JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) ministrais ir toliau mėgina sutelkti paramą kariniams smūgiams Sirijai – po to, kai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas neišsprendė didelių tarptautinių nesutarimų šiuo klausimu.
J.Kerry neformaliose derybose su 28 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais dalyvauja Lietuvoje, kuri šį pusmetį pirmininkauja Bendrijai – taip pat labai susiskaldžiusiai Sirijos klausimu, kurios dauguma narių yra itin santūrios karinių veiksmų atžvilgiu.
Vašingtono vyriausiasis diplomatas spaudžia, kad būtų pritarta baudžiamiesiems veiksmams prieš Siriją po incidento, kuris, kaip teigia JAV, yra prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo netoli Damasko įvykdyta ataka panaudojant cheminius ginklus.
Pasak vieno JAV valstybės departamento pareigūno, J.Kerry tikėjosi „gana detalios diskusijos apie mūsų mąstyseną“, bet taip pat pažymėjo, kad „Europos Sąjunga yra susiskaidžiusi dėl konkretaus tarptautinio atsako pobūdžio“.
ES diplomatai praneša, kad derybos vyksta intensyviai, siekiant vieningo sutarimo Sirijos klausimu, kai Prancūzija ir Danija remi JAV siūlomiems smūgiams, o Vokietija, Švedija ir kitos narės atsisako pritarti veiksmams be JT mandato ar debatų Jungtinėse Tautose.
Penktadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nesugebėjo išspręsti savo nesutarimų pagrindinių pasaulio galių viršūnių susitikime Sankt Peterburge.
Vos daugiau nei pusė G-20 valstybių pasirašė pareiškimą, kuriuo raginama surengti „stiprų“ atsaką į numanomą praėjusio mėnesio cheminę ataką.
Tik Prancūzija jau pasakė, kad yra pasirengusi dalyvauti kariniuose veiksmuose, o Didžioji Britanija, kurios parlamentas balsavo prieš bet kokį dalyvavimą, ir Danija išreiškė jiems paramą.
Prancūzija yra viena iš keturių ES valstybių – kitos yra Didžioji Britanija, Italija ir Ispanija, – penktadienį G-20 susitikime pasirašiusių pareiškimą, kuriuo raginama surengti „stiprų tarptautinį atsaką“ į minimą cheminę ataką.
Pareiškime, kurį pasirašė 11 G-20 valstybių, sakoma, jog toks atsakas „pasiųstų aiškų signalą, kad tokie žvėriškumai niekada negali būti pakartoti“.
Tarp pasirašiusiųjų nėra Vokietijos.
Pareiškime kariniai veiksmai konkrečiai neminimi ir Europos diplomatai sakė, kad jo formuluotės liko miglotos.
Kai B.Obama kalba, kad pasaulis neturėtų „stovėti nuošalėje“, V.Putinas perspėjo, jog tai bus „už įstatymo ribų“, jei nebus JT palaiminimo.
V.Putinas dar žadėjo „padėti Sirijai“, jeigu JAV smogtų, nurodydamas dabartinį Rusijos ir Sirijos bendradarbiavimą karinėje, ekonominėje ir humanitarinėje srityse.
Tuo tarpu Vašingtonas evakuoja mažiau svarbų personalą iš ambasados Beirute bei perspėja amerikiečius vengti kelionių į Libaną ir Turkijos pietus.
Ne tik užsienyje JAV susiduria su skirtingomis nuomonėmis – JAV administracija tebesistengia laimėti Kongreso pritarimą veiksmams prieš Siriją
JAV Kongresas rinksis pirmadienį. B.Obama, kuris kreipsis į tautą antradienį, prisipažįsta, kad įtikinti Kongresą pritarti kariniams veiksmams prieš Sirijos režimą, bus „sunkus darbas“.
„Aš suprantu skeptiškumą“, – pridūrė jis.
Pasalis tebelaukia JT ekspertų, tyrusių rugpjūčio 21-osios ataką, palikusią šimtus žuvusiųjų, ataskaitos.
Vėliau šeštadienį J.Kerry turi atskristi į Paryžių deryboms su prancūzų pareigūnais. Sekmadienį jis ten susitiks su Arabų Lygos lyderiais, kuriuos informuos Sirijos klausimu ir dėl Izraelio bei palestiniečių taikos proceso pažangos.
Sekmadienį vakare JAV valstybės sekretorius nuvyks į Londoną susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu), o pirmadienį išskris namo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
