą savaitę.
Prezidentas nenurodė priežasties, kodėl nutarta atidėti derybas, kurios turėjo vykti sekmadienį.
Apie susitikimų nukėlimą pranešta kitą dieną po to, kai vienas Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareigūnų Floridoje surengė netikėtas derybas su amerikiečiais nedalyvaujant ukrainiečiams.
„Nustatytos kitų trišalių susitikimų datos – vasario 4–5 dienos Abu Dabyje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“.
„Ukraina yra pasirengusi esminei diskusijai, ir mes esame suinteresuoti užtikrinti, kad rezultatas priartintų mus prie tikros ir orios karo pabaigos“, – pridūrė jis.
Nei Kremlius, nei Baltieji rūmai dar nepatvirtino naujųjų datų.
Jungtinės Valstijos teigia esančios arti susitarimo, kad būtų nutrauktas konfliktas – kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – tačiau nei Maskva, nei Kyjivas nesileidžia į kompromisus dėl pagrindinio teritorijos klausimo.
Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. savo kaimynės teritorijos, siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės. Ji pagrasino užimti ją jėga, jei derybos žlugs.
Ukraina įspėjo, kad teritorijos atidavimas tik padrąsintų Maskvą. Ji pabrėžė, kad nepasirašys susitarimo, kuris neužkirstų kelio Rusijai surengti dar vieną invaziją. Daugelis ukrainiečių mano, kad mintis atiduoti teritoriją, kurią jų kariai gynė daugelį metų, yra nepriimtina.
Per pirmąjį derybų raundą, vykusį Abu Dabyje praėjusią savaitę, nepavyko pasiekti proveržio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
cb/sunshine13_ karštas šou
taip pat ją galite rasti tiktok _lumina_rose
„Kaina jau sumokėta – labai didelė“: Ukraina prakalbo apie spaudimą daryti aklus kompromisus
Pasaulis stumia Ukrainą prie „aklų kompromisų“ vardan karo nutraukimo. Tačiau niekas šalies vadovybėje neturi įgaliojimų atiduoti teritorijų mainais į taiką. Tai interviu metu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų papulkininkis, 3-iojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas. Jis pabrėžė, kad negalima kalbėti apie taiką bet kokia kaina, nes „kaina jau sumokėta – labai didelė“.
M. Žorinas pažymėjo, kad tiek JAV, tiek Rusija šį procesą vertina išimtinai per savo interesų prizmę. Joms nerūpi, su kokiomis pasekmėmis susidurs Ukraina.
„Todėl negali būti klausimo apie bet kokią kainą, ir, be abejo, negalima eiti į tokius aklus kompromisus, prie kurių mus stumia“, – paaiškino jis.
M. Žorinas pabrėžė, kad niekas Ukrainoje negali atiduoti šalies teritorijų: „Tokios teisės paprasčiausiai nėra – nei moralinės, nei teisinės – niekas mūsų šalies vadovybėje jos neturi.“
Tačiau, pasak M. Žorino, tai mažai domina amerikiečius, kurie nori užbaigti karą ir imtis savo reikalų. Kariškio teigimu, jiems bus nesvarbu, kas nutiks Ukrainai vėliau ir kas iš jos liks.
Be to, pasibaigus karui, JAV galės formaliai pakeisti santykių su Rusija statusą.
„Jiems apskritai nesvarbu, kaip tai atrodys. Bet mums tai turi rūpėti. Ir mums tai yra nepaprastai svarbu“, – tęsė jis.
M. Žorinas teigia, kad dabar prie derybų stalo reikia pasiekti bent jau tai, kad šalys sustotų ties fronto linija.
„Trumpas faktiškai, kaip jis pats sako, stojo į Ankoridžo poziciją. Tai – parama Putinui tuo klausimu, kad pirmiausia jie nori susitarimo, kuriame viskas būtų detaliai aprašyta, o tik po to – ugnies nutraukimo ir taikos proceso pradžios“, – pridūrė 3-iojo armijos korpuso vado pavaduotojas.
Papulkininkio nuomone, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturėtų sutikti su tokiomis sąlygomis.
M. Žorinas mano, kad vienintelis Ukrainos kelias – siekti tokių sąlygų, dėl kurių būtų aiškios ir patikimos garantijos: „Visa tai yra sąlygiška. Visi supranta, kad ši istorija bus laikina, kad ir kokia ji būtų. Jei atiduosime teritoriją – tai bus laikina iki naujų pretenzijų į kitas teritorijas. Jei neatiduosime teritorijų – tai bus sąlyginė pauzė iki momento, kai jie vėl grįš prie jėgos naudojimo bandymo jas užgrobti.“
Tuo pačiu metu, pasak M. Žorino, svarbiausia – stiprinti kariuomenę, kuri galėtų apginti Ukrainą.