Narystė ES „buvo daugelio ispanų kartų svajonė“, o ją įgyvendinusi Ispanija labai išsivystė, todėl ji džiaugiasi galėdama prisidėti prie ES pažangos. Taip trečiadienį Europos Parlamente teigė Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero, šį pusmetį pirmininkaujantis ES Tarybai.
Kalbėtojas žadėjo siekti skatinti gamybą, stiprinti Sąjungos konkurentiškumą ir kurti mokestines paskatas ekonomikos atsigavimui po krizės. Tai bus numatyta rengiamoje „ES 2020“ strategijoje. Nors Lisabonos sutartis suteikia naujų politikos galimybių, Europos Komisijai reikėtų suteikti dar daugiau įgaliojimų, teigė J.L. Rodríguez Zapatero.
Prelegento teigimu, reikėtų sukurti bendrą energetikos rinką (susieti energetikos tinklus ir sukurti bendrą įstatymų bazę), skatinti tvarių energijos šaltinių naudojimą bei „iš esmės pakeisti automobilių pramonę“ – pavyzdžiui, plėtojant elektromobilių gamybą.
„Per pastarųjų dešimt metų ... energijos suvartojimas ES padidėjo 9 proc. Būtina mažinti mūsų priklausomybę. Jei to nepadarysime, nepasieksime ekonomikos augimo“, – sakė Ispanijos vyriausybės vadovas.
Šiuo metu maždaug 58 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų ES šalys importuoja iš Bendrijai nepriklausančių šalių: maždaug 40 proc. – iš Rusijos. 24 proc. – iš Norvegijos, o dar 20 proc. – iš Alžyro.
Savo energetinį pažeidžiamumą ES suvokė praėjusių metų pradžioje, kuomet kilo Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl dujų. Tuomet per šalčius tris savaites Europos dalis buvo likusi be šilumos.
„Mūsų energetinė priklausomybė padidėjo nuo 44 iki 53 proc. Šis 9 proc. prieaugis mums kainuoja 67 mlrd. eurų, kuriuos mes mokame ES nepriklausančioms šalims. Maždaug tiek pat Europos šalys skiria valstybinių investicijų moksliniams tyrimams“, – sakė J. L. Zapatero.
J.L. Rodríguez Zapatero sakė sieksiąs sukurti skaitmeninę vidaus rinką, lengvinti elektroninę prekybą ir stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą, taip pat skatinti technologijų naujoves ir tobulinti universitetinį švietimą. Savo ruožtu Ispanija rengiasi kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat sukurti bendrą ES žmogaus teisių apsaugos sistemą bei vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso teigė, jog ES „turi pakankamai pajėgumų“ atgaivinti ekonomiką, taigi svarbu jais pasinaudoti – parengti „ES 2020“ strategiją, stiprinti eurą, didinti socialinę įtrauktį ir skatinti kurti darbo vietas, taip pat užtikrinti, kad valstybės įsipareigotų įgyvendinti Sąjungos sprendimus.
Politinių frakcijų atstovų nuomonės
Europos liaudies partijos pirmininkas Josephas Daulas (Prancūzija) pritarė Ispanijos siūlymams dėl ekonominės politikos koordinavimo, tačiau prieštaravo valstybės išlaidų didinimui. Jis ragino mokestinėmis ir aplinkosaugos politikos priemonėmis skatinti darbo vietų kūrimą, taip pat remti smulkųjį ir vidutinio dydžio verslą.
Socialistų lyderis Martinas Schulzas (Vokietija) pavadino Ispanijos pirmininkavimo programą „labai ambicinga“ ir pažymėjo, jog svarbu, kad valstybės įgyvendintų ES sprendimus. EP narys siūlė „perkelti ispanišką modelį į Europą“, taip pat pridūrė, jog „Europoje reikia didesnės ekonomikos kontrolės“.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadtas (Belgija) ragino perduoti daugiau atsakomybės iš valstybių Europos Sąjungai, taip pat parengti naują klimato kaitos stabdymo strategiją ir paskirti vieną asmenį, atsakingą už jos įgyvendinimą.
Žaliųjų lyderis Danielis Cohn-Benditas (Prancūzija) siūlė nekartoti klaidų, nes viena iš krizės priežasčių yra „destruktyvaus ekonomikos augimo skatinimas“. Jis kvietė skatinti valstybių investicijas į energijos taupymą, taip pat plėtoti ekologiškų tramvajų tinklą. Savo ruožtu europarlamentaras siūlė reformuoti Bolonijos procesą siekiant pagerinti universitetinio išsilavinimo kokybę.
Europos konservatorių ir reformistų atstovas Timothy Kirkhopas(Jungtinė Karalystė) kritikavo privalomą ekonominės politikos gairių pobūdį. Jis ragino Ispanijos premjerą gerbti kitų ES šalių ekonominę politiką ir „pirmiausia susitvarkyti savo kiemą“. „ES turi suteikti naudos, o ne sukurti papildomos naštos“, – pridūrė EP narys.
Pasak Europos vieningųjų kairiųjų atstovo Willy Meyeris (Ispanija), Ispanijos pirmininkavimo programa nepakankamai naujoviška ir tęsia J.M. Barroso politiką, kuri „kenkia Europos socialiniam modeliui“. EP nario nuomone, reikėtų progresyviųjų mokesčių, taip pat ryžtingesnės užsienio politikos.
Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos atstovė Marta Andreasen (Jungtinė Karalystė) atkreipė dėmesį į britus, kurie Ispanijoje prarado savo įsigytus namus. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis EP narys Francisco Sosa Wagneris (Ispanija) džiaugėsi, jog kadaise kentėjusi nuo diktatūros Ispanija dabar gali atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungoje.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
Rolandas Paksas (Laisvės ir demokratijos Europa) atkreipė dėmesį į Lietuvoje paaiškėjusius faktus apie joje egzistavusią infrastruktūrą neteisėtam žmonių įkalinimui. Pasak europarlamentaro, nors ES ir JAV yra „lygiateisės sąjungininkės ir partnerės“, tai „nereiškia, kad suvereniose valstybėse CŽV gali šeimininkauti kaip savo kieme“. R. Paksas ragino EP atnaujinti šios temos tyrimą, kurį vainikuotų dokumentas, įpareigojantis ES valstybes besąlygiškai apsaugoti kiekvieno piliečio teises ir laisves.
Laima Liucija Andrikienė (Europos liaudies partija) pakomentavo Kanarų salų statusą, remdamasi savo patirtimi, įgyta lankant kalbos kursus šiame regione.
Tuo tarpu Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) pritarė Ispanijos prioritetams dėl ES 2020 strategijos, užimtumo ir socialinės pažangos, švietimo, inovacijų ir energetikos saugumo. EP narė ragino toliau įgyvendinti Stokholmo programą teisingumo ir vidaus reikalu srityje, taip pat Baltijos jūros regiono strategiją. Ji taip pat kvietė imtis būtinų priemonių kovoti su skurdu ir užtikrinti minimalias socialines garantijas.
