Sekite svarbiausius šeštadienio karo Ukrainoje įvykius su tv3.lt:
21:26 | I. Šimonytė Kyjive Ukrainos vadovams garantavo tolesnę Lietuvos pagalbą
Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį Kyjive susitikusi su Ukrainos vadovais užtikrino, kad Lietuvos parama kariaujančiai šaliai nesiliaus.
Per susitikimus ji pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai dirba su partneriais siekdama nepertraukiamo Ukrainai reikalingos ginkluotės, ypač oro gynybos sistemų, tiekimo.
Anot Lietuvos Vyriausybės vadovės, tai ypač svarbu Rusijai tikslingai taikantis į Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir paliekant milijonus gyventojų šaltyje ir tamsoje.
„Išpuoliai prieš Ukrainos civilius ir viešąją infrastruktūrą yra ne kas kita kaip teroro aktai, papildantys ilgą Rusijos karo nusikaltimų sąrašą nuo vasario 24-osios, kurių ji imasi vis akivaizdžiau pralaimėdama Ukrainai mūšio lauke. Lietuva buvo viena pirmųjų, inicijavusių diskusijas dėl specialaus tribunolo steigimo, skirto tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, ir sieks to toliau. Remsime Ukrainą iki pergalės, kiek leis mūsų jėgos, nes žinome – tai kova už jūsų ir mūsų laisvę“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.
Ji šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku.
Su jais aptarta situacija šalyje, karinė ir humanitarinė parama Ukrainai, Rusijos atsakomybė už vykdomus nusikaltimus, parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, Ukrainos eurointegracijos procesas.
Per susitikimus I. Šimonytė patikino, kad Lietuva ir toliau sieks sankcijų Rusijai bei Baltarusijai griežtinimo ir sklandaus esamų sankcijų įgyvendinimo, nepaliekant spragų joms apeiti.
Aptariant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ji akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę paramą ir prisidėti prie kuo sklandesnio, spartesnio šalies europinės integracijos proceso.
Kitąmet Vilniuje vyksiant NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos euroatlantinės aspiracijos bus tarp prioritetinių klausimų Lietuvai, užtikrino I. Šimonytė.
Per premjerės vizitą Kyjive atidengta jos vardinė lentelė „Drąsiųjų alėjoje“, skirtoje pagerbti aktyviausius Ukrainos rėmėjus, daugiausia – pasaulio valstybių vadovus.
21:01 | D. Kreivys Kyjive su Ukrainos energetikos ministru aptarė pagalbą šaliai
Šeštadienį Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys Kyjive susitiko su Ukrainos kolega Hermanu Galuščenka ir aptarė tolimesnius pagalbos nuo Rusijos karo kenčiančiai šaliai klausimus.
Kaip pranešė Energetikos ministerija, D. Kreivys išreiškė visišką paramą Ukrainos žmonėms ir pabrėžė, kad Lietuva ir toliau padės Ukrainai.
Iš Lietuvos į Ukrainą buvo išsiųsti penki sunkvežimiai su 114 skirtingos galios transformatoriais. Iš viso Lietuva ketina pateikti 252 transformatorius.
Sistemingos ir tikslingos Rusijos atakos pastarosiomis savaitėmis stipriai pažeidė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl baiminamasi, kad besiartinant žiemai gali kilti sveikatos krizė ir iš karo draskomos šalies pabėgti dar daugiau žmonių.
Pasak pranešimo, Ukrainos ministras padėkojo Lietuvos partneriams už operatyvią pagalbą.
H. Galuščenka D. Kreivį informavo apie žalą, kurią Ukrainos energetikos infrastruktūra patyrė dėl didelio masto raketų atakų iš Rusijos.
„Lietuva visada buvo mūsų patikima partnerė ir draugė. Labai vertiname jūsų paramą Ukrainai visais lygiais. Esu įsitikinęs, kad vienybė ir solidarumas padės mums atsispirti bendram priešui ir atneš pergalę prieš agresorių“, – pabrėžė Ukrainos energetikos ministras.
Energetikos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios Lietuvos energetikos įmonės ir organizacijos jau pateikta 3 mln. eurų vertės specializuotos paramos Ukrainos energetikos sektoriaus remontui ir rekonstrukcijai, o šiuo metu vykdomas 2 mln. eurų vertės įrangos perdavimas.
16:18 | Mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras
Mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė.
V. Makėjui buvo 64 metai. Jo mirties priežastis neįvardyta.
Rugsėjį V. Makėjus pakartojo dalį Kremliaus pozicijos apie karo Ukrainoje priežastis, kaltindamas NATO ir Vakarus, kurie „nepaisė teisėtų Rusijos ir Baltarusijos saugumo interesų“.
Jis Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai vadovavo nuo 2012 metų.
16:00 | Šimonytė: Lietuva perspėjo pasaulį, kad Rusija mėgins pakartoti Holodomorą
Lietuva perspėjo pasaulį, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija mėgins pakartoti Holodomorą, paversdama maistą ginklu, sako premjerė Ingrida Šimonytė, šeštadienį Kyjive dalyvavusi steigiamajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ (angl. Grain from Ukraine) susitikime.
Šį susitikimą Holodomoro Ukrainoje atminimo dieną inicijavo šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba.
„Nuo pavasario Lietuva bando perspėti pasaulį, kad Rusija vėl griebsis barbariškos taktikos, naudodama maistą kaip ginklą. Kad grasins pakartoti Holodomorą pažeidžiamiausiose šalyse, siekdama sukelti grėsmę visam pasauliui, jeigu Ukraina nesutiks pasiduoti“, – renginyje kalbėjo Lietuvos premjerė.
„Rusija iš tiesų vogė Ukrainos grūdus, sąmoningai apšaudė jos sandėlius ir blokavo jūros vartus Ukrainos eksportui – ir nors kol kas neįvykdė savo groteskiško plano dar kartą dirbtinai sukelti badą, tačiau gerokai padidino maisto stygių visame pasaulyje. Todėl tai, kad Prezidentas V. Zelenskis šiandien sukvietė mus visus – gyvai ir per nuotolį – į iniciatyvos „Ukrainos grūdai“ aukščiausio lygio steigiamąjį susitikimą, prasminga ir simboliška“, – kalbėjo ji.
Pasak premjerės, ši iniciatyva yra galimybė „padėti paskelbti tragišką Holodomorų istoriją daugybei žmonių pasaulyje, kurie apie ją niekada negirdėję“ ir žodžius „daugiau niekada“ paversti konkrečiais veiksmais.
Ji taip pat pabrėžė, kad nors Juodosios jūros regiono grūdų sandoris labai svarbus siekiant sumažinti spaudimą pasauliniam maisto tiekimui, situacija bus neaiški ir nestabili tol, kol Ukraina atgaus visišką savo žemių ir jūros kontrolę.
„Vienintelis tvarus būdas Rusijos sukeltai maisto tiekimo krizei išspręsti – visiška Ukrainos pergalė. Todėl privalome sparčiau ginkluoti Ukrainą ir teikti visokeriopą paramą, kad padėtume jai išsilaikyti ir laimėti. Taip ne tik nutrauksime Rusijos agresiją, bet ir užtikrinsime, kad ji daugiau niekada negalėtų kelti grėsmės savo kaimynams ir visam pasauliui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Renginio metu priimta deklaracija, kurioje teigiama, jog badą provokuojančios valstybės, mėginančios paversti maistą privilegija, turi sulaukti griežčiausios pasaulio reakcijos.
Joje pažymima, kad nepaisydama Rusijos vykdomos blokados, Ukraina bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, kad aprūpintų tokias šalis kaip Somalį, Etiopiją, Sudaną ir Jemeną, tęstų grūdų eksportą į Afriką, Aziją, Europą ir Ameriką.
„Maskvos veiksmai nusipelno griežto pasmerkimo ir tie, kurie yra už juos atsakingi, turi būti patraukti atsakomybėn“, – teigiama deklaracijoje.
Deklaracija įsipareigojama kviesti valstybes ir verslus prisidėti prie humanitarinės programos įgyvendinimo finansuojant grūdų gabenimą į Afriką ir Aziją.
„Esame įsitikinę, jog drauge įveiksime Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje sukeltos pasaulinės maisto krizės humanitarines ir ekonomines pasekmes“, – teigiama joje.
Holodomoras – 1932–1933 metais sovietų Ukrainoje sukeltas badas, įvairiais skaičiavimais, pražudęs 7–10 mln. ukrainiečių. Daugiau kaip dvi dešimtys pasaulio valstybių šį badmetį pripažino genocidu, kurį vykdė Josifas Stalinas, norėjęs išlaikyti Ukrainą savo kontrolėje.
Tai nebuvo pirmasis badmetis, kurį patyrė Ukraina. 1921–1923 metais badas nusinešė apie 900 tūkst. ukrainiečių gyvybių ir maždaug 1 mln. negimusių vaikų. Dar vieną badmetį Ukraina patyrė 1946–1947 metais, per jį šalis neteko maždaug 700 tūkst. gyvybių.
15:35 | Per išpuolį Dnipre 13 žmonių sužeista
Mažiausiai 13 žmonių buvo sužeista per Rusijos ataką Dnipro mieste, patvirtino karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, kuris sakė, kad Rusija šeštadienį smogė gyvenamajam rajonui, sugriovus septynis namus ir sukėlusį gaisrą.
V. Rezničenkos teigimu, po išpuolio moteris buvo paguldyta į ligoninę kritinės būklės, skelbia NEXTA.
As a result of the shelling of the #Dnipro, 13 people were injured, four of them were hospitalized, one woman is in serious condition, local authorities report. pic.twitter.com/KQikH0aM5Y
— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
Vidurdienį apie išpuolį pranešė Dnipro meras Borisas Filatovas, sakydamas, kad infrastruktūra nenukentėjo, tačiau gali nutrūkti elektros tiekimas.
15:23 | Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais
9 rusų karo belaisviai šeštadienį buvo paleisti per kalinių mainus su Ukraina, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Maskvos gynybos ministerija.
Kaip praneša NEXTA, nainais į 9 rusų karo belaisvius grįžo 12 ukrainiečių, tarp jų trys civiliai, kurie, kaip manoma, buvo laikomi dingusiais.
12 people returned from Russian captivity, the President's Office reported
— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
Among them are three civilians who were considered missing.
Ukraine, returned 9 invaders. pic.twitter.com/vzmrh8okzu
14:50 | Šeštadienį dalyje Ukrainos miestų tęsiasi raketų smūgiai
Centrinės Ukrainos Dnipro valdžia pranešė, kad per šeštadienio raketų smūgius infrastruktūra nenukentėjo, tačiau elektros tiekimas gali nutrūkti.
Consequences of the missile attack on the city of #Dnipro.
No casualties have been reported so far. pic.twitter.com/iuJXce9JD7REKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
Tuo pat metu Nikopolio miesto gyventojai pranešė apie daugybę sviedinių.
Dnipro karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka teigė, kad per naktį į miestą ir kaimyninį Marhanetsą buvo paleista apie 60 raketų.
Apie aukas nepranešta.
Visoje Ukrainoje šįryt tylu, oro sirenos skamba tik rytinėje Luhansko srityje, rašo SkyNews.
14:50 | Sulaikyti nelegaliai sieną bandę kirsti migrantai
Šalia šiaurinės Ukrainos sienos nelegalių migrantų grupę sulaikė ir prie sienos atvežė Baltarusijos pasieniečiai, praneša Ukrainos valstybės sienos tarnyba.
„Baltarusijos Respublika ir toliau remia dirbtinai sukurtą migracijos krizę ir sąmoningai kuria sąlygas migrantams neteisėtiems bandymams kirsti sieną.
Tokioms provokacijoms Ukrainos pasieniečiai kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis ruošiasi nuo praėjusių metų, nors nuo to labiausiai kenčia ES šalys. Ne kartą buvo pabrėžta, kad kaimyninė šalis gali bet kada pasiųsti migrantų srautus Ukrainos kryptimi. Pastebėtina, kad Baltarusijos pasieniečiai ir teisėsaugos pareigūnai aktyviai padeda migrantams nelegaliose kelionėse“, – skelbia Ukrainos valstybės tarnyba.
Vykdydami užduotis Ukrainos pasieniečiai pastebėjo iš Baltarusijos teritorijos vedantį takelį, aptiko ir sustabdė šešis užsieniečius. Kaip vėliau paaiškėjo, jie yra Pakistano ir Bangladešo piliečiai.
Sulaikyti vyrai pranešė, kad juos automobiliu iki sienos su Ukraina per Baltarusijos teritoriją nuvežė karine uniforma vilkintys asmenys. Manoma, kad tai Baltarusijos pasienio tarnybos atstovai. Skelbiama, kad migrantams buvo pasakyta, kuria kryptimi turi eiti.
Be to, būdami Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai organizavo jų nelegalų maršrutą, o neteisėtai kirtus valstybės sieną įsakė skambinti ir pranešti apie savo buvimo vietą.
Tai patvirtina ir žinutės užsieniečių telefonuose esančiuose pasiuntiniuose. Keliautojų teigimu, prieš tai jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją, taip pat padedami Baltarusijos teisėsaugos pareigūnų.
„Tačiau migrantams nepasisekė ilga kelionė, iškart po nelegalaus sienos kirtimo juos sulaikė Ukrainos pasieniečiai.Šiuo metu sulaikyti nelegalai yra tikrinami, nustatomos visos pasikėsinimo nelegaliai kirsti sieną aplinkybės ir kas jiems padėjo tokioje kelionėje“, – nurodoma.
14:10 | Rusijos teroras nepalauš ukrainiečių dvasios, minint Holodomorą sako Lietuvos atstovai
Rusijos teroras nepalauš ukrainiečių dvasios, minint Holodomorą sako Lietuvos atstovai.
„Šiandien mes prisimename Holodomoro – ukrainiečių genocido ir vieno didžiausių sovietų nusikaltimų, aukas. Prieš 90 metų Josifo Stalino nurodymu milijonai nekaltų aukų pražuvo nuo žmogaus sukelto bado. Tuomet, kaip ir šiandien, šios sąmoningos naikinimo politikos tikslas buvo ukrainietiškos tapatybės naikinimas, tačiau kančios nepalaužė jų dvasios, – tviteryje šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas Gitanas Nausėda. – Lygiai taip pat jų nepalauš ir dabartinė teroro banga, sukelta Rusijos režimo.“
Today we remember the victims of the #Holodomor – the genocide of the Ukrainian people. The goal of the Soviet policy was to destroy the Ukrainian 🇺🇦 identity. Lithuania stands together with Ukraine, calling for historical justice! pic.twitter.com/6q18oEHOCg
— Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) November 26, 2022
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tviteryje taip pat teigė, jog J. Stalino vykdyto genocido aukas prsidimename „tęsdami kovą prieš Putino genocidą Ukrainoje“.
„Prisimename, kad Ukraina yra nepalaužiama“, – sakė jis.
Today we remember the Holodomor. We remember the victims of Stalin's genocide in Ukraine as we continue to fight against Putin's genocide in Ukraine.
— Gabrielius Landsbergis🇱🇹 (@GLandsbergis) November 26, 2022
We remember that Ukraine is unbreakable.
Holodomoras – 1932–1933 metais sovietų Ukrainoje sukeltas badas, įvairiais skaičiavimais, pražudęs 7–10 mln. ukrainiečių. Daugiau kaip dvi dešimtys pasaulio valstybių šį badmetį pripažino genocidu, kurį vykdė Josifas Stalinas, norėjęs išlaikyti Ukrainą savo kontrolėje.
Tai nebuvo pirmasis badmetis, kurį patyrė Ukraina. 1921–1923 metais badas nusinešė apie 900 tūkst. ukrainiečių gyvybių ir maždaug 1 mln. negimusių vaikų. Dar vieną badmetį Ukraina patyrė 1946–1947 metais, per jį šalis neteko maždaug 700 tūkst. gyvybių.
13:49 | Šimonytė Kyjive susitiko su Lenkijos ir Ukrainos premjerais
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį Kyjive susitiko su Ukrainos ir Lenkijos kolegomis.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, su Mateuszu Morawieckiu ir Denysu Šmyhaliu Lietuvos premjerė Liublino trikampio formato susitikime aptarė tolimesnę paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir pabrėžė Rusijos atsakomybę už sistemingai vykdomus karo nusikaltimus, pažymėdami Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos solidarumą ir bendrus tikslus trišalėje deklaracijoje.
„Džiaugiuosi, kad šis Liublino trejeto susitikimas įvyko čia, Kyjive, laisvos Ukrainos sostinėje, šalyje, kuri šiandien ginasi nuo agresoriaus smūgių, nukreiptų prieš taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, kuri gina ir pačius laisvės bei demokratijos principus, – sakė premjerė I. Šimonytė. – Todėl mūsų tautas prieš kelis amžius vienijęs šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“ nepraranda reikšmės ir šiandien – tai yra įpareigojimas, kuriuo seksime. Šios dienos susitikime patvirtinome mūsų sutarimą toliau stiprinti trišalį bendradarbiavimą, visų pirma gynybos ir energetikos srityse, o taip pat siekti Rusijos tarptautinės atsakomybės už vykdomus nusikaltimus, įskaitant per Tarptautinio tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimui tirti įsteigimą“.
Trišalėje deklaracijoje smerkiami Rusijos karinių pajėgų vykdomi sistemingi karo nusikaltimai, įskaitant tikslingus, beatodairiškus išpuolius prieš civilius ir viešąją infrastruktūrą, prievartiniai Ukrainos piliečių, taip pat ir vaikų, perkėlimai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Šalys deklaracijoje pabrėžia būtinybę didinti spaudimą Rusijai tarptautinėmis sankcijomis, apribojant jos galimybes tęsti karą ir vykdyti šiuos bei kitus nusikaltimus Ukrainoje, siekis plėsti šalies agresorės tarptautinį izoliavimą.
I. Šimonytė užtikrino, jog Lietuvos pagalba Ukrainai, teikta dar iki karinės invazijos vasario 24 dieną pradžios, skiriama šalies Vyriausybės, gyventojų ir verslų iniciatyvomis, pasieks Ukrainą ir toliau, padedant jai atsilaikyti būsimą sunkią žiemą.
Ministrė pirmininkė susitikime pranešė, kad Lietuva artimiausiu metu skirs 2 mln. eurų vertės paramą užtikrinti energetikos infrastruktūros funkcionavimui. Taip pat Lietuva tęs humanitarinę pagalbą asmenims, turėjusiems dėl karo palikti savo namus Ukrainoje, bet likusiems šalyje.
Šeštadienį Kyjive įvykęs premjerų Liublino trikampio susitikimas – antrasis nuo šio formato įsteigimo pradžios. I. Šimonytė pakvietė trečiąjį susitikimą kitąmet surengti Lietuvoje.
13:26 | Chersone atkurtas elektros tiekimas
Chersone buvo atkurtas elektros tiekimas po to, kai anksčiau šį mėnesį miestas buvo išlaisvintas iš Rusijos okupacijos, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas.
„Iš pradžių tiekiame elektrą svarbiai miesto infrastruktūrai, o paskui iš karto – buitiniams vartotojams“, – nurodė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
Kai miestą lapkričio 11 dieną atkovojo Ukrainos pajėgos, jis buvo be elektros, centrinio šildymo ir vandentiekio.
Rusijos kariuomenė užėmė Chersoną netrukus po Maskvos invazijos.
Jų pasitraukimas žymi reikšmingą Maskvos nesėkmę, tačiau Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos vis dar apšaudo miestą iš anapus Dnipro upės.
Vietos administracijos vadovas penktadienį pranešė, kad per pastarąsias šešias dienas žuvo 15 žmonių, o 35 buvo sužeisti.
13:00 | Okupantai apšaudė Dniprą
Šeštadienį rusų kariuomenė smogė Dnipro miestui. Apie tai „Telegram“ pranešė Dnipro meras Borysas Filatovas.
„Pirminiais duomenimis, atskridus raketai miesto komunikacijos ir infrastruktūra nenukentėjo“, – rašė jis.
Apšaudymo detales ir informaciją apie aukas karinė administracija turėtų pranešti artimiausiu metu. Greitosios pagalbos tarnybos jau atvyko.
Consequences of the missile attack on the city of #Dnipro.
— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
No casualties have been reported so far. pic.twitter.com/iuJXce9JD7
Kaip pranešė „Ukrinform“, Izraelio mobilioji evakuacijos ligoninė buvo apgadinta per raketų ataką Dnipro mieste, per kurią iš karo veiksmų ir apšaudymo zonų buvo gabenami sužeisti ir pagyvenę žmonės.
12:43 | Lenkijos ministras pirmininkas atvyko į Kyjivą
Lenkijos premjeras Mateusz Morawieckis šeštadienio rytą atvyko į Kijevą.
Apie tai pranešė Lenkijos vyriausybės vadovo biuras.
🇺🇦 Premier @MorawieckiM w #Kijów złożył symboliczną wiązankę przed Pomnikiem Ofiar Wielkiego Głodu.
— Kancelaria Premiera (@PremierRP) November 26, 2022
Wielki Głód wybuchł na ziemiach Ukrainy w latach 1932-33 i był wynikiem zbrodniczej polityki Związku Radzieckiego. pic.twitter.com/QDpqhvOcBr
M. Morawieckio vizitas įvyko praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai raketa pataikė į kaimą Rytų Lenkijoje ir žuvo du žmonės.
Lenkijos tyrėjai padarė išvadą, kad ji greičiausiai nukrito Ukrainos oro gynybos raketa, tačiau tvirtino, kad „tragiškas incidentas, įvykęs dėl Rusijos kaltės“.
12:31 | Stoltenbergas: NATO liks su Ukraina tiek, kiek reikės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo, kad karinis aljansas liks su Ukraina „tiek ilgai, kiek reikės“ kare su Rusija.
Kalbėdamas prieš ministrų susitikimą Bukarešte, jis sakė: „Prezidentas [Vladimiras] Putinas žlunga Ukrainoje“.
„Tyčia raketomis atakuojami miestai ir civilinė infrastruktūra. Iš ukrainiečių atimama šiluma, šviesa ir maistas. <...> Tai siaubinga žiemos pradžia Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas,
Jis pridūrė, kad nors ir „visi mokame kainą“ dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet mūsų kaina yra pinigai – o „ukrainiečiai moka krauju“.
J. Stoltenergas sakė: „Jei leisime Putinui laimėti, mes visi mokėsime daug didesnę kainą.
Anot jo, „geriausias būdas padidinti šansus taikiai išspręsti“ karą „yra remti Ukrainą“.
„NATO ir stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės. Mes neatsitrauksime“, – nurodė J. Stoltenbergas.
11:50 | Okupantai smogė Charkivui
Ryte okupantai raketų sistemų smogė Volchansko miestui, Charkivo srityje, rašo UNIAN.
Charkivo regiono karinės administracijos pirmininko Olego Sinegubovo teigimu, raketų smūgiai apgadino gyvenamuosius pastatai, automobilius, sandėlius ir parduotuves.
„Šiandien, apie 10 val. priešas apšaudė Volchansko miestą keliomis raketų paleidimo sistemomis“, – sakė jis.
Pirminiais duomenimis, gyventojai nenukentėjo.
11:40 | Prigožinas: buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas – vienas iš Rusijos „Wagner“ samdinių
Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė, kad šiai grupuotei dirba buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas.
Atsakydamas į Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ prašymą pakomentuoti, J. Prigožinas sakė, kad „Wagner PMC“ nėra labai daug Suomijos piliečių, apie 20 žmonių. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu pateikti tikslios informacijos apie juos“.
„Apie suomius mūšio lauke esu labai geros nuomonės. Jie kaunasi britų batalione (kaip „Wagner PMC“ dalis), kuriam vadovauja JAV pilietis, buvęs Jūrų pėstininkų korpuso generolas“, – sakė J. Prigožinas, kurį citavo jo kompanijos „Concord“ spaudos tarnyba.
J. Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“ dėl jo sudarytų pelningų vyriausybinių maitinimo sektoriaus sutarčių, taikomos Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.
Rugsėjį jis pirmą kartą atskleidė, kad 2014 metais įkūrė „Wagner“ grupę kovoms Ukrainoje, ir pripažino, kad ji veikia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje.
Jau daugelį metų ši grupuotė įtariama prisidedanti prie Kremliaus užjūrio ambicijų įgyvendinimo, įskaitant Ukrainą, kur „Wagner“ kovotojai stovi Maskvos pajėgų, vasarį pradėjusių invaziją, priešakyje.
Anksčiau slaptai veikusi privati karinė grupė „Wagner“ šį mėnesį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje.
11:20 | Rusija ketina likviduoti Aliaksandrą Lukašenką – analitikai
Kremlius planuoja pateikti išgalvotus įrodymus apie „Ukrainos ir Lenkijos dalyvavimą vadovaujant NATO žvalgybai“ Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandros Lukašenkos nužudyme, net jei pasikėsinimas nepavyks, teigia Roberto Lansingo instituto (RLI) analitikai.
Ši situacija formaliai taptų priežastimi tolesniam Baltarusijos karių dalyvavimui kare prieš Ukrainą, skelbia UNIAN.
Rusijos karinė žvalgyba artimiausiomis dienomis gali bandyti imituoti pasikėsinimą į Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos gyvybę. Pasak leidinio, šios operacijos tikslas – įbauginti Baltarusijos diktatorių.
Analitikai neatmeta, kad Rusija nori sujungti dvi armijas į vieną – tuomet A. Lukašenka netektų galimybės valdyti šalį.
10:43 | ESO į Ukrainą siunčia per 250 galios transformatorių
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į Ukrainą siunčia 250 galios transformatorių.
„Ukrainos elektros tinklas yra agresoriaus taikinys, todėl darome viską, kad galėtume prisidėti prie jo atstatymo ir nenutrūkstamo elektros tiekimo nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tai galime padaryti teikiant įrenginius, kurie padės atstatyti elektros tiekimo infrastruktūrą“, – šeštadienį išplatintame ESO pranešime sako bendrovės vadovas Renaldas Radvila.
Šiomis dienomis Ukrainai skirti kroviniai kraunami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tolimesni krovimai planuojami artimiausiu metu – tol kol bus išsiųsta visa technika. Kartu planuojama vežti izoliacinės alyvos, reikiamų medžiagų dujų tinklui.
Tai trečias kartas nuo karo pradžios, kai ESO siunčia tokio tipo paramą, skirtą energetikos infrastruktūrai atstatyti. Anksčiau vežtas dyzelinis generatorius ir įvairios medžiagos reikalingos elektros tinklo atstatymui.
ESO vadovo teigimu, bendrovė ne tik tiekia reikalingas detales Ukrainai, bet ir perka įrangą iš šios šalies.
Sistemingos ir tikslingos Rusijos atakos pastarosiomis savaitėmis stipriai pažeidė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl baiminamasi, kad besiartinant žiemai gali kilti sveikatos krizė ir iš karo draskomos šalies pabėgti dar daugiau žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad praėjus dviem dienoms po paskutinių Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, daugiau kaip šešiems milijonams šalies namų ūkių vis dar trūksta elektros energijos.
Sostinėje Kyjive elektros energijos tiekimas nutrūko maždaug 600 tūkst. abonentų, o labiausiai nukentėjo Odesos, Lvivo, Vinicos ir Dniepropetrovsko regionai.
10:27 | Ukraina: Rusija nebevykdo rudens šaukimo į karo tarnybą
Rusijoje susiduriama su mobilizavimo problema. Kaliningrado srities karių registracijos ir įdarbinimo skyriai nebevykdo rudens šaukimo į karo tarnybą planų dėl šauktinių vengimo, skelbia Ukraina.
„Rusijos karinė-politinė vadovybė pradėjo gauti pranešimus apie realią vykdomos mobilizacijos būklę ir rudens šaukimo plano įgyvendinimą. Yra žinoma, kad Kaliningrado srities kariškiai nebevykdo 2022 m. rudens šaukimo į karo tarnybą planų dėl šauktinių vengimo“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Rugsėjo 21 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie dalinės mobilizacijos pradžią. Tuo pat metu turėjo būti mobilizuotas tik „rezervas“, tačiau šaukimas atėjo visiems.
Tokie Rusijos valdžios veiksmai paskatino masinį vyrų išvykimą į Armėniją, Gruziją, Mongoliją, Turkiją ir kitas Rusija draugiškas šalis, rašo UNIAN.
Lapkričio 4 dieną V. Putinas prezidentas paskelbė, kad 318 tūkst. rusų buvo mobilizuoti, o 49 tūkst. jau išsiųsti į Ukrainą.
10:02 | Skelbia rusų nuostolius Ukrainoje
Nuo vasario 24 iki lapkričio 26 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 86 tūkst. 710 Rusijos įsibrovėlių. Iš jų per praėjusią parą nukauta 560, skelbia Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat prarado:
2901 tanką (+2),
5848 šarvuotus kovinius automobilius (+4),
1896 artilerijos sistemas (+1),
395 daugkartines raketų sistemas (+0),
209 oro gynybos sistemas (+0),
278 orlaivius (+0),
261 sraigtasparnį (+0),
1554 taktiniai bepiločius orlaivius (+1),
531 sparnuotąją raketą (+0),
16 laivų/valčių (+0)
4406 transporto priemonės ir tanklaiviai (+2),
163 vnt. specialiosios technikos (+0).
09:35 | Vokietija ir Prancūzija žada ilgalaikę paramą Ukrainai
Vokietija ir Prancūzija suteiks Ukrainai ilgalaikę paramą kovojant su Rusijos agresija, per bendrą spaudos konferenciją Berlyne sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Born, skelbia NEXTA.
#Germany and #France promise long-term support to Ukraine
— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
Germany and France will provide #Ukraine with long-term support in the fight against Russian aggression, German Chancellor Olaf Scholz and French Prime Minister Elisabeth Born said at a joint press conference in #Berlin. pic.twitter.com/DfiklTvpIA
09:05 | Estija išsiuntė dar vieną humanitarinės pagalbos siuntą Ukrainai
Estija išsiuntė dar vieną humanitarinės pagalbos siuntą Ukrainai
„Rusijos teroro karas neturi ribų. Rusija apšaudo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama barbariško tikslo, kad Ukraina būtų šalta ir tamsi“, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas.
#Estonia sent another batch of humanitarian aid to Ukraine
— NEXTA (@nexta_tv) November 26, 2022
"Russia’s war of terror has no limits. #Russia is shelling #Ukraine’s civilian infrastructure with the barbaric aim to make Ukraine cold and dark," said Estonian Prime Minister Kaja Kallas. https://t.co/pi96jX0FuV
08:48 | Zelenskis: „Daugiau nei 6 milijonai“ Ukrainos namų ūkių vis dar neturi elektros
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad praėjus dviem dienoms po tikslinių Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, daugiau kaip šešiems milijonams šalies namų ūkių vis dar trūksta elektros energijos.
„Šį vakarą elektros energijos tiekimas vis dar nutrūkęs daugelyje (Ukrainos) regionų ir Kyjive. Iš viso daugiau kaip šeši milijonai abonentų“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi, pridurdamas, kad nuo trečiadienio nukentėjusių namų ūkių skaičius sumažėjo „perpus“.
Prezidentas teigė, kad sostinėje Kyjive elektros energijos tiekimas nutrūko maždaug 600 tūkst. abonentų, o labiausiai nukentėjo Odesos, Lvivo, Vinicos ir Dniepropetrovsko regionai.
Sistemingos ir tikslingos Rusijos atakos pastarosiomis savaitėmis stipriai pažeidė Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl baiminamasi, kad besiartinant žiemai gali kilti sveikatos krizė ir iš karo draskomos šalies pabėgti dar daugiau žmonių.
08:25 | ISW atskleidė, kodėl rusai pradėjo dažniau keistis kaliniai
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi surinktais duomenimis, daro išvadą, kad Rusijos Federacija, siekdama numalšinti nepasitenkinimo bangą informacinėje erdvėje, tikėtina, kad dažniau keisis kaliniais.
Institutas teigia, kad Rusijos gynybos ministerija padidino apsikeitimų karo belaisviais dažnumą, kad sumažintų nepasitenkinimą informacinėje erdvėje dėl ankstesnių nesėkmių derybose dėl Rusijos karo belaisvių grąžinimo.
ISW pažymi, kad Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė apie tris apsikeitimus kaliniais lapkričio 23–25 d. Pranešama, kad lapkričio 23 dieną 35 rusų karo belaisviai buvo iškeisti į 35 ukrainiečius, lapkričio 24 dieną šalys apsikeitė 50 karo belaisviais, o lapkričio 25 dieną vyko mainai formatu „9 už 9“.
Instituto analitikai mano, kad pastarųjų dienų keitimosi karo belaisviais dažnis savaime yra takoskyra, nes Rusijos gynybos ministerija pastaraisiais mėnesiais buvo pastebimai santūri ir kritikuojama dėl akivaizdaus pagarbos savo karo belaisviams stokos.
„Padidėjęs apsikeitimų karo belaisviais dažnis tikriausiai iš dalies skirtas sumažinti Rusijos tinklaraštininkų nepasitenkinimą, kurie apie naujausią mainų seriją pranešė gana neutraliu tonu“, – teigiama instituto pranešime.
08:00 | Ukrainiečiai atmušė rusų atakas
Penktadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atmušė okupatų atakas 8 Donecko srities gyvenvietėse.
Okupantai paleido 11 raketų ir 7 oro smūgius bei surengė daugiau nei 50 atakų iš kelių paleidimo raketų sistemų, skelbia UNIAN.
Pranešama, kad 4 gyvenvietės paveiktos raketų smūgių.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
► Iš Chersono evakuota 100 žmonių
► Zelenskis: šiuo metu be elektros yra virš 6 mln. vartotojų
► Rusijos pajėgoms apšaudžius Chersoną, žuvo 15 žmonių – ukrainiečių pareigūnė
► Putinas pakomentavo sužeistų rusų karių skaičių
► Ukrainai gresia nauja raketų serija
► Iš Chersono ligoninių evakuojami pacientai
