Ketvirtadienio rytą šimtai žmonių tęsė sėdimąjį protestą prie prezidentūros Jerevane, blokuodami eismą pagrindinėje miesto gatvėje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Trečiadienį į demonstraciją šiame rajone susirinko daugiau nei 9 tūkst. žmonių.
Demonstrantai, skanduodami šūkius „Esame savo šalies šeimininkai“, ignoravo policijos raginimus išsiskirstyti ir žadėjo toliau spausti prezidento Seržo Sargsiano vyriausybę, kad ši atšauktų sprendimą didinti elektros kainas.
Visuomenės pyktį šioje neturtingoje 3,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje, smarkiai nukentėjusioje dėl ekonomikos krizės Rusijoje, išprovokavo vyriausybės sprendimas nuo rugpjūčio 1-osios padidinti elektros kainą daugiau negu 16 procentų.
Protestai prasidėjo praėjusį penktadienį ir išsiplėtė, kai šimtai riaušių policininkų anksti antradienį ėmėsi jėga vaikyti demonstrantus, naudodami vandens patrankas ir gumines lazdas. Tai buvo rimčiausia konfrontacija tarp protestuotojų ir policijos per kelis pastaruosius metus.
Vašingtonas, Briuselis bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija išreiškė susirūpinimą dėl prasiveržusio smurto.
Trečiadienį aktyvistai paragino armėnus „prisijungti prie kovos iš namų“, savo būstuose vakare vienai valandai išjungiant šviesas ir visus elektros prietaisus.
Protestuotojų minia Jerevane smarkiai išaugo, kai prie demonstrantų prisijungė šimtai daugiausia jaunų žmonių, nepabūgusių dieną tvyrojusio karščio ir primygtinių policijos raginimų išsiskirstyti.
„Vyriausybė bus priversta patenkinti mūsų reikalavimus, jei parodysime savo pasiryžimą tęsti protestus“, - AFP sakė 19-metis studentas Karenas Margarianas.
„Tai, ko reikalaujame iš vyriausybės, svarbu kiekvienai šeimai Armėnijoje“, - sakė kita jauna protestuotojai Anait Kazarian.
Antradienį daugiau nei 6 tūkst. žmonių piketavo prie prezidentūros, o vėliau šimtai demonstrantų liko tęsti sėdimojo protesto per naktį.
Aktyvistai stengėsi užkirsti kelią naujam smurto proveržiui: opozicijos įstatymų leidėjai, vietos garsenybės ir dvasininkai susikibo rankomis ir sudarė gyvąją grandinę, atitvėrusią riaušių policiją ir demonstrantus.
Panašūs protestai vyko ir keliuose kituose šalies miestuose, įskaitant Giumri, kur įsikūrusi Rusijos karinė bazė.
Protesto dalyvių skaičius smarkiai išaugo po to, kai policija antradienį paryčiais areštavo beveik 240 žmonių, puolė žurnalistus ir prieš demonstrantus panaudojo vandens patrankas.
Iki trečiadienio popietės visi sulaikytieji buvo paleisti.
Aktyvistai į griežtus pareigūnų veiksmus reagavo su tam tikra doze humoro – antradienį vakare jie vėl susirinko miesto centre nešini guminiais ančiukais ir vandens šautuvais.
Nepaisant visuomenės pykčio dėl valdžios nesugebėjimo ištraukti priėjimo prie jūros neturinčios Armėnijos iš skurdo, per protestus iš esmės tvyrojo linksma atmosfera – buvo šokami nacionaliniai šokiai, dainuojama, skaitomos eilės ir mušami būgnai.
„Nauja aktyvistų karta“
Paramos protestams žyma #ElectricYerevan sparčiai išplito „Twitter“, kiti socialiniai tinklai taip pat aktyviai naudojami telkti visuomenės palaikymą šiai kampanijai.
„Armėnijos vyriausybė mano, kad jie išsprendė protestų problemą pasitelkę vandens patranką. Jie klysta. Jie pakrikštijo naują aktyvistų kartą“, - savo žinutėje viename socialinių tinklų rašė Londono ekonomikos mokyklos tyrėjas Babkenas DerGrigorianas.
Nors Rusijoje pasigirdo kalbų, kad šie protestai gali peraugti į masinį antivyriausybinį judėjimą, panašų į Maidano revoliuciją, per kurią pernai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas, visgi daugiau yra teigiančiųjų, kad mitingai Armėnijoje nėra politinio pobūdžio.
„Tai nepolitinė reakcija į didžiulio Armėnijos populiacijos segmento ekonominę marginalizaciją“, - rašė feisbuke armėnų ir amerikiečių kilmės muzikantas Seržas Tankianas iš alternatyvaus metalo grupės „System of a Down“
Armėnijos elektros skirstymo bendrovė, priklausanti Rusijos valstybinei elektros energijos eksporto ir importo monopolininkei „Inter RAO“, sako, kad buvo būtina didinti elektros kainas dėl nacionalinės valiutos – Armėnijos dramo - nuvertėjimo.
Trečiadienį bendrovė atsisakė ką nors komentuoti, tačiau jos vadovas anksčiau sakė, kad bendrovė negalės užtikrinti pastovaus elektros tiekimo, jei nebus padidinti tarifai.
Armėnijai, kuri yra Maskvos sąjungininkė, skaudžiai smogė ekonominė krizė Rusijoje. Eksportas į Rusiją smarkiai krito, taip pat labai sumažėjo pinigų perlaidos iš toje šalyje dirbančių armėnų.
Sausį Armėnija prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos, o šis žingsnis dar labiau padidino Jerevano priklausomybę nuo Maskvos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
