ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių.
Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.
Kai Graikijos bankroto grėsmė buvo sukėlusi ant kojų visą Europos Sąjungą, šiai grupei nurodyta rengti reformas, kad krizės nesikartotų, ir kad prasižengusioms šalims bausti nereikėtų daugelį mėnesių trunkančių derybų.
Tačiau gerėjant padėčiai, reformų apetitas mažėja, juolab kad ir ankstesni grupės posėdžiai atskleidė net kelias dideles prarajas.
Vienam siūlymui – pernelyg išlaidžias vyriausybes bausti atimant dosnią Europos Sąjungos paramą regionams ir žemės ūkiui, griežtai pasipriešino bloko naujokės, gaunančios daug tokios paramos. Prieš kitą, Prancūzijos, siūlymą – kad sankcijos už per didelį išlaidavimą būtų taikomos tik euro zonos narėms – piestu stoja Vokietija. Berlynas įtaria Paryžiaus norą paversti euro zoną savo politiniu įrankiu, ir nori, kad visos bausmės būtų vienodos visoje Europos Sąjungai, net jei dėl teisinių ypatybių tokie platūs žingsniai būtų įgyvendinami nepalyginamai sunkiau.
Pirmadienį, vadovaujant prezidentui Hermanui Van Rompuy, finansų ekspertai svarstys dar vieną radikalų Briuselio siūlymą – įvesti griežtas bausmes vyriausybėms, kurios nevykdys bloko reikalavimų palaikyti mažą biudžeto deficitą ir kontroliuojamą valstybės skolą. Dabar šių reikalavimų nevykdo beveik visos Europos Sąjungos narės ir visos euro zonos narės.
Svarstoma galimybė, kad prasižengusios šalys būtų įpareigojamos įnešti įnašą, kurio neatgaus, kol sutvarkys savo finansus.
Europos Komisija sako, kad toks įnašas turėtų būti ne per didelis, kad padėties dar nepablogintų, bet ir ne per mažas, kad išlaidaujančiai vyriausybei būtų skausmingas, ir kad bauda būtų taikoma beveik automatiškai, be politinių derybų, kurios leistų pažeidėjui išsisukti. Šaltiniai sako, kad siūlomas penktadalis procento bendrojo vidaus produkto. Perpus mažesnį įnašą Briuseliui turėtų sumokėti šalys, nesugebančios užtikrinti, kad smarkiai atsiliekantys regionai pasivytų pirmaujančius.
Kas laukia tokių siūlymų, gali paaiškėti savaitės pabaigoje, kai siūlymus svarstys finansų ministrai. Bet jau poryt, kai siūlomas priemones viešai turėtų skelbti Europos Komisija, planuojama nauja protestų banga – profsąjungos rengia masinę akciją prieš diržų veržimą Briuselyje, o Ispanijoje organizuojamas visuotinis streikas.
Protestai planuojami ir Prancūzijoje, Čekijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Jei Europos Sąjunga jų pabūgs ir priemones švelnins, gali sunerimti finansų rinkos, juolab kad nebeaišku, ar ūkio krizė išties įveikta.
Baiminamasi, kad Airija gali sulaukti naujos krizės bangos, ir kad ūkis vėl susitrauks vienoje iš didžiausių euro zonos ekonomikų Ispanijoje, kur niekaip nesiseka sumažinti nedarbo.
Vykintas PUGAČIAUSKAS
