Rusija turi daugybę oro gynybos sistemų, apimančių antžemines sistemas, naikintuvus ir radarus, taip pat elektroninės kovos įrangą. Maskvoje taip pat yra viena iš nedaugelio nuolat veikiančių stacionarių priešraketinių sistemų A-135.
Sukelia paniką ir sprogimus
Rusijos sistemos turi skirtingus nuotolio ir aukščio diapazonus, portalui „Newsweek“ sakė Londono karališkojo koledžo Karo studijų departamento habilituota daktarė Marina Miron.
Vis dėlto Ukraina nuolat taikosi į Rusijos gilumoje esančią teritoriją, naudodama bepiločius orlaivius, sukeldama paniką ir sprogimus Maskvoje, pasiekdama Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir taikydamasi į strategines bazes. Pavyzdžiui, tokias kaip Kremliaus Engelso tolimosios aviacijos centras Rusijos Saratovo regione.
„Dabartinėje Rusijos oro erdvės gynybos strategijoje, kuri galioja iki 2030 m., tokios rūšies technologijos nenagrinėjamos, nors ganėtinai seniai pastebima bepiločių orlaivių grėsmė“, – teigė Mattias Ekenas, RAND analitinio centro Europos padalinio gynybos ir saugumo analitikas.
„Panašu, kad Kremlių nustebino tai, kad jo teritorija yra jautri dronų smūgiams iš Ukrainos, įskaitant išpuolius tokiose oro bazėse kaip Engelsas. Užuot suformavusi nuoseklią strategiją, Rusijos valdžia po išpuolių savo teritorijoje dažniausiai reaguodavo impulsyviai be jokio plano. Rusijos iššūkis kyla ne dėl įrangos trūkumo, o dėl istoriškai susiklosčiusio dėmesio kitokiai grėsmei“, – kalbėjo M. Ekenas.
Paskatino perkelti sistemas
„Karas Ukrainoje paskatino Rusiją perkelti kelias savo oro gynybos sistemas arčiau Ukrainos sienos. Rusijos „Pancir-S1“ yra viena iš sistemų, perkeltų užkamšyti spragas, ir dislokuotų ant vyriausybinių pastatų, tačiau „šių sistemų veiksmingumas išlieka neaiškus“, – sakė M. Ekenas.
Analitikas teigė, jog yra tam tikrų įrodymų, rodančių, kad dabartinės trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos, ypač „Pancir“, sunkiai kovoja su mažais lengvais dronais. Filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip palyginti pigūs bepiločiai orlaiviai pataiko į „Pancir“, rodo, kad problemos yra technologinės ir susijusios su tuo, kaip Rusija jas dislokuoja.
2023-iais analitikas Maksimas Starčakas gynybos tyrimų centrui „The Jamestown Foundations“ rašė, jog priešlėktuvinės gynybos sistemų perkėlimas iš jų pirminių vietų „kelia pavojų jų veiksmingumui“ ginant tokius miestus kaip sostinė nuo oro grėsmių, tokių kaip sparnuotosios ir balistinės raketos.
Didžiosios Britanijos vyriausybė lapkritį pranešė, kad Maskva iš savo vakarinio Kaliningrado forposto, kurį aplink Baltijos jūrą supa kelios NATO šalys, išvedė oro gynybos sistemas, kad papildytų Ukrainoje sunaikintų ar sugadintų sistemų atsargas. Ukraina neseniai išvedė iš rikiuotės daugybę Rusijos pažangių antžeminių sistemų „S-400“, o oro gynybos perkėlimas rodo, kad Maskva jaučia „per didelį krūvį“, tuomet teigė Londonas.
Fronte jie turi žūti pramoniniais mastais. Rusijoje turi degti karo pramonės ir naftos gamyklos. Jokių suvaržymų ginklų naudojimui Ukrainai negali būti.
Kiekviena šeima Rusijoje turi pajusti karą. Jeigu jų smegenis išplovė propaganda ir neišeina mąstyti, tai turi kentėti. Jiems turi įsijungti gyvuliški savisaugos instinktai. Tai yra baimė būti užmuštam Ukrainoje, jų artimiesiems baimė netekti artimųjų, baimė būti mobilizuotiems ir tt. Dirbantiems karo pramonei turi būti baimė, jog į jų gamyklą gali atskristi raketa ar dronas.
Jie turi pradėti gyventi tuo, kuo jau kelinti metai gyvena Ukraina, kurios gyventojai naktimis turi bėgti slėptis nuo raketų, kurių ligoninės, prekybos centrai yra rusų taikiniai. Kurių artimieji žūna fronte.
Vakarai turi užversti Ukrainą viskui kas reikalinga, jog rusai pajustų visus karo malonumus.
