Savo pirmąjį interviu apie pabėgimo priežastis ir tai, kas vyko toliau, jis davė „Current Time“.
2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną.
Policijos žiniomis, kai traukiniui iki Kybartų geležinkelio stoties buvo likę važiuoti apie 25 minutes, tarp Pilviškių ir Kybartų palydovė pastebėjo atidarytas traukinio duris, per kurias asmuo galėjo iššokti.
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo liepos pradžioje prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taip pat po šio incidento VRM pranešė rengianti integruotą Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmą.
Kaliningrado tranzitas vykdomas remiantis galiojančiu Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimu ir jame apibrėžtais įsipareigojimais.
Pasieniečiai kontrolės punktuose atlieka Rusijos keleivių, vykstančių supaprastintu tranzitu, dokumentų patikrą. Taip užtikrinama, kad į šalį nepatektų nepatikrinti, pasislėpę asmenys bei visi sąstatu vykstantys asmenys būtų patikrinti vadovaujantis Šengeno sienų kodekse numatytais reikalavimais.
Per Lietuvą ketinantys vykti Rusijos piliečiai negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, neturi būti įtraukti į ieškomų asmenų sąrašus, privalo turėti galiojančius ir tinkamus dokumentus bei vizas ar specialųjį leidimą, leidžiantį vykti tranzitu.
„Buvo skaudu, kad negaliu to sustabdyti“
„Man teisingas sprendimas buvo atsisakyti tarnybos kariuomenėje. Atsisakyti imti į rankas ginklą. Savo atžvilgiu nemačiau kitos išeities, kaip tik palikti Rusijos Federaciją. Aš priėmiau šį sprendimą“, – cituojamas Danilas.
Pokalbio su „Current Time“ metu, tarsi saugodamas tėvus, jis keletą kartų pabrėžia, kad šis priverstinis, desperatiškas žingsnis yra jo savarankiškas sprendimas.
Pasak jo, pabėgimui iš Rusijos jaunuolis ruošėsi iš anksto. Sprendimą pabėgti priėmė, kai buvo išnaudotos visos galimybės išvengti šaukimo į kariuomenę. Pavasarį gavo šaukimą iš Domodedovo miesto karo prievolės tarnybos Maskvos srityje: „Jūs privalote atvykti 2025 m. kovo 11 d. 14 val.“
Danilui tebuvo 17 metų, kai 2022 m. vasario mėnesį jo gimtosios šalies karinės pajėgos pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, bombarduodamos miestus ir kaimus. Skaitydamas naujienas apie invaziją, jis tikino siaubingai išsigandęs. „Man buvo skaudu, kad negaliu to sustabdyti, kažkaip paveikti“, – „Current Times“ pasakojo Danilas.
Priešingai nei teigė Vladimiras Putinas, kad šauktiniai kariai nedalyvaus kare Ukrainoje, jie pradėjo žūti jau pirmąją invazijos dieną. 2025 m. pavasarį projektas „Noriu gyventi“ paskelbė 217 Rusijos šauktinių, nukautų kare, pavardes.
Šauktiniai taip pat dažnai grasinimais ir smurtu verčiami pasirašyti sutartis su Gynybos ministerija: problema yra seniai sisteminė, cituojami neįvardinti žmogaus teisių gynėjai.
Suomija išsiuntė jį atgal į Lietuvą
Apie ką jis galvojo, šokdamas iš važiuojančio traukinio tamsoje?
„Turbūt apie tai, kaip nesusižeisti. Nes greitis buvo apie 40–45 kilometrų per valandą“, – prisimena Danilas.
Jo paiešką iš karto pradėjo šimtai Lietuvos pasienio tarnybų ir policijos pareigūnų, pasitelkdami paieškos šunis, dronus ir sraigtasparnį.
„Current Time“ reportaže sudaromas įspūdis, kad „vargšo vaikino“ puolė ieškoti ir smerkti vos ne visa Lietuva.
Danilo paieška užtruko beveik du mėnesius, kol paaiškėjo, kad jis pasislėpęs Suomijoje.
Bijodamas, kad Lietuvos migracijos institucijos atsisakys jam suteikti apsaugą ir deportuos į Rusiją, jis pabėgo į Suomiją ir paprašė ten suteikti prieglobstį. Tačiau Suomijos migracijos institucijos priėmė sprendimą deportuoti Danilą atgal į Lietuvą – šalį, į kurią jis „pirmą kartą atvyko“ į Europos Sąjungos teritoriją.
Jaunuolis atsidūrė aklavietėje: Europa jo nepriima, o Rusijoje laukia represijos ir frontas
„Current Time“ apie šią istoriją pakalbino „žmogaus teisių gynėją“ Olgą Karač, kuri pati buvo išvaryta iš Lietuvos – saugumo tarnybos paskelbė ją keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Prasiveržė tikra persekiojimo kampanija. Žmonės nieko nežinojo apie Danilą. Ir jie iš karto paskelbė jį galimu Rusijos sabotuotoju: galbūt jis susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, galbūt dar kažkuo. Bet, tai yra, visur, visose žiniasklaidos priemonėse, jam buvo suformuotas tokio rusų šnipo, tokio Džeimso Bondo, įvaizdis“, – „Current Time“ cituojama baltarusių aktyvistė Olga Karač.
Galų gale, jos žodžiais, Danilas atsidūrė aklavietėje.
„Kai kalbama apie vyrą, kuris sako: „Aš nenoriu kariauti, nenoriu eiti į armiją, nenoriu imti į rankas ginklo“, net kariaujančios pusės, tarpusavyje priešiškos pusės, iš karto susivienija. „Ne, taip nebus.“ Ir pradeda šį vargšą vyrą iš visų pusių versti į armiją spardydami, grasindami, spausdami, kaip tik nori. „Ne, eik kariauti“. Tai kažkoks paradoksas“, – piktinosi O. Karač.“
Nagrinėdami Danilo istoriją, anot „Current Times“, žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį į tarptautinę teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų, kuri yra ginama 18-ame Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnyje.
Tačiau Daniilas atsidūrė tarp 90 % Rusijos piliečių – 104 žmonių – kuriems nuo 2025 m. sausio iki rugsėjo buvo atmestas prašymas suteikti prieglobstį Suomijoje. Dauguma prašytojų pabėgo iš Rusijos dėl mobilizacijos, tačiau atsisakydamos jiems suteikti prieglobstį, Suomijos valdžios institucijos teigė, kad mobilizacija Rusijoje baigėsi, ir sprendimuose rėmėsi atitinkamais buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Vladimiro Putino pareiškimais. 2025 m. pavasarį Suomijos migracijos tarnybos atstovė Anu Karppi pažymėjo, kad tarnyba vadovaujasi JT konvencija, pagal kurią pati grėsmė tarnauti armijoje nėra priežastis suteikti prieglobstį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
