• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kadaise mokslininkai apklausas vykdė gyvai ar telefonu, tačiau šiandien tyrimų duomenis vis dažniau klastoja ne žmonės, o išmanūs botai. Internetas, atvėręs duris platesnei dalyvių įvairovei, kartu įsileido ir apgaulę – nuo suklastotų atsakymų iki neegzistuojančių „dalyvių“, sukurtų dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja – jei nieko nesiimsime, galime grįžti į laikus, kai vienintelė išeitis – interviu tik gyvai, akis į akį.

Kadaise mokslininkai apklausas vykdė gyvai ar telefonu, tačiau šiandien tyrimų duomenis vis dažniau klastoja ne žmonės, o išmanūs botai. Internetas, atvėręs duris platesnei dalyvių įvairovei, kartu įsileido ir apgaulę – nuo suklastotų atsakymų iki neegzistuojančių „dalyvių“, sukurtų dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja – jei nieko nesiimsime, galime grįžti į laikus, kai vienintelė išeitis – interviu tik gyvai, akis į akį.

REKLAMA

Dar prieš kelis dešimtmečius psichologijos ir sveikatos mokslų tyrėjai visada turėdavo bendrauti su žmonėmis akis į akį arba telefonu. Blogiausiu atveju jie siųsdavo klausimynų paketus paštu ir laukdavo ranka užpildytų atsakymų.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl, jie arba tiesiog susitikdavo su dalyviais, arba turėdavo kelis patvirtinančius įrodymus, kad bendrauja su tikru žmogumi, kuris, tikėtina, pateikia nuoširdžią informaciją apie save.

REKLAMA

Nuo tada technologijos, kaip visada, siekė sumažinti išlaidas, sutaupyti laiko ir pasiekti platesnį dalyvių ratą internete.

Tačiau dauguma žmonių nesuvokė, kad internetiniai tyrimai kelia duomenų iškraipymo ar tapatybės vagystės riziką, kuri kartais gali būti sąmoninga ir siekti pakenkti tyrimų projektams.

Mokslininkus labiausiai džiugino galimybė pasiekti žmones, kurių anksčiau jie nebūtų galėję įtraukti į tyrimus.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, kai vis daugiau žmonių galėjo naudotis internetu, dalyvauti tyrimuose tapo įmanoma ir skurdesniems asmenims bei kaimo bendruomenių gyventojams, gyvenantiems toli nuo laboratorijų, rašo „Study Finds“.

Per labai trumpą laiką technologijos padarė milžinišką šuolį. Interneto demokratizacija suteikė prieigą dar platesniam žmonių ratui, o dirbtinis intelektas tapo vis labiau paplitęs ir techniškai pažangesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sunku nustatyti, ar tyrimuose dalyvauja tikras žmogus

Tarptautinės interesų grupės, tiriančios sukčiavimą internetiniuose tyrimuose („Fraud Analysis in Internet Research“, FAIR), nariai suprato, kad šiais laikais tampa sunkiau nei bet kada anksčiau nustatyti, ar tyrime dalyvaujantis asmuo yra tikras.

Yra įmonių, kurioms mokslininkai gali sumokėti už internetinių tyrimų dalyvius, o šios įmonės savo ruožtu moka dalyviams.

REKLAMA

Nors taikomos kontrolės priemonės siekiant sumažinti sukčiavimą, visiškai jo išvengti tikriausiai neįmanoma.

Daug žmonių gyvena šalyse, kuriose pragyvenimo lygis žemas, tačiau prieiga prie interneto yra. Jei jie registruojasi „dirbti“ tokiose platformose, gali užsidirbti, galbūt net daugiau nei dirbdami ilgomis valandomis sunkiomis, nesaugiomis sąlygomis.

Savaime tai nėra blogai. Tačiau visada egzistuoja pagunda maksimaliai padidinti dalyvavimą tyrimuose. Vienas iš būdų tai pasiekti – apsimesti atitinkant reikalavimus, kad būtų galima dalyvauti daugiau tyrimų.

REKLAMA

Tikėtina, kad sistema yra piktnaudžiaujama, ir kai kurie matė netiesioginių to įrodymų, pavyzdžiui, žmonės, turintys neįprastai daug ligų vienu metu.

Reikalauti medicininių dokumentų dažniausiai neįmanoma, todėl pasikliaujama dalyvių pateikta informacija. Jei asmuo viename tyrime teigia sergantis širdies liga, o kitame – vėžiu, depresija, kraujo ligomis ir migrena, tyrėjai neturi galimybių patikrinti, ar visa tai tiesa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiais atvejais nėra lengvo sprendimo, kaip atrinkti patikimus dalyvius.

Išeitis – grįžti prie apklausų akis į akį

Be to, turėjai pastebi augantį botų, kurie apsimeta tyrimų dalyviais ir vis sudėtingesniais būdais atsako į klausimus, skaičių.

Vienas programuotojas gali sukurti dešimtis tapatybių, gauti už tai apmokėjimą ir rimtai pakenkti mokslui, kurį tyrėjais siekia vykdyti. Tai ypač pavojinga, kai tyrimai gali turėti politinį svorį.

REKLAMA

Dirbtinį intelektą tampa vis sunkiau atpažinti. Buvo laikai, kai jis nesugebėdavo atsakyti į rašytinius interviu klausimus, bet dabar jau gali.

Vienintelė išeitis kol kas – grįžti prie apklausų akis į akį, biuruose ar laboratorijose, bendraujant su tikrais žmonėmis.

Tačiau taip prarandamas vienas iš svarbiausių interneto privalumų – galimybė įtraukti tuos, kurie kitu atveju neturėtų balso, pavyzdžiui, negali keliauti dėl negalios ar kitų kliūčių.

REKLAMA

Tyrimai rodo, kad net 20–100 proc. apklausos atsakymų gali būti suklastoti.

Visa tai kelia ir etinių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Tačiau tyrėjams atrodo, kad jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik „tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“.

Liūdna tiesa yra ta, kad turėjai gali būti priversti grįžti dešimtmečiais atgal vien tam, kad sumažintų palyginti nedidelę netikrų atsakymų dalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų