Mirtingumo skirtumai verčia dėti daugiau bendrų pastangų mažinant sergamumą vėžiu. Vyrų mirties nuo vėžio tikimybė dukart didesnė Vengrijoje nei Švedijoje ir Suomijoje. Tas pats pasakytina ir apie moterų mirtingumą nuo vėžio Danijoje, palyginti su Graikija ir Ispanija.
Storosios žarnos vėžiu Vokietijoje serga beveik dvigubai daugiau žmonių nei Graikijoje, o sergamumas krūties vėžiu daug didesnis Belgijoje ir Prancūzijoje nei Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.
Tai, kad Europos Sąjungos (ES) šalių skirtumai didžiuliai, – nieko nauja. Statistika priklauso nuo daugybės veiksnių, be kita ko nuo to, kaip surenkami duomenys ir kokiu būdu jie skelbiami. Bet nemažėjantys didžiuliai skirtumai rodo, kad ES sveikatos priežiūros kokybė nevienoda.
Šie skirtumai ir didelis sergamumas vėžiu visoje Europoje – tai kelios iš nerimą keliančių priežasčių, privertusių ES imtis naujų veiksmų didesniam bendradarbiavimui kovojant su vėžiu paskatinti. Ši kova jau seniai yra ES visuomenės sveikatos politikos prioritetas.
Remiantis Europos kovos su vėžiu partneryste, kurią numatyta pradėti įgyvendinti rudenį, bus sudarytos keturios darbo grupės. Jose bus suburti mokslo darbuotojai, gydytojai, vyriausybių pareigūnai ir pacientų grupių atstovai. Kiekviena grupė analizuos skirtingus klausimus: vėžio prevencijos, gydymo, mokslinių tyrimų ir informacijos rinkimo.
Per ateinančius penkerius metus šios grupės nagrinės sergamumo vėžiu mažinimo būdus, pavyzdžiui, atliekant daugiau patikrų krūties, gimdos kaklelio bei storosios žarnos vėžiui nustatyti ir koordinuotai vykdant vėžio mokslinius tyrimus. Be to, jos sieks užtikrinti, kad būtų renkami tikslūs ir palyginami duomenys. Europos Komisija prižiūrės šį darbą ir teiks administracinę bei mokslinę paramą.
Tikimasi, kad dalydamosi žiniomis, gebėjimais ir patirtimi ES šalys sėkmingiau užkirs kelią vėžiui ir jį gydys. Be to, dirbdamos kartu jos turėtų išvengti darbo dubliavimo ir geriau panaudoti savo išteklius.
ES iškėlė tikslą per ateinantį dešimtmetį – iki 2020 m. – 15 proc. (510 000 atvejų) sumažinti naujų vėžio atvejų skaičių. Tačiau tai bus nelengvas uždavinys, nes senėjant gyventojams sergamumas vėžiu didėja.
Kasmet vėžys nustatomas apie 3,2 mln. europiečių – tai antra pagal dažnumą (po širdies ir kraujagyslių ligų) mirties priežastis Europoje. Vėžys – 3 iš 10 vyrų mirties ir 2 iš 10 moterų mirties priežastis.
