Jau 300 metų ispanai ir britai nesutaria dėl "Uolos", tačiau dabar abi pusės labiau linkusios bendradarbiauti dėl Gibraltaro.
Didžiosios Britanijos ir Ispanijos vyriausybės sutarė artimiausiu metu nekelti klausimo, kam priklauso Gibraltaras. Tai suteikė galimybę Ispanijos užsienio reikalų ministrui Migueliui Angeliui Moratinosui aplankyti ginčijamą britų koloniją. Tai pirmas kartas per daugiau kaip 300 metų, kai Ispanijos ministrų kabineto narys atvyksta vizito į Gibraltarą, kurį britų pajėgos užėmė 1704 metais.
Ispanijos užsienio reikalų ministras dalyvauja trišalėse derybose su kolega Davidu Milibandu ir Gibraltaro vyriausiuoju ministru Peteriu Caruana. Jie tarsis dėl didesnio bendradarbiavimo finansų, teisės ir laivybos srityse apeidami Gibraltaro suverenumo klausimą.
Ispanai užleido Gibraltarą britams 1713 metais, kai buvo pasirašyta Utrechto sutartis, bet nuolat siekė susigrąžinti šią teritoriją pietiniame Iberijos pusiasalio pakraštyje ir tvirtino, jog ji yra natūrali istorinė Ispanijos dalis. Ministras M.A.Moratinosas spaudai tvirtino, jog šalis niekuomet neatsižadės pretenzijų į Gibraltarą.
Jo vizitas vos nesužlugo, kai Gibraltaro valdžia apkaltino Madridą mėginimu savo žinion perimti Gibraltaro ekvatoriją. Ispanija pasinaudojo Europos Komisijos direktyva, leidžiančia Europos Sąjungos šalims pažymėti jūrose specialias aplinkosaugai svarbias zonas, ir pasirinko vandenis aplink Gibraltarą. Dėl to Gibraltaras kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. P.Caruana teigia, jog nesantaiką dar labiau kursto Ispanijos pakrančių apsauga, stabdanti laivus prie kolonijos. Jis pareiškė, kad laivų savininkai nedelsdami turi apie tai pranešti radijo ryšiu, telefonu arba iššauta raketa Gibraltaro policijai, kuri tuoj pat prisistatys.
Ispanijoje opozicinė Liaudies partija paragino M.A.Moratinosą nevykti į "Uolą", kol Gibraltaro valdžia "nesiliauja svaidžiusi šiuos grasinimus ir įžeidimus".
Negana to, kad sulaukė kritikos namuose, ministras sulauks ir Gibraltaro nacionalistų protestų. Jie žada žygiuoti su britų vėliavomis ir iškelti "Union Jack'ą" Gibraltaro tvirtovėje. Tačiau tai tik pavienės grupės žmonių. Daugelis iš 28 tūkst. Gibraltaro gyventojų nėra priešiški Ispanijai, turi joje savo verslus ir palankiai vertina naujus postūmius bendradarbiauti su Madridu, nors ne vienas referendumas parodė, kad Gibraltaras nori priklausyti britams.
1969 metais generolas Francisco Franco uždarė sieną su Gibraltaru, ji vėl buvo atidaryta tik 1985-aisiais. 2006 metais buvo sudaryti svarbūs susitarimai, pagal kuriuos ispanams, praradusiems darbą uždarius sieną, buvo skirtos pensijos, Ispanija pripažino Gibraltaro telefono kodus, pagreitėjo judėjimas per sieną.
