Pasak A. Kariso, jis stengėsi įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kad svarbu išlaikyti karius rytiniame NATO flange, kai abu jie dvi valandas sėdėjo šalia vienas kito per balandį įvykusias popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
„Aš viską paaiškinau, – sakė Estijos lyderis šalies atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). – JAV karių buvimas Estijoje – ne tik Estijoje, (bet ir visoje) Europoje – yra lemiamas ir tai svarbu Jungtinėms Valstijoms, ne tik Europai.“
A. Kariso manymu, labai sunku prognozuoti, ką Vašingtonas darys Baltijos šalyse.
„Tokios šalys kaip Estija turi pasirengti bet kokiam scenarijui, o didžiausios NATO narės (pajėgų) mažinimo rizika reiškia, kad turėtume didinti savo pačių pajėgumus“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie saugumo garantijas Ukrainai, A. Karisas sakė, kad Maskva neturėtų turėti žodžio sprendžiant šį klausimą.
Paklaustas, ar tikisi, kad D. Trumpas didins spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, A. Karisas atsakė, jog „daug kas priklauso nuo Trumpo nuotaikos“.
„Jis tiek daug kartų diskutavo su Putinu ir niekas iš tikrųjų nevyksta (...). Galvoju, kad jis jau praranda kantrybę“, – sakė A. Karisas.
Jis įspėjo, kad Europos šalys neturėtų būti naivios dėl Kremliaus ketinimų artimiausiais mėnesiais toliau išbandyti Vakarų demokratijas, pavyzdžiui, kištis į spalio 3–4 dienomis vyksiančius Čekijos parlamento rinkimus.
Tačiau A. Karisas atmetė mintį, jog Estijai ir kitoms Baltijos valstybėms Maskvos ekspansionizmas turėtų labiau rūpėti dėl to, kad jos turi sieną su Rusija.
„Šiuolaikinės raketos gali pakilti Maskvoje ir vos po kelių minučių nukristi Hagoje ir Briuselyje“, – sakė jis.
Estijos valstybės vadovas taip pat išreiškė viltį, kad Kyjivas oficialias derybas dėl narystės ES galės pradėti iki šių metų gruodžio 31-osios, kai baigsis Danijos pirmininkavimas blokui.
Paklaustas, kaip ES galėtų įveikti Vengrijos, kuri šiuo metu blokuoja Ukrainos siekį, nepritarimą, jis atsakė: „Turėtume dirbti dėl šios vienos šalies (...). Galbūt turėtume daugiau kalbėtis (su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu), ne vien klijuoti jam etiketes.“
Kita galimybė, pasak A. Kariso, tokia: „Vengrija išeina iš kambario, o mes priimame sprendimą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
