Krizė, sukelta Irano branduolinės programos, žengia į kritinę fazę. Pirmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasveikino europiečių sprendimą dėl embargo kaip „pirmąjį žvilgsnį teisinga kryptimi“. Vis dėlto jis įspėjo, kad „sankcijos turi evoliucionuoti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus“.
Nepaisant slapto karo, kurio metu jau buvo nužudyti keturi Irano branduolinės fizikos specialistai, įvyko keletas sprogimų kariniuose objektuose ir bandymai siųsti virusus į kompiuterius, prižiūrinčius urano sodrinimą, Teheranas ir toliau realizuoja savo branduolinę programą, ir, pasak daugumo eskpertų, jau artimiausiu metu bus pajėgus kurti branduolinį ginklą.
Vakarų šalys su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje baiminasi, kad žydai gali įvykdyti staigų ir netikėtą prevencinį smūgį Irano branduoliniams objektams, ir tai išprovokuotų didžiulio masto krizę Vidurio Rytuose. Tuo tarpu Iranas jau dabar turi visas reikalingas medžiagas branduolinio ginklo gamybai, tačiau veikia etapais, kad neišprovokuotų dramatiškų priemonių. Ir amerikiečiai turėtų suprasti šią Teherano strategiją.
Vis dėlto nėra sutariama dėl šio klausimo skubotumo. Izraelis „raudonąja linija“ vadina staigų programos paspartinimą, amerikiečiai mano, kad ši linija dar yra toli. Tuo tarpu Izraelis Irano branduolinę programą vertina ne kaip diplomatinio pobūdžio problemą, o kaip grėsmę savo egzistavimui. „Žydų tauta ir Izraelio vyriausybė turi teisę, įsipareigojimą ir galimybę pasipriešinti žydų sunaikinimui arba jų valstybės užpuolimui“, – teigė Netanyahu. „Skirtumas tarp 1942 ir 2012 metais yra tik tas, kad dabar mes sugebame apsiginti ir turime tvirtą pasiryžimą tai padaryti“.
Britų savaitraščio „Sunday Times“ duomenimis, pokalbio metu su Baracku Obama Netanyahu atsisakė atmesti karinio smūgio Iranui galimybę. Jis tik pažadėjo informuoti Vašingtoną dvylika valandų prieš smūgį – paskutinę minutę, jei vertinsime iš diplomatinės ir karinės perspektyvų.