Neapsikentusi imigrantų iš naujųjų ES šalių daromų nusikaltimų, Italija ryžtingai ruošiasi masinėms jų deportacijoms. Kantrybės taurę perpildė žiaurus 24 metų italės nužudymas prie Romos pakraščiuose įkurtos rumunų, čigonų ir kitų imigrantų stovyklos. Po to, kai buvo sulaikytas įtariamasis – nelegalioje stovykloje gyvenantis dvidešimtmetis rumunas – Romos valdžia į priemiesčių lūšnynus nedelsdama pasiuntė karabinierius ir buldozerius.
Tačiau tai tik pati imigrantų nusikalstamumo Italijoje problemos sprendimo pradžia. Pasak dienraščio „Corriere della Sera“, šalyje jau parengtas masinių imigrantų deportacijų be teismo ir tyrimo planas.
Jo vykdymo mechanizmas buvo įjungtas pirmosiomis lapkričio dienomis. Pasak dienraščio, jau prasidėjo pirmosios kitų ES valstybių piliečių išsiuntimo iš Italijos procedūros. Šalies policijos viršininkas Antonio Manganellis visiems teritoriniams policijos skyriams įsakė patikrinti Italijoje gyvenančius rumunus ir čigonus. Per kelias artimiausias dienas iš šalies gali būti išsiųsti tūkstančiai žmonių, teigia dienraštis. Pasak A. Manganellio, sprendimą deportuoti konkretų asmenį ar ne lems „socialinis individų pavojingumas, kuris bus įvertintas ne tik patikrinus, ar asmuo nėra pažeidęs įstatymų, bet ir atsižvelgus į jo pajamas, nes nesugebėjimas prasimaitinti – galimų nusikaltimų prielaida“.
Nors Italija ėmėsi veiksmų prieš imigrantus su kriminaline praeitimi, tačiau iš Europos Sąjungos institucijų jos atžvilgiu nuskambėjo kritika: Romai priminta, kad jau kelis mėnesius ES pareigūnai ją ragina pradėti taikyti 2006 m. sausį patvirtintą direktyvą dėl laisvo ES šalių piliečių judėjimo, kurioje numatyta ir galimybė ES valstybei deportuoti kitų ES šalių piliečius dėl jų keliamo pavojaus visuomenės saugumui bei kitų panašių priežasčių. Todėl Italijos vyriausybės sprendimas pradėti ES piliečių deportacijas vadinamas „efektyviu, bet pavėluotu“.
Prasidėjo polemika, konstatuoja „Corriere della Sera“. Italijos vidaus reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, jog „ES direktyvos vykdymas pradėtas po 2007 m. vasario 6 d. priimto dekreto“, ir patvirtinama, kad „išsiuntimai iš šalies remiantis tuo, kad asmuo neturi pragyvenimo šaltinio, ko pastaraisiais mėnesiais reikalavo Europos Komisijos komisaras Franco Frattinis, buvo vykdomi ne vieną kartą“.
Tačiau pats F. Frattinis su tuo nesutinka, teigia „Corriere della Sera“. „Tarp didžiausių ES šalių Italija vienintelė neturėjo būtinų įstatymų, ir tik dabar prireikė vyriausybės dekreto. ES direktyvoje aiškiai kalbama apie asmenų, neturinčių pragyvenimo šaltinių, išsiuntimą iš šalies: tai papildymas, kurį reikėjo įtraukti iš pat pradžių. Prancūzija, Vokietija, D. Britanija tai padarė. Tuo tarpu mes atitinkamų priemonių ėmėmės tik dabar“, - sakė jis.
Pasak dienraščio, iki šiol sprendimus išsiųsti ES piliečius pasirašydavo Italijos premjeras. Dabar ši teisė suteikta prefektams. Nuo šiol policijos pareigūnai turi pateikti reikalavimus ir nustatyti, kokie asmenys neatitinka buvimo Italijoje sąlygų. Dienraščio teigimu bus vykdomos ne tik prevencinės, bet ir represinės priemonės. Nelegalioje stovykloje, kurioje gyveno italės Giovannos Reggiani nužudymu įtariamas Rumunijos pilietis Nicolae Romulus Mailatas, buvo atliktos kruopščios kratos. Iškrėstos ir keturios kitos imigrantų stovyklos Tibro ir Anienės pakrantėse. Per šiuos reidus buvo aptikta ir į nuovadas pristatyta 20 žmonių be dokumentų. Buvo priimtas sprendimas per dvi dienas šiuos lūšnynus nugriauti buldozeriais. Analogiški patikrinimai vykdomi ir kituose Italijos miestuose, rašo „Corriere della Sera“
Operacijai, kuri tęsis kelias savaites, vadovauti paskirtas policijos vadovo pavaduotojas Nicola Cavaliere. Pasak dienraščio, ši didelio masto kompleksinė operacija vykdoma kartu su Rumunijos valdžia: ši jau pasirengusi priimti repatriantus.
“Negaliu pasakyti, kad esame pusiaukelėje, nes patikrinimai vykdomi jau kelis mėnesius. Tai liudija duomenys apie suimtuosius ir informacija apie didelį šalyje esančių užsieniečių skaičių. Dabar mes gavome naują instrumentą, tačiau niekas neturėtų pamiršti, kad reikia skirti į mūsų visuomenę galinčius integruotis žmones nuo nusikaltėlių. Tik pastarųjų atžvilgiu mes veiksime ypatingai griežtai“, - tvirtina Italijos policijos viršininkas Antonio Manganellis.
Deportacijos procedūra nėra paprasta, pastebi dienraštis. Asmenims, kurie, policijos manymu, „kelia grėsmę visuomenės saugumui“, bus įteikti repatriacijos nurodymai, šį dokumentą per 48 valandas turės pripažinti teisėtu taikos teisėjas. Jei bus norima išsiųsti iš šalies žmones, kurių bylos laukia nagrinėjimo teismuose, vėlgi prireiks teisėjo sutikimo, kuris turės būti duotas per 15 dienų.
Iškart po to Italijos valdžia organizuos lėktuvus ir autobusus deportuojamiems asmenims į jų šalį pristatyti. Manoma, kad lėktuvai ir autobusai su išsiunčiamais asmenimis į užsienį išvyks kiekvieną dieną. Išsiuntimo į savo šalį laukiantys ES valstybių piliečiai bus uždaryti specialiuose laikino apgyvendinimo centruose, kur šiuo metu laikomi nelegalūs imigrantai. Kadangi vietos trūksta, Romoje svarstoma galimybė atlaisvinti Ponte galeriją repatriantams laikyti. Kituose miestuose taip pat ieškoma vietų, kur laikyti deportuojamus asmenis.
Iš Italijos bus išsiunčiami ne tik laisvėje esantys užsieniečiai – šalies Teisingumo ministerija nagrinėja galimybę etapuoti į Rumunijos kalėjimus apie šimtą Italijos kalėjimuose bausmę atliekančių rumunų, rašo „Corriere della Sera“.
