jt saugumo taryboje

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Jungtines Valstijas nemėginti dar kartą smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms, nes toks žingsnis sukeltų itin sunkių padarinių. „Jeigu bus dar vienas tokio pobūdžio smūgis, pasekmės būtų pačios sunkiausios“, – pareiškė ministras, komentuodamas Vašingtono perspėjimus, kad Jungtinės Valstijos gali vėl smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms.

Tarptautinė krizių grupė (ICG) – nepriklausoma nekomercinė tarptautinė organizacija, įsikūrusi Briuselyje – paskelbė savo regionų sąrašą, kuriuose konfliktų suaktyvėjimas šiais metais yra labiausiai tikėtinas. Ataskaitos autoriai išskiria tris globalias tendencijas, kurios jau dabar atspindi tarptautinės politikos tendencijas ir, greičiausiai, atspindės ją toliau.

Pasaulis yra labiau priartėjęs prie branduolinio konflikto, negu bet kada per daugelį metų iki šiol. Tokią nuomonę leidiniui „Sky News“ išsakė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (VBBUS) organizacijos vadovas Lassina Zerbo. Jo teigimu, daug pavojingesne vieta pasaulį daro įtampa Korėjos pusiasalyje, o taip pat pernelyg nežymus progresas įtikinant šalis pasirašyti Sutartį dėl branduolinio ginklo bandymų draudimo. L. Zerbo „Sky News“ pareiškė, kad branduolinio karo grėsmė auga.

Naktį į rugpjūčio 29-ąją Šiaurės Korėjos raketa praskrido virš Japonijos teritorijos ir nukrito už 1180 kilometrų nuo Hokaido salos. Netrukus po raketos paleidimo Pietų Korėjos kariuomenė atliko bombonešių bandymus, o Rusija pareiškė, kad „sankcijos nebeveikia“. Japonija sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Izraelį dėl daugelio priežasčių galima pavadinti Vakarų pasaulio dalimi. Iš esmės ši valstybė yra vienintelis grynas vakarietiškų vertybių pavyzdys savo regione. Tačiau Tel Avivas sulaukia ir nemažai priekaištų dėl politikos, vykdomos palestiniečių atžvilgiu. Izraelis faktiškai gyvena nuolat konfrontuodamas ir konflikto sprendimo nematyti. Įdomų požiūrį į Izraelį praėjusių metų pabaigoje pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Sirijoje, Alepo miesto-tvirtovės rajone, tęsiasi aršus Sirijos kariuomenės puolimas. Sirų ir rusų lėktuvai bombarduoja rytinę Alepo dalį, skelbia neseniai alternatyvią Nobelio premiją laimėję „Baltieji šalmai“. Pasak aktyvistų, dešimtys oro antskrydžių užgriuvo Alepą penktadienio rytą. BBC apžvalgininkas karo klausimais Jonathanas Marcusas pateikė tris galimus tolimesnių įvykių scenarijus.