Pagal pirmąją iniciatyvą siekiama iki 2040 metų sujungti Europos sostines greitaisiais geležinkeliais – tiek atnaujinant esamas linijas, tiek tiesiant naujas.
Pagal šį pasiūlymą, kelionės laikas iš Berlyno į Kopenhagą galėtų sutrumpėti nuo septynių iki keturių valandų, o iš Atėnų į Sofiją – nuo 14 iki šešių valandų.
Atsirastų ir naujų traukinių maršrutų, pavyzdžiui, Paryžius–Lisabona.
Šiuo tikslu Briuselis stengiasi pašalinti kliūtis tarpvalstybiniam susisiekimui geležinkeliais – nuo bilietų pardavimo sistemų suderinimo (teisės aktas turėtų būti pateiktas kitų metų pradžioje) iki konkurencijos skatinimo siekiant sumažinti kainas.
Komisija atskirai planuoja suburti ES valstybes nares, geležinkelio operatorius ir finansų įstaigas, kad būtų suderinti didžiuliai investicijų poreikiai, kurie, kaip apskaičiuota, iki 2040-ųjų sieks mažiausiai 345 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų išaugs iki daugiau nei 500 mlrd. eurų.
Europos geležinkelių bendrijos (CER) lobistų grupės vadovas Alberto Mazzola (Albertas Madzola) šį planą pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu“.
„Dėl šio centrinio impulso, suvienijančio visus suinteresuotuosius subjektus, Europa gali iš tikrųjų pereiti nuo izoliuotų greitųjų geležinkelių zonų prie integruoto transkontinentinio tinklo“, – sakė jis.
Pastangos integruoti geležinkelio jungtis visoje Europoje iki šiol susidūrė su kliūtimis, įskaitant nesėkmingą Paryžiaus–Berlyno naktinių traukinių atnaujinimą ir problemas, susijusias su nauja Briuselio–Venecijos linija, kurioje vasarį per savo pirmąjį reisą traukinių eismas sustojo prie Italijos sienos.
EK trečiadienį taip pat pritarė planui, kuriuo siekiama padidinti tvarių degalų, skirtų aviacijai ir jūrų transportui, gamybą. Siekiant padėti šiems sektoriams pasiekti savo klimato tikslus, tam skirta beveik trijų milijardų eurų ES lėšų.
Šios iniciatyvos tikslas – paspartinti perėjimą nuo bandomųjų projektų prie pramoninio masto mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių žibalo alternatyvų, ypač e-degalų, pagamintų naudojant dekarbonizuotą elektros energiją, gamybos.
Dėl didelių investicijų poreikių, kurie iki 2035 metais visoje ES turėtų siekti 100 mlrd. eurų, sektoriui sunku atsigauti.
Susiesiekimo ir aplinkosaugos klausimais spaudimą daranti grupė teigė, kad plane numatyti „perspektyvūs žingsniai“ siekiant sumažinti aviacijos ir jūrų transporto išmetamą anglies dioksido kiekį, tačiau blokas turi veikti greitai.
„Jei ES nori padėti išsaugoti Europos technologinę lyderystę e-degalų srityje, ji dabar privalo įvykdyti šiuos įsipareigojimus“, – nurodė grupė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
