Pirmąjį šių metų ketvirtį bedarbių skaičius Ispanijoje pasiekė rekordą - 4 mln. žmonių. Ekonomikos nuosmukis šluoja darbo vietas, pastarąjį dešimtmetį sukurtas imant pigias paskolas ir pučiantis nekilnojamojo turto burbului.
Nedarbas Ispanijoje pašoko nuo 13,9 proc. 2008-ųjų metų pabaigoje iki 17,4 proc., o tai daugiau nei dukart viršija Europos Sąjungos vidurkį. Per 3 mėnesius bedarbių padaugėjo 802 800 ir tai didžiausias skaičius per daugiau nei 30 metų. Šalies finansų ministrė Elena Salgado pareiškė, jog šie skaičiai yra labai blogi ir daug blogesni nei tikėtasi - tai rodo, kokia žiauri ir gili yra krizė.
Ne visur taip niūru.
Niūrios žinios atėjo ir iš kitų šalių - Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo 1,9 proc. - tai didžiausias ketvirčio kritimas nuo 1979 metų. Didžiosios Britanijos ekonomika traukėsi trečią ketvirtį iš eilės. Šie skaičiai verčia labai rimtai abejoti iždo sekretoriaus Alistairo Darlingo teigimu, kad šalies ekonomika 2010 metais pradės atsigauti, nors šiemet ji smuks 3,5 procento. Kiti specialistai prognozuoja dar didesnį ekonomikos smukimą - 4-4,5 proc., o gamyba smuks 6,2 proc., ir tai atsilieps visai Europai bei JAV.
Nors perspektyva niūri Didžiajai Britanijai ir Ispanijai, Vokietija gali labiau pasidžiaugti. Yra ženklų, kad pasitikėjimas ekonomika didėja. Balandį kompanijų pasitikėjimas pakilo į didžiausią per pastaruosius 5 mėnesius lygį. 7 tūkst. kompanijų apklausa parodė, kad kovą pasitikėjimo indeksas pakilo nuo 82,2 iki 83,7 procento.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė planą išleisti daugiau kaip 1 mlrd. eurų jaunimo įdarbinimo iniciatyvai siekiant pažaboti sprogimui prilygstantį nedarbo didėjimą tarp jaunesnių nei 25 metų žmonių.
Ispanijoje taip pat imamasi priemonių lėtinti nedarbo augimą. Vyriausybė paskelbė ekonomikos skatinimo priemonių programą, kuriai šiemet skirta 71 mlrd. eurų. Jos numato kompensuoti darbo vietų praradimą statybų sektoriuje ir padėti verslui gauti paskolas. Vis dėlto specialistai nurodo, jog vyriausybės optimizmas nepagrįstas, nes prasilenkia su tikrove. Darbo ministras Celestino Corbacho sausį spėjo, kad bedarbių skaičius nepasieks 4 mln., o šalies centrinis bankas šį mėnesį sakė, kad maksimalus nedarbo lygis šiemet bus 17,1 procento.
Reikia aiškaus plano
Ispanijoje ir kitur nesiliauja diskusijos, kiek vyriausybės gali leisti biudžeto deficitui didėti, kad būtų paskatinta ekonomika ir padengtos bedarbiams paremti skirtos išlaidos. Ispanijos bankas perspėjo, kad didinti išlaidų beveik nėra iš ko, nes šiemet išlaidų visuomeniniam sektoriui deficitas pasieks 8,3 proc. BVP, o įsiskolinimo ir BVP santykis pasieks 50 procentų. Bankas pareiškė, jog socialinio saugumo sistemą šiemet gali ištikti krachas. Analitikai pabrėžia, kad reikia naujų ekonomikos skatinimo paketų. "Beveik nėra galimybių išleisti daugiau, o tas menkas galimybes, kurios yra, reikia panaudoti produktyviai infrastruktūrai, kuri pagelbėtų ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, - sakė tarptautinės finansų konsultacijų firmos "Analistas Financieros Internacionales" vyriausiasis ekonomistas Jose Antonio Herce'as. - Dabar labai svarbu, kad vyriausybė sudarytų aiškų planą, kuris paaiškintų mokesčių mokėtojams, kaip ketinama išsrėbti šią košę mažiausiai iki 2019 metų."
