Suomija teigia „atidžiai“ stebinti Rusijos karinės infrastruktūros plėtrą netoli sienų
Suomija atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą šalia savo rytinės sienos po to, kai Suomijos ginkluotosios pajėgos ir tarptautinė žiniasklaida pranešė apie karinių pajėgų telkimą, ketvirtadienį AFP sakė gynybos ministras.
Suomija, kuri atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023 m. įstojo į NATO, turi 1 340 km sieną su Rusija.
Dienraštyje „New York Times“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad prie sienos plečiama Rusijos karinė infrastruktūra.
„Rusija stato daugiau infrastruktūros, kad pasibaigus karui (Ukrainoje) galėtų atgabenti daugiau karių“, – AFP sakė Suomijos gynybos pajėgų atstovas.
Suomija kartu su savo sąjungininkėmis „atidžiai stebi ir vertina Rusijos veiklą ir ketinimus“, – gynybos ministras Antti Hakkanenas sakė AFP, pridurdamas, kad Rusijos žingsniai „stiprinant savo ginkluotąsias pajėgas Suomijos nestebina“.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją dėl pasekmių nuo tada, kai ši įstojo į NATO po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Turime puikias galimybes stebėti Rusijos veiklą. Būdama aljanso narė, Suomija užima tvirtas saugumo pozicijas", – sakė A. Hakkanenas. Jis teigė, kad Suomija turi „tvirtą nacionalinę gynybą“, pagrįstą šauktinių sistema ir didelėmis rezervo pajėgomis.
„Visa mūsų visuomenė plačiai investavo į pasirengimą visų rūšių neramumams ir krizėms“, – pridūrė jis.
Gynybos pajėgų štabo viršininko pavaduotojas strategijai generolas majoras Sami Nurmi Suomijos transliuotojui „Yle“ sakė, kad Rusijos pajėgų telkimo prie sienos buvo tikimasi.
„Tai atitinka atliktus vertinimus. Čia neina kalba apie masines statybas“, – sakė jis “Yle". Jo teigimu, ši veikla nekelia tiesioginės grėsmės Suomijai.
Nuo įstojimo į NATO ši Šiaurės šalis padidino savo karines investicijas ir parengtį. Balandį ji paskelbė, kad iki 2029 m. padidins išlaidas gynybai mažiausiai iki 3 proc. nuo BVP ir pradės savo gynybos pajėgų reformą, kad galėtų kovoti su grėsmėmis saugumui.
2023 m. gruodį Suomija uždarė savo sieną su Rusija po to, kai prie jos atvyko apie 1 000 migrantų be vizų. Helsinkis teigė, kad migrantų antplūdį organizavo Rusija, o Maskva viską neigė.
Nausėda: JAV turi labai stiprų svertą prispausti Putiną, kad jis demonstruotų norą deryboms
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija su prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje vis dar turi svertų, kaip priversti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje.
„Man kartais susidaro įspūdis, kad trūksta to nuoseklumo ir nuolatinio diržo veržimo. Tada kita pusė, šiuo atveju – Maskvos režimas – supranta, kad galima išsisukti, galima pagudrauti, galima manipuliuoti, o tai, patikėkite, jie daro labai gerai. Jie per daugelį dešimtmečių ir šaltojo karo, ir po 1990-ųjų išmoko Vakarus apgaudinėti, kabinti jiems makaronus ant ausų“, – TV3 televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Man atrodo, kad jisai (Putinas – ELTA) tikisi šiuo metu, kad jis yra gudresnis ir sugebės išeiti iš šitų derybų nugalėtoju. Aš manau, kad JAV ir prezidentas Trumpas vis dar turi labai stiprų svertą prispausti Putiną tam, kad jis demonstruotų nuoširdų norą taikos deryboms, nes prarasti jis turi ko ir jis prisibijo JAV“, – pridūrė jis.
Putinas įsakė sukurti buferinę zoną pasienyje su Ukraina
Rusijos autoritatinis prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti buferinę saugumo zoną pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas taip pat pavadino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus metodus „teroristiniais“. Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę, kad ši esą „renkasi apšaudyti pasienio taikinius, kurie neturi jokios karinės reikšmės“.
Rusų pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Beryslavą žuvo vyras ir moteris
Rusijos pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Beryslavo miestą Chersono srityje, žuvo vyras ir moteris, tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities prokuratūra.
„2025 m. gegužės 22 d. apie 13.40 val. rusų pajėgos iš artilerijos apšaudė Beryslavą. Per priešo apšaudymą žuvo kieme buvę vyras ir moteris“, – nurodoma įraše.
Pradėtas tyrimas dėl karo nusikaltimo, per kurį žuvo žmonės.
Ukrainos dronų bangos sutrikdė oro eismą Maskvoje
Ukraina nuo antradienio vakaro į Maskvos oro erdvę pasiuntė šimtus kovinių bepiločių orlaivių, nors Rusijos valdžios institucijos ketvirtadienį pranešė, kad 485 buvo perimti.
Bepiločiai orlaiviai sukėlė įtampą sostinėje ir jos apylinkėse. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ypač daug dronų buvo numušta ne tik Maskvos regione, bet ir teritorijose į pietus nuo jo.
Kariuomenės duomenų nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, tačiau jie leidžia manyti, kad Ukrainos atakos yra beveik nuolatinės. Nepaisant didelio atskridusių bepiločių orlaivių skaičiaus, pranešama, kad žala ant žemės buvo minimali.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas visą popietę pranešinėjo apie numuštus link sostinės skrendančius dronus.
Pasak Rusijos aviacijos administracijos, skrydžiai Maskvos oro uostuose praėjusią naktį ne kartą buvo sustabdyti. Laikini pakilimo ir nusileidimo apribojimai tapo įprastu reiškiniu, atsižvelgiant į nuolatinę dronų keliamą grėsmę. Valdžios institucijos teigimu, buvo atidėta apie tris dešimtis skrydžių.
Popiet „Rosaviacija“ vėl įvedė apribojimus keliems regioniniams oro uostams.
Briansko srityje vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas per Ukrainos dronų ataką, pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Į pietus nuo Maskvos esančios Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas „Telegrame“ pranešė apie „masines dronų atakas“. Pranešama, kad buvo išjungtas mobilusis internetas.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos pradėjo savo atakų prieš Ukrainą bangą. Chersono srityje per Rusijos apšaudymą žuvo 85 metų moteris, pranešė karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija praėjusią naktį panaudojo raketą „Iskander-M“ ir iš viso 128 bepiločius bei imitacinius dronus. Iš jų 112 dronų buvo perimti. Tarp taikinių buvo Dniepro, Donecko, Charkivo ir Mykolajivo sritys.
Buvusio Ukrainos parlamentaro nužudymą Ispanijos policija sieja su organizuotu nusikalstamumu
Po mirtinų šūvių į prorusišką buvusį Ukrainos parlamentarą Madride Ispanijos policija tiria galimus ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Tok ryšys šiuo metu atrodo labiausiai tikėtinas, ketvirtadienį pranešė policijos šaltiniai.
Tačiau neatmetama ir politinis motyvas. Spėjami žudikai kol kas nesurasti.
Andrijus Portnovas, buvęs Ukrainos parlamentaras ir Kremliui ištikimo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėjas trečiadienį buvo nušautas netoli Ispanijos sostinės Madrido. Posuelo de Alarkono mieste „keli asmenys šovė vyrui į nugarą ir į galvą“, agentūra AFP sužinojo iš Ispanijos policijos šaltinių.
Dėl kaltinimų korupcija JAV taikė A. Portnovui sankcijas.
Praeityje ne kartą užsienyje įvykdytos žmogžudystės buvo siejamos su Rusija. 2024 m. vasarį Ispanijoje buvo nužudytas rusų dezertyras, pasisakęs prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Trumpas ketina palikti Ukrainą? Jo pareiškimas sukrėtė ES lyderius
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtu pareiškimu sukrėtė Europos Sąjungos (ES) lyderius – jis paskelbė keičiantis politiką Ukrainos atžvilgiu ir nebeketinantis taikyti naujų sankcijų Rusijai. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, šie pareiškimai nuskambėjo per privatų D. Trumpo ir ES vadovų pokalbį.
Pasak leidinio šaltinių, pokalbis dėl karo Ukrainoje vyko po D. Trumpo kontakto su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per skambutį su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen, JAV prezidentas pareiškė, kad „Rusija ir Ukraina dabar turėtų ieškoti sprendimo tarpusavyje“, taip užsimindamas apie galimą JAV pasitraukimą iš aktyvaus vaidmens dėl derybų.
Merzas: šiuo metu nekalbame apie Vokietijos karių dislokavimą Ukrainoje
Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, jog šiuo metu nekalbama apie jo vadovaujamos šalies karių siuntimą į Ukrainą. Vis dėlto, pasak kanclerio, Vokietija ir toliau dės visas pastangas, kad būtų pasiektos paliaubos ir užbaigtas Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje.
„Šiuo metu mes nekalbame apie tai, kad Ukrainoje bus dislokuoti mūsų kariai, bet mes prisidedame prie NATO rytinio flango stiprinimo ir, be abejo, taip pat esame pasirengę teikti paramą Ukrainoje“, – po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo F. Merzas.
Pasak jo, šiuo metu svarbiausiais prioritetais išlieka NATO rytinio flango, Ukrainos karinio pajėgumo stiprinimas bei paliaubų paskelbimas.
„Trys dalykai yra svarbūs – stiprinti NATO rytinį flangą, sustiprinti Ukrainos karinį pajėgumą ir pasinaudoti kiekviena galimybe, kad būtų paskelbtos paliaubos. O paskelbus paliaubas – užtikrinti, kad būtų vedamos derybos su Rusija“, – aiškino Vokietijos kancleris.
Tiesa, jis pripažįsta, jog derybos gali tęstis net kelias savaites ar mėnesius.
„Mes tikrai norime išbandyti visas galimybes, kad rastume diplomatinį sprendimą, tačiau manau, kad artimiausiu metu to sprendimo nepasieksime“, – sakė F. Merzas, pažymėdamas, jog šiuo klausimu ir toliau bus kalbama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija.
„Mes bandome kalbėtis su Amerikos administracija, taip pat su Vyriausybe ir Kongresu. Mes ir toliau savo pokalbius tęsime šia linkme“, – sakė Vokietijos lyderis.
ELTA primena, kad Vokietijos brigados inauguracijos proga ketvirtadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Atvykusį kanclerį pasitiko užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tai – pirmas oficialus F. Merzo vizitas Baltijos šalyse.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 112 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai numušė 74 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 38 priešo bepiločiai dingo iš radarų ekranų, tinkle „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Nuo gegužės 22 d. vidurnakčio okupantai rusai į Ukrainą iš Taganrogo rajono paleido balistinę raketą „Iskander-M“, o iš Milerovo, Kursko, Primorsko Achtarsko ir Čaudos kyšulio okupuotame Kryme paleido 128 puolamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ ir kitokio tipo imitacinius bepiločius.
Atakas veiksmingai atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki ketvirtadienio 11 val. oro gynybos daliniai rytiniuose, šiauriniuose, pietiniuose ir centriniuose regionuose sėkmingai numušė 74 bepiločius orlaivius, o dar 38 dingo iš radarų ekranų arba buvo nuslopinti elektroninės karybos priemonėmis, nesukeldami jokių neigiamų padarinių.
Ataka paveikė Dnipropetrovsko, Donecko, Charkivo ir Mykolajivo sritis.
JAV pakartotinai išnagrinės visą pagalbą, kuri buvo suteikta Ukrainai per pastaruosius metus, rašo UNIAN. JAV administracija išsamiai išnagrinės šį klausimą, jei bus nustatytas neteisėtas pasisavinimas, cituojamas valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Akivaizdu, kad visa mūsų pagalba bus išnagrinėta“, – sakė jis.
M. Rubio pažymi, kad JAV turi inspektorius, taip pat specialų generalinį inspektorių šiam klausimui, jie nagrinės pagalbos išlaidų klausimą.
„Jei kada nors nustatysime neteisėtą pasisavinimą ar manipuliacijas, būtinai tuo užsiimsime“, – sako jis.
M. Rubio priduria, kad pagrindinis JAV tikslas yra užbaigti karą tarp Ukrainos ir Rusijos. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas jau suteikė Kijevui skubią pagalbą, bet karo veiksmai turi būti nutraukti.
„Šio karo nėra karinio sprendimo. Jis baigsis tik derybomis, ir kuo greičiau jis baigsis, tuo mažiau žmonių žus, tuo mažiau pinigų bus išleista ir tuo mažiau bus sunaikinta“, – pareiškė M. Rubio.
EP patvirtino muitus rusiškoms trąšoms
Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį uždegė žalią šviesą muitams trąšų importui iš Rusijos, nors Europos ūkininkai būgštauja, kad dėl šio žingsnio gali smarkiai pakilti kainos.
Europos Parlamentas (EP), balsams pasiskirsčius 411-100, balsavo už įstatymo projektą, pagal kurį muitai bus įvesti liepos mėnesį ir laipsniškai didinami iki tokio lygio, kad importas taptų neperspektyvus.
Rusijoje antikarinį plakatą laikiusi senolė bus teisiama dėl administracinės tvarkos pažeidimo.
Būdama dar vaikas, 84-erių Liudmila Vasiljeva išgyveno Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės vykdytą Leningrado blokadą. Dabar ši pensininkė, kuriai gresia bausmė už tai, kad ragino siekti taikos Ukrainoje, sako jaučianti „skausmą“ dėl to, į ką pavirto jos šalis.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo Rusijos karinis puolimas, ji ir tūkstančiai kitų buvo apkaltinti ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimu“. Penktadienį jos laukia teismo posėdis.
„Kartėlis. Štai, ką jaučiu. Jaučiu nepakeliamą skausmą dėl šalies“, – savo namuose Sankt Peterburge kalbėdamasi su naujienų agentūros AFP korespondentu sakė ji.
Ji parodė ir savo teisinių bėdų kaltininką – plakatą, kuriame ranka parašyti paprasti žodžiai.
„Žmonės, baikime karą. Esame atsakingi už taiką Žemės planetoje. Su meile – Liudmila Vasiljeva, Leningrado blokados vaikas.“
Kovą priešais save laikydama šį plakatą ji išėjo į gatvę.
Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei trejus metus, o rusų valdžios institucijoms prieš kitaminčius imantis vis griežtesnių priemonių, tokio poelgio pakako, kad prokuratūroje L. Vasiljevai būtų pareikšti kaltinimai.
Jai gresia iki 50 000 rublių (620 JAV dolerių) bauda – gana švelni bausmė, lyginant su ilgais metais, kuriuos už grotų teks praleisti tiems, kurie išdrįso griežčiau kritikuoti karą Ukrainoje ir dėl to stojo prieš baudžiamąjį teismą.
Rusijos karinės kampanijos metu jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, daugelis jų – rusų kariai, o Maskva sugebėjo užimti maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos.
Pačioje Rusijoje Maskva įvedė karinę cenzūrą ir vis griežčiau baudžia jos puolimo kritikus.
Rusijoje šią savaitę uždraustos organizacijos „Amnesty International“ teigimu, bausmes dėl armijos „diskreditavimo“ numatantys įstatymai „naudojami, siekiant nusikaltimu paversti bet kokią reiškiamą nuomonę, kuria kritikuojama“ karinė kampanija.
Charkivo srityje per Rusijos bepiločių orlaivių ir valdomų bombų atakas žuvo žmogus, dar aštuoni buvo sužeisti
Per praėjusią parą Charkivas ir dar septynios to paties pavadinimo srities gyvenvietės patyrė Rusijos smūgius, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio Ukrainos regiono valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Pasak jo, per apšaudymą Charkive buvo sužeistos 60, 63 ir 68 m. amžiaus moterys. Tuo metu Kindrašivo bendruomenės Hrušivkos kaime buvo sužeistas 39-erių vyras. Kupjansko bendruomenės Kupjansko-Vuzlovijaus kaime vienas vyras žuvo, be to, buvo sužeistos 66 ir 70 m. moterys. Kupjanske sužalojimų patyrė 73 ir 44 m. moterys.
Rusai į Charkivo Cholodnohirskio rajoną paleido raketą, o Charkivo srityje taip pat panaudojo vieną raketą, 10 valdomų aviacinių bombų, penkis bepiločius orlaivius „Shahed“, du bepiločius orlaivius „Geranium-2“ bei du bepiločius orlaivius „Molnija“.
Charkive buvo apgadinta 10 privačių namų, automobilis bei dujų ir elektros tinklai. Čuhujivo rajone buvo apgadintas administracinis pastatas ir automobilis. Kupjansko rajone buvo apgadinti 44 namai, administracinis pastatas, licėjus ir gamykla.
Per praėjusią parą Charkivo srityje fiksuoti 144 koviniai susirėmimai.
Renginys Vilniuje – įtakingo leidinio dėmesio centre: to nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo
Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Apie šį renginį rašo įtakingas leidinys „Bloomberg“. Kaip pastebima straipsnyje, Vokietija stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse, siekdama atgrasyti Rusiją.
Rusija sausumos pajėgų vadu paskyrė Mariupolio apgulčiai vadovavusį generolą
Rusijos sausumos pajėgoms vadovauti paskirtas vienas iš pagrindinių varginančios Mariupolio apgulties vadų generolas Andrejus Mordvičevas, ketvirtadienį pranešė oficialus rusų armijos dienraštis.
Anot dienraščio „Raudonoji žvaigždė“, atsiliepdamas apie 49-erių generolą, gynybos ministras Andrejus Belousovas teigė, kad jis – „patirties mūšio lauke turintis karininkas, specialiosios karinės operacijos metu visapusiškai pademonstravęs karo vado gabumus“, Ukrainoje vykstantį karą pavadindamas Maskvos vartojamu terminu.
Rusų pajėgos į Mariupolį – klestintį Ukrainos miestą Juodosios jūros pakrantėje, kuriame iki karo gyveno 540 000 žmonių – įžengė pirmaisiais 2022 m. prasidėjusio antpuolio mėnesiais ir pradėjo negailestingą, tris mėnesius trukusią ir, organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, 8 000 gyvybių nusinešusią apgultį.
Kadaise svarbiu Ukrainos grūdų prekybos mazgu buvęs Mariupolis tapo didžiausiu per karinę operaciją Maskvos užimtu objektu, tačiau miestą paliko du trečdaliai jame iki karo gyvenusių gyventojų, o per apgultį didelė jo dalis buvo sunaikinta.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU kaltina A. Mordvičevą vadovavus ir milžiniškos plieno gamyklos „Azovstal“, kurią gynė su kraštutinės dešinės nacionalistų grupuotėmis susijusios brigados „Azov“ nariai, apgulčiai.
Ši gamykla buvo paskutinis Kyjivo gynėjų bastionas šiame mieste.
Ukraina A. Mordvičevą laiko karo nusikaltėliu ir kaltina jį dėl žiaurumų, įvykdytų prieš Ukrainos civilius ir kariškius.
2024 m. vasarį generolas vadovavo tris mėnesius trukusiam Avdijivkos – pramoninio miesto Ukrainos rytuose – šturmui, po kurio miestas buvo užimtas. Už tai jis gavo telegramą su asmenine Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėka.
Kazachstane gimęs A. Mordvičevas Rusijos armijoje tarnauja nuo 1997 m., o nuo 2016 m. eina įvairias vadovaujančias pareigas.
Praėjusią savaitę V. Putinas atleido iš pareigų jo pirmtaką, septyniasdešimtmetį Olegą Saliukovą, ir tuojau pat paskyrė jį Rusijos saugumo tarybos – svarbaus patariamojo organo, reguliariai rengiančio susitikimus su V. Putinu – sekretoriaus pavaduotuoju.
Žiniasklaida: Vatikane birželio viduryje gali būti surengtos Ukrainos ir Rusijos derybos
Naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas galėtų įvykti Vatikane birželio viduryje, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Laikraščio teigimu, ten bus ir JAV delegacija, vadovaujama valstybės sekretoriaus Marco Rubio, einančio ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Į delegaciją įtrauktas ir specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
Popiežius Leonas XIV pareiškė, kad Vatikanas galėtų būti ta vieta, kurioje Maskva ir Kyjivas galėtų susitikti derybų siekiant karo Ukrainoje užbaigimo.
Chersone per Rusijos apšaudymą žuvo moteris
Okupantai rusai atakavo Chersono Dniprovskio rajoną, žuvo 85 m. amžiaus moteris.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinė administracija.
Priešo apšaudymas įvyko ketvirtadienį apie 5.40 val. Atakos metu moteris buvo namuose.
Kaip jau skelbta, gegužės 22 d. naktį Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą, buvo sužeisti du žmonės ir apgadinti aštuoni pastatai.
Chersono srityje sprogo automobilis su 4 Kadyrovo kariais, visi jie žuvo
Chersono srityje sprogus automobiliui žuvo keturi Ramzano Kadyrovo kovotojai iš „Achmat“ padalinio, rašo „Kanal 24“.
Informaciją patvirtino Ukrainos žvalgyba.
Pranešama, kad incidentas įvyko antradienį, gegužės 20 d., tarp Skadovsko ir Antonivkos. Visi jie važiavo „UAZ Patriot“ automobiliu.
„Po pirmojo automobilio su „kadyrovcais“ sprogimo buvo girdimas pakartotinis garsus triukšmas – detonavo kovinis užtaisas, kurį vežė okupantai“, – cituojama žvalgyba.
Iš Europos – kaltinimai Rusijai: galėjo nulaužti daugybę kamerų NATO šalyse
Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkai teigia, kad Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinys prisijungė prie kamerų kritinėse Europos vietose, rašo „The Guardian“. Skelbiama, kad rusai prisijungė prie kamerų sienos perėjimo punktuose, kariniuose objektuose, geležinkelio stotyse.
Rusija bandė nulaužti į pasienio saugumo kameras, kad šnipinėtų ir sutrukdytų Vakarų pagalbos srautą į Ukrainą.
Sąjungininkai sako, kad Rusija ėmėsi įvairių priemonių prieš organizacijas, teikiančias pagalbą. Skelbiama, kad žvalgyba įsilaužė į kameras prie sienos perėjimo punktų, geležinkelio stočių ir karinių objektų.
GRU padalinys kaltinamas siuntęs elektroninius laiškus su pornografija, suklastota informacija, bandė įsibrauti į sistemas.
„Šis padalinys, taip pat žinomas kaip APT 28 ir „Fancy Bear“, nuo 2022 m. vykdė piktavališką kibernetinę kampaniją prieš viešąsias ir privačias organizacijas NATO valstybėse.
Savo patariamojoje pastaboje Jungtinės Karalystės Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, priklausantis GCHQ, paragino pagalbą teikiančias privačias įmones „nedelsiant imtis veiksmų savo apsaugai“, – rašoma straipsnyje.
„Be logistikos įmonių, 26165 padalinio veikėjai tikriausiai pasinaudojo prieiga prie privačių kamerų svarbiose vietose, pavyzdžiui, prie sienos perėjimo punktų, karinių objektų ir geležinkelio stočių, kad stebėtų medžiagų judėjimą į Ukrainą“, – cituojamas pranešimas.
Anot jų, GRU taip pat naudojosi teisėtomis savivaldybių paslaugomis, pavyzdžiui, eismo kameromis.
Teigiama, kad prie „karinių objektų ir geležinkelio stočių buvo prisijungta prie maždaug 10 000 kamerų, siekiant stebėti medžiagų judėjimą į Ukrainą“. 80 proc. iš jų buvo Ukrainoje, 10 proc. – Rumunijoje. 4 proc. kamerų buvo Lenkijoje, 2,8 proc. Vengrijoje ir 1,7 proc. Slovakijoje. Likusių kamerų vietos nebuvo nurodytos. Teigiama, kad įsilaužimas suteikė prieigą prie kamerų vaizdų tiesiogiai.
Zaporižios srityje per pastarąsias 24 valandas fiksuota beveik 500 Rusijos atakų, sužeisti civiliai
Rusijos pajėgos per praėjusią parą inicijavo 495 smūgius, nukreiptus į 13 pafrontės gyvenviečių Zaporižios srityje, buvo sužeisti keli civiliai, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Pasak jo, rusai surengė šešis antskrydžius, nukreiptus į Huliaipolę, Novoandrijivką, Červonę ir Novodarivką; 303 bepiločių orlaivių atakas prieš Marivką, Mahdalynivką, Prymorskę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką; penkias atakas iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų prieš Stepnohirską, Huliaipolę, Novodarivką ir Novodanylivką; ir 181 artilerijos smūgį į Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką.
„Dėl Rusijos atakų Vasylivkos rajone buvo sužeista 55-erių moteris ir du 50-mečiai vyrai“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Tarnybos taip pat gavo 15 pranešimų apie apgadintus butus, privačius namus ir ūkinius pastatus.
JAV Senato siekis įvesti naujas sankcijas Rusijai sulaukė stipraus palaikymo
JAV Senato įstatymo projektui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Rusijai taikant naujas sankcijas dėl jos karo prieš Ukrainą, iki trečiadienio savo palaikymą išreiškė daugiau kaip 80 abiejų partijų narių.
Nepaisant didžiulės paramos 100 narių turinčiuose aukštuosiuose Kongreso rūmuose, kuriuos šiuo metu kontroliuoja prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partija, balsavimo dėl šio įstatymo projekto dar nebuvo.
Senato daugumos lyderis Johnas Thune'as, kuris iš esmės kontroliuoja balsavimo darbotvarkę, sakė, kad laukia tolesnių nurodymų iš Baltųjų rūmų, D. Trumpui spaudžiant derėtis dėl ugnies nutraukimo.
„Šios sankcijos bus įvestos, jei Rusija atsisakys geranoriškai derėtis dėl ilgalaikės taikos su Ukraina“, – teigė įstatymo projekto bendraautoriai demokratas senatorius Richardas Blumenthalis ir respublikonas senatorius Lindsey Grahamas.
„Šiuo teisės aktu taip pat (būtų) nustatomas 500 proc. tarifas importuojamoms prekėms iš šalių, kurios perka Rusijos naftą, dujas, uraną ir kitus produktus“, – pridūrė jie.
Europos Sąjunga (ES) antradienį priėmė naujausią sankcijų Rusijai paketą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, jog tikisi, kad Rusija per kelias dienas pateiks paliaubų su Ukraina bendro pobūdžio metmenis, kurie leistų Vašingtonui įvertinti, ar Maskva rimtai nusiteikusi siekti taikos.
„Rusija yra agresorė. Rusija turi nutraukti šį kraujo liejimą. Tokia yra mano nuomonė“, – trečiadienį Senato tribūnoje kalbėdamas apie įstatymo projektą sakė L. Grahamas.
„Dabar atėjo laikas padidinti šio karo kainą Putinui“, – pareiškė jis.
Zelenskis praneša apie intensyvias Rusijos atakas Rytų Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia atakas rytiniame fronte, o įnirtingiausios kovos vyksta aplink Pokrovsko miestą.
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad, siekdami apginti šiaurės rytinius Ukrainos Sumų ir Charkivo miestus, ukrainiečių daliniai vis dar veikia Rusijos Kursko ir Belgorodo srityse. Jis atmetė Rusijos teiginius, kad Rusijos pajėgos visiškai atsikovojo šią teritoriją.
Kariniai stebėtojai Ukrainoje pažymėjo, kad Kyjivo pajėgos vis dar kontroliuoja kelis kvadratinius Kursko srities kilometrus, – tai yra 2024 m. vasarą inicijuoto netikėto įsiveržimo į Kurską likučiai.
Pasak Ukrainos generalinio štabo, Rusijos pajėgos trečiadienį fronto linijose surengė 104 atakas, įskaitant 43 aplink Pokrovską. Vakare taip pat pranešta apie sprogimus Sumuose, informavo visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
V. Zelenskis savo pranešime taip pat teigė, kad vyksta pasirengimas kalinių mainams, dėl kurių praėjusią savaitę Stambule buvo susitarta su Rusija. Abi pusės planuoja paleisti po 1 000 kalinių.
WSJ: Trumpas pirmą kartą atvirai pripažino, kad Putinas nesiruošia baigti karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra pasirengęs baigti karo, nes laiko save nugalėtoju. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia UNIAN. Tai leidiniui nurodė informuoti šaltiniai.
Ukraina kitą savaitę paprašys Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti naujus žingsnius, siekiant izoliuoti Maskvą, rašo „Reuters“. Jie turėtų apimti Rusijos turto konfiskavimą ir sankcijų įvedimą kai kuriems Rusijos naftos pirkėjams, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako sugriežtinti sankcijas.
Chaosas Rusijoje: Maskvoje – didžiulė dronų ataka, sustabdyti skrydžiai
Oro eismas aplink Maskvą ketvirtadienį buvo sutrikdytas – Rusijos sostinė buvo smarkiai atakuojama dronais, pranešė miesto meras ir civilinės aviacijos administracija.
Nuo vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku Rusija perėmė 23 dronus, skridusius Maskvos link, rašė meras Sergejus Sobjaninas keliose žinutėse socialiniame tinkle „Telegram“.
„Gelbėjimo tarnybų specialistai dirba nukritusių nuolaužų vietoje“, – rašė jis.
Pasak mero, ši ataka surengta praėjus dienai po to, kai miesto link buvo paleisti 27 dronai. Rusija savaitgalį prieš Ukrainą pasiuntė rekordinį dronų skaičių, sekmadienį pranešė Kyjivas.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, abi šalys viena prieš kitą beveik kasdien siunčia dronus, tačiau Rusijos sostinė retai patiria jų poveikį.
Ketvirtadienį skrydžiai buvo sustabdyti keliuose Maskvos oro uostuose, pranešė Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“.
Lėktuvai buvo sustabdyti pagrindiniame miesto Šeremetjevo oro uoste, taip pat Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose, „Rosaviatsiya“ pranešė per „Telegram“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė Kyjivo ir Vakarų raginimus besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį.
Rusija šiuo metu kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.
Per kovas žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, o Ukrainos rytuose ir pietuose buvo sunaikinti ištisi miestai ir kaimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis pasisakė dėl ugnies nutraukimo fronte
Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų, Ukrainos, interesas – ne pratęsti karą, o būti pasirengusiems bet kokiai situacijos raidai. Pasauliui akivaizdu, kad dėl to, jog karas vis dar tęsiasi, kalta [Rusija]. Ukraina yra pasirengusi žengti greičiausius įmanomus žingsnius – realias paliaubas ir naujos saugumo architektūros sukūrimą. Savo ruožtu mes dirbame ties viskuo. Mums reikia Rusijos veidrodinio pasirengimo. Jo dabar nėra, ir be pasaulio spaudimo jo neįmanoma pakeisti“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Ukraina užtikrina savo spaudimo dalį, visų pirma per savo gynybą ir aktyvius veiksmus.
V. Zelenskis pridūrė, kad surengė ilgą susitikimą su kariškiais dėl padėties fronte ir tolesnių veiksmų.