Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre vėl prisimintas komunistinis laikotarpis Rytų Europoje ir jo metu padaryti nusikaltimai. Trečiadienį surengtuose debatuose daugelis kalbėjusiųjų ragino nepamiršti totalitarizmo pamokų.
ES Tarybai atstovaujantis Čekijos vicepremjeras Alexandr Vondra pažymėjo, jog Vidurio Europos šalių narystė ES yra „garantas to, kad negrišime į totalitarizmą“. Kalbėtojas ragino „suvokti, kad žmogaus teisės ir laisvės neateina savaime“, ir laikyti demokratiją vertybe, kuri yra aukščiau bet kokių politinių įsitikinimų. Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas Ján Figel teigė, jog „Vakarų Europos piliečiai turi geriau susipažinti su Rytų Europos tragedija“ Europos Komisija žada tęsti viešuosius svarstymus apie komunistinės praeities vertinimą, o kitąmet pasiūlyti konkrečių šios srities projektų.
Europos liaudies partijos atstovė Jana Hybášková (Čekija) pasidžiaugė tuo, kad pastaruoju metu ES atsirado daugiau politinės valios iškelti šį klausimą. Tuo tarpu Socialistų frakcijos vicepirmininkas Jan Marinus Wiersma (Nyderlandai) ragino vengti „piktnaudžiauti“ istorija politiniais tikslais ir palikti jos vertinimą istorikams. „Nekalbėkime vien apie Molotovo–Ribentropo paktą – nepamirškime ir kitų dalykų“, – pridūrė europarlamentaras.
„Europos sąžinė nebus švari, jei pamiršime tai, kas vyko praeityje“, – sakė Liberalų ir demokratų aljanso atstovas István Szent-Iványi (Vengrija). Jis ragino „nekartoti praeities klaidų“ ir propaguoti Europos vertybes – gerovę ir taiką. Tuo tarpu Žaliųjų atstovas László Tőkés (Rumunija) pareiškė, kad „ir nacizmas, ir komunizmas kelia grėsmę žmonijai“, todėl abi šios ideologijos turi būti pasmerktos.
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos narys Vladimír Remek (Čekija) teigė, kad šio klausimo iškėlimas tėra neobjektyvus priešrinkiminis triukas. „Ir komunistiniu laikotarpiu buvo daromi nusikaltimai – juos reikia pasmerkti, tačiau negalima komunizmo prilyginti fašizmui“, – pridūrė europarlamentaras. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Philip Claeys (Belgija) ragino nepamiršti ir „naujojo totalitarizmo“ – islamizmo.
Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija) ragino „daryti viską, kad sustabdytume Europos moralinį nuosmukį“, kai neigiami praėjusio šimtmečio nusikaltimai žmonijai. „Deja, komunistinio totalitarizmo nusikaltimų nepasmerkimas tenkina neonacius Vokietijoje, Rusijoje ir kitus. Kiekvienas iš jų gali pasakyti: jeigu sovietams atleidžiama – tai gal ir mūsų pirmtakams?“ Europarlamentaro nuomone, tokiam požiūriui pradžią suteikė Niurnbergo tribunolas, kuris nepasmerkė nacių ir sovietų sandėrio, nulėmusio Antrojo pasaulinio karo pradžią. „Jau tada Vakarai moraliai kapituliavo sovietams. Vis dėlto nereikėtų amžinai tęsti tokio riboto mąstymo ir baimės“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Balandžio 2 d. Parlamentas numato priimti rezoliuciją šia tema. Tuo tarpu šią savaitę Strasbūre skirta ir daugiau dėmesio sovietmečio nusikaltimams. Sesijos pradžioje EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering perskaitė pareiškimą, skirtą didžiųjų trėmimų šešiasdešimtmečiui. Jis teigė:
„Beveik kiekviena šeima Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse nukentėjo nuo brutalių totalitarinio komunistinio režimo veiksmų. Beveik kiekvienoje šeimoje rasite pėdsakų žmonių, kurie žuvo Sibire, taip pat buvo persekioti KGB, įkalinti arba kitaip nukentėjo nuo totalitarinio režimo. Tai nėra tolima ir nublankstanti praeitis – daugelis visa tai ir šiandien prisimena. Todėl esminė mūsų, europiečių, moralinė pareiga – pagerbiant daugybės aukų atminimą, griežtai ir aiškiai pasmerkti nusikaltimus žmonijai, kuriuos įvykdė Sovietų Sąjungos komunistinis režimas. Be to, aukos nusipelno objektyvaus, aiškaus ir išsamaus praeities įvertinimo, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo.“
Tuo tarpu trečiadienį EP pirmininkas padėjo gėlių prie Parlamento rūmuose iškaltos tremtinių atminimo lentos.
