BBC apžvalgininkas karo klausimais Jonathanas Marcusas pateikė tris galimus tolimesnių įvykių scenarijus.
Blogas scenarijus
Baiminamasi, kad dabartinis Alepo rytinių rajonų bombardavimas ir atsinaujinęs valdžios pajėgų puolimas yra plataus masto armijos ir prezidento B. al Assado bandymo įvesti kontrolę didžiojoje šalies dalyje preliudija.
Iš tiesų, jeigu Sirijos kariuomenei su Irano pajėgų ir įvairių vietos būrių pagalba užvaldyti Alepą, tai galėtų tapti rimtu posūkiu visame Sirijos kare ir stipriu psichologiniu faktoriumi tolimesniuose įvykiuose.
Alepo užėmimas konsoliduotų pajėgas, palaikomas režimo, o su Rusijos pagalba – leistų įkurti ir tam tikrą alavitų anklavą ar nykštukinę karalystę Vakarų Sirijoje.
Savo ruožtu tai reikštų, kad būsimose derybose dėl konflikto Sirijoje sureguliavimo tokia valstybė atliktų svarbų ir aktyvų vaidmenį, o būtent to ir siekia Rusija.
Be jokios abejonės, toks scenarijus visiškai prieštarauja Vakarų valstybių, siekiančių nuversti B. al Assado režimą, norams. Taigi, žiūrint iš Vakarų koalicijos pozicijos, tai būtų blogas scenarijus.
Labai blogas scenarijus
Tačiau situacija gali būti ir dar blogesnė. Jeigu valdžios pajėgų puolimas Alepe išsikvėps, o taip jau ne sykį nutiko anksčiau, jeigu į pagalbą sukilėliams prisijungs įvairios ten veikiančios grupuotės, įskaitant ir Turkijos palaikomas, tai ten įsivyraus nepastovios pajėgų pusiausvyros situacija. Ją bus galima įvardinti kaip taktinę aklavietę, tačiau žmonių aukų skaičius dar labiau išaugs.
Pastaruoju metu gaunama informacija, ypač bepiločių pateikiami duomenys, nepalieka abejonių, kad už šią aklavietę teks sumokėti daugelio žmonių gyvybėmis.
Būtent apie tai ir kalbėjo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kalbėdamas JT Saugumo Taryboje, kad jeigu jūs galvojate, jog situacija Sirija negali jau būti blogesnė, tai jūs klystate.
JAV ir Rusijos pozicijos suartėjimo scenarijus
Suformuoti tokį bendros pozicijos scenarijų yra sudėtinga dėl to, kad Rusija ir JAV Sirijoje kariauja du visiškai skirtingus karus. Rusija stengiasi įtvirtinti B. al Assado režimą ir neleisti jam žlugti. O JAV vysto kitą karą prieš „Islamo valstybę“ su tikslu likviduoti šią organizaciją arba apriboti įtakos sferą.
Rusija taip pat kovoja su ISIS, tačiau ne tokiais mastais. Todėl galima sakyti, kad abi galios valstybės į konfliktą žiūri iš skirtingų pozicijų. Amerikiečiai ne itin pasitiki rusais, egzistuoja taip pat praeities trukdžiai jų santykiuose – Krymo aneksija, karas Ukrainos rytuose. Maža to, amerikiečiai su dideliu nepasitikėjimu stebi Rusijos karines ambicijas įvairiuose pasaulio kraštuose.
Situacija dabar, nutrūkus kelias dienas trukusioms paliauboms, dėl kurių Ženevoje sutarė JAV ir Rusija, tapo netgi blogesnė, negu iki tol. Amerikiečiai įvykdė Sirijos kariuomenės antskrydį per klaidą, nors daugelis Rusijoje tuo netiki ir kaltina Ameriką sąmoningu paliaubų nutraukimu. Rusija netrukus bombardavo humanitarinės pagalbos Alepui automobilių koloną. Taigi, pasitikėjimo dabar paprasčiausiai nėra.
Derybas apsunkina dar ir tai, kad kovos lauke veikia pajėgos, kurios nėra JAV ar Rusijos kontrolėje. Taip vadinamosios nuosaikiosios grupuotės, kurias palaiko Vakarai, nutrūkus paliauboms dar labiau suartės su ekstremistinėmis pajėgomis. Britų žvalgybos duomenys, kurie buvo paviešinti Didžiosios Britanijos parlamente, rodo, kad Vakaruose vis dažniau pasigirsta klausimas, ar Sirijoje išvis yra „nuosaikieji“, ir ar jiems reiktų išvis teikti ginkluotę ir pagalbą.
Sirijoje vyksta ne vienas karas – valdžia prieš islamistus, o vienu metu iškart keli. Tai itin komplikuotas ir nuolat besikeičiantis paveikslas, kuriame grupuotės dažnai keičia sąjungininkus, spalvą, peržiūri savo vaidmenį konflikte.
